Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-189-579/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
1-189-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58506-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nukentėjusysis
O. U., J. U., V. U.
Kaltinamasis
E. A.
Advokatai
Laurynas Pakštaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-189-579/2018(Proceso Nr. 1-01-1-58506-2016-6)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.1.2.8.; 1.1.4.5.1.; 1.2.26.22.; 2.3.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Indrei Karpienei,

dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui,nukentėjusiesiems O. U., J. U., V. U.,nukentėjusiojo V. U. atstovui adv. Valdui Kersnauskui,

gynėjams advokatams Laurynui Pakštaičiui, Vitalijai Smolenskienei, Neringai Grubliauskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1. 2012 m. gruodžio 19 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2013 m. vasario 7 d.; 2. 2013 m. gruodžio 19 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3, 2014 m. gegužės 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro atlikus bausmę; 3. 2015-05-29 pagal BK 259 str. 2 d. 18 MGL dydžio bauda, 2015 m. liepos 27 d. baudą sumokėjo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

D. J. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje

D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. tęstine nusikalstama veika pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su D. Š. ir D. J., agresyviai kibdamas prie žmonių, grasindamas smurtu ir siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir kitus asmenis, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, kumščiu suduodamas nukentėjusiajam T. Š. mažiausiai vieną kartą į veidą, padarė jam lūpos ir burnos paviršinius sužalojimus, tuo sukėlė T. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 19.36 val., vėl agresyviai kibdamas prie žmonių, grasindamas smurtu ir siekdamas įbauginti nukentėjusiuosius, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, bendrininkui D. J. spiriant nukentėjusiajam E. G. į nugarą, dėl ko pastarasis griūdamas atsitrenkė į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ lango stiklą, kuris sudužo, o bendrininkui D. Š. tampant nukentėjusįjį E. G. už striukės ir ją suplėšant, sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. L. į veidą ir į pakaušį nukentėjusiajam E. G., kuriam dėl šių smurtinių veiksmų iškrito ir sudužo mobiliojo ryšio telefonas „Sony Z3 Compact“, tuo sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei buvo sugadintas E. G. turtas, 420 eurų vertės – tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ten pat ir tuo pačiu metu, tai yra 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., viešojoje vietoje, prie vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir nepriimtinu moralės požiūriu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios priežasties smogė kumščiu einančiam pro šalį nukentėjusiajam nepilnamečiui V. U., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir dugno skeveldrinius, kairio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelės lūžius, kairio pleištakaulio sparno, kuris įeina į kaukolės pamato sudėtį, lūžį – tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. U. sveikatą.

D. J. ir D. Š. tęstine nusikalstama veika pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupėje kartu su E. A., agresyviai kibdami prie žmonių, grasindami smurtu ir siekdami įbauginti nukentėjusįjį ir kitus asmenis, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, kumščiu suduodami nukentėjusiajam T. Š. mažiausiai po vieną kartą į veidą, padarė jam lūpos ir burnos paviršinius sužalojimus, tuo sukėlė T. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, ten pat, apie 19.36 val., vėl agresyviai kibdami prie žmonių, grasindami smurtu ir siekdami įbauginti nukentėjusiuosius, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, bendrininkui E. A. suduodant kumščiu nukentėjusiajam T. L. į veidą ir į pakaušį nukentėjusiajam E. G., D. Š. tampė nukentėjusįjį E. G. už striukės ir ją suplėšė, o D. J. spyrė E. G. į nugarą, dėl ko pastarasis griūdamas atsitrenkė į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ lango stiklą, kuris sudužo, ir dėl šių smurtinių veiksmų iškrito ir sudužo nukentėjusiojo E. G. mobiliojo ryšio telefonas „Sony Z3 Compact“, tuo sukėlė abiem nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei buvo sugadintas E. G. turtas, 420 eurų vertės – tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., po pietų, su kitais kaltinamaisiais – D. Š., D. J., iš pradžių kavinėje, po to pas D. Š. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, su paminėtais asmenimis išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti. Prie parduotuvės kilo konfliktas su ten stovėjusiais nepažįstamais vyriškiais. Pripažįsta minėtų asmenų (nukentėjusiųjų T. Š., E. G., T. L.) atžvilgiu pavartojęs fizinį smurtą, tačiau kam į kokias kūno vietas sudavė neprisimena, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo suvartoto alkoholio. Sutinka, kad galėjo atlikti tokius chuliganiškus, smurtinio pobūdžio veiksmus, kurie nurodyti jam pateiktame kaltinime. Kokius veiksmus konflikto metu atliko kiti kaltinamieji nematė. Prisimena, kad po to grįžo į D. Š. butą. Kokiu keliu ėjo neprisimena. Pakeliui, kiek atsimena, jokių asmenų nesutiko ir smurto nevartojo, V. U. nesužalojo, nes mano, kad jeigu būtų kieno nors atžvilgiu pavartojęs smurtą, būtų prisiminęs. Apie 21 val. juos sulaikė policijos pareigūnai. Nukentėjusįjį V. U. socialiniame tinkle „Facebook“ į draugus nutarė pasikviesti tik todėl, kad pareikštame įtarime buvo nurodyta ši pavardė ir jis norėjo pamatyti, kaip nukentėjusysis atrodo. Jo ūgis 172 cm. R. G., liudytojos V. G. pusbrolis, jo artimas draugas.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. kartu su kitais kaltinamaisiais kavinėje, taip pat pas D. Š. bute vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val., pritrūkę alkoholio, kartu su E. A. ir D. Š. nusprendė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti. Prie parduotuvės sutiko kelis vyriškius, vieną iš kurių D. Š. nurodė kaip asmenį, kuris pavogė jo (D. Š.) telefoną ir vis dar yra šiam kaltinamajam skolingas. Priėjęs prie nurodyto asmens paklausė, kada bus grąžinta skola. Prisimena, kad šis nukentėjusysis pradėjo bėgti, o jis vytis. Nepavijęs grįžo į įvykio vietą. Kadangi dėl pavartoto alkoholio buvo stipriai apsvaigęs, tiksliau savo veiksmų neprisimena, tačiau sutinka kad sudavė T. Š. į veidą, spyrė E. G. į nugarą. Prisimena, kad konflikto metu sudužo parduotuvės lango stiklas, tačiau dėl kokios priežasties taip atsitiko pasakyti negali. Kokius veiksmus atliko kiti kaltinamieji, nematė. Kad E. A., einant iš parduotuvės, būtų kam nors sudavęs, kad būtų sužalojęs V. U., nematė. Dėl girtumo prisimena tik tam tikrus įvykio fragmentus. Jo ūgis 191 cm.

Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. nuo pietų su draugais D. J. ir E. A., iš pradžių kavinėje, o po to jo bute vartojo alkoholinius gėrimus. Juos pabaigę, vakare, visi trys išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti papildomai. Prie parduotuvės pamatė asmenį, su kuriuo buvo susipykęs ir kuris buvo jam skolingas. Visi trys priėjo prie to asmens bei kartu buvusių dar dviejų vyriškių. Norėjo išsiaiškinti dėl skolos. Prasidėjo konfliktas, buvo pavartotas ir smurtas, tačiau tiksliau konflikto detalių, konkrečiai kokius veiksmus kuris iš kaltinamųjų atliko neprisimena dėl neblaivumo. Pripažįsta sudavęs T. Š., tampęs kitą nukentėjusįjį už striukės. Sutinka, kad tokiu elgesiu pažeidė viešąją tvarką. Jo ūgis 169 cm.

Nukentėjusysis T. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, paaiškino (1 t., b. l. 120), kad 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.20 val., su E. U. ir jos draugu A. S., už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Buvo gan stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Prie jų priėjo trys nepažįstami vaikinai, maždaug 25-30 metų amžiaus, vienas iš jų buvo labai aukštas, apie 190 cm ūgio, kitas žemo ūgio, maždaug 165 cm. Atpažinti šių asmenų negalėtų. Priėję minėti trys vaikinai pradėjo žodžiais priekabiauti. Kas vyko toliau nežino, nes atsigavo netoli parduotuvės pagrindinių įėjimo durų. Skaudėjo veido kairę pusę, po kaire akimi buvo kraujosruva, iš nosies bėgo kraujas. E. U. buvo šalia, sakė, kad jį gaivino, nes buvo be sąmonės. Taip pat ši liudytoja sakė, kad jį sužalojo tie vaikinai. Po kiek laiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atvyko greitosios med. pagalbos automobilis. Matė, kaip į automobilį buvo įvestas vaikas, kad jo veidas sužalotas – buvo guzas prie akies. Pats į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Dėl kokios priežasties jį sužalojo nežino. Tikrai niekam nėra skolingas.

Nukentėjusysis T. L. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., laukdamas kol iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ išeis jo draugas E. G., stovėjo šalia įėjimo durų. Staiga pasigirdo triukšmas, šūkavimai, pamatė bėgantį asmenį, kurį vijosi kitas asmuo. Matė link parduotuvės greitu žingsniu ateinančius grupelę jaunuolių. Vienas jų, E. A., elgėsi įžūliausiai, buvo tos grupelės lyderis. Jis kabinėjosi prie žmonių, triukšmavo. Išėjęs iš parduotuvės E. G. išsitraukė telefoną, kad iškviestų taksi. Kažkuris iš minėtų vaikinų paklausė, kam jis skambina. Minėti jaunuoliai atrodė apsvaigę, buvo agresyviai nusiteikę, elgėsi iššaukiančiai, bandė prisikabinti prie žmonių. Vienas jų, E. A., pravardė „S.“, priėjo ir be jokios priežasties bandė suduoti E. G. kumščiu į veido sritį, vis klausinėjo kam skambina, kur eis, ką veiks. Kitas, apie 190 cm vaikinas, taip pat kabinėjosi prie jų. Vienu metu E. A. kumščiu smogė jam į veido kairę pusę, nuo smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Aukšto ūgio vaikinas (D. J.) spyrė E. G. į nugaros sritį. Nuo spyrio pastarasis trenkėsi į parduotuvės lango stiklą ir stiklas suskilo. Tuomet su E. G. skubiai atsitraukė į parduotuvę. Asmuo, kuris buvo apie 190 cm ūgio, pastovėjo tarpduryje, bet į parduotuvės vidų nėjo. Tuomet visi chuliganiškai besielgę vaikinai nubėgo link socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtiems jaunuoliams nubėgus, su draugu išėjo iš parduotuvės. Netrukus pamatė ateinantį vyriškį, kuris buvo su drauge. To asmens veidas buvo kruvinas. Jo draugė paaiškino, kad netgi teko sumuštą asmenį gaivinti. Taip pat sakė, kad sužalotąjį užpuolė tie patys jaunuoliai. Bekalbant pamatė kartu su mergina ateinantį vaikiną. Kai jis atėjo prie parduotuvės durų, pastebėjo, jog šio jaunuolio veidas stipriai sužalotas, akis buvo labai sutinusi. Tas vaikinas pasakė, kad jį užpuolė ir sužalojo nepažįstami asmenys. Iš (išvaizdos) apibūdinimo suprato, kad jaunuolį sužalojo tie patys asmenys, kurie prieš tai prikibo prie jo ir E. G.. Pardavėja iškvietė policijos pareigūnus, medikus.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (1 t., b. l. 135-136), 2016 m. gruodžio 20 d., T. L. atpažino E. A., pravarde „S.“, kuris 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., prie (duomenys neskelbtini), prikibo prie jo ir jo draugo, kumščiu vieną kartą sudavė į veido kairę pusę.

