- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-298-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00103-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. U., U. A., A. M.-Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“ ieškinį atsakovams V. U., U. A., A. M.-Z. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi viešoji įstaiga (toliau – BVšĮ) „Siaurojo geležinkelio klubas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 208 940,91 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovai atitinkamais laikotarpiais buvo jos vadovais ir tinkamai neatliko jiems įstatyme nustatytų pareigų, pažeidė fiduciarines pareigas, todėl yra tiesiogiai ir solidariai atsakingi už įstaigai atsiradusius nuostolius. Nors Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-768/2021 yra konstatuoti neteisėti atsakovo V. U. veiksmai apgaulingai tvarkant įstaigos buhalterinę apskaitą ir pasisavinus didelės vertės svetimą turtą, už įstaigai padarytą žalą yra atsakingi ir kiti atsakovai – U. A. ir A. M.-Z., kurie neteisėtu neveikimu prisidėjo prie žalos įstaigai atsiradimo. Ieškovė nurodė, kad teismo nuosprendyje be nurodytų atsakovo V. U. neteisėtų veiksmų nustatyta ir tai, jog atsakovai U. A. ir A. M.-Z., atitinkamais laikotarpiais būdami de jure (pagal įstatymą) įstaigos vadovais, elgėsi nerūpestingai, nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų ir leido atsakovui V. U., kuris nebuvo įstaigos vadovas, padaryti jai žalą.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas U. A. buvo ne tik de jure įstaigos vadovas, bet ir jos dalininkas, todėl turėjo žinoti ir žinojo, kokie veiksmai yra atliekami įstaigoje, kokie sandoriai sudaromi ir kokia yra įstaigos finansinė padėtis. Todėl atsakovas U. A., daugiau nei 9 metus būdamas įstaigos dalininku ir 7 mėnesius būdamas jos vadovu, turėjo imtis priemonių, kad atsakovas V. U. neturėtų galimybių faktiškai vadovauti įstaigai ir pasisavinti jai priklausančio turto.
4. Nurodė, kad atsakovė A. M.-Z. 2014-2017 m. ėjo įstaigos vadovės pareigas, jos vadovavimą įstaigai de jure ir de facto (iš tikrųjų) patvirtina dalyvavimas įstaigos ūkinėje komercinėje veikloje, sutarčių sudarymas, bendravimas su klientais, kreipimasis teikiant dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), policijai, teismui, spaudai.
5. Ieškovė paaiškino, kad jos patirtų nuostolių sumą sudaro atsakovo V. U. pasisavinta įstaigos lėšų suma, kurią kiti du atsakovai leido pasisavinti, nes nesiėmė jokių priemonių apsaugoti įstaigos turtą – uždrausti atsakovui V. U. naudotis įstaigos sąskaitomis, disponuoti jose esančiomis lėšomis, atsisakyti įgyvendinti jo priimtus sprendimus.