Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, nukentėjusiajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), besimokantis G. Š. gimnazijoje, teistas 4 kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį (viena veika), paskirta subendrinta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant D. V. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) paskirta subendrinta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 11 (vienuolikos) mėnesių elgesio apribojimas: įpareigojant D. V. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, D. V. subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiais paskirtos ir neįvykdytos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskirti elgesio apribojimai: 1 (vienerius) metus nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje); pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 5 punktai). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nutarta skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos –2019 m. gegužės 2 d.,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. atvirai pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: D. V. 2018 m. birželio 7 d., apie 19.57 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį spaudos kioską Nr. K123 ir pardavėjos R. M. akivaizdoje nuo lentynos pagrobė dvi pakuotes „Lavašo su lašiša“, vienos pakuotės vertė 2,50 Eur, bendros 5 Eur vertės, ir dvi pakuotes „Lavašo su vištiena“, vienos pakuotės vertė 2,50 Eur, bendros 5 Eur vertės, iš kiosko pasišalino, tokiais savo veiksmais atvirai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 10 Eur vertės turtą.

D. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: D. V. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2018 m. birželio 17 d., 22.00 val., iki 2018 m. birželio 20 d., 19.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai patekęs į aptvertą ir saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), priėjęs prie tvoros, prie kurios buvo prirakintas A. R. priklausantis 1000 eurų vertės dviratis „Klein“, nuėmęs 20 eurų vertės spyną, išsivarė dviratį ir pasišalino. Tokiais savo veiksmais D. V. pagrobė A. R. priklausantį 1020 Eur vertės turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją.

Dėl vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini)

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, susijusius su bendrovės (duomenys neskelbtini) priklausančio turto atvira vagyste, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. V. kaltė atvirai pagrobus svetimą bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: du vienetus lavašų su vištiena ir du vienetus lavašų su lašiša, pasitvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptos vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Įstatymo leidėjo yra laikoma, kad svetimo turto pagrobimas matant kitiems asmenims didina veikos pavojingumą, parodo nusikaltimą darančio asmens panieką aplinkiniams. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme D. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. V. parodymus patvirtina ir liudytojos R. M. parodymai, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai dirbant „N.“ kioske į kioską užėjus keliems vaikinams, vienas iš vaikinų, jai matant, nuo šaldytuvo lentynos griebė lavašus ir iš kiosko pasišalino. Kadangi buvo išsigandusi ir vaikinų bijojo, pagrobtų prekių susigrąžinti nebandė. D. V. padarytą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtina pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, vaizdo įrašų apžiūros protokolo duomenys. Nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui (parduotuvės darbuotojai), suvokiančiai, jog grobiamas svetimas turtas, D. V. supratus, kad yra stebimas, D. V. veiksmai atitinka atviros vagystės požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai.

Dėl vagystės iš A. R.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl A. R. priklausančio turto – dviračio – vagystės įsibrovus į saugomą teritoriją, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2018 m. birželio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. R. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 17 d., 22.00 val., iki 2018 m. birželio 20 d., 19.30 val., iš aptverto kiemo esančio, (duomenys neskelbtini) , buvo pavogtas vyriškas dviratis „Klein“. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 1020 Eur turtinė žala (1 t., 13 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad vyrišką dviratį „Klein“ spyna prirakino su kitu dviračiu prie tvoros aptvertame kieme (duomenys neskelbtini) , ir uždaręs vartus dviratį ten paliko. Aptverta kiemo dalis yra rakinama ir priklauso butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo uošvei, raktą nuo kiemo turi tik ji. 2018 m. birželio 17 d., apie 22.00 val., žmona prirakintą dviratį dar matė kieme. 2018 m. birželio 20 d., apie 19.30 val., pastebėjo, kad dviratis yra pavogtas. Pavogto dviračio vertė - 1000 eurų. Antrasis dviratis, su kuriuo buvo surakintas jam priklausantis dviratis, nebuvo pavogtas, tačiau su pirmuoju dviračiu dingo dviračio spyna. Spyna buvo mėlynos spalvos su juodu antgaliu, spynos vertė 20 Eur. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė žala - 1020 Eur (1 t., 13-17 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. pateikė pavogto jo kalnų dviračio nuotrauką (1 t., 33-35 b. l.).

2018 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esantis (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje užfiksuotas aptverto kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdas (1 t., 27-31 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. R. parodė, kad maždaug 2018 liepos 12 d., tikslaus laiko pasakyti negali, Vilniuje, prie parduotuvės "Maxima“, esančios Savanorių prospekte, jis susitiko su savo draugais D. B. ir D., pavardės nežino. Po kurio laiko prie jų prisijungė D. V.. D. V. atvažiavo pilkos spalvos dviračiu, kuris išsiskyrė savo konstrukciniais elementais: dviračio rėmas buvo išskirtinis, ant rėmo buvo užrašas „Klein“. D. V. paprašė jo pasaugoti dviratį. Kilus įtarimui, žinant, kad D. V. linkęs į vagystes, D. V. paklausė, ar dviratis nėra vogtas. D. V. jį patikino, kad dviratis tikrai nevogtas ir primygtinai prašė šį dviratį pasaugoti. Po ilgų įkalbinėjimų sutiko dviratį pasaugoti, jį laikė tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Su dviračiu epizodiškai važinėdavosi tai jis, tai jo mažametis brolis L. N.. 2018 m. liepos 20 d. jis važiavo su savo dviračiu, o jo brolis važiavo su iš D. V. gautu dviračiu. Jo brolį sustabdė nepažįstami žmonės, kurie pasakė, kad galimai tai yra jiems priklausantis dviratis, kuris iš jų buvo pavogtas. Tuomet jis suprato, kodėl D. V. paprašė jo minėtą dviratį pasaugoti. Minėti žmonės pasakė, kad kvies policiją, jie tam neprieštaravo. Atvykę policijos pareigūnai minėtą dviratį paėmė, jie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Tai, kad dviratis buvo pavogtas, jis nesuprato. Apie tai, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis gavo dviratį, broliui L. N. nepasakojo, todėl jis apie tai nieko nežino (1 t., 57-58 b. l.).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog D. R. atpažino D. V., kaip asmenį, kuris jam davė vyrišką dviratį „Klein“ (1 t., 50-52 b. l.).

