Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. O. ir K. R. ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį atsakovei N. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kuriuo nauju reikalavimu prašo nustatyti ieškovės K. R. bendravimo su anūku tvarką.

2. Pateikdami patikslintą ieškinį ieškovai prašė papildyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant, kad laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. tvarka nustatoma ne tik su ieškovu R. O., bet ir su ieškove K. R..

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė ieškovų R. O. ir K. R. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildymo.

4. Teismas, išnagrinėjęs ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, jog ieškovai neįrodė nei grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių, sprendimas byloje gali būti neįvykdomas, nei grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti nepilnamečio ieškovės ir atsakovo sūnaus interesai. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovė nesudaro sąlygų nepilnamečiui vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovų prašymą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildymo, atmetė kaip nepagrįstą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė K. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės K. R. prašymą patenkinti, papildyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį, nustatant, kad pagal patvirtiną R. O. bendravimo tvarką su vaiku bendrauja ir vaiko močiutė K. R..

5.1. Atsakovė daro kliūtis bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Ieškovui bandant pasimatyti su vaiku, ieškovas buvo apkaltintas atsakovės persekiojimu, todėl buvo būtina kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovės, kaip vaiko močiutės ryšys su mažamečiu vaiku labai stiprus, kadangi nuo gimimo iki pusantrų metų padėjo auginti šalių sūnų. Atsakovė uždraudė ieškovei paimti vaiką iš darželio. Vaikui sergant, jis buvo paliktas su svetima moterimi, vietoj to, kad juo pasirūpintų artimas asmuo – ieškovė (vaiko močiutė). Atsakovė yra keršto vedina ir neleidžia vaikui bendrauti su ieškove. Vaikas apskritai yra labiau linkęs bendrauti su tėčiu ir močiute. Atsakovė buvo išvykusi 5 dienoms į užsienį su nauju draugu ir abu vaikus 2,4 m. ir 14 m. paliko vienus, t. y. nepilnametės dukros atsakomybei. Ieškovas R. sutinka jam skirtą bendravimo laiką pasidalinti su ieškove – vaiko močiute, tačiau nutartyje nurodyta tik su tėvu bendravimo tvarka. Tai nepažeistų atsakovės teisių, kadangi atsakovei tenkantis bendravimo laikas nėra mažinamas.

6. Atsakovė N. R., atstovaujama advokatės V. L., atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir patikslintą ieškinį ieškovės K. R. reikalavimų dalyje palikti nenagrinėtu ieškovei nesilaikius privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

6.1. Ieškovė K. R. pateikė ieškinį tik tada, kai ieškovas R. dėl komandiruotės negali vykdyti laikinojo grafiko, jokie trukdymai ieškovei bendrauti su vaiku nebuvo daromi, o ieškovė yra tik priemonė ieškovui R. perkelti savo pareigas vaikui ant šiuo metu jį palaikančios atsakovės motinos. Jei ieškovas kaip tėvas negali pasirūpinti ir fiziškai būti su vaiku, tai tokią pareigą turi atlikti kitas tėvas – N. R.. Jokių trukdžių močiutei bendrauti su vaiku nėra. Ji kviečiama atvykti į svečius, prisijungti pasivaikščioti, tačiau močiutė šiuo metu priešiškai nesuteikusi. Aplinkybės, kad vaikai buvo palikti vieni, kad atsakovė yra susiradusi kitą vyrą, kad ieškovui buvo padarytas smegenų sutrenkimas yra visiškai nepagrįstos ir yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė. Atsakovė savo motinai, byloje ieškovei K. R. niekada netrukdė bendrauti su vaiku. Ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos. Kai tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimais giminaičiais, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Tai, kad močiutė nenurodyta darželiui sąraše asmenų, galinčių pasiimti vaiką, nereiškia, kad močiutės bendravimas su vaiku yra ribojamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Ginčo esmė – ieškovės K. R. laikinos bendravimo tvarkos su anūku A. R. nustatymas.

9. Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2016 m. balandžio 7 d. priimtas ieškovo R. O. ieškinys atsakovei N. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi, siekdamas užtikrinti ieškovo reikalavimus, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo R. O. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R., tvarką. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 18 val. tėvas pasiima vaiką iš namų, ar lavinimo įstaigos ir 20 val. grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą suderintą su vaiko motina vietą, informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš dieną. Taip pat pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią laikiną ieškovo R. O. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. R., tvarką: 1) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio tėvas pasiima sūnų iš lavinimosi įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį iki 19 val., informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš vieną dieną; 2) kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. tėvas pasiima vaiką iš namų, ar lavinimo įstaigos ir 20 val. grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą suderintą su vaiko motina vietą, informuojant vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su sūnumi prieš dieną.

10. Kauno apylinkės teismui 2016 m. gegužės 16 d. pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovai R. O. (vaiko tėvas) ir K. R. (vaiko močiutė, atsakovės mama) prašė nustatyti bendravimo su vaiku A. R. tvarką. Taip pat prašė papildyti 2016 m. balandžio 27 d. nutartį nustatant, kad pagal patvirtintą ieškovo su vaiku bendravimo tvarką bendrauja ir ieškovė (močiutė) K. R..

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas visus su vaiku susijusius klausimus. CK 3.172 straipsnyje nustatyta, jog tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesus. Vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais teisė nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Taigi, laikina artimo vaiko giminaičio bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais galimybės ir tvarkos.

12. Pažymėtina, kad laikinoji vaiko bendravimo su artimais giminaičiai tvarka nustatoma ne tik siekiant vaikams garantuoti bendravimo su artimais giminaičiais teisę, bet ir numatant tėvams pareigą sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais giminaičiai (šiuo atveju su ieškove K. R.). Ieškovė K. R. nurodė, kad atsakovė yra visiškai apribojusi jos bendravimą su anūku A., todėl prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, tačiau toks ieškovės argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl vaiko paėmimo iš vaikų darželio, dėl vaiko priežiūros jo ligos atveju ir kt. iš esmės nepatvirtina atsakovės ribojimo ieškovei bendrauti su anūku. Tai, kad ieškovei bendravimas su anūku nėra ribojamas patvirtina atsakovės prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikta ieškovės K. R. susirašinėjimo su atsakove išklotinė, iš kurios matyti, kad atsakovė siūlė ieškovei atvykti į svečius, vykti su atsakove ir vaiku pasivaikščioti tam, kad vaikas galėtų bendrauti su močiute, kas iš esmės rodo, kad ieškovės ir vaiko bendravimas nėra ribojamas, kad atsakovė siekė sudaryti tam tikras sąlygas močiutei susitikti ir bendrauti su anūku.

13. Teismas pažymi esminį aspektą, kad ieškovė prašo nustatyti tokią pačią vaiko bendravimo tvarką kaip jau nustatyta ieškovo (vaiko tėvo) ir vaiko bendravimo tvarka Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi, kas iš esmės reikštų, kad tuo pačiu laiku ir tomis pačiomis sąlygomis su vaiku bendrauja kartu tiek ieškovas (vaiko tėvas), tiek ieškovė (vaiko močiutė). Ieškovė pažymėjo, kad ieškovas iš esmės pripažįsta ieškovės K. R., kaip vaiko močiutės, teisę bendrauti su vaiku ir sutinka su ieškove pasidalinti jam nustatytą su vaiku bendravimo laiką. Nurodytas faktinis situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad iš esmės ieškovo R. O. nustatyto laikino bendravimo su vaiku metu ieškovė K. R. taip pat gali bendrauti su vaiku A., tokiu būdu palaikyti vaiko ir artimųjų giminaičių ryšį (iš esmės nenutraukiant vaiko ir ieškovės bendravimo).

14. Be to, tiek iš atskirojo skundo, tiek iš ieškovės K. R. susirašinėjimo su atsakove matyti, kad kaip vienas iš bendravimo su ieškove (močiute) nustatymo argumentų nurodoma tai, kad ieškovas yra (būna) išvykęs darbinei komandiruotei ir vienintelė galimybė palaikyti ryšį su vaiku yra ieškovė (močiutė), kuri bendraudama su vaikaičiu ne tik gali su juo bendrauti kaip artima giminaitė, bet ir sudaryti sąlygas telekomunikacijų būdu ieškovui R. O. bendrauti su vaiku. Nurodytos aplinkybės iš esmės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės viena iš bendravimo su anūku nustatymo priežasčių yra siekis, ieškovui išvykus į komandiruotę ir negalint pasinaudoti nustatyta laikytina bendravimo su vaiku tvarka, tarpininkauti jo ir vaiko bendravime, tačiau šis argumentas iš esmės nepagrįstas ir nepagrindžiantis ieškovės ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo būtinybės. Iš atsakovės pateiktos susirašinėjimo su ieškovu (vaiko tėvu) išklotinės matyti, kad ieškovas yra prašęs, kad jo išvykimo į komandiruotę atveju atsakovė leistų jam bendrauti su vaiku per SKYPE, atsakovė tam prieštaravimų nėra išreiškusi, o priešingai yra siūliusi atsakovui bendrauti su vaiku kai jis bus Lietuvoje, derinti bendravimo su vaiku tvarką atostogų metu ir kt. (šalys sprendžia dėl ieškovo ir vaiko bendravimo būdo ieškovui išvykus į komandiruotę ir negalint pasinaudoti nutartyje nustatyta bendravimo tvarka).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė trukdo ir (ar) draudžia vaikui A. (anūkui) bendrauti su ieškove K. R. (močiute). Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė siūlo ieškovei susitikimus su vaiku ir tam tikra apimtimi leidžia bendrauti su anūku. Be to, atsakovė iš esmės gali bendrauti su anūku visą ieškovo laikino bendravimo su vaiku laiką, kas reiškia, kad atsakovei yra sudarytos bendravimo su vaiku sąlygos.

16. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo (337 str. 1 d. 1p., 338 str.).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės (apeliantės) K. R. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.