Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 2016 m. gegužės 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 9 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. gegužės 23 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. gegužės 24 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2016 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje, ir apie tai, jog teismo sprendimas bus skelbiamas 2016 m. gegužės 9 d., 14.00 val. buvo informuotas (b. l. 135–137), šis teismo sprendimas pareiškėjui išsiųstas nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo nuorašo išsiuntimo terminų ir pasirašytinai įteiktas pareiškėjui 2016 m. gegužės 13 d. (b. l. 147).

Pareiškėjas nesutinka, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido, teigdamas, jog skundą išsiųsti padavė 2016 m. gegužės 23 d., tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, iš byloje esančio voko spaudo matyti, jog apeliacinis skundas išsiųstas 2016 m. gegužės 24 d. (b. l. 151). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl skundo pateikimo išsiųsti datos vertintini kritiškai.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis nuo 2016 m. gegužės 13 d. (teismo sprendimo kopijos gavimo) delsė parengti bei išsiųsti teismui apeliacinį skundą iki įstatymo nustatyto termino pabaigos (2016 m. gegužės 23 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. D. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.