2018 m. liepos 25 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas pilkos spalvos kalnų dviratis „K. M. race“. Priekinės dviračio šakės raudonos spalvos, yra užrašas „Manitou“; ant dviračio vairo uždėti antgaliai su užrašu „Titec“; priekyje ir gale yra amortizatoriai; ratų dydis 26 coliai; padangos storos (1 t., 40-42 b. l.).

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, t. y. užėjo pro atviras duris ar pats jas atrakino, kadangi šios veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad D. V. svetimo, A. R. priklausančio, turto – dviračio - vagystę įvykdė iš užrakinto kiemo, į kurį pateko neteisėtai, neturėdamas leidimo. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme pripažino, kad pamatė už tvoros dviratį, nusprendė juo pasivažinėti. Nulaužęs spyną, kuria buvo dviratis prirakintas, dviratį permetė per tvorą ir nuvažiavo. Nukentėjusysis A. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, kad prirakintą dviratį paliko rakinamame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa tarpusavyje ir viena kitą papildo. Nagrinėjamu atveju darytina vienareikšmiška išvada, kad ši nusikalstama veika padaryta įsibraunant į patalpą, kadangi kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas, rakinamas ir patekimas į jį ribojamas, D. V. leidimo patekti į šį kiemą, neturėjo. Vertinant šias aplinkybes D. V. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti kaip vagystė įsibrovus į patalpą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir ankstesnių bausmių bendrinimo

Nagrinėjant bylą kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų veikų savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia ir į bausmių ypatumus bei bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui, numatytus BK 91 straipsnyje, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. V., būdamas nepilnametis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai.

D. V. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka, 2019 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-135/2019 konstatuota, jog objektyvių medicininių duomenų, kad D. V. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu nėra. Dėl jam nustatytų emocijų ir elgesio bei psichikos ir elgesio sutrikimų dėl žalingo alkoholio vartojimo nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl darytina išvada, kad D. V. yra pakaltinamas.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį D. V. charakterizuojančius duomenis – D. V. yra nepilnametis, mokosi, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, D. V. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nes švelnesnėmis bausmėmis negalima pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytos bausmės paskirties. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl D. V. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. D. V. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 92 straipsnis), taikytinos auklėjamo poveikio priemonės (BK 82 straipsnis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad šio nuosprendžio priėmimo dieną yra įsiteisėję keturi D. V. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių dviem nuosprendžiais - 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ir 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais - paskirtos bausmės buvo subendrintos 2019 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. T-671-1057/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės nesubendrintos. Minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos laikantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse numatytų bausmių bendrinimo taisyklių, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios paskirtos bausmės (šiuo atveju – prie 2019 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirtos subendrintos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės) pridėtinos likusiais nuosprendžiais paskirtų švelnesnių bausmių dalys (2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės dalis, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytą taisyklę, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms), 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, taip pat priimamu nuosprendžiu skiriamos bausmės dalis). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas bausmių bendrinimo iš dalies sudedant taisyklę nedetalizuoja, kokia konkreti švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama, teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingo nubaudimo principais, sprendžia, kad bendrinant bausmes D. V. prie minėtos 2019 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirtos subendrintos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtinos kitais nuosprendžiais skirtų bausmių dalys, artimos 2/3 kiekvienos paskirtos bausmės dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad D. V. paskirtų ir jo neatliktų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, taip pat galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas taikant BK 92 straipsnio taisykles ir skiriant nepilnamečiui kaltinamajam maksimalų BK 92 straipsnio 1 dalyje numatytą trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei skiriant tarpusavyje suderintas bendrinamais nuosprendžiais paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo - sąlygas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad D. V. šio nuosprendžio priėmimo dieną yra tik penkiolikos metų amžiaus, baigęs tik pradinį išsilavinimą, ankstesniais nuosprendžiais teistas už per ganėtinai trumpą periodą 2018 metais padarytas nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas numatant maksimalų galimybės taisytis neizoliavus jo nuo visuomenės terminą, nustatant penkiolikos metų jaunuoliui objektyviai neabejotinai įvykdomas elgesio apribojimo sąlygas (nakties metu būti namuose, tęsti mokslus, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse) bus efektyvus būdas D. V. įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu išsakytas noras taisytis, ateityje laikytis taisyklių, nebenusikalsti, siekti mokslo, nėra tik tuščios deklaracijos.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam D. V. kardomoji priemonė skirta nebuvo, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl bendrovei padarytos 10 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2018 m. spalio 25 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta civilinius ieškovu dėl 10 Eur turtinės žalos atlyginimo. Bendrovės įgaliotas atstovas 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė raštą, informuodamas, kad I. V. 2018 m. lapkričio 7 d. bankinio mokėjimo pavedimu UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 10 Eur (1 t., 99-101, 104, 106 b. l.). Neišspręstų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš UAB „Reitan C. L.“), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. R.), ir paskirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. V. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu D. V. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą šį laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos kasdien, išskyrus atvejus, kai tai yra susiję su darbu ar mokslu, bei tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos galutinės subendrintos 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, D. V. paskirti auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant D. V.:

- 1 (vienerius) metus nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje);

- pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą;

- dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

D. V. kardomosios priemonės iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.