Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi O. P., gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš A. V., kuris kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. spalio 25 d. gautas O. P. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnį. Skunde nurodoma, jog jis, O. P., vairuodamas automobilį Švitrigailos ir A. Vivulskio gatvių sankryžoje, važiuojamojoje dalyje, degant žaliam šviesoforo signalui, pamatė stovintį žmogų, staigiai pradėjo stabdyti automobilį, garsiniu signalu įspėjo žmogų apie artėjantį pavojų. Minėtas žmogus nė neketino trauktis. Sustabdžius automobilį priešais stovintį žmogų, pastarasis žmogus pradėjo rankomis rodyti įžeidžiančius gestus ir artėti prie automobilio vairuotojo pusės durelių, priartėjęs kumščiu trenkė į vairuotojo durelių stiklą, taip sudaužydamas šoninį vairuotojo durelių stiklą ir padarydamas 950 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 410 str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, nėra aiškus tikslus galimos nusikalstamos veikos laikas, konkreti vieta. Abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, jų eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė nurodoma nusikalstama veika. Išdėstant faktines aplinkybes, būtina nurodyti tikslų galimos nusikalstamos veikos padarymo laiką, konkrečią vietą. Be to, pateiktame skunde prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnį. Šis straipsnis turi 4 dalis, trys iš jų aprašančios nusikalstamų veikų sudėtis. Iš pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas jam padarytą turtinę žalą įvertino 950 Lt, iš to lyg ir galima būtų daryti prielaidą, kad būtent pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso, kaip minėta, kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama ir būtų nepažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas.

Be to, iš pateikto skundo matyti, jog jame nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens, t.y. A. V. kodo, gimimo datos, gyvenamosios vietos. Nenurodžius šių duomenų, neidentifikuotinas minėtas asmuo. Taip pat skunde nėra nurodyta: yra liudytojų, patvirtinančių minimas skunde aplinkybes, ar jų nėra.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog O. P. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą O. P. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.