Tą pačią dieną asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (1 t., b. l. 137-138) nukentėjusysis T. L. atpažino D. Š., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo kartu su kitu kaltinamuoju – E. A..

Nukentėjusysis E. G. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., su T. L. užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Po to ketino vykti į draugės gimtadienį, nešėsi gėlių puokštę. Išėję netoliese laukė atvykstančio taksi automobilio. Nesulaukdamas išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir skambino į taksi bendrovę. Tuo metu išgirdo kaip prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovintys keli jaunuoliai suriko „va jie“. Pamatė, kad link jo ir T. L. pradėjo eiti E. A., o iš paskos ir kiti kaltinamieji. E. A. buvo iš visų agresyviausiai nusiteikęs, buvo užpuolimo iniciatorius. Priėjęs šis kaltinamasis paklausė, kam jis skambina. Tuo metu (nukentėjusysis) stovėjo vienoje rankoje laikydamas telefoną, o kitoje rankoje – atvirutę su dovanų čekiu ir du energetinio gėrimo buteliukus. Nespėjus atsakyti, E. A., sugniaužęs kumštį, ant kurio kažkas sublizgėjo – žiedai ar kastetas, smogė į veido sritį. Jis spėjo pasisukti šonu, todėl smūgis teko į pakaušio sritį. Dovanos iškrito jam iš rankų, jis rankomis dengėsi galvą. Matė, kad tas pats kaltinamasis taip pat sudavė kumščiu T. L. į veido sritį. Jie su kitu nukentėjusiuoju traukėsi link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Pribėgus bandė atidaryti parduotuvės duris, tačiau kaltinamasis D. Š. pagriebęs už striukės kapišono, tempė (traukė link savęs). Buvo bandoma suduoti ir daugiau smūgių, tačiau jam nuo visų smūgių pavyko išsisukti. Tuo metu D. J. spyrė jam į nugaros sritį. Paveiktas smūgio trenkėsi kairiu šonu į šalia parduotuvės durų esantį stiklą, nuo ko stiklas išdužo, iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Sony Z3 Compact“, o jis įgriuvo į parduotuvę. Pamačiusios tokį vaizdą pradėjo šaukti pardavėjos ir užpuolikai pasišalino. Atsistojęs šalia pamatė T. L.. Išėję iš parduotuvės pastebėjo, kad kaltinamieji ėjo link vaikų darželio. Netrukus tolumoje, toje pusėje į kurią nuėjo kaltinamieji, pasigirdo šauksmai. Tuo pat metu pamatė link jų ateinantį kruvinu veidu vyriškį. Maždaug po minutės laiko iš tos pusės, kur nuėjo kaltinamieji, atėjo apie 16 metų jaunuolis stipriai sužalotu, ištinusiu veidu, pažeista akimi. Suprato, kad jaunuolį sumušė tie patys asmenys kaip ir jį. Įvykio metu buvo suplėšyta kairė jo striukės rankovė ir dalis ties petimi, taip pat sugadintas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Z3 Compact“. Kitą dieną per socialinį tinklą „Facebook“ surado E. A. ir šiam kaltinamajam parašė, kad atlygintų padarytą žalą ir tuomet jis nesikreips į policiją. E. A. atrašė, kad nieko nemokės, pasiūlė jam įrodyti, kad tai jis (E. A.) vartojo smurtą. Tuomet kreipėsi į policiją. Po pusės metų dar kartą parašė kaltinamajam E. A., kad atlygintų padarytą žalą. Po kiek laiko pas jį atvažiavo visi trys kaltinamieji ir atlygino padarytą žalą.

2016 m gruodžio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu E. G. atpažino kaltinamąjį D. J., kuris 2016 m. gruodžio 16 d spyrė jam, dėl ko nugriuvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ant grindų, buvo sugadintas mobiliojo ryšio telefonas (1 t., b. l. 158-159).

Tą pačią dieną, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, šis nukentėjusysis pagal veido bruožus, šypseną, veido išraišką, atpažino ir kitą kaltinamąjį, E. A., kuris 2016 m. gruodžio 16 d. su kitais vaikinais be jokios priežasties užpuolė jį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, sudavė kumščiu į pakaušį, elgėsi agresyviai (1 t., b. l. 160-161).

Taip pat 2016 m. gruodžio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu E. G. pagal veido bruožus atpažino ir D. Š., kuris 2016 m. gruodžio 16 d. su kitais kaltinamaisiais užpuolė jį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, laikė už kapišono (1 t., b. l. 162-163).

Nukentėjusysis V. U. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., vakare, apie 19.30 val., kartu su T. S. ir V. G. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo šalia vaikų darželio tvoros, taku, vorele, vienas paskui kitą – jis paskutinis. Tuo pačiu taku nuo parduotuvės pamatė ateinančius keturis vaikinus, kurie triukšmavo, kažką šūkavo. Jie atrodė apsvaigę – nuo alkoholio ar narkotinių (psichotropinių) medžiagų. Prasilenkiant, paskutinis iš praeinančių, E. A., nieko nesakęs kumščiu staiga smogė jam į veidą. Tuomet visi keturi vaikinai juokdamiesi nubėgo link socialinio būsto. Iš jų, be sudavusio E. A., įsidėmėjo ir dar vieną asmenį, kuris buvo aukštesnis už kitus – D. J.. Po smūgio pasidarė silpna, todėl atsirėmė į darželio tvorą (kuri nuo tako, kuriuo jie ėjo, yra 5-7 metrų atstumu). Netrukus atsisukę jį pastebėjo draugai ir paklausė, kas atsitiko. Po to visi trys nuėjo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Šalia parduotuvės durų pamatė stovinčius moterį ir vyriškį (T. Š.), kurio veidas buvo kruvinas. Moteris paaiškino, kad juos užpuolė ir sumušė keli jaunuoliai. Kaip išsiaiškino, tai buvo tie patys asmenys, kurių vienas, praeidamas, smogė jam į veidą. Parduotuvėje paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jam labai skaudėjo veido kairę pusę, buvo silpna. Atvykę medikai nuvežė jį į Kauno klinikas, kur buvo nustatyta, kad jam lūžęs kairės pusės žandikaulis. Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje gydėsi apie dvi savaites. Buvo atlikta operacija, įdėtos dvi metalinės plokštelės ir tinklelis, palaikantis kairę akį, kad ji nenukristų. Ilgą laiką jautė galvos svaigimą, silpnumą, skaudėjo veido kairę pusę, jaučia veide įdėtas metalines plokšteles, gėrė vaistus nuo skausmo, kurį laiką nelankė mokyklos, gydymas nebaigtas ir šiuo metu (apklaustas 2018 m. kovo 26 d.), dėl patirtos traumos bijo sportuoti, išeiti į miestą. Praėjus kelioms dienoms po sužalojimo, gulint ligoninėje, per socialinį tinklą „Facebook“, asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, jį pakvietė į draugus. Būtent šis asmuo jį sužalojo, suduodamas smūgį į veido sritį, tai yra E. A.. Šio kaltinamojo nuotrauką nusiuntė V. G. ir T. S..

2016 m. gruodžio 30 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusysis V. U. atpažino E. A., kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. sudavė kumščiu vieną kartą į veido kairę pusę. Šį asmenį atpažino pagal veido bruožus (2 t., b. l. 33-34).

Asmenis atpažinimo metu V. U. iš trijų sėdinčių asmenų irgi atpažino E. A., kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. jam sudavė smūgį į veidą (2 t., b. l. 35-37).

Nukentėjusioji O. U. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., jos vyrui paskambinęs T. S. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sužalotas jų sūnus V.. Nuvykę į nurodytą vietą pamatė stovintį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Sūnus gulėjo automobilyje, ant neštuvų, jo veidas buvo ištinęs, kairėje pusėje buvo matyti gilus įdubimas, stipriai sutinusi akis. V. U. paaiškino, kad einant su T. S. ir V. G. jam be jokios priežasties kumščiu į veidą sudavė nepažįstamas jaunuolis. Tame pačiame automobilyje sėdėjo ir neblaivus, kruvinu veidu, vyriškis. Po kelių dienų, atvykus į ligoninę aplankyti sūnaus, šis paaiškino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ jį į draugus kviečia tas asmuo, kuris jį sužalojo. V. U. parodė to asmens nuotrauką – tai kaltinamasis E. A.. Paklausus ar tai tikrai tas pats asmuo, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. sudavė smūgį į veidą, sūnus kategoriškai patvirtino. Po sužalojimo V. dvi savaites gydėsi ligoninėje, buvo operuotas, buvo dedamas netgi tinkliukas, kuris laikytų sužeistą akį, taip pat metalinės plokštelės, kadangi kaulas buvo taip sutrupintas, kad nebuvo galima jo sutvirtinti. Sūnus ilgą laiką negalėjo pakelti fizinio krūvio, žemiau pasilenkti, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol – tirpsta kairė veido pusė, skauda galvą, neatlaiko didelio fizinio krūvio.

