Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, UAB (duomenys neskelbtini), elektromontuotoju, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skirta 1 metai laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2023 m. liepos 23 d., apie 08.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,71 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu, panaudojo nukentėjusiosios sugyventinės V. Š. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kaire ranka apėmęs jos kaklą ir ją 2 kartus smaugė; po ko sugriebęs už plaukų pargriovė V. Š. ant grindų ir laikydamas ją už kaklo, rankomis spaudė jos galvą į grindis; po ko sugriebęs už plaukų pargriovė V. Š. ant lovos ir laikydamas ranka jos galvą ne mažiau kaip 7 kartus trankė į lovos čiužinį: po to dešinės rankos delnu trenkė vieną kartą V. Š. į kairę ausį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas sprando dešinėje pusėje ir kairiojo peties srityje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2331/2023 (01)) bei sukėlė V. Š. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 10 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji V. Š. parodė, kad buvęs sugyventinis T. P. apmokėjo pateiktą jos civilinio ieškinio sumą pilnai, todėl jam dėl padarytos fizinės, moralinės žalos pretenzijų neturi. Esant galimybei prašo šį ikiteisminį tyrimą pabaigti susitaikymo būdu, kad T. P. būtų skirti elgesio kursai, taip pat norėtų, kad bent metus jis nesiartintų prie jos. Apie priimtą procesinį sprendimą prašo ją informuoti el. paštu (b. l. 43-44).

Iš 2023 m. liepos 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra 3 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, 5 aukšte. Bendra tvarka bute nepažeista, smurto požymių bei kitų smurto pėdsakų nėra. Patekus į butą, einant koridoriumi bei pasukus į kairę, patenkame į virtuvę, kurioje matomi iš kairės pusės virtuvinės baldai, žiūrint tiesiai - langas, po dešine puse matomas stalas bei šalia jo - didelis narvas su gyvūnėliu, virtuvėje grindis išklotos plytelėmis. Priedas: Fotolentelė. Filmuota: Body ( policijos kūno kameromis ir MRT „Samsung“) (b. l. 2-9).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. liepos 23 d. 08.47 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešė, jog smurtauja vyras, namuose yra mažametis vaikas, pranešėja atsisakė nuo greitosios medicinos pagalbos (b. l. 14).

Iš 2023 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – Centro garso įrašas, kurio pavadinimas – BPC skambučio įrašas(ID 92208327461, skambučio pradžia: 2023 m. liepos 23 m. 08:45:49)mp3. Įrašo trukmė – 58 sek., kalba – lietuvių. Dalyvaujantys asmenys: 1 – BPC; 2 – Pranešėja. Padaroma šio įrašo stenograma. BPC: 112 klausau. Pranešėja: labas rytas, žinokit reikėtų iškviest policiją, nes biški yra smurtas šeimoje, norėčiau, kad tą asmenį pašalintų iš namų. BPC: Sakykite kokiu adresu? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC: čia (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Taip. BPC: Kas ten smurtauja prieš ką? Pranešėja: T. P. prieš mane V. Š.. BPC: Čia vyras ar sugyventinis? Pranešėja: Sugyventinis. BPC: Greitosios reikės? Pranešėja: Ne, nieko nereikia. BPC: Nereikia. Mažamečių yra vaikų namuose? Pranešėja: Yra. BPC: kiek? Pranešėja: Vienas. BPC: Kelintas aukštas bus? Pranešėja: Penktas. BPC: Durų kodas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC: Jūsų pavardė kokia? Pranešėja: Š.. BPC: Gerai laukit policijos (b. l. 17-18).

Iš 2023 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas- BODY 2 įrašai. Apžiūros atlikimo eiga:1 Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. 2023 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 2331/2023(01) nurodyta, kad V. Š. padarytos poodinės kraujosruvos sprando dešinėje pusėje ir kairio peties srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023 m. liepos 23 d.), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Traumos metu tiriamoji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti nuo suspaudimo pirštais (b. l. 29).

Iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis T. P. ir nukentėjusioji V. Š. susitaikė ir nurodė, kad įtariamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sugyventinės V. Š. viešai atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, nemušti nukentėjusiosios, atlygino nukentėjusiajai civilinį ieškinį - 1325 Eur, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji nurodė, kad su įtariamuoju susitaikė, civilinis ieškinys atlygintas, jam jokių pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 85-88).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo T. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios V. Š. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo T. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2023 m. liepos 23 d., apie 08.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,71 prom.), žodinio konflikto metu, panaudojo nukentėjusiosios sugyventinės V. Š. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. kaire ranka apėmęs jos kaklą ir ją 2 kartus smaugė; po ko sugriebęs už plaukų pargriovė V. Š. ant grindų ir laikydamas ją už kaklo, rankomis spaudė jos galvą į grindis; po ko sugriebęs už plaukų pargriovė V. Š. ant lovos ir laikydamas ranka jos galvą ne mažiau kaip 7 kartus trankė į lovos čiužinį: po to dešinės rankos delnu trenkė vieną kartą V. Š. į kairę ausį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas sprando dešinėje pusėje ir kairiojo peties srityje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė V. Š. fizinį skausmą. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad T. P. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją V. Š., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Nurodytus veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo V. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamojoje byloje yra T. P. ir nukentėjusiosios V. Š. susitaikymo protokolas (1 t., b. l. 85-88). Jame pažymėta, kad T. P. kaltę pripažino, savanoriškai kreipėsi į nukentėjusiąją, jos atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, atlygino nukentėjusiosios reiškiamą žalą. Nukentėjusioji pažymėjo, kad jie susitaikė, T. P. žalą atlygino, pretenzijų jam neturi, prašo tyrimą nutraukti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai paliudijo, kad civilinis ieškinys apmokėtas visiškai, todėl T. P. dėl žalos pretenzijų neturi. Prašo tyrimą pabaigti susitaikymo būdu, papildomai paskiriant T. P. kursus keičiančius elgesį (1 t., b. l. 43-44). Apmokėjimo kvitas (1 t., b. l. 41).

Teisiamojo posėdžio metu T. P. kaltę pripažino, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nurodė, jog susitaikė su nukentėjusiąja, taip pat atlygino padarytą žalą. Pažymėjo, kad pozicija dėl susitaikymo dėl nusikaltimo nesikeičia, toks prašymas išlieka ir teismui. Realiai gyvenime nutarė gyventi skyrium (2 t., b. l. 22-23).

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui