- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- eI-3405-406/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00922-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vilma Eigirdienė
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 15-3-(7.5) „Dėl A. K. skundo išnagrinėjimo“ ir pripažinus, kad atsakovas vilkino administravimo procedūrą, sprendžiant 1991 m. gruodžio 17 d. S. K. ir 1991 m. gruodžio 21 d. F. S. prašymus atkurti nuosavybės teises, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių išspręsti S. K. prašymą atkuri nuosavybės teises į J. S. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises į šio sklypo 0.1912 ha dalį ekvivalentine natūra bei išspręsti F. S. prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises į šio sklypo 0.1913 ha dalį pinigais (išmokant kompensaciją).
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorei 2015 m. lapkričio 9 d. skundu pareiškėjas apskundė NŽT Elektrėnų skyriaus (toliau – ir Skyrius) veiksmus, sprendžiant 1991 m. gruodžio 17 d. S. K. ir 1991 m. gruodžio 21 d. F. S. prašymų atkurti nuosavybės teises nagrinėjimą. Atsakovas ginčijamu sprendimu Nr. 15-3-(7.5.) „Dėl A. K. skundo išnagrinėjimo“ nusprendė jo skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. S. valdytą žemę atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes atsakovas nukrypo nuo teismų praktikos ir netinkamai taikė įstatymus. Nurodo, jog skundžiamame akte nepagrįstai teigiama, kad F. S. nuosavybės teisės neatkurtos, nes ji pateikdama prašymą nepateikė pilietybę bei santuokos su N. B. patvirtinančių dokumentų. Atsakovas neatsižvelgė į tai, jog ši priežastis, neva kodėl P. S. neatkurtos nuosavybės teisės paaiškėjo tik Skyriui pateikus 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 51SD-1833-(14.51.92). Iki to laiko, t.y. Skyriui pateikiant 2015 m. kovo 5 d. raštą Nr.51SD-527-(14.51.92.) jam nebuvo paaiškinta, kad trūksta pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Apie tai nebuvo informuota ir pati F. S.. Be to, Atkūrimo įstatymas reikalavo pateikti giminystę su buvusiu savininku įrodančius dokumentus, jų konkrečiai neįvardindamas, o už jų tikrumą bei kitų duomenų tikrumą atsakingi juos pateikę asmenys, bet ne Skyriaus darbuotojai. Byloje matyti, jog 2000 m. sausio 15 d. pretendenčių pateiktus dokumentus tikrino žemėtvarkininkė S. B. ir jokių trūkumų nei dėl valios, nei dėl pilietybės ar santuokos fakto nenustatė. Pabrėžia, kad 2000 m. kovo 17 d. abiem pretendentėms buvo paruoštos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 166 ir Nr.167 ,,Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“ ir tai įrodo, kad Skyriui iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. pakako duomenų pradėti administravimo procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šios aplinkybės pripažįstamos ir skundžiamame sprendime, nurodant, jog F. S. ir S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises atitinkamai į 0,1912 ha ir į 0,1913 ha buvusio savininko J. S. valdytos žemės. Teigia, jog abejonių nei dėl pilietybės, nei dėl giminystės ryšio su buvusiu savininku, Skyriui 2000 metais nekilo, o tai reiškia, kad yra įrodyta, kad F. S., kaip ir S. K., pateikė visus reikalingus dokumentus. Jeigu aptariamų dokumentų šiuo metu, t.y. praėjus 15-16 metų nebėra, darytina tik viena galima išvada – jog Skyrius netinkamai vedė, žymėjo ir saugojo bylą. Mano, jog skyriaus ir Direktoriaus pasiūlymas kreiptis į teismą dėl praleisto termino F. S. pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo neatitinka teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d.) nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2002 m. liepos 1 d. (šis terminas buvo pratęsiamas įvairiose redakcijose) turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Taigi, pareiškėjo atstovės nuomone, įstatyme suformuluota nuostata, kad visi nurodyti dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, ir tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai gali būti patekti vėliau. Įstatyme nenumatyta, kad pilietybę patvirtinantis dokumentas, nepateiktas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises per įstatymo nustatytą terminą tokiems prašymams paduoti, gali būti pateiktas vėliau, t. y. per terminą, per kurį gali būti pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Pilietybė yra būtinas subjektiškumo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą požymis. Dėl to asmenims, nepateikusiems atitinkamoms institucijoms pilietybę patvirtinančio dokumento per terminus, įstatymo nustatytus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A6-292-2004). Akcentuoja, jog Skyrius ir Direktorius neginčija fakto, jog F. S. ir S. K. 1991 metais pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. S. valdytą žemę. Tai neabejotinai ir neginčytinai reiškia, kad abi pretendentės kartu su prašymu pateikė pilietybę patvirtinančius įrodymus. Šią aplinkybę patvirtina jau paminėtos VAVA Trakų r. žemėtvarkos skyriaus 2000 m. kovo 27 d. pažymos Nr. 166 ir Nr. 167 ,,Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“. Atstovė įsitikinusi, jog šiomis pažymomis taip pat įrodyta, kad Skyriui pakako duomenų dėl P. S. giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Taigi atstovė daro išvadą, kad F. S., pateikė visus reikalingus nuosavybės teisų atkūrimui dokumentus. Nurodo, jog ypač reikšminga tai, kad Direktorius neįvertino, jog Skyrius nuo 1991 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. apskritai nebuvo priėmęs jokio individualaus administracinio sprendimo dėl F. S. prašymo. Jeigu Skyrius žinojo, kad ji nepateikė būtino subjektiškumo pagal Akūrimo įstatymą požymio įrodančio dokumento, privalėjo atsisakyti nagrinėti tokį prašymą ir nurodyti pretendentei jo apskundimo tvarką. Tokiu būdu P. S. būtų žinojusi, jog trūksta pilietybę pagrindžiančio įrodymo ir būtų galėjusi savo teises ginti. Su atsakovo pozicija, kad S. K. nuosavybės teisės negali būti atkurtos natūra, nes prašyme išreikšta valia nėra numatyta Atkūrimo įstatyme, nesutinka, nes atsakovas nepagrįstai nurodo, jog S. K., prašydama atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini), neišreiškė valios, ar pageidauja turtą atgauti natūra, ar gauti už ją kompensaciją. Akcentuoja, kad S. K. 1991 m. gruodžio 17 d. prašyme nurodė ,,Dirbs. (už cerkvės)“, o tai pagal elementarų logikos supratimą gali reikšti ketinimą fiziškai atlikti aktyvų veiksmą – dirbti žemę. Pabrėžia kad šį dokumentą galima vertinti kaip laisvos formos prašymą, kuriame nurodoma, kad ji žemę dirbs už cerkvės, t.y. ten, kur yra namų valda. Iš šio prašymo akivaizdi ne tik pretendentės valia atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau ir valia šią žemę atsikelti arčiau namų, kas pagal tuo metu galiojusį Atkūrimo įstatymą buvo numatyta. Daro išvadą, jog S. K. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra buvo išreikšta laiku ir tinkamai, todėl prašymo vilkinimas daugiau nei 24 metų, yra nepateisinamas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nurodytų principų. Neteisėta ir atsakovo išvada, kad nuosavybės teisės S. K. gali būti atkuriamos tik pinigais. Savaime suprantama, jog ketinimas dirbti žemę už cerkvės galimas realizuoti tik tada, kai ta žemė yra grąžinama natūroje, o ne kai atiduodama kompensacija. Todėl NŽT specialistų supratimas, jog nebuvo išreikšta S. K. valia dėl atkūrimo būdo, neatitinka elementaraus protingumo kriterijaus. Pastebi, kad net ir nustatęs, kad reikia kompensuoti S. K. pinigais už jai tenkančią 0,1913 ha buvusio savininko J. S. valdytos žemės (duomenys neskelbtini), atsakovas jokio valdingo įpareigojimo (nurodymo) atkurti nuosavybės teises skyriaus parinktu būdu nedavė. Tai prasilenkia su geru viešuoju administravimu ir įrodo, kad atsakovui - aukščiausiajam atsakingam valstybės tarnautojui už nuosavybės teisių atkūrimą, šis procesas ir piliečių nuosavybė jam visiškai nerūpi. Pažymi, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Viešojo administravimo subjektų vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procese yra svarbus, o jų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, todėl gero administravimo principas, kaip konstitucinės nuostatos, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sudėtinė dalis, reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, apimantį taip pat ir priimto prašymo trūkumų šalinimo inicijavimo procedūras. Jeigu S. K. ir P. S. buvo pateikusios prašymus su tam tikrais trūkumais (neva viena nepateikė reikalingų dokumentų, kita neišreiškė valios), tai Skyriaus pareiga buvo išreikalauti trūkstamus dokumentus ar bent jau apie tai informuoti pareiškėjas. Mano, kad ginčijamas sprendimas taip pat neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. (Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis), todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodo, jog su skundu nesutinka. Teigia, jog skundas nepagrįstas ir atmestinas. Paaiškino, kad prašymus į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. S. valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini)tuometinei (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pateikė F. S., nurodydama atkūrimo būdą „gauti kompensaciją“ ir S. K., nurodydama atkūrimo būdą – „dirbs (už cerkvės)“.Vėlesnių kitokio turinio prašymų iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) pateikta nebuvo. Po F. S. mirties (2000 m. vasario 3 d.) ir S. K. mirties (2015 m. gegužės 24 d.) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu pretendenčių turto paveldėtojas yra pareiškėjas, kuris iš esmės siekia, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. žemę būtų atkurtos prie jo nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad NŽT Elektrėnų skyrius buvo parengęs valstybinės žemės sklypo prie minėtų šiuo metu pareiškėjui priklausančių pastatų pirkimo - pardavimo sutarties projektą, tačiau pareiškėjas su projektu nesutiko ir nurodė pageidavimą grąžinti šią namų valdą natūra. Vėliau 2015 m. liepos 20 d. ir 2015 m. spalio 2 d. jis teikė pakartotinius prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant šį žemės sklypą natūra. NŽT Elektrėnų skyrius, atsakydamas į šiuos pateiktus prašymus nurodė, kad nei S. K., nei F. S. neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises natūra, todėl prašymas grąžinti žemės sklypą natūra negali būti patenkintas. Atsakymuose taip pat buvo pabrėžta, kad F. S. iki įstatyme nustatytų terminų, kurie yra naikinamieji, nepateikė pilietybę ir santuoką su N. B. patvirtinančių dokumentų, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūra jos atžvilgiu negalėjo būti baigta. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pažymi, kad F. S., nepateikdama pilietybę patvirtinančio dokumento, pirmosios santuokos su N. B. ir skyrybų liudijimo, Įstatyme nustatytais terminais tinkamai neįgyvendino savo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą dėl J. S. valdytos žemės. Mano, kad tik tuo atveju, jei pareiškėjas pateiktų įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, galėtų būti tęsiama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra F. S. vardu. Nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra šiuo metu gali būti vykdoma tik S. K. vardu, tačiau taip pat pabrėžia, kad S. K. 1991 m. gruodžio 17 d. pateiktame prašyme išreikšta valia ir jos nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - „dirbs (už cerkvės)“ nėra numatytas nei Atstatymo, nei Atkūrimo įstatyme. Įstatyme buvo numatyta galimybė pareikšti ar pakeisti valią dėl būdo iki 2003 m. balandžio 1 d., tačiau šia teise pasinaudota nebuvo, todėl kadangi išreikšta S. K. valia nėra numatyta įstatyme, nuosavybės teisės pagal Įstatymo 21 str. 5 d. nuostatą gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Akcentuoja, kad pagal nuosavybės teises reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu teko pačioms pretendentėms, tačiau nuo prašymų pateikimo iki mirties jos nuosavybės teisių atkūrimu visiškai nesidomėjo, buvo nerūpestingos, pasyvios.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 15-3-(7.5) „Dėl A. K. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas, kaip S. K. ir F. S. turto paveldėtojas, ginčo atveju siekia nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. S. valdytą 0.3825 ha žemę (duomenys neskelbtini): pagal S. K. prašymą atkuriant nuosavybės teises į šio sklypo 0.1912 dalį ekvivalentine natūra prie jo nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini); pagal F. S. prašymą atkuriant nuosavybės teises į šio sklypo 0.1913 dalį pinigais (išmokant kompensaciją).
Nuosavybės teisės į nusavintą nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmeniui, pateikusiam prašymą atkurti nuosavybės teises bei teisės aktuose numatytus dokumentus, teisės aktų nustatytais terminais. S. K. ir F. S. prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo metu galiojo 1991 m. birželio 18 d. įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kurio 11 str. 2 p. buvo numatyta, kad prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją. Prašymų padavimo tvarka bei prašymo padavimo turinys taip pat buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 331 patvirtintoje Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkoje. Prašymo turiniui keliami reikalavimai iš esmės nekito per visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir yra galiojantys šiuo metu. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 11 str. nustatyta, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 p., kuriuo nustatyta, kad piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė, turto rūšis, dydis ir buvimo vieta; nuosavybės teisių į turtą pagrindas; dabartinis turto valdytojas; nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas; pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra). Jeigu piliečiai pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus.
Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1,2,3,4 punktuose nurodytas pilietis, kuris nustatytu laiku buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises, mirė (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti turto savininko, kuris yra miręs, sutuoktinis ir vaikai), nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi mirusių pretendenčių įpėdinio (nagrinėjamu atveju pareiškėjo) teisės nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko žemę procese yra tos pačios kaip ir šios teisės mirusių turėtojų, padavusių iki įstatymu nustatyto termino prašymus atkurti nuosavybės teises, tačiau nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos tik tada, kai Įstatyme numatytais terminais yra pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pilietybę, nuosavybę bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai.
Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pabrėžtina, kad pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Asmens subjektinė teisė – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsiranda tik tada, kai asmuo įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas : pateikia prašymą atkurti nuosavybės teises, pateikia tam reikalingus nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Teismui pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai neginčijamai patvirtina, kad F. S. 1991 m. gruodžio 21 d. pateikė nustatytos formos ir turinio prašymą institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbus, tinkamai išreikšdama savo valią – gauti kompensaciją už buvusio savininko J. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktas F. S. gimimo liudijimas bei S. J. ir F. B. 1951 m. kovo 16 d. sutuoktuvių liudijimas, patvirtinantis antrąją F. S. santuoką, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, Įstatyme nustatytais terminais nėra pateiktas pirmosios santuokos su N. B. liudijimas ir santuokos nutraukimo liudijimas, t. y. dokumentai, objektyviai patvirtinantys F. S. giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku, taip pat pilietybę patvirtinantis dokumentas. Darytina išvada, kad F. S. teisės aktuose nustatytais terminais tinkamai neįgyvendino savo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Piliečiai, praleidę įstatyme nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (šis terminas yra naikinamasis), netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą. Todėl atsakovas skundžiamame akte pagrįstai konstatavo šią aplinkybę. Akcentuotina ir tai, kad Įstatymų leidėjas visose Atkūrimo įstatymo redakcijose (10 straipsnis) įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas kartu su prašymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, t. y. ne vėliau 2001 m. gruodžio 31 d. F. S. nepateikus iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises termino (2001 m. gruodžio 31 d.) pilietybę patvirtinančio dokumento, nėra pagrindo išvadai, jog ji yra tinkamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje numatytų teisinių santykių subjektas.
