Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo, R. V. išteisinta, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 str. 1 d., požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 str. 1 d. 2 p. R. V. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d., galimo padarymo nutraukta, suėjus BK (įstatymo redakcija nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29) 95 str. 1 d. 1 p. b) pap. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. Sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 4 500 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Netenkintas civilinio ieškovo prašymas dėl proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos jam suteikimu, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. buvo kaltinama tuo, kad jog laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., būdama sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio 2002 m. sausio 1 d.) 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 punkto reikalavimo, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 straipsnio 1 punkto reikalavimo, pagal kurį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygose neregistravo kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos R. K. išmokėjo 5 230 Lt (po 290 litų per 12 kartų ir po 350 litų per 5 kartus) kaip atlyginimą už teritorijos tvarkymo darbus, A. V. – 3 625 Lt (po 125 litus per 29 kartus) kaip atlyginimą už elektros priežiūrą, A. Z. – 80 Lt ir 100 Lt (už gatvių nuorodų užrašymą, už sodo emblemų užrašymą ant vartų), A. L. – 5 535 Lt per 23 kartus (už metalinių vamzdžių gruntavimą, už vamzdyno remontą, atlyginimus už santechniko darbus, atlyginimą už šaligatvio remonto, klojimo darbus), A. L. – 5 250 Lt per 7 kartus (už vamzdžių suvirinimo darbus, už vamzdyno priežiūrą, sutvarkymą po žiemos), J. B. – 450 Lt, 500 Lt ir 575 Lt (atlyginimą už vamzdžių darbą, atlyginimą už vamzdžių suvirinimo darbus ir dažymą), A. J. – 500 Lt (už skelbimo lentų ir šulinio dangčio padarymą), tai yra iš viso išmokėjo 21 845 litų sumą, ir ji (kaltinamoji)sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio, 22 straipsnio 2.2 punkto, 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, gyventojų pajamų mokesčių nuo anksčiau nurodytiems asmenims išmokėtų sumų apskaitos registruose neregistravo, į biudžetą nesumokėjo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Be to, R. V. buvo kaltinama tuo, jog būdama sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 145664925) buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio 2002 m. sausio 1 d.) 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, 2007 m. gegužės mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. G. paėmė 1 000 litų, kurie buvo skirti sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ už elektros galios išpirkimą, reikalingą elektros įvedimui į sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tų pinigų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neregistravo, o pasiėmė sau, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą – sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 1 000 litų.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti 2014-09-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl R. V. išteisinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 222 str. 1 d., kaip nepadariusią veiką turinčią nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymių ir priimti jos atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį: R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą BK 222 str. l d. ir paskirti jai 20 MGL (2500 Lt) baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 1 metus.

Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinime nurodyti asmenys tiriamu laikotarpiu dirbo bendrijoje ir jiems buvo mokamas atlyginimas, be to, teismas sutinka, kad nuo gautų pajamų turėjo būti mokami gyventojų pajamų mokesčiai, tačiau buhalterė šiems asmenims išmokėtų sumų apskaitos registruose neregistravo, į biudžetą mokesčiai nebuvo mokami. Pasak prokuroro, šioje dalyje teismas padarė teisingą išvadą, tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, tačiau nesutinka su teismo išdėstytais argumentais, kad R. V., neįtraukdama pateiktų kasos išlaidų orderių duomenis į buhalterinės apskaitos registrą, veikė aplaidžiai, o ne apgaulingai.

Prokuroras nesutinka su teismo pozicija, kad šiuo atveju R. V. baudžiamoji atsakomybė dėl apskaitos tvarkymo tvarkos pažeidimų negalima, nes 2014 m. gegužės 29 d. atliktas papildomas specialisto tyrimas (specialisto išvada Nr. 140-(02839)-ISl-2811) parodė, kad pagal sodo bendrijoje buvusius minėtus pirminės apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius galima nustatyti kiek gyventojų pajamų mokesčio nuo anksčiau nurodytiems asmenims išmokėtų sumų sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti į valstybės biudžetą. Nors 2014-05-29 specialisto išvadoje specialistė pateikė paskaičiavimą, kiek sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą nuo išmokėtų atlyginimų kaltinime nurodytiems asmenims, tačiau tai neeliminuoja R. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. Atkreipia dėmesį į formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kad 2006-09-12 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458-2006, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog BK 223 str. nustatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip (šiuo atveju bylai aktuali BK 222 str. sudėtis sukonstruota analogiškai), kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, finansinę, komercinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ar ikiteisminiu tyrimus ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltinamajam kyla baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškai pasisakė ir bylose Nr. 2K-11-2008 ir Nr. 2K-157-2011. Taigi, nors teismui pavedus specialistei pavyko suskaičiuoti nesumokėto į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio dydį, tačiau tai buvo padaryta tik atlikus papildomus veiksmus – surinkus bei pateikus specialistams duomenis apie asmenų darbovietes, amžių, neįgalumo lygį, šeimos sudėtį, paskyrus papildomą tyrimą teisminio nagrinėjimo metu. Pažymi, kad tokių duomenų ūkio subjektas nebuvo surinkęs, nekaupė. Siekdamas tokius duomenis gauti, teismas 2013-05-02 priėmė nutartį ir įpareigojo prokurorą tokius duomenis surinkti ir pateikti teismui. Prokuroras dėl tokių duomenų gavimo kreipėsi (2013-05-06, Nr. 8-24618) į ikiteisminio tyrimo instituciją – Šiaulių AVPK (atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje), kuri tokius duomenis surinko, susistemino. Šiuos papildomai surinktus duomenis prokurorui pateikus teismui, pastarasis perdavė juos specialistei, kuriai pavedė atlikti papildomą tyrimą. Taigi, nors teisminio nagrinėjimo metu atlikus papildomą tyrimą specialistė pateikė paskaičiavimą, kiek sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą nuo išmokėtų atlyginimų kaltinime nurodytiems asmenims, tačiau tai buvo atlikta tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš bendrijos buhalterės paimti geranoriškai pastarosios nepateikti buhalteriniai dokumentai, paskirtos trys užduotys specialistui atlikti ūkio subjekto ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą, teismo pavedimu iš valstybinių įstaigų ir organizacijų buvo surinkti papildomi duomenys apie fizinių asmenų darbovietes, šeimos sudėtį, neįgalumą, verslo liudijimų turėjimą. Taigi, kaip nurodyta 2010-12-08 gautoje specialisto išvadoje Nr. 140-(10808)-IS 1-8842, išanalizavus tik ūkio subjekto pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies negalima nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-08-23 – 2008-12-31, todėl teismas nepagrįstai R. V. išteisino, kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymių. Pasak prokuroro, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nebuvo galima remtis 2014-05-29 papildomo specialisto tyrimo išvada konstatuojant, kad R. V. padaryti apskaitos tvarkymo tvarkos pažeidimai nesukėlė BK 222 str. 1 d. numatytų pasekmių.

Prokuroras nesutinka, kad šiuo atveju R. V. nepadarė veikos, numatytos BK 222 str. l d., tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teismas 2014-09-03 nuosprendyje nurodė, kad jo manymu R. V. veiksmuose buvo ne BK 222 str. 1 d., o BK 223 str. 1 d. požymių. Tai konstatuodamas teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad jei jo manymu buvo padaryta veika turinti BK 223 str. 1 d. požymių, tokiu atveju 2013-12-31 suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, o pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis 2K-P-9/2012). Šiuo atveju teismas manydamas kad R. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatytų BK 222 str. 1 d., o galimai padaryta veika pagal BK 223 str. 1 d., turėjo nutartimi vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p. R. V. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., galimo padarymo nutraukti, suėjus Baudžiamojo kodekso (įstatymo redakcija nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29) 95 str. 1 d. 1 p. b) pap. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teigia, kad visetas teisėtai gautų duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu bei įrodymų tyrimo teisme metu, neabejotinai įrodo, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 222 str. 1 d. Kadangi teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes iš esmės buvo pažeisti BPK reikalavimai, todėl jis naikintinas ir įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis R. V. atžvilgiu šioje dalyje. Nurodo, kad BK 222 str. l d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta, kad R. V. padarė nusikaltimą būdama neteista, nebausta administracine tvarką turėdama pastovią gyvenamąją vietą, būdama senatvės pensininke. Atsižvelgiant į tai, jai siūlytina bausmė bauda, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Teismo posėdyje prokuroras, civilinio ieškovo atstovas prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad R. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Su apylinkės teismo sprendimu nesutinka apeliacinį skundą pateikęs prokuroras, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį dėl R. V. išteisinimo pagal BK 222 str. 1 d., ir priimti jos atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.) ir nepritaria apeliaciniame skunde suformuluotoms išvadoms dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., sudėties požymių R. V. veikoje.

R. V. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai būnant sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, bendrijoje reikėjo atlikti daug darbų, kurių atlikimui reikėjo gana daug piniginių lėšų, o bendrijos nariai, norėdami sutaupyti bendrijos lėšas, nusprendė darbus atlikti savo jėgomis ir bendrijos nariams, kurie šiuos darbus atliks, sumokėti mažesnes sumas, nei pasamdytai bendrovei. Jie dirbo nepastoviai, be darbų grafiko, darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos. Jiems pinigus išmokėdavo už konkretų atliktą darbą. Pinigus išduodavo pagal kasos išlaidų orderį. Šiuos orderius apskaitė atskirame segtuve, į kasos knygą jų neįtraukė. Taip pat ji parodė, kad bendrijos pirmininkas L. B. žodžiu nurodė bendrijos apskaitos registruose neregistruoti šių išlaidų. Vykdydama L. B. nurodymą, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygose neregistravo kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos asmenims buvo mokamas atlyginimas už atliktus darbus. Sprendimas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygose neregistruoti kasos išlaidų orderių buvo priimtas siekiant sutaupyti bendrijos lėšas, t. y. siekiant su tam tikra pinigų suma atlikti kuo daugiau darbų bendrijos naudai. Paaiškino, kad suprato, jog nuo šių išmokėtų sumų turėjo būti mokami mokesčiai valstybei. Taip elgtis buvo priversta, norėdama ir toliau dirbti buhaltere.