Nukentėjusysis J. U. patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare jam paskambino T. S. ir pranešė, kad sužalotas jo sūnus V.. Nuvykęs į įvykio vietą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ greitosios medicinos pagalbos automobilyje pamatė savo sūnų, kuriam buvo stipriai sužalotas veidas. O. U. su sūnumi greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvyko į ligoninę, o jis liko įvykio vietoje ir bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Matė ir kalbėjosi su T. Š., kuris irgi buvo sužalotas. Šis vyriškis paaiškino, kad nukentėjo nuo tų pačių asmenų, kaip ir jo sūnus V.. Matė, kad išdaužtas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stiklas. Pardavėja paaiškino, kad stiklą išdaužė tie patys asmenys. Netrukus prie jo priėjo viena mergina (G. E.) ir pasakė, kad žino kelis V. U. užpuolusius asmenis. Ji telefone, socialiniame tinkle „Facebook“, parodė nuotrauką vaikino, kuris buvo pasivadinęs D. Š.. Taip pat minėta mergina sužinojo ir pasakė jam šio asmens (kaltinamojo D. Š.) adresą. Gautą adresą perdavė policijos pareigūnams ir kartu su jais nuvyko į nurodytą gyvenamą vietą. Kadangi durų niekas neatidarė, policijos pareigūnai išvyko. Po kiek laiko nusprendė dar kartą patikrinti ar į nurodytą butą ((duomenys neskelbtini)) niekas nesugrįžo. Tik priėjęs prie buto durų išgirdo triukšmą, šauksmus, gyrimąsi, kad prie parduotuvės kelis jau sumušė ir kad eis dar (mušti). Girdėjosi ir kažkokios merginos balsas, kuri kalbančiuosius ramino, aiškino, kad jau gana vartoti smurtą, prašė, kad jie niekur iš namų neitų. Tai išgirdęs informavo (paskambinęs telefonu) policijos pareigūnus. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, kuriems paaiškino, kad bute esantys asmenys sužalojo jo sūnų. Policijos pareigūnai išsikvietė pastiprinimą, kurio belaukiant iš tos laiptinės, kurioje yra jo nurodytas butas, išėjo du neblaivūs vaikinai. Pareigūnui paklausius, iš kokio buto eina, vaikinai pradėjo išsisukinėti, aiškino, kad laiptinėje tik rūkė. Netrukus atvyko pastiprinimas ir policijos pareigūnai nuėjo iki nurodyto buto. Paskambinus bute buvę asmenys atidarė duris, bet pamatę pareigūnus, bandė jas užtrenkti, tačiau nepavyko. Buvo sulaikyti du bute buvę asmenys – D. Š. ir E. A., taip pat anksčiau paminėti du neblaivūs vaikinai. Jo sūnus ligoninėje gydėsi dvi savaites – V. buvo padaryti daugybiniai veido kaulų lūžiai, iš kitos akies pusės dėtas tinkliukas, kad laikytų akį, nes dėl patirtų sužalojimų kitaip akis nesilaikė. Patirto sužalojimo pasekmes sūnus jaučia iki šiol. Po įvykio teko kalbėtis su T. S., kuris vieną kartą sakė, kad matė, kas sudavė V., gali tą asmenį atpažinti, o kitą kartą – kad nematė. Šis liudytojas jam paaiškino, kad nenori sakyti teisybės, kadangi vienas iš asmenų jo kaimynas. Taip pat kalbėjo su V. G. mama, klausė, kodėl V. nesako teisybės. Kalbėdamas jai negrasino, spaudimo nedarė, jokio atlygio nesiūlė. Praėjus keletui dienų po šio telefoninio pokalbio jam paskambino V. G. mama ir pasakė, kad duktė buvo policijoje ir pasakė visą tiesą apie tai, kas jai žinoma apie V. sužalojimą.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19 val., su drauge E. U. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Nusipirkus cigarečių su drauge išėjo iš parduotuvės. Netoliese sutiko pažįstamą T. Š.. Už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, šalia tvoros, už kurios yra mokykla, stadionas, sustojo pasikalbėti. Besikalbant pamatė, kad nuo socialinio namo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), taku, link mokyklos, eina trys jaunuoliai, kurie šūkavo, kėlė triukšmą. Minėti jaunuoliai kažką sušuko ir jų adresu. Kadangi jie nereagavo, tie trys vaikinai pradėjo artintis. Vienas jų buvo apie 190 cm ūgio, o kiti du – gerokai mažesni. Minėti jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, atrodė apsvaigę. Kai jaunuoliai priėjo, tai aukšto ūgio vaikinas ir kitas, mažesnis, žodžiais pradėjo kabinėtis prie T. Š., pavadino jį „ereliu“. E. U. norėjo jaunuolius nuraminti, tačiau vienas jų, žemo ūgio, atsakė E. U. įžeidžiančiu tonu ir ši pabėgo. Tas pats jaunuolis bandė ją vytis, bet žengęs kelis žingsnius, grįžo. Jis nuėjo ieškoti savo draugės, o minėti trys vaikinai pasivedė į šoną T. Š.. Ieškant draugės E. U. paskambino ir pasakė, kad sumuštas T. Š.. Tuomet grįžo prie parduotuvės. Priėjęs pamatė prie įėjimo stovintį T. Š. ir savo draugę. Šio asmens (T. Š.) veidas buvo kruvinas, sutinęs, prakirsta lūpa, jis paaiškino, kad buvo sumuštas tų pačių trijų jaunuolių. Su E. U. įvedė T. Š. į parduotuvę, kur ant dėžių pamatė sėdintį nuleista galva berniuką. Atvykę medikai įsivedė į automobilį minėtą berniuką bei T. Š., tačiau pastarasis vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Kaip suprato iš aplinkinių pokalbių, berniuką sužalojo tie patys trys jaunuoliai.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. S. iš veido bruožų atpažino D. J. kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. priėjęs prie jo, E. U. ir T. Š. pradėjo kabinėtis, provokavo konfliktą (2 t., b. l. 140-141).

Liudytoja E. U. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare su A. S. išėjus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, šalia durų, kieme, susitiko A. pažįstamą T. Š.. Nuėję už parduotuvės pastato, šalia tvoros sustojo pasikalbėti. Tuo metu pamatė nuo (duomenys neskelbtini) link šalia esančio mokyklos stadiono einančius tris jaunuolius. Tie asmenys ėjo triukšmaudami, o priartėję sustojo, kažką sušuko ir pradėjo eiti link jų. Vienas jų buvo labai aukšto ūgio, apie 190 cm, o kiti du – 170-175 cm. Jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, matėsi, kad buvo apsvaigę (nuo alkoholio ar nuo narkotinių medžiagų). Priėję pradėjo kabinėtis, klausė, ko jie čia stovi, ką veikia. Aukšto ūgio jaunuolis ėmė stumdyti T. Š., jam sudavė, o kitas, žemo ūgio, stumdė A. S.. Išsigandusi pabėgo ir pasislėpė. Maždaug po 10 minučių grįžo ir netoli parduotuvės pamatė ant žemės gulintį T. Š.. Pribėgusi pamatė, kad jo veidas kruvinas, ištinęs, kad jis be sąmonės, todėl puolė gaivinti. Atgaivinus T. Š. paklausė, kas jį sužalojo ir išgirdo, kad šį sumušė tie jaunuoliai. Tuomet jį nuvedė prie parduotuvės durų. Priėjus pamatė išdaužtą stiklą, taip pat stipriai sumuštu veidu V. U.. Netrukus priėjo ir A. S., kuris paaiškino, kad sužalotas nebuvo tik apsistumdė su vienu iš jaunuolių. Taip pat girdėjo, kad kažkas iš ten buvusių žmonių kalbėjo, jog tie patys jaunuoliai sužalojo ir V. U., kad vienas jų turėjo kastetą.

Savo parodymus liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 128-134).

Liudytoja M. P. (apklausta naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Apie 19.25 val. parduotuvėje prie kasos apsipirkinėjo pirkėjas, o netoli stovėjo jo draugas, laikydamas puokštę gėlių. Sumokėję už prekes jie išėjo. Netrukus išgirdo stiklo dūžio garsą. Pamatė, kad išdaužtas stiklas, esantis prie parduotuvės durų. Tuo metu pro lauko duris į parduotuvės vidų kažkas įstūmė vaikiną, kuris prieš tai apsipirkinėjo, bet tuoj pat ištraukė atgal (iš parduotuvės). Išėjus pažiūrėti kas įvyko, kieme, prie parduotuvės durų, stovėjo tie patys du vaikinai (T. L. ir E. G.). Taip pat matė, kad tolumoje, link namo, esančio (duomenys neskelbtini), nubėgo trys, keturi ar penki jaunuoliai. Tie du vaikinai paaiškino, kad juos be jokios priežasties užpuolė nubėgantys jaunuoliai, sakė, kad juos abu stumdė, kad grumtynių metu užpuolikai išdaužė parduotuvės stiklą. Vaikinai buvo išsigandę, vieno iš jų striukės rankovė buvo įplėšta. Pasakojo, kad ruošėsi eiti į gimtadienį, nuo žemės rinkosi gėlių puokštę. Po to grįžo į parduotuvę. Už minutės ar dviejų į parduotuvę kartu parduotuvėje dirbusi L. P. atvedė stipriai sužalotą berniuką – kairėje jo veido pusėje buvo gilus įdubimas, kairė akis stipriai sutinusi, ant veido matėsi kraujo. Kartu su sužalotu vaiku buvo ir jo draugai, berniukas ir mergaitė, kurie papasakojo, jog jie visi trys ėjo netoli socialinio namo (duomenys neskelbtini), link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir jų draugą be jokios priežasties užpuolė vaikinas, kuris ėjo grupelėje kartu su kitais. Tuo metu į parduotuvę užėjo du neblaivūs asmenys – T. Š. ir E. U.. Vyro veidas buvo kruvinas, moteris sakė, kad už parduotuvės pastato tie patys jaunuoliai užpuolė ir sumušė jos draugą.

Liudytoja L. P. (apklausta naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu, vakare, jai būnant sandėlyje, išgirdo didelį garsą, panašų į stiklo dūžį. Atėjusi į parduotuvės salę pamatė, kad kieme, prie parduotuvės įėjimo durų, vyko susistumdymas. Išėjusi į kiemą pamatė T. L. ir E. G., kurie nuo žemes rinkosi gėlių puokštę. Matė, kad parduotuvės stiklas, esantis šalia įėjimo durų, sudaužytas. Minėti asmenys paaiškino, kad juos užpuolė nepažįstami vaikinai, besigrumiant su kuriais ir išdužo parduotuvės stiklas. Abu vaikinai buvo išsigandę, vieno iš jų striukė buvo apiplėšyta. Vaikinai sakė, kad užpuolikai nuėjo link vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, link socialinio namo. Taip kalbantis pamatė šalia parduotuvės kampo E. U. ir T. Š.. Vyro veidas buvo kruvinas. Po poros minučių pamatė, kad nuo socialinio namo link parduotuvės, šalia vaikų darželio tvoros, eina du berniukai ir mergina. Pamatė, kad vienas berniukas sužalotas, jo veide ties smilkiniu kairėje pusėje matėsi gilus įdubimas, jis buvo išbalęs, kairė akis buvo stipriai sutinusi. E. U. sakė, kad tie patys užpuolikai sužalojo ir jos draugą. Berniukas buvęs kartu su sužalotu vaiku jai sakė, kad užpuolikas smogė lygtai su kastetu.

Liudytoja N. N. (apklausta naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., vakare, atvažiavo apsipirkti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (tuo metu ji taip pat buvo parduotuvės darbuotoja). Apsipirkusi išėjo iš parduotuvės ir įsėdo į savo automobilį, kuris stovėjo šalia parduotuvės esančioje automobilių aikštelėje. Tuomet pamatė, kad nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), link parduotuvės bėga du ar trys vaikinai. Apsisukinėdama automobilių aikštelėje pamatė kelių jaunuolių susistumdymą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ durų. Matė, kad vienas vaikinas pastumtas trenkėsi į parduotuvės durų stiklą, pamatė, kad stiklas dužo. Tuomet trys apie 25-30 metų vaikinai, dalyvavę susistumdyme, prabėgo pro jos automobilio priekį ir nubėgo link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Bandė automobiliu tuos nubėgančius vaikinus vytis, šiek tiek pavažiavo, norėjo nubėgančius apšviesti ilgomis automobilio šviesomis, bet dėl streso nepavyko. Matė, kad tie trys jaunuoliai bėgo pėsčiųjų taku ir šalia vaikų darželio tvoros kampo, prasilenkiant su iš priekio nuo (duomenys neskelbtini) namo ateinančiais trimis asmenimis, vienam iš jų, smulkiausio sudėjimo, vienas vaikinų kumščiu sudavė į galvos sritį. Po to visi trys paminėti asmenys nubėgo link (duomenys neskelbtini)namo. Vaikinas, kuriam buvo suduota, rankomis užsiėmė sau už galvos. Grįžo į parduotuvę pažiūrėti kas įvyko. Tik įėjus, salėje pamatė moterį ir du vyrus, vieno iš kurių veidas buvo kruvinas. Tie asmenys sakė, kad juos šalia parduotuvės užpuolė trys vaikinai. Netrukus į parduotuvę atėjo tas nukentėjęs vaikinas su mergina ir draugu. Jo veidas buvo labai stipriai sužalotas, kairė akis buvo sutinusi, smilkinio srityje matėsi gilus įdubimas. Šis vaikinas sakė, kad jam smogė vienas iš trijų prabėgančių asmenų. Nuo jos automobilio iki vietos, kurioje buvo suduotas smūgis V. U., apie 20-30 metrų atstumas. Jos žiniomis į parduotuvę dėl išdužusio stiklo niekas atsiprašyti nebuvo atėjęs, žalos neatlygino.

Liudytojas T. S. paaiškino, kad vienas iš kaltinamųjų, D. Š., jo kaimynas, gyvena tame pačiame name. 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., kartu su V. U. ir V. G. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini), į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo pirmas, už jo – V. U., o paskutinė – V. G.. Einant šalia vaikų darželio tvoros kampo pamatė iš priekio, nuo parduotuvės, ateinančius keletą vaikinų. Prasilenkiant su minėtais asmenimis išgirdo pliaukštelėjimo garsą. Atsisuko pažiūrėti ir pamatė, kad V. užsiėmęs ranka už veido, stovi atsirėmęs į tvorą. Suprato, kad kažkuris iš tų vaikinų, su kuriais prasilenkinėjo, sudavė smūgį. V. G. po įvykio pasakė, kad smūgį sudavė pirmasis ėjęs vaikinas. Apmastęs įvykio aplinkybes jis irgi mano, kad sudavė pirmasis vaikinas. D. Š. smūgio nukentėjusiajam nesudavė, su juo tiesiog prasilenkė. Nuėjus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė dar vieną sužalotą vyriškį, kurio veidas buvo kruvinas. Po kiek laiko V. U. pasakė, kad jam parašė (socialiniame tinkle „Facebook“) vaikinas, kuris sudavė smūgį ir pasikvietė jį į draugus. Atsiuntė to vaikino (kuris sudavė smūgį) nuotrauką ir jam. Šią nuotrauką persiuntė V. G. ir paklausė ar tai tas vaikinas, kuris sudavė V.. Į tai V. G. atsakė, kad atrodo, jog tai tas pats asmuo. Taip pat jis V. G. parodė D. Š. bei pasakė, kad šis asmuo buvo įvykio metu kartu su V. U. sužalojusiu vaikinu.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. S. atpažino D. Š., kuris 2016 m. gruodžio 16 d. ėjo vaikinų grupelėje nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Su ta vaikinų grupe prasilenkė. Kaltinamasis D. Š. nusikalstamų veiksmų neatliko, o pirmas toje grupėje ėjęs vaikinas sudavė smūgį V. U. (2 t., b. l. 167-168).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. S. iš jam parodytų šešių asmenų nuotraukų neatpažino E. A., kaip asmens, kuris būtų ėjęs 2016 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) gatve tuo metu, kai buvo sužalotas V. U. (2 t., b. l. 165-166).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 22 d. liudytojas nurodė, kad į parduotuvę ėjo vorele – pirmas jis pats, po to V. G. ir paskutinis V. U. (2 t., b. l. 157), tuo tarpu apklausiamas papildomai – 2017 m. rugpjūčio 1 d., kad už jo ėjo V. U., o paskutinė – V. G. (2 t., b. l. 163-164).

Liudytoja V. G. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio mėn. 16 d., apie 19.30 val., su savo draugais T. S. ir V. U. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Pirmasis ėjo T., po to ji, o paskutinis V.. Priešais taku ėjo keli vaikinai. Jiems praeinant už nugaros išgirdo garsą ir atsisukusi pamatė, kad V. U. stovi atsirėmęs į vaikų darželio tvorą, ranką laikydamas priglaustą prie smilkinio. Nueidami minėti vaikinai juokėsi. Netrukus V. ištino žandas, prie smilkinio atsirado kraujosruva. Nuėję prie parduotuvės iškvietė medikus. Po kelių dienų, gulėdamas ligoninėje, V. atsiuntė E. A. nuotrauką klausdamas, ar ne šitą asmenį matė 2016 m. gruodžio 16 d. Atsakė, kad šitą, bet turėdama mintyje, kad būtent tą asmenį matė tarp nueinančių asmenų, vienas iš kurių sudavė smūgį. 2017 m. sausio 6 d. parodymų, kuriuose ji nurodė, kad gali atpažinti vaikiną, kuris smogė V. U. ir jį atpažino parodymų atpažinti metu, tikrumui įtakos turėjo V. tėvas J. U.. Šis asmuo norėjo susitikti su ja, buvo susitikęs su T. S., kurį įtikinėjo atpažinti būtent E. A., kaip asmenį, kuris smogė V.. Tokio J. U. elgesio paveikta, norėdama padėti savo draugui, ji ir nurodė (melagingai), kad smūgį sudavė E. A.. Teisme pamačiusi kaltinamuosius tvirtina, kad tai visai ne tie asmenys, su kuriais prasilenkė 2016 m. gruodžio 16 d. eidami į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. gruodžio 29 d., liudytoja nurodė, kad einant į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirmas ėjo T. S., po to ji, o paskutinis V. U.. Prasilenkiant su keliais neblaiviais vaikinais išgirdo pliaukštelėjimą ir atsisukusi pamatė, kad nukentėjusysis, atsirėmęs į darželio tvorą, laiko susiėmęs už veido. Asmenų, su kuriais prasilenkė, atpažinti negalėtų (2 t., b. l. 172).

Liudytoja V. G. 2017 m. sausio 6 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų (2 t., b. l. 175) paaiškino, kad atpažintų vaikiną, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. sudavė smūgį V. U.. Ankstesnės apklausos metu sakė, kad nematė, kuris iš keturių vaikinų, su kuriais prasilenkinėjo, sudavė smūgį V., kadangi bijojo pasakyti teisybę, jog tie asmenys nekeršytų. Nurodė, kad matė, jog V. į veido kairę pusę smogė žemo ūgio vaikinas, apie 170 cm, lieso kūno sudėjimo, rudų trumpai kirptų plaukų, kuris yra anksčiau matytas (duomenys neskelbtini). Vaikiną, kuris sudavė smūgį V. U. įsidėmėjo todėl, kad jis buvo arčiausiai ir jį apšvietė šviesa, sklindanti nuo apšvietimo stulpo. Kiti kartu su minėtu vaikinu buvę asmenys jokių smurtinio pobūdžio veiksmų neatliko. Po įvykio praėjus maždaug 5 minutėms, T. S. pasakė, kad toje keturių vaikinų grupelėje buvo ir vaikinas vardu D., kuris gyvena su juo tame pačiame name, t. y. (duomenys neskelbtini). Praėjus keletui dienų po įvykio, socialiniame tinkle „Facebook“ V. U. ir T. S. parodė nuotraukas to vaikino, kuris sudavė smūgį V., taip pat kito kartu buvusio vaikino – D. Š..

Tą pačią dieną asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. G. pagal amžių, veido bruožus, plaukus atpažino E. A., kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. vakare, prie vaikų darželio tvoros, (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu vieną smūgį V. U. į veido kairę pusę (2 t., b. l. 178-179).

2017 m. sausio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. G. atpažino ir D. Š. kaip asmenį, kurio nuotrauką socialiniame tinkle „Facebook“, praėjus keletui dienų po V. U. sužalojimo, parodė T. S., paaiškindamas, kad šis asmuo (D. Š.) buvo kartu su kitais asmenimis, kai buvo sužalotas V. U. (2 t., b. l. 182-183).

Taip pat asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. G. neatpažino D. J. (2 t., b. l. 180-181).

2017 m. spalio 9 d. liudytoja V. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (2 t., b. l. 185-188), nurodė, kad 2016 m. pabaigoje, einant į parduotuvę pirmas ėjo T. S., sekantis V. U. ir paskutinė ji pati. V. U. praeidamas smogė į veidą vienas (iš keturių) praeinančių vaikinų. Smūgio garsą girdėjo. Garsas buvo kaip suduodant kastetu. 2017 m. sausio 6 d. apklausos metu davė neteisingus parodymus. Taip pasielgė norėdama padėti V..

Liudytoja R. G. paaiškino, kad jos dukra V. pasakojo, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare su T. S. ir V. U. ėjo į parduotuvę. Ėjo vorele – pirmasis T., po to V., o paskutinė V.. Tuo metu iš priekio taip pat ėjo trys asmenys, vienas kurių praeidamas, be jokios priežasties smogė V. U. į veidą. Kodėl jos dukra pakeitė parodymus nežino. Po to, kai V. buvo apklausta pirmą kartą, paskambinęs V. U. tėvas J. griežtu tonu sakė, kad V. turi eiti duoti parodymus, sakyti tiesą. Po šio skambučio V. G. gavo kvietimą dar kartą atvykti į policiją apklausai. R. G. – jos sesers sūnus.

Liudytojas T. N. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.51 val., Kauno apskrities VPK budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, sumušti du vyrai, vienam kurių stipriai sužalotas veidas. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko J. U. ir paaiškino, kad jo sūnų greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas. Prie jų priėjo E. U., kuri pasakė, kad matė dalį įvykio ir galėtų atpažinti asmenis, kurie vartojo smurtą. Ši moteris dar paaiškino, kad tie patys asmenys išdaužė ir parduotuvės langą. Įvykio vietoje buvęs dar vienas sumuštas asmuo (T. Š.) paaiškino, kad neįsidėmėjo kaip atrodė jį sužaloję asmenys. Kartu su E. U. važinėjo aplinkui, ieškojo galimų įtariamųjų, tačiau nerado. Grįžus į įvykio vietą prie jų priėjo mergina (G. E.), kuri paaiškino, kad žino kur gyvena galimai vienas iš užpuolikų, kaip įvardijo – D. Š.. Nuvykus nurodytu adresu buto durų niekas neatidarė. Dar kartą nurodytu adresu atvyko apie 21.30 val., kai Jonavos r. PK patruliai paprašė padėti sulaikyti įtariamuosius. Sulaikė ir į policijos komisariatą pristatė keturis asmenis, tarp kurių buvo ir visi kaltinamieji.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d. dirbo Jonavos r. PK operatyvinėje grupėje tyrėju. Apie 19.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, sumušti du vyrai, iš kurių vienas sužalotas labai stipriai. Atvykus apžiūrėjo įvykio vietą, surašė apžiūros protokolą. Apklausė liudytoją E. U., kuri nurodė, jog prie parduotuvės trys nepažįstami jaunuoliai kabinėjosi prie jos ir jos draugų ir juos sumušė. Išsiaiškino, kad iš įvykio vietos greitosios medicinos pagalbos ekipažas į Kauno klinikas pristatė sužalotą V. U., kuriam įtariami daugybiniai žandikaulio lūžiai. Nustatė, kad įvykio metu buvo sumuštas ir T. Š., kuris niekam jokių pretenzijų nereiškė. Pagal nukentėjusiojo V. U. tėvo J. pasakojimą bei įtariamų asmenų pirminius paaiškinimus buvo nustatyta, kad įvykio metu dalyvavo trys įtariamieji.

Liudytoja G. E. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 16 d., vakare, einant šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė stovinčius žmones, policijos tarnybinį automobilį. Priėjusi pamatė kruvinu veidu apie 35 m. vyriškį, girdėjo, kaip šis pasakojo, kad jį užpuolė trys ar keturi jaunuoliai. Šalia buvę asmenys kalbėjo, kad tie patys vaikinai sužalojo ir 16 metų jaunuolį, kurio tėvą matė įvykio vietoje, kad kažkuris turėjo kastetą. Taip pat įvykio vietoje sutiko ir T. S., su kuriuo mokosi toje pačioje mokykloje. Girdėjo, kaip T. nukentėjusiojo berniuko tėvui pasakojo apie įvykį. Iš užpuolikų apibūdinimo atpažino, kad vienas jų gali būti D. Telefone aktyvavusi socialinį tinklą „Facebook“ parodė to D., kurį pažįsta, anketą, jo pavardė Š.. T. Š. atpažino, kad tai tas pats jaunuolis, kuris buvo tarp užpuolikų. Paskambinusi pažįstamai sužinojo D. Š. adresą ir jį pasakė policijos pareigūnams.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad dirba Kauno apskr. VPK Jonavos r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiuoju patruliu. 2016 m. gruodžio 16 d., vakare, apie 21.30 val., darbo metu gavo budėtojo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), triukšmaujama, kad ten yra asmenys, kurie kažką sumušė. Nuvykus į nurodytą vietą prie namo pirmos laiptinės juos pasitiko J. U., kuris paaiškino, kad jo sūnų V. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sumušė trys asmenys ir kad šiuo metu tie asmenys galimai yra nurodytame bute (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie buto Nr. 9 durų girdėjo triukšmą, vyriškus balsus. Į pagalbą pasikvietė kolegas. Belaukiant atvykstančių kitų pareigūnų, iš (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės išėjo du neblaivūs asmenys, vienas kurių – kaltinamasis D. J.. Iš pradžių minėti asmenys aiškino, kad tik sėdėjo laiptinėje, jokiame bute nebuvo, vėliau pripažino, kad išėjo iš 9-o buto. Atvykus papildomam policijos pareigūnų ekipažui, užėjo į nurodytą laiptinę ir lipant į antrą aukštą išgirdo atsidarant buto Nr. 9 duris. Atidaręs duris asmuo pamatė pareigūnus ir norėjo jas uždaryti, tačiau jo kolega suspėjo sugriebti už rankenos. Užėję į minėtą butą, rado du neblaivius asmenis – D. Š. ir E. A.. Visus kaltinamuosius pristatė į Jonavos rajono policijos komisariatą. Paklausus ar vartojo smurtą kitų asmenų atžvilgiu, išgirdo atsakymą, kad buvo už ką.

Liudytoja E. T. paaiškino, kad dirba Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. Nagrinėjamoje byloje jai teko atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Du kartus teko apklausti nepilnametę liudytoją V. G., kuriose, taip pat parodymų atpažinime iš nuotraukų metu, dalyvavo ir jos motina. Pirmą kartą apklausta (2016 m. gruodžio 29 d.) nepilnametė nurodė, kad negalėtų atpažinti asmenų, iš kurių vienas sudavė V. U.. 2017 m. sausio 6 d. V. G. buvo apklausta papildomai. Į šią apklausą nepilnametė su mama atvyko pačios, jos nebuvo kviestos. Apklausos metu V. G. ne tik nurodė, kad gali atpažinti asmenį, sudavusį smūgį V. U., bet ir atpažino iš pateiktų nuotraukų E. A. kaip asmenį, kuris sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam. Papildomos apklausos metu liudytoja taip pat nurodė, jog pirmos apklausos metu šio asmens (E. A.) neatpažino, kadangi bijojo, kad šis gali atkeršyti. Po apklausos ir atpažinimo nei nepilnametė, nei jos mama jokių pastabų dėl atliktų procesinių veiksmų neturėjo.

Liudytoja D. Z. paaiškino, kad kaltinamasis D. Š. jos brolis. Apie 7 metus gyvena atskirai, tačiau su juo (broliu) bendrauja artimai, charakterizuoja teigiamai, gali jam daryti įtaką ir prašo šį kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apie tai, kad brolis ne kartą baustas už viešosios rimties trikdymą, taip pat už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, nežinojo.

Liudytojas P. J. paaiškino, kad kaltinamasis D. J. – jo sūnus, kurį charakterizuoja teigiamai, kaip pareigingą, darbštų, atsakingą asmenį. Šiuo metu sūnus alkoholinių gėrimų nevartoja, sportuoja. D. gyvena (duomenys neskelbtini), bet savaitgaliais grįžta į jo namus. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kad sūnus baustas už eismo įvykio sukėlimą vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, žino, automobilį D. tuo metu vairavo be jo žinios. Šiuo metu sūnus turi šeimą, augina du mažamečius vaikus (kurių mamos skirtingos).

Apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), užfiksuotas sudaužytas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ šalia (kairėje) durų esantis stiklas, taip pat nustatyta, kad netoliese yra visa eilė apšvietimo stulpų (1 t., b. l. 45-46, 52-66).

Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ administracija įvertino patirtą žalą 86 eurais, ieškinio nereiškė (1 t., b. l. 116).

Tyrimo metu, įvertinus greitosios medicinos kortelės duomenis (1 t., b. l. 101-102) nustatyta, kad T. Š. padaryta lūpos ir burnos paviršinis sužalojimas, sumušimas. Nesant tikslesnio sužalojimų aprašymo nustatyti kada ir kiek sužalojimų buvo padaryta, nėra galimybės. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio pasėkoje. T. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 105).

Iš 2017 m. vasario 9 d. specialisto išvados (1 t., b. l. 92-93) matyti, kad V. U. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kairio pleištakaulio didžiojo sparno, kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir dugno skeveldriniai, kairio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelių lūžiai, padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai 2016 m. gruodžio 16 d. Dėl kairio pleištakaulio sparno, kuris įeina į kaukolės pamato sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie padaryti vienu smūgiu. Mažai tikėtina, kad sužalojimai padaryti griuvimo metu. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir dugno skeveldriniai, kairio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelių lūžiai, tiek vertinant juos atskirais, tiek kartu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kameromis užfiksuotų vidaus patalpų įrašo matyti, kad 19:36:09 val. į parduotuvę iš lauko įstumiami du vaikinai, vienas kurių krenta ant grindų, po ko atsistoja ir abu išeina iš parduotuvės; 19:36:27 val. iš parduotuvės į lauką išeina dvi pardavėjos, kurios netrukus grįžta į parduotuvę; 19:39:56 val. į parduotuvę įeina du vaikinai ir mergina, vienas iš atėjusių vaikinų laikosi susiėmęs už veido (apžiūros protokolas 1 t., b. l. 113-114).

Apžiūrėjus nukentėjusiojo E. G. 2017 m. sausio 3 d. pateiktus mobiliojo ryšio telefoną ir striukę (1 t., b. l. 166-176) matyti, kad telefono „Sony Xperia X3 Compact“ pažeistas ekranas, dešinė ekrano pusė atšokusi nuo korpuso, nugarėlė suskilusi ir sueižėjusi. Striukės kairėje pusėje, ties petimi matomi trys nedideli pažeidimai, taip pat ir ant kairės rankovės rasti trys pažeidimai, tai pat šalia jų smulkūs įplyšimai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. U. parodė vietą ant pėsčiųjų tako, šalia vaikų darželio tvoros, kurioje 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., jam sudavė smūgį į veidą iš priekio nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prabėgdamas kelių jaunuolių grupelėje buvęs vaikinas (2 t., b. l. 27-30).

Socialiniame tinkle „Facebook“ profilyje asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, yra kaltinamojo E. A. nuotrauka (2 t., b. l. 62).

Socialiniame tinkle „Facebook“ J. U. profilyje matyti, kad yra gautas kvietimas draugauti iš asmens, kuris pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, tai yra E. A. (2 t., b. l. 71-73).

2016 m. gruodžio 16 d., 22.10 val. E. A. konstatuotas 1,98 promilės neblaivumas, 22.14 val. D. Š. – 1,72 promilės neblaivumas, o 22.18 val. atlikus D. J. blaivumo testą nustatyta 1,19 promilės neblaivumas (3 t., b. l. 42), (3 t., b. l. 113).

Atlikus E. A. matavimą (su rūbais ir avalyne), jo ūgis 173 cm, svoris – 74,2 kg (4 t., b. l. 19-25), D. J. (taip pat su rūbais ir avalyne) ūgis 191 cm, svoris – 108 kg (3 t., b. l. 67-73). D. Š. nesutiko matuotis (3 t., b. l. 130-132).