Atstatymo įstatymo 1 str. (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. spalio 2 d.) buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams atstatoma, grąžinant turtą natūra arba ekvivalentine natūra (1p.); suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys nepageidauja grąžinti natūra (2 p.). Įstatyme numatyti nuosavybės teisių atkūrimo būdai (natūra ir ekvivalentine natūra) yra du savarankiški ir skirtingi nuosavybės teisių atkūrimo būdai.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motinos S. K. laisvo formos prašyme, pateiktame 1991 m. gruodžio 17 d., yra nurodytas piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto buvęs savininkas, turto buvimo vieta. Šiame prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - „Dirbs. (už cerkvės)“. Pareiškėjo atstovė mano, jog prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - „Dirbs. (už cerkvės)“ pagal elementarų logikos supratimą gali reikšti ketinimą fiziškai atlikti aktyvų veiksmą – dirbti žemę ten, kur yra namų valda arba gali reikšti jos norą perkelti žemę (duomenys neskelbtini) prie namų valdos (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pareiškėjos S. K. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra buvo išreikšta laiku ir tinkamai. Kolegijos nuomone, tokia pareiškėjo atstovės pozicija vertintina kaip subjektyvus prašymo atkurti nuosavybės teises turinio interpretavimas ir yra nepagrįsta.
Nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, skirtingai negu Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", numatė galimybę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atlyginama ne tik už valstybės išperkamą žemę, bet ir už kitą valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359) nustatyta, kad „Pilietis per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 7 dalyje numatyto įstatymo įsigaliojimo dienos gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo". Nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-I 181 redakcija) buvo numatyta, kad „Pilietis per 3 mėnesius nuo Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų lydimųjų aktų įsigaliojimo dienos gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo". Nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytas kalendorine data apibrėžtas terminas, per kurį piliečiai galėjo pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, - iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija), vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2002 m. liepos 1 d. (2002 04 02 įstatymo Nr. IX-832 redakcija) ir iki 2003 m. balandžio 1 d. (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su atsakovo išdėstytais motyvais, jog F. S. ir S. K. nuo prašymų pateikimo dienos visiškai nesidomėjo kaip vyksta nuosavybės teisių atkūrimas, nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai neteikė jokių prašymų, dokumentų, nors Atkūrimo įstatymas ne kartą buvo numatęs galimybę piliečiams pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, taip pat buvo nustatęs naujus dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus. Pretendentės per tokį ilgą laiką turėjo galimybę savo valios veiksmais siekti nuosavybės teisių atkūrimo procese savo teisių įgyvendinimo, būti aktyviomis ir imtis visų galimų įstatymų numatytų priemonių gauti reikiamą informaciją, teisines konsultacijas, ir kitaip siekti savo tikslų, tačiau jokių veiksmų neatliko. Toks pretendenčių elgesys yra susijęs su jų subjektyviu situacijos vertinimu bei jų pačių subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu). Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas. Teismas ginčo situacijoje laiko teisiškai nereikšmingais pareiškėjo argumentus, kad Institucija nepasiūlė pretendentėms pakeisti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą, pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pabrėžtina, kad konkretaus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo ar būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, pasirinkimas priklauso nuo aplinkybės, ar turtas yra valstybės išperkamas, ir paties piliečio apsisprendimo. Siekdamas tinkamai realizuoti savo valią ir tinkamai įgyvendinti savo teises, pilietis turi būti aktyvus – domėtis tiek turto, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, statusu (ar jis yra valstybės išperkamas), tiek savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, pareiškimu per įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovė, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, nustačius, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, privalėjo pareiškėją informuoti ir siūlyti kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, laikytinas nepagrįstu, nes ginčo atveju nebuvo tinkamai, per nustatytus terminus, išreikštos pareiškėjo valios dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra (LVAT 2016 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1239-492/2016).