Kaip matyti iš 2011-11-25 specialisto išvados Nr. 140-(02328)-IS1-6911, kad nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 str. 1 p. reikalavimų, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 str. 1 p. reikalavimų, jog ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2006-04-01–2008-12-31 laikotarpiu kasos knygose neregistravo kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos buvo mokamas atlyginimas anksčiau minėtiems asmenims už atliekamus darbus sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat išvadoje nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsniu, 22 straipsnio 2.2 punktu, 23 ir 24 straipsniais, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčių nuo anksčiau nurodytiems asmenims išmokėtų sumų apskaitos registruose neregistravo, į biudžetą nesumokėjo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-04-01 – 2008-12-31 laikotarpį.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo surinkti papildomi duomenys ir paskirtas papildomas dokumentų tyrimas siekiant nustatyti, ar pagal pateiktus sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei teismo surinktus duomenis apie minėtus asmenis galima nustatyti, kiek gyventojų pajamų mokesčio turėjo sumokėti bendrija į biudžetą. 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(02839)-IS1-2811) nurodoma, kad pagal sodo bendrijoje buvusius pirminės apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius galima nustatyti, kiek gyventojų pajamų mokesčio nuo anksčiau nurodytiems asmenims išmokėtų sumų sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė B. M. savo duotą išvadą patvirtino ir parodė, kad iš kasos orderių matyti, kad žmonės dirbo, nes rašoma – atlyginimui, orderiuose nurodytos pinigų sumos išmokėtos nurodytiems asmenims. Taip pat specialistė parodė, kad nesant sutarčių apie įdarbinimą, kurios gali būti sudarytos įdarbinant žmogų pagal darbo sutartį ir vienkartinė sutartis, kai nėra taikomas NPD, taikomas tik pajamų mokestis. Iš to seka, kad pagal byloje surinktus duomenis, kurie buvo pateikti papildomam dokumentų tyrimui, galima apskaičiuoti privalomą sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo anksčiau nurodytiems asmenims išmokėtų sumų, t. y. nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., nes orderiuose buvo įrašyta suma ir už kokius darbus atlyginimas išmokamas.

Pažymima, kad pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, R. V. paaiškinimus, aplinkybes, kad duomenys apie pinigų sumokėjimą nebuvo slepiami, o buvo užfiksuoti pirminės apskaitos dokumentuose – kasos išlaidų orderiuose, t. y. juose nurodytos konkrečios pinigų sumos išmokėtos už darbo santykius, nurodyti konkretūs asmenys – R. K., A. V., A. Z., A. L., A. L., J. B., A. J., kurie apklausti teisme patvirtino, jog už atliktus darbus sodo bendrijoje jiems buvo sumokėti pinigai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V., neįtraukdama pateiktų kasos išlaidų orderių duomenis į buhalterinės apskaitos registrą, veikė aplaidžiai, o ne apgaulingai. Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad visus išvardytus buhalterinės apskaitos pažeidimus R. V. padarė sąmoningai, nes pirminiuose apskaitos dokumentuose fiksuodama grynųjų pinigų išmokėjimą, jų po to neįtraukė į privalomus registrus, siekdama, jog nebūtų mokami mokesčiai valstybei, be to, šie pažeidimai buvo daromi sistemingai, pagal tą pačią seką, gana ilgą laikotarpį ir nebuvo imtasi jokių veiksmų jiems pašalinti (netgi priešingai – nepateikiant dalies buhalterinių dokumentų tyrėjams buvo siekiama suklaidinti tyrimą, išvengti atsakomybės), o tai dar kartą patvirtina jos tyčią vesti apgaulingą apskaitą, atmetami dėl anksčiau aptartų aplinkybių.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, jog R. V. veikė aplaidžiai, dėl padaryto buhalterinės apskaitos pažeidimo galima nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydį ir struktūrą, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. V. veiksmuose nenustatyta BK 222 str. 1 d. objektyviųjų ir subjektyviųjų apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių, todėl ji pagrįstai išteisinta.

Pažymima, kad baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 173¹ str., atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei būtini padariniai, numatyti BK 223 str. 1 d. dispozicijoje, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ATPK 173¹ str. padarinių nereikalauja, nes jame nustatyta administracinė atsakomybė už apskaitos taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, byloje nustačius, kad dėl R. V. padaryto buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimo galima nustatyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., t. y. nelieka būtino objektyvaus požymio BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, gali kilti administracinė atsakomybė pagal ATPK 173¹ str.

Taip pat atmestini ir kiti prokuroro skunde nurodyti teiginiai, kurie yra susiję su įrodymų vertinimu, kadangi apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, nėra ir pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.