Atliekant R. G. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (5 t., b. l. 168-170) užfiksuotas jos pokalbis su V. G., įvykęs 2017 m. spalio 16 d. 16.09 val., kurio metu motina dukteriai sako, kad kalbėjo su prokuroru ir šis ją kviečia į apklausą bei klausia V., ką jai sakyti (apklausos metu). V. G. nurodo sakyti, jog (duktė) nieko neatpažįsta. Į R. G. teiginį, jog ji buvo V. ankstesnėje apklausoje (2017 m. sausio mėnesį) ir girdėjo, ką ši pasakojo (apie įvykį), V. G. nurodo, jog sakytų, kad sausio mėnesio apklausoje duktė davė melagingus parodymus, kadangi J. U. darė spaudimą. 2017 m. spalio 17 d. 19.29 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis (5 t., b. l. 65-66) tarp R. G. ir jos sesers I. (sesers tapatybę patvirtino R. G.), kurio metu liudytoja pasakoja apie R. G. draugą, kuris neturi nei tėvo, nei motinos ir kuris, kai pavartoja alkoholio, tampa neprognozuojamas („labai durnas“). Iš visų bylos aplinkybių galima suprasti, kad kalbama apie E. A.. Taip pat R. G. sako, kad nukentėjusiajam padaryta sunki trauma, išliksianti visą gyvenimą, aiškina, jog V. pasakojo, kad ji, T. ir V. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kad V. U. ėjo viduryje, o iš priekio atėjo trys ar keturi asmenys ir sudavė nukentėjusiajam. Sesuo I. aiškina, kad reikėjo sakyti jog priėjo, sudavė ir kad daugiau nieko nežino, o R. G. atsako, kad taip ir sakė.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus byloje, atlikti jų analizę, įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir tuomet padaryti išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš liudytojų E. U., A. S., taip pat nukentėjusiojo T. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, 2016 m. gruodžio 16 d., vakare, jiems kalbantis netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pamatė ateinančius tris jaunuolius, kurie elgėsi agresyviai, triukšmavo, o priėję prie jų, be jokios priežasties pradėjo kabinėtis, stumdyti A. S., T. Š., o pastarojo atžvilgiu pavartojo ir fizinį smurtą (kaip nurodo T. Š. skaudėjo veido kairę pusę, po kaire akimi buvo kraujosruva, iš nosies bėgo kraujas). Kaltinamieji neneigia, kad būdami stipriai apsvaigę nuo pavartoto alkoholio, prikibo prie paminėtų asmenų, tik nurodo, jog taip pasielgė dėl to, kad T. Š. buvo skolingas D. Š.. Pripažįsta visi kaltinamieji ir tai, kad nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Po tokių atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų, kaip matyti iš E. U., paties T. Š. parodymų, nukentėjusysis kurį laiką netgi buvo (gulėjo) netekęs sąmonės. Sumuštą, kruvinu bei ištinusiu veidu T. Š. po įvykio matė ir liudytojai A. S., L. P., M. P., N. N., T. N. ir kiti. Šio asmens patirti sužalojimai užfiksuoti ir greitosios medicinos pagalbos kortelėje, specialisto išvadoje. Be to, liudytojai G. E. įvykio vietoje išgirdus užpuolusiųjų apibūdinimą ir įtarus, kad tarp jų galėjo būti jos pažįstamas D. bei parodžius (socialiniame tinkle „Facebook“) D. Š. nuotrauką, nukentėjusysis T. Š. šį asmenį (D. Š.) atpažino kaip vieną iš užpuolikų, jo atžvilgiu pavartojusių smurtą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra abejonių, kad fizinio smurto veiksmus nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu atliko kaltinamieji E. A., D. J. ir D. Š..

Nekyla abejonių ir dėl to, kad po pavartoto smurto prieš T. Š. būtent kaltinamieji, netoliese, prie įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, prikibo prie kitų nukentėjusiųjų – T. L. ir E. G.. Kaip matyti iš šių nukentėjusiųjų parodymų, jiems esant prie įėjimo į parduotuvę pamatė iššaukiančiai, triukšmingai besielgiančius, apsvaigusius kaltinamuosius, iš kurių agresyviausias buvo E. A.. Priėję šie asmenys ne tik prikibo prie nukentėjusiųjų, pradėjo klausinėti kam jie skambina, kur eis, ką veiks, bet ir pavartojo T. L. ir E. G. atžvilgiu fizinį smurtą – kaltinamasis E. A. kumščiu smogė T. L. (į veidą) ir E. G. (šiam pasisukus pataikė į pakaušio sritį), D. Š., bandant nukentėjusiesiems apsisaugoti nuo užpuolimo, pagriebęs E. G. už striukės, tempė, neleisdamas patekti į parduotuvę, o tuo metu D. J. spyrė šiam nukentėjusiajam (E. G.) į nugaros sritį, nuo ko pastarajam iš rankų iškrito ir sudužo mobiliojo ryšio telefonas bei nuo spyrio nukentėjusysis trenkėsi į šalia parduotuvės durų esantį stiklą, kuris sudužo. Visa tai matė ir liudytoja N. N.. Nukentėjusių parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tai yra, kad po įvykio rastas išdužęs parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ šalia durų esantis lango stiklas, o apžiūrėjus E. G. mobiliojo ryšio telefoną bei striukę matyti, kad telefono ekranas, korpusas pažeisti, striukė įplyšusi, užfiksuoti ir kiti audinio pažeidimai. Kaip patvirtino parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos M. P., L. P., išėjusios į lauką iškart po įvykio, būtent tokias įvykio aplinkybes šie nukentėjusieji nurodė ir joms. Patys kaltinamieji, nors ir tvirtina dėl išgerto didelio alkoholio kiekio įvykio aplinkybes prisimenantys tik fragmentais, pripažino be priežasties prikibę prie nukentėjusiųjų T. L. bei E. G. bei pavartoję vienokio ar kitokio pobūdžio fizinį smurtą ir šių asmenų atžvilgiu.

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2015, 2K-308/2017). Iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad vietos (prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“), kuriose vyko aptariami įvykiai, yra viešos, jose be apribojimų gali lankytis, praeiti šalia ir kiti asmenys. Ir tokiose vietose 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val. kaltinamieji, nesilaikydami jokių bendravimo viešose erdvėse taisyklių, nerodydami jokios pagarbos, tolerancijos kitiems asmenims, o atvirkščiai, elgdamiesi iššaukiančiai, agresyviai, iš esmės be priežasties prikibo prie T. Š. (taip pat ir E. U., A. S.), pavartojo fizinį smurtą šio asmens atžvilgiu, o iškart po to prikibo prie netoliese buvusių kitų nukentėjusiųjų – E. G. bei T. L., ir šių nukentėjusiųjų atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Taigi smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2012, 2K-538/2015, 2K-54/2017, 2K-308/2017). Neabejotina, kad kaltinamųjų E. A., D. J. ir D. Š. veiksmai – agresyvus nusiteikimas, nepagarba aplinkiniams, žmonių mušimas, buvo įžūlus elgesys.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310/2016). Teismo vertinimnu, anksčiau paminėtais savo tyčiniais veiksmais kaltinamieji E. A., D. Š., D. J. demonstravo nepagarbą kitiems žmonėms, ne tik pažemino, išgąsdino nukentėjusiuosius, bet ir sukėlė jiems fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą, nutraukė tarpusavio bendravimą, sutrukdė E. G., T. L. vykimą į gimtadienio šventę, sutrikdė laisvalaikį, parduotuvės darbą, tai yra sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Todėl kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinime visiems kaltinamiesiems taip pat nurodyta, kad dėl tokių smurtinių šių asmenų veiksmų iškrito ir sudužo nukentėjusiojo E. G. mobiliojo ryšio telefonas bei sudužo parduotuvės lango stiklas ir tokie veiksmai įvardinti kaip vandališki.

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių nori. Vandališki veiksmai – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-335/2014, 2K-53/2018). Nagrinėjamu atveju, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, elgdamiesi įžūliai, kaltinamieji vartojo fizinį smurtą, atliko kitokius fizinio poveikio veiksmus, kurie buvo nukreipti prieš nukentėjusiuosius ir būtent to šie kaltinamieji ir norėjo. Ir tik po tokių fizinio poveikio veiksmų – spyrio į nugarą, E. G. iškrito iš rankų ir sudužo mobiliojo ryšio telefonas ir, atsitrenkus į stiklą, šis sudužo. Taigi kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti ne į turto niokojimą, gadinimą, o į smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimą prieš nukentėjusiuosius. Tokių veiksmų negalima pavadinti vandališkais, todėl šis veiką kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo E. A., D. J. ir D. Š. pašalinamas.

Visi trys kaltinamieji tvirtina, kad pasišalinę nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir grįždami į D. Š. butą ((duomenys neskelbtini)) jokių asmenų nesutiko, daugiau jokių smurtinio pobūdžio veiksmų neatliko, tačiau tokius jų teiginius paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu pagrindo abejoti nėra. Peržiūrėjus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašus matyti, kad 19:36:09 val. į parduotuvę iš lauko įstumiami du vaikinai (T. L. ir E. G.), vienas kurių krenta ant grindų, po ko atsistoja ir abu išeina iš parduotuvės. 19:36:27 val. iš parduotuvės į lauką išeina dvi pardavėjos. Tiek šie nukentėjusieji, tiek pardavėjos M. P. ir L. P., išėję iš parduotuvės pamatė chuliganiškai besielgusius jaunuolius nubėgančius link vaikų darželio (kartu ir link socialinio būsto (duomenys neskelbtini) (taip pat ir link (duomenys neskelbtini))). 19:39:56 val., tai yra po nepilnų keturių minučių, vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota, kad į parduotuvę įeina du vaikinai ir mergina, o vienas iš atėjusių vaikinų laikosi susiėmęs už veido (V. U.). Taigi galima teigti, kad kaltinamieji nuo parduotuvės pasišalino tik po nukentėjusiųjų įstūmimo, tai yra ne anksčiau kaip 19:36:09 val. Ir kaip jau paminėta nukentėjusieji T. L., E. G., liudytojos M. P. ir L. P., tvirtina, kad kaltinamieji nubėgo link vaikų darželio. Analogiškai paaiškino ir liudytoja N. N., kuri be to, nurodė, kad būtent tie trys asmenys, kurie dalyvavo susistumdyme prie parduotuvės (iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų nustatyta, kad tai kaltinamieji), prabėgę pro jos automobilį, šalia vaikų darželio tvoros kampo prasilenkė su iš priekio nuo (duomenys neskelbtini) namo ateinančiais (irgi trimis) asmenimis. Dar daugiau, ši liudytoja taip pat patvirtino, kad vienas iš prie parduotuvės chuliganiškai besielgusių asmenų, prasilenkdamas su iš priekio ateinančiais jaunuoliais, vienam iš jų kumščiu smogė į galvos sritį, o po to (visi trys) nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, tai yra link namo, kurio 9-ame bute kaltinamieji E. A., D. J. ir D. Š. vėliau tą vakarą buvo rasti ir sulaikyti policijos pareigūnų. Netikėti tokiais šios liudytojos (N. N.) parodymais pagrindo nėra, ji bylos baigtimi nesuinteresuota, nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų (taip pat ir liudytojo J. U., kurį darius tam tikrą poveikį nurodo V. G.) nepažįsta. Kad prie vaikų darželio kampo, tai yra būtent toje vietoje, kurią nurodė ir liudytoja N. N., prasilenkė su asmenimis, kurių vienas sužalojo V. U., patvirtino ir liudytojas T. S.. V. U. bei V. G. irgi teigia, kad smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį metu ėję ties vaikų darželio tvora. Kiti nuo chuliganiškų (kaltinamųjų) veiksmų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėję asmenys bei šio įvykio liudytojai taip pat nurodo, kad V. U., T. S. ir V. G. atėjo iš tos pusės, į kurią nubėgo kaltinamieji. Dar daugiau, V. U. po patirto sužalojimo su draugais atėjus iki parduotuvės ir apibūdinus sužalojusį bei kartu su juo buvusius jaunuolius, šie asmenys iš karto nurodė, kad tai tie patys asmenys, kurie chuliganiškai elgėsi ir prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“.