Pareiškėjo argumentai, kad 2000 m. kovo 17 d. abiem pretendentėms buvo paruoštos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 166 ir Nr.167 ,,Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“ ir tai įrodo, kad Skyriui iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. pakako duomenų pradėti administravimo procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kolegijos vertinimu, nepagrįsti, nes minėtos pažymos nėra patvirtintos žemėtvarkos skyriaus vedėjo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiasi ilgą laiką, jo metu kito tiek nuosavybės teisių atkūrimo bei atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdai, tiek terminai, per kuriuos asmenys turėjo pareikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo, taip pat dėl giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo. Atsižvelgiant į šių teisinių santykių ypatumus, procesų tęstinumą, sprendžiant dėl asmens galimybių viename ar kitame nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo etape realizuoti savo teises, Atkūrimo įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, įvertinant tiek teisinio reglamentavimo pokyčius, tiek įstatymų leidėjo tikslus, lėmusius vienų ar kitų normų įtraukimą į teisės aktą. Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais S. K. aiškios valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo neišreiškė, F. S. giminystės ryšį ir pilietybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Šie terminai yra naikinamieji, asmenys, nerealizavę teisių per Įstatyme nustatytus terminus, vėliau jų įgyvendinti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1375/2013; 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -2501/2013 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-384/2014).
Įvertinusi S. K. pateikto prašymo turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis prašymas, nors ir surašytas ne ant nustatytos formos blanko, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau prašyme neaiškiai ir labai dviprasmiškai išreikšta pareiškėjo motinos S. K. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl konstatavus, kad būdas, kuriuo turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo nurodytas, šiuo aspektu prašymas pripažintinas neatitinkančiu teisės aktuose nustatytų prašymo turinio reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties analizuojamas prašymas nelaikytinas tinkamu valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimu turinio aspektu.
Minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija) nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Aiškindama Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijos, galiojančios ginčui aktualiu metu, turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti aiškią valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėlesni po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio pageidaujamu būdu. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad ginčui spręsti, kaip jau buvo minėta, aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija numato konkrečius būdus, kuriais nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, ir nesuteikia besąlyginės teisės reikalauti, kad asmeniui nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik jo pageidaujamu būdu. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis tokį atkūrimą sieja, be kita ko, su atlyginimu pinigais.
Kadangi S. K. nepasirinko ir aiškiai neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pagal kurį, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, būtų galimas nuosavybės teisių atkūrimas į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį pretenduoja pareiškėja ir jai minėto įstatymo nustatytais terminais nepareiškus valios dėl būdo, nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį gali būti atkurtos tik atlyginant pinigais. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyrius skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog pagal S. K. prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šio sklypo 0.1912 ha dalį bus atkuriamos atlyginant pinigais.
Išanalizavus administracinės bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinus nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis (atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus), neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant ginčijamą administracinį aktą, pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos, todėl pagrindo naikinti sprendimą nėra. Nesant pagrindo naikinti individualų administracinį aktą, nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą išspręsti S. K. prašymą taip, kaip ji prašo: atkurti nuosavybės teises į J. S. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises į šio sklypo 0.1912 ha dalį ekvivalentine natūra bei išspręsti F. S. prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. valdytą žemę (duomenys neskelbtini), atkuriant nuosavybės teises į šio sklypo 0.1913 ha dalį pinigais (išmokant kompensaciją). (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d., galiojusią iki 2012 m. vasario 1 d., tuo atveju, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą turi parinkti atsakovas, o pagal šio straipsnio minėtos dalies redakciją, galiojusią nuo 2012 m. vasario 1 d., tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad NŽT pagrįstai nustačiusi, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių S. K. prašyme nurodytu būdu, turėjo spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais, tačiau, vilkindama nuosavybės teisių atkūrimo procesą, šios pareigos neatliko. Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad S. K. laiku ir tinkamai neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, numatyto Atkūrimo įstatyme, atsižvelgiant, kad S. K. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikusi dar 1991 metais, atsakovas įpareigotinas atkurti nuosavybės teises į J. S. valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)) 0.1912 ha dalį, atlyginant pinigais.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal S. K. prašymą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į J. S. valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)0.1912 ha dalį, atlyginant pinigais.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.