- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- eI3-5987-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00042-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- P. Š., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Šimonis
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjai V. Š., jos atstovui advokatui Mindaugui Šimoniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Š.,
2024 m. balandžio 2 d. vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir P. Š., dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230511-00071 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą 12 mėnesių.
Pareiškėja paaiškino, kad Inspekcija dėl savavališkai atliktų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Butas) rekonstravimo darbų, pareiškėjos atžvilgiu surašė 2023 m. gegužės 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-230510-00063 (toliau – ir Aktas), 2023 m. gegužės 11 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230511-00069 ir Privalomąjį nurodymą. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad jis privalo būti įvykdytas iki 2023 m. lapkričio 11 d.
Paaiškino, kad jai ir jos sutuoktiniui P. Š. nuosavybės teise priklauso Butas. Faktiškai nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis Bute jokių statybos darbų neatliko bet nurodytomis patalpomis leido naudotis savo dukrai D. P. Pabrėžė, kad dukrai nebuvo davę sutikimo Bute vykdyti remonto, rekonstravimo ar kitus statybos darbus. Apie be statybą leidžiančio dokumento Bute atliktus statybos darbus pareiškėja sužinojo tik 2023 m. gruodžio 14 d. gavusi Inspekcijos raštą. Anksčiau nurodyti Inspekcijos surašyti dokumentai, tame tarpe ir Privalomasis nurodymas, buvo išsiųsti ne pareiškėjai, o jos dukrai, todėl pareiškėja apie jos atžvilgiu priimtą Privalomąjį nurodymą sužinojo suėjus jame nurodytam terminui pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Nurodo, kad pareiškėja susipažinusi su Privalomuoju nurodymu ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti savavališkai atliktus rekonstrukcijos darbus, tačiau prieš gaunant statybą leidžiantį dokumentą ji privalo įsigyti žemės sklypo dalį, suderinti rekonstrukcijos projektą su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, kitomis valstybės ir savivaldybės institucijomis. Taip pat pareiškėja bendradarbiauja su Inspekcija ir antstole sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo ir Privalomojo nurodymo įvykdymo klausimais. Visiems šiems organizacinio ir administracinio pobūdžio veiksmams atlikti reikia daug laiko, todėl yra teisinis bei faktinis pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pareiškėja akcentuoja, kad ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių neturėjo galimybės realizuoti Priežiūros įstatyme suteiktos teisės parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytą įmoką, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti savavališką statybą. Nurodo, kad buvo suklaidinta dukros, kuri susitarusi su architektu, prižadėjusiu rekonstrukcijos darbus suderinti su atitinkamomis institucijomis ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesiėmė tinkamų priemonių įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir apie tai neinformavo pareiškėjos. Laikosi pozicijos, jog šios aplinkybės įrodo, kad yra teisinis bei faktinis pagrindas prašymą tenkinti ir pratęsti Privalomojo įvykdymo terminą 12 mėnesių laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. Š. ir jos atstovas advokatas Mindaugas Šimonis nurodė, jog palaiko prašymą, prašė jį tenkinti visa apimtimi prašyme nurodytų argumentų pagrindu. Advokatas Mindaugas Šimonis paaiškino, kad pareiškėjos pasirašytą paaiškinimą Inspekcijai pateikė jos dukra, pareiškėja tiesiog pasirašė ant dukros atspausdinto rašto, nesuprasdama kokį dokumentą pasirašė. Pareiškėja teigė, kad jos santykiai su dukra yra geri, tačiau negali paaiškinti, kodėl dukra anksčiau nepranešė apie surašytą Privalomąjį nurodymą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad nesutinka su prašymo reikalavimais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad gauto skundo pagrindu Inspekcijos pareigūnė Bute atliko statybos darbų teisėtumo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, jog Butas rekonstruotas neturint parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Padidinta Buto pastogės dalis, pakeliant stogo altitudę nuo 3,92 m iki 5,79 m ir pristatyta 1,60 m ilgio siena pastato šiaurinėje dalyje ir 4,40 m ilgio siena pastato rytinėje dalyje, iš išorės ją nutinkuojant.
Nustačius savavališkos statybos faktą, vadovaujantis tuo metu galiojusios Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi pareiškėjai surašė Aktą. Taip pat pareiškėjai buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230511-00069 ir Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjos pareikalauta ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 11 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Minėti dokumentai pareiškėjai išsiųsti registruotu paštu kartu su Inspekcijos 2023 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2D-8227 „Dėl savavališkos statybos“ ir įteiktas 2023 m. gegužės 17 d.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2023 m. lapkričio 11 d., o pareiškėja į teismą su prašymu pratęsti jo įvykdymo terminą kreipėsi 2024 m. sausio 6 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
Atsiliepimas
Inspekcija atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjos prašyme suformuluotą reikalavimą, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Teigė, kad kartu su sutuoktine įsigijo Butą, tačiau faktiškai jo neprižiūrėjo, pavedė tai daryti dukrai. Pabrėžė, kad dukra jo taip pat neinformavo apie sutuoktinės vardu surašytą Privalomąjį nurodymą. Patvirtino, kad jie su sutuoktine gyvena kitu adresu nei objektas dėl kurio surašytas Privalomasis nurodymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos dalyku yra prašymo, kuriuo prašoma pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230511-00071 įvykdymo terminą dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstumas.
Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad Inspekcija 2023 m. gegužės 10 d. pareiškėjai surašė Aktą. Jame teigiama, kad Butas rekonstruojamas savavališkai neturint parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Padidinta Buto pastogės dalis, pakeliant stogo altitudę nuo 3,92 m. iki 5,79 m ir pristatant 1,60 m. ilgio sieną pastato šiaurinėje dalyje ir 4,40 m. ilgio sieną pastato rytinėje dalyje, iš išorės nutinkuojant. Virš patalpos 3A-6 stogo konstrukcija pakeista iš dvišlaičio į vienšlaitį.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Tokiu atveju asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), ir kai Inspekcija atsisakė šį terminą pratęsti.
Pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos dėl byloje taikytinų teisės aktų aiškinimo. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau jis tai gali padaryti tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nustačius, kad į teismą buvo kreiptasi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti patenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-31-492/2023 ir kt.). Remiantis cituojama LVAT praktika, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, teismui pakanka konstatuoti kreipimosi dėl šio termino pratęsimo praleidimo faktą, praleistų dienų skaičius ar laikotarpis neturi reikšmės ir teismas neturi pagrindo jo vertinti.
Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėja į teismą su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2024 sausio 6 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. lapkričio 11 d.).
Pareiškėja skunde neneigia, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi ir jame suformuluotas reikalavimas nėra įvykdytas, tačiau nurodė, kad ginčo laikotarpiu Butu faktiškai naudojosi jos duktė D. P. ir ji atliko jo rekonstrukcijos darbus. Akcentavo, jog su Privalomuoju nurodymu susipažino jau po jo įvykdymo termino pabaigos – 2023 m. gruodžio 14 d., kadangi Inspekcija visus dokumentus siuntė į dukrai priklausantį elektroninį paštą. Pabrėžė, jog ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į Inspekciją ar teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Laikosi pozicijos, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą leisti jai pasinaudoti Statybos įstatyme ir Priežiūros įstatyme numatyta teise įteisinti savavališkos statybos padarinius.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. P. patvirtino, kad apie Inspekcijos pareigūnės apsilankymą bute bei surašytą Privalomąjį nurodymą pareiškėją ir P. Š. informavo tik jau pasibaigus jo įvykdymo terminui. Akcentavo, kad tėvai apie atliktus statybos darbus nieko nežinojo, ji juos atliko savo nuožiūra. Kitas liudytojas M. P. teismui nurodė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis į jį su prašymu parengti Buto rekonstrukcijos projektą kreipėsi 2023 m. gruodžio mėn. viduryje.
Teisėjų kolegija vertindama anksčiau nurodytus argumentus atkreipia dėmesį, kad kartu su Inspekcijos 2023 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2D-8227 „Dėl savavališkos statybos“ V. Š. (duomenys neskelbtini) Kaunas ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išsiųstas ir jos pačios rašytinis paaiškinimas dėl Bute atliktų statybos darbų, kurį ji pati ir pasirašė. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad faktiškai šį paaiškinimą surašė bei atspausdino D. P., pareiškėja jį tik pasirašė, tiksliai nesuprasdama kokį dokumentą pasirašė. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos sutuoktinis P. Š. teigė, kad jų santykiai su dukra yra geri. Tai patvirtino ir P., todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja pasirašydama Inspekcijai adresuotą rašytinį paaiškinimą, nežinojo jo tikslinės paskirties ir turinio, atliekamo statybos teisėtumo patikrinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau minėtas Inspekcijos raštas buvo išsiųstas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Inspekcija atsiliepime nurodė, kad siųsti dokumentai buvo įteikti.
Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ar teisinio pagrindo nukrypti nuo LVAT analogiškose bylose formuojamos jurisprudencijos ir formuoti kitą teisės taikymo precedentą.
Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad pareiškėjos atžvilgiu 2024 m. kovo 6 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo byla, o 2024 m. vasario 12 d. teismas atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0183/23/01954.
Kaip jau paminėta, pareiškėja šiame teisiniame santykyje yra pripažinta statytoju, kuriam buvo surašytas Privalomasis nurodymas, nustatant terminą savavališkos statybos padarinių pašaliniui ir šis terminas pasibaigė iki kreipimosi prašymu į teismą dėl jo pratęsimo. Kadangi prašomas pratęsti terminas yra naikinamasis, nustačius, kad į teismą kreiptasi šį terminą praleidus, jis negali būti nei atnaujinamas nei pratęsiamas. Todėl kitos šiame prašyme nurodytos aplinkybės šio teisinio santykio kontekste yra nereikšmingos.
Įvertinus anksčiau paminėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti V. Š. prašymo ir pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230511-00071 įvykdymo termino, kadangi pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jo įvykdymo terminas pasibaigė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja V. Š. pateikė prašymą priteisti iš Inspekcijos visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos prašymo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Akivaizdu, jog sprendimas nėra priimtas pareiškėjos naudai, todėl jai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos V. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.