Iš visų šių išdėstytų aplinkybių galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusįjį V. U. sužalojo vienas iš kaltinamųjų. Nors tiek šis nukentėjusysis, tiek kartu su juo ėję liudytojai V. G. ir T. S. dažniau mini ne tris, o keturis asmenis, su kuriais prasilenkė ir kurių vienas smogė V. U., teismas, remdamasis anksčiau šiame nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais, laiko nustatyta, kad tai buvo trys asmenys – būtent tokį asmenų kiekį nurodo nukentėjusysis T. Š., liudytojai A. S., E. U., N. N., tik tris asmenis matė ir E. G. bei T. L.. Kad chuliganiškų veiksmų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo metu buvo trise nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtina ir patys kaltinamieji E. A., D. J. ir D. Š..

Nustačius, kad V. U. sužalojo vienas iš kaltinamųjų, belieka nustatyti, kurio būtent iš jų veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi įvykio vietoje be kaltinamųjų buvo tik nukentėjusysis ir liudytojai V. G. bei T. S., šio fakto nustatymui būtina atlikti paminėtų asmenų parodymų analizę.

V. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtina, kad einant su V. G. ir T. S. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, jis ėjo paskutinis, šiek tiek atsilikęs nuo savo draugų. Tuo tarpu kitų kartu su nukentėjusiuoju ėjusių asmenų – V. G. ir T. S., parodymai apie tai kokia tvarka šie asmenys ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, prieštaringi. Nuosekliai ir vienodai šie liudytojai tvirtina tik tai, kad pirmas ėjo T. S.. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu iš karto po nagrinėjamo įvykio, tiek V. G. (2016 m. gruodžio 29 d. (2 t., b. l. 172)), tiek ir T. S. (2016 m. gruodžio 22 d. (2 t., b. l. 157)) patvirtino, jog paskutinis ėjo V. U., tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiami papildomai (atitinkamai 2 t., b. l. 163-164 ir b. l. 185-188) jau nurodė, kad paskutinė ėjo V. G., o V. U. ėjo vidurinis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. G. vėl teigė, kad paskutinis iš jų kompanijos ėjo nukentėjusysis. Teismas neturi pagrindo netikėti V. U. tvirtinimu apie tai, kad jiems trims einant vorele būtent jis ėjo paskutinis, netgi šiek tiek atsilikęs nuo draugų, kadangi toks tvirtinimas nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to tokį nukentėjusiojo teiginį apie jų išsidėstymą (ėjimo tvarką) iš karto po įvykio patvirtino ir kiti su juo kartu ėję asmenys – T. S. ir V. G.. Tokį įsitikinimą sustiprina ir liudytojos V. G. tvirtinimas, kad smūgio momento ji nematė, o, išgirdusi pliaukštelėjimo garsą už nugaros, atsisuko ir pamatė nukentėjusįjį, paėjusį prie darželio tvoros (ir susiėmusį už veido).

Vertinant liudytojų V. G. bei T. S. parodymus pastebėtina, kad pastarieji keitė savo parodymus ne tik dėl to, kokia tvarka ėjo palei darželio tvorą, bet ir dėl kitų nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių – matė ar nematė kuris iš prasilenkusiųjų sudavė V. U., gali ar negali šį asmenį atpažinti, kokia tvarka (seka) ėjo asmenys, kurių vienas sudavė smūgį jų draugui, be to, teisminio nagrinėjimo metu V. G. apskritai nurodė, kad kaltinamieji ne tie asmenys, su kuriais prasilenkė 2016 m. gruodžio 16 d. Toks šių liudytojų parodymų keitimas verčia abejoti jų parodymų tikrumu ir dėl kitų aplinkybių. Be to, liudytojos V. G. pusbrolis R. G. – kaltinamojo E. A. artimas draugas. Kaip matyti iš telefoninio pokalbio tarp R. G. ir jos sesers, jos ne tik kalba (kaip galima spręsti iš pokalbio turinio) apie E. A., bet ir žino šio asmens šeimyninę padėtį, kai kurias jo elgesio ypatybes. Pokalbio turinys rodo, kad tokią informaciją liudytojai galėjo suteikti kaltinamojo draugas R. G.. Tokia aplinkybė, taip pat ir liudytojos pokalbis su mama (5 t., b. l. 168-170), kurio metu V. G. nurodo mamai sakyti, jog duktė nieko neatpažįsta, kad sausio mėnesio apklausoje davė melagingus parodymus, irgi leidžia abejoti V. G. parodymų tikrumu. Todėl teismas šiame nuosprendyje remsis T. S. ir V. G. parodymais tik tiek, kiek juos patvirtina kiti ištirti įrodymai.

Taigi nustačius ir įvertinus tai, kad V. U. ėjo vorele paskutinis, galima daryti išvadą, jog kiti su nukentėjusiuoju buvę asmenys smūgio V. U. momento negalėjo matyti, kadangi toks veiksmas įvyko jiems už nugaros. Dar daugiau, V. G. ir T. S. netgi teigia, kad jiems atsisukus nukentėjusysis jau buvo prie darželio tvoros, iki kurios, kaip teigia V. U., yra 5-7 metrai. O tai rodo, kad netgi atsisuko šie liudytojai jau praėjus keletui sekundžių po smūgio, kai nukentėjusysis, paėjęs 5-7 metų atstumą, jau rėmėsi į darželio tvorą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą kad minėti liudytojai negalėjo matyti ne tik smūgio momento, bet ir kuris konkrečiai iš prasilenkiančių asmenų tą smūgį sudavė. Todėl nustatant sužalojimą padariusį asmenį, ypatingą reikšmę turi nukentėjusiojo parodymai, kurie beje, viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs.

Nukentėjusysis V. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios taip pat tvirtino, kad jį sužalojusį asmenį galėtų atpažinti, šį asmenį apibūdino – maždaug 20-25 metų amžiaus (tai yra jauniausias iš apibūdintų (kiti apibūdinti kaip apie 25 metų ir apie 26 metų)), apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, apsirengęs tamsios spalvos rūbais ir atpažino parodymų atpažinti metu (tiek pagal nuotrauką, tiek iš parodytų asmenų). Ir iš tiesų, E. A. yra jauniausias iš visų kaltinamųjų – 2016 m. gruodžio 16 d. jam buvo 21 metai, D. J. ir D. Š. – po 28 metus. Šio kaltinamojo ūgis apie 172 cm. Kaip nurodė V. U., praėjus kelioms dienoms po patirto sužalojimo socialiniame tinkle „Facebook“ jis gavo kvietimą draugauti iš asmens, pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 73, 62), kurį iškart atpažino kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. prie vaikų darželio tvoros jam sudavė stiprų smūgį į veidą. Peržiūrėjus asmens „(duomenys neskelbtini)“ profilio nuotrauką nekyla abejonių, kad tai kaltinamasis E. A.. Tačiau teigti, kad 2016 m. gruodžio 30 d. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu E. A. nukentėjusysis nurodė (atpažino) kaip asmenį, kuris kumščiu 2016 m. gruodžio 16 d. jam sudavė į veidą, tik todėl, kad kaltinamojo nuotrauką V. U. jau buvo matęs socialiniame tinkle „Facebook“, šiam pakvietus nukentėjusįjį draugauti, pagrindo nėra, kadangi dar prieš parodymo atpažinti veiksmo atlikimą (kuris prasidėjo 11.20 val.), tai yra dar prieš atpažinimo metu pamatydamas policijos pareigūnų pateiktą (tarp kitų) E. A. nuotrauką, nukentėjusysis apklausos (kuri prasidėjo 10.14 val.) metu (1 t. b. l. 180-182) jau nurodė, kad asmuo, kvietęs draugauti, yra būtent tas asmuo, kuris jį sužalojo. Sieti tokį kvietimą draugauti, nors ir gautą netrukus po sužalojimo, su asmeniu, kuris jį sužalojo, V. U. nebuvo jokio pagrindo. Kaip matyti iš šio nukentėjusiojo „Facebook“ profilio (2 t., b. l. 73), jį ir E. A. (pasivadinusį „(duomenys neskelbtini)“) siejo trys bendri draugai. Todėl asmens, kurio nors ir nepažįsti, tačiau su kuriuo socialiniame tinkle turi keletą bendrų draugų, kvietimas draugauti pirmiausia suprantamas kaip natūralus siekis susipažinti, užmegzti ryšius ar tiesiog plėsti „Facebook“ draugų ratą. Be to, nukentėjusysis V. U. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu (2 t., b. l. 31-32) atpažino ir D. J., kaip panašiausią į aukščiausio ūgio vaikiną, kuris buvo grupelėje jaunuolių kartu su E. A.. Iš tiesų, D. J., kurio ūgis 191 cm, gerokai aukštesnis už kitus du kaltinamuosius, kurių ūgis 172 cm ir 169 cm. Tai, kad tik iš nedidelės šio kaltinamojo veido nuotraukos nukentėjusysis V. U. atpažino D. J. kaip aukščiausią iš sutiktų asmenų, vieno kurių buvo sužalotas, patvirtina, kad šis nukentėjusysis tikrai įsidėmėjo sutiktų asmenų bruožus ir leidžia tikėti tokių atpažinimų tikrumu.

Įvertinus visa tai daroma išvada, kad vienintelį smūgį į veidą nukentėjusiajam V. U., nuo kurio šiam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sudavė kaltinamasis E. A.. Tokius savo veiksmus kaltinamasis atliko be jokios priežasties, prieš visiškai jam nepažįstamą nepilnametį asmenį, netrukus po savo įžūlių, smurtinio pobūdžio veiksmų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, taip iš esmės tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus ir toliau demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį, nusistovėjusią tvarką.

BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką neretai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-7/2013, 2K-406/2014). Todėl visi anksčiau nuosprendyje nustatyti nusikalstami E. A. veiksmai kvalifikuotini kaip tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte (idealioji sutaptis).

Bausmių skyrimas

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad atlygino (5 t., b. l. 17) nukentėjusiajam E. G. padarytą žalą (300 eur). Iš kaltinimo pašalinama E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, kadangi sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai yra nusikaltimo (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), už kurio padarymą kaltinamasis pripažintas kaltu, sudėties būtinasis požymis.

Kaltinamasis E. A. nors ir jauno amžiaus, tačiau teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, už viešosios rimties sutrikdymą, kurio metu taip pat pavartojo fizinį smurtą, nežymiai sutrikdydamas kito asmens sveikatą, nagrinėjamu atveju smurtą pavartojo net prieš keturis asmenis (T. Š., E. G., T. L., V. U.). Kaip labiausiai įžūlų iš visų kaltinamųjų šį asmenį charakterizuoja ir šios nusikalstamos veikos nukentėjusieji bei liudytojai, kaip pavartojus alkoholio besielgiantį neprognozuojamai jį apibūdina ir R. G.. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o buvo jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios ir viena lengvinanti aplinkybė. Ir nors kartu su kitais kaltinamaisiais E. A. atlygino padarytą žalą E. G., tačiau irgi tik po to, kai (pakartotinai) atlyginti žalą paprašė nukentėjusysis. Be to, V. U. kaltinamasis E. A. ne tik neatlygino padarytos žalos, bet ir neatsiprašė šio nukentėjusiojo, nesigailėjo dėl to, ką padarė. Tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad šiuo metu kaltinamasis pakeitė savo gyvenimo būdą, dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 1, 186-188). Po šios nusikalstamos veikos naujų veikų nėra padaręs, yra našlaitis, išlaiko nepilnametę seserį. Taip pat ir tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. O tokios aplinkybės mažina kaltinamojo pavojingumą. Įvertinus visa tai, kaltinamajam E. A. skirtina artima vidurkiui bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą ir mažesnė už vidurkį bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą.

