Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-9717-931/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-16
Bylos Nr.
e2YT-9717-931/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
S. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, J. N., A. Č., M. M., R. M., G. G.-J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9717-931/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04547-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, J. N., A. Č., M. M., R. M., G. G.-J.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. po sutuoktinio M. M. 2017 m. birželio 13 d. mirties priėmė palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties likusį turtą, įskaitant ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), savo aktyviais veiksmais perėmė ir su juo pradėjo elgtis kaip turto savininkė ir iki šios dienos taip elgiasi. Bute adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja gyvena, viena moka buto komunalinius ir kitus mokesčius. Pareiškėja po sutuoktinio mirties taip pat rūpinosi ir ½ dalimi buto adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tęsia įsipareigojimus pagal buto nuomos sutartį, kurie susiklostė dar sutuoktiniui būnant gyvam.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys R. M. bei G. G.-J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog sutinka, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. po savo sutuoktinio M. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Suinteresuoti asmenys J. N., A. Č. bei M. M. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš byloje esančios Santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja ir M. M. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (13 e . b. l.). Nustatyta, jog M. M. (duomenys neskelbtini) mirė (5-7 e. b. l.). Iš Gyventojų registro 2017 m. lapkričio 21 d. pažymos Nr. GR.3A-3283 nustatyta, kad M. M. šeiminė padėtis – miręs santuokoje, buvusi sutuoktinė – S. M. (pareiškėja), vaikai: J. N., A. Č., M. M., R. M., G. G.-J. (8 e. b. l.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja kartu su M. M. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (15-17 e. b. l.). Nekilnojamojo turto registre butą, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nurodyta tik pareiškėja, tačiau šis turtas buvo pirktas 1994 m. rugpjūčio 9 d., santuokos su M. M. metu (13, 15 e. b. l.), todėl preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (šiuo atveju po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pagal palikėjo (testatoriaus) M. M. asmens kodą testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų ir palikėjo palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (12 e. b. l.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodyta, jog, mirus M. M., pareiškėja, t. y. mirusiojo sutuoktinė, likusį mirusio sutuoktinio turtą (po ½ dalį butų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)) valdė, jais naudojosi ir prižiūrėjo. Pareiškėja teigia, kad po sutuoktinio mirties iki šiol gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, moka minėtam butui tenkančius komunalinius mokesčius, taip pat prižiūri butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai (18-38 e. b. l.) ir pareiškime išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą, t. y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusias palikėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo M. M. mirties turtą – po ½ dalį butų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po sutuoktinio M. M. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą M. M. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos S. M. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, J. N., A. Č., M. M., R. M., G. G.-J.).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą M. M. palikimą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė