Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys M. I., antstolis Dainius Šidlauskas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Dainius Šidlauskas (toliau-antstolis), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str. 2 d., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė 2016-01-05 patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolis patvarkyme nesutikdamas su pareiškėjo skundu, nurodė, kad tolesniam priverstiniam vykdymui antstolis Aleksandras Selezniovas persiuntė Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, Nr. 1-6-83/2013, išduotą 2013-03-06, dėl 15358,55 Eur išieškojimo iš skolininko V. B. trečios eilės išieškotojos I. M. (toliau – išieškotoja) naudai. Nurodė, kad 2015-12-21 antstolis gavo pareiškėjo skundą dėl 2015-11-23 patvarkymo dėl ginklų kainos nustatymo ir jų realizavimo tvarkos nustatymo. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė savo skunde dėstomų aplinkybių, dėl ginklų vertės nustatymo. Areštuotų ginklų vertes nustatė ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija, apžiūrėjus skolininkui priklausančius ginklus bei nustačius jų būklę. Pareiškėjas aiškina, kad į bylą turėjo būti įtrauktas draudikas ERGO Lietuva, kadangi pareiškėjui nėra žinoma, kokio dydžio žalos atlyginimas (draudimo išmoka) buvo išmokėtas išieškotojai, o įtraukus ir nustačius, kokios yra išmokėtos ir likusios sumokėti sumos, būtų teisinga ir teisėta vykdyti išieškojimus. Antstolis nesutinka su aukščiau paminėtu pareiškėjo argumentu, kadangi vykdymo procese nėra tokio instituto, kaip trečiojo asmens įtraukimas į vykdymo procesą. Antstolis neturi teisinio pagrindo domėtis draudimo bendrovės išmokėtomis išmokomis, kadangi vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra antstoliui priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas ir antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik vykdomajame dokumente nurodyto asmens atžvilgiu, todėl prašė pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi pareiškėjas analogiškus skundo argumentus nurodė 2014-08-13 skunde dėl antstolio patvarkymo atsisakyti tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau skundas dviejose teismų instancijose buvo atmestas (2014-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2-35724-912/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2S-813-553/2015).

P. V. B., suinteresuoti asmenys M. I., antstolis Dainius Šidlauskas, apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0178/14/03271 medžiagos nustatyta, jog antstolis vykdo antstolio Aleksandro Selezniovas persiųstą Palangos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, Nr. 1-6-83/2013, išduotą 2013-03-06, dėl 15358,55 Eur išieškojimo iš skolininko V. B. trečios eilės išieškotojos I. M. naudai (v.b.l.19). Pagal CPK 651 str., antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 str. 2 d. tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Nustatyta, kad 2015-11-23 antstolis priėmė patvarkymą dėl ginklų kainos nustatymo ir jų realizavimo tvarkos nustatymo (v.b. 135 l.). Pareiškėjas nesutinka su nustatyta ginklų kaina, teigdamas, kad ginklų vertė yra žymiai didesnė nei nurodė antstolis, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, teiginiai paremti vien tik subjektyviu vertinimu. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus turi pareiškėjas (CPK 178 str., 185 str.). Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis vadovaudamasis CPK 699 str. norma, kreipėsi į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (v.b. 129-130 l.) dėl pareiškėjui priklausančių ginklų įvertinimo. Nustatyta, kad areštuotų ginklų vertes nustatė ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija, kuri apžiūrėjo skolininkui priklausančius ginklus bei nustatė jų būklę, t.y. šio realizuotino skolininko turto vertę nustatė specialių žinių turintys asmenys. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šios komisijos išvadas, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad antstolis netinkamai nurodė ginklų vertę, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl pareiškėjo argumentų įtraukti į vykdymo procesą draudiką ERGO Lietuva:

Nustatyta, kad 2013-06-06 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-83-2013, teismas tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė 50000 Lt neturtinės bei 3030 Lt turtinės žalos atlyginimą iš pareiškėjo išieškotojos naudai. Skunde pareiškėjas nesutinka su ginčijamu patvarkymu, kadangi antstolis į bylą neįtraukė draudimo bendrovės ERGO Lietuva, kuri išmokėjo išieškotojai dalį žalos, tačiau pareiškėjas nežino jos dydžio, ir mano, kad draudimo išmoka turėtų būti minusuota iš išieškomos sumos, nes patenka į atlygintos žalos dydį ir negali būti atlyginama du kartus. Su šiais skundo argumentais nesutiktina, nes antstolis vykdydamas priverstinį išieškojimą, išieško vykdomajame rašte nurodytą konkrečią išieškomą sumą iš konkretaus asmens, o atlikti vykdymo veiksmus kitų asmenų atžvilgiu, antstolis neturi teisinio pagrindo, antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik vykdomajame dokumente nurodyto asmens atžvilgiu. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007. Vykdomasis raštas yra teismo išduodamas oficialus dokumentas, kurio teisėtumo kontrolė priklauso išimtinai teismo, kaip institucijos vykdančios teisingumą, kompetencijai, todėl antstoliui suteikus teisę tikrinti vykdomojo rašto teisėtumą ir pagrįstumą, būtų pažeidžiamas teismo nepriklausomumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-992). Todėl, antstoliui nėra priskirta kompetencija ar laisvė vertinti teismų priimtus sprendimus ar nuosprendžius, antstolio pareiga yra vykdyti jam teismo pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus bei priimdamas pareiškėjo skundžiamą patvarkymą, nepadarė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, ar netinkamai taikė teisės normas. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 594 str. pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 513 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo V. B. skundą, dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.