D. J. anksčiau neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 14), augina du mažamečius vaikus (6 t., b. l. 15, 16, 18-23), yra dvi jo atsakomybę sunkinančios ir viena lengvinanti aplinkybė. Jo elgesys nusikaltimo padarymo metu irgi buvo pakankamai aktyvus – sudavė T. Š., spyrė E. G., nuo ko šis krisdamas išdaužė parduotuvės lango stiklą. Pažymėtina ir tai, kad nors šiam nukentėjusiajam žalą D. J. kartu su kitais kaltinamaisiais atlygino, tačiau, kaip matyti iš liudytojos N. N. parodymų, atsiprašyti dėl išdaužto stiklo neatėjo, žalos atlyginti nepasiūlė. Daryti išvadą, kad šis kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, negalima, kadangi D. J. prieš nusikaltimo padarymą buvo du kartus baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti (ATPK 128 straipsnio 1 dalis), taip pat už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2,4 promilės), kai tai sukėlė eismo įvykį susijusį su kito turto apgadinimu (ATPK 127 straipsnio 3 dalis) (3 t., b. l. 78-81). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, bausmės rūšis, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį – laisvės apribojimas, dydį nustatant šiek tiek mažesnį negu bausmės vidurkis.

D. Š. anksčiau neteistas, dirba, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios ir viena lengvinanti aplinkybė, iš visų trijų kaltinamųjų liudytojai jį apibūdina kaip mažiausiai aktyvų, tačiau ir šio kaltinamojo atžvilgiu daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką jis padarė atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, negalima, kadangi D. Š. daugybę kartų baustas už viešosios rimties trikdymą (ATPK 183 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau jokių išvadų nedarė, taip pat baustas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (ATPK 44 straipsnis) (3 t., b. l. 140-152). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, bausmės rūšis, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį – laisvės apribojimas, dydį nustatant šiek tiek mažesnį negu bausmės vidurkis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis) ir jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta teismo diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju (ad hoc) spręsti, ar yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadinasi, net ir tais atvejais, kai yra BK 40 straipsnyje išvardytos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nesant imperatyvo teismui taikyti BK 40 straipsnį, sprendžiant šį klausimą turi reikšmę ne tik formalus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimas, bet ir įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės, apibūdinančios veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką ir pan. Pažymėtina, kad galimybė nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar paskirti jam bausmę reiškia baudžiamosios atsakomybės diferencijavimą, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra išimtinis atvejis, antraip baudžiamasis įstatymas, t. y. BK normos, nustatančios, kad nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui skiriama bausmė (nurodyta BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje), netektų imperatyvaus pobūdžio, taip būtų pažeidžiamas ir konstitucinis visų lygybės prieš įstatymą principas. Teismo sprendimo dėl baudžiamosios atsakomybės realizavimo (atleisti nuo jos ar skirti bausmę) neturi lemti kaltininko interesai; baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusio asmens, kuriam nusikalstama veika padaroma žala, interesų užtikrinimas taip pat turi būti įgyvendinamas, nes teisingumo vykdymas baudžiamosiose bylose (BPK 6 straipsnis) reiškia ir skirtingų proceso subjektų teisę į teisingo teismo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2017, 2K-377/2017).

Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pažymėtina, kad negalima teigti, jog yra pagrindo manyti, kad D. J. ir D. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta, šie kaltinamieji, nors ir anksčiau neteisti, tačiau buvo bausti už administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) padarymą – D. J. už vieną pavojingiausių pažeidimų (kas šiuo metu užtraukia netgi baudžiamąją atsakomybę), transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, eismo įvykio sukėlimą, o D. Š. daugybę kartų pažeidė viešąją rimtį, išvadų iš tokių pažeidimų nedarė, neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Antra, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kurie, atsižvelgus į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju D. Z., kaltinamojo D. Š. sesuo, ne tik ilgą laiką gyvena atskirai nuo šio kaltinamojo, bet ir nesidomėjo jo gyvenimo būdu, nežinojo, kad D. Š. ne kartą baustas už viešosios rimties trikdymą, taip pat už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą. Taigi ji neturėjo jokios įtakos brolio elgesiui, gyvenimo būdui praeityje, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji gali turėti tokios įtakos ateityje. Jokių patikimų ir įtikinamų duomenų apie tai nenurodė ir pati D. Z..

Liudytojas P. J. nors ir yra kaltinamojo D. J. tėvas, tačiau vien dėl to spręsti, kad jis gali daryti teigiamą įtaką sūnui, pagrindo nėra. Automobilį kaltinamasis vairavo be jo žinios, po to, kai jau buvo du kartus baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, kas rodo, kad teigiamos įtakos liudytojas savo sūnui D. J. neturėjo, nesugebėjo pakeisti jo neigiamų nuostatų. Dar daugiau, ir po nubaudimo už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą P. J. kaltinamojo elgesio pokyčiui įtakos ne tik neturėjo, nesugebėjo užkardyti sūnaus nusikalstamos veikos ir savo autoriteto panaudoti sūnaus interesais, kaltinamasis ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o būdamas neblaivus padarė nusikalstamą veiką. Be to, turi būti įvertinta ir tai, kad D. J. jau susiformavusi, brandi, turinti savo šeimą asmenybė. jis didžiąją laiko dalį (išskyrus savaitgalius, atostogas) praleidžia atskirai nuo tėvo, kitame mieste, kas irgi apriboja daryti įtaką kaltinamajam.

Dėl išvardintų priežasčių taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti kaltinamuosius D. Š. ir D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindo nėra.

Civiliniai ieškiniai

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. U. pateikė civilinį ieškinį dėl 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o O. U. ir J. U. – dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kiekvienam). Taip pat yra pareikštas J. U. 1000 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 87-90).

Kaip nurodoma, turtinė žala susideda iš kuro išlaidų vykimui į Kauno Klinikas lankyti sūnų, taip pat kuro išlaidų vėlesniems vizitams pas gydytojus, išlaidų vaistams. Byloje yra pateikti kvitai vaistams (6 t., b. l. 4) ir kvitai kurui (6 t., b. l. 5-9). Išskyrus broncho pastiles su šalavijais ir dantų pasta (su šepetėliu) kitų vaistų paskirtimi pagrindo abejoti nėra, todėl laikoma įrodyta, kad vaistams išleista 55,24 eurai (62,82-3,09-4,49=55,24). Taip pat pateikti kvitai už kurą 504,48 eurų sumai. Kaip matyti iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 83-93) V. U. Kauno klinikose gydėsi 2016 m. gruodžio 16 d. ir nuo gruodžio 19 iki 28 dienos. Taip pat ne kartą lankėsi ir vėliau, buvo stebima nukentėjusiojo būklė atliekami įvairūs tyrimai. Įvertinus tai, kad didžioji dalis išlaidų kurui yra po laikotarpio, kada V. U. buvo gydytas Kauno klinikų stacionare, atsižvelgiant į protingumo, realumo kriterijus, atstumą nuo Jonavos iki Kauno (apie 30 km į vieną pusę), laikoma, kad realios išlaidos kurui yra 350 eurų. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas 405,24 eurų sumai. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip matyti iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų, nukentėjusysis V. U. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto – kairio pleištakaulio didžiojo sparno, kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir dugno skeveldrinių, kairio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelių lūžių, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nėra abejonių, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (akį netgi teko tvirtinti tinkleliu, kad laikytųsi), kentėjo didelius fizinius skausmus, taip pat patyrė ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (iki šiol jaučia skausmus, veido tirpimą, ilgą laiką negalėjo pasilenkti, turėti didesnio fizinio krūvio, vartojo įvairius vaistus) ir šiuo metu vis dar lankosi pas gydytojus. Be to, V. U. išgyvena emociškai, išliko baimė dėl sužalojimo ilgalaikės įtakos jo sveikatai (veide išlikę metalinės plokštelės), regėjimui, atsirado baimės jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis patyrė išties didelius ir neigiamus sveikatos sutrikdymo padarinius. Sužalojimas buvo padarytas prieš nepilnametį, be priežasties, tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, pareikštas V. U. ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas dalinai – iš E. A. priteistina 9000 eurų suma padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo V. U. tėvai dėl sūnui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelius išgyvenimus matydami sunkiai sužalotą sūnų, patyrė pergyvenimą dėl sūnaus sveikatos būklės, pasveikimo perspektyvų, praleido daug laiko slaugydami V., juo rūpindamiesi, vežiodami į gydymo įstaigas, įvertinant protingumo, teisingumo kriterijus, nukentėjusiųjų J. U. ir O. U. civiliniai ieškiniai dėl jiems padarytos neturtinės žalos tenkinami dalinai priteisiant kiekvienam iš jų po 1000 eurų sumą.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje J. U. prašo jo naudai išieškoti 870 eurų sumą. Jis pateikė kvitą, kad 70 eurų sumokėjo už civilinio ieškinio surašymą (6 t., b. l. 13), taip pat 800 eurų (400+400) už atstovo dalyvavimą` pirmosios instancijos teisme. Įvertinant tai, kad nukentėjusysis nepilnametis, atstovavimas teisme truko gan ilgą laiką – įvyko dešimt teisiamųjų posėdžių, todėl prašymas tenkinamas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti bausmes:

- pagal BK 284 straipsnį 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. (dvi paras).

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, įpareigoti per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. J. nurodytu laikotarpiu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d., prilyginant tai keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, įpareigoti per 7 (septynis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. Š. nurodytu laikotarpiu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d., prilyginant tai keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo E. A. nukentėjusiojo V. U. naudai 9 (devynis tūkstančius) eurų padarytai neturinei žalai atlyginti, J. U. naudai 405,24 eurų (keturis šimtus penkis eurus 24 eurocentus) padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, O. U. naudai – 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti. Išieškoti iš E. A. 870 eurų (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) nukentėjusiojo J. U. turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo (ir civilinio ieškovo) atstovas, paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

E. A. taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pratęstą 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, į 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant E. A. kas mėnesį laisvai disponuoti 720 eurų suma, esančia šioje sąskaitoje, pratęsti iki bus atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala, atstovavimo išlaidos.

Nuosprendžio nuorašą (išrašą) išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turėjusius reikšmės šiai bylai tirti ir nagrinėti – E. G. striukę ir mobiliojo ryšio telefoną „Sony X3 compact“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiajam, J. U. pateiktus lapus atspausdintus iš socialinio tinklo „Facebook“ – palikti byloje, CD – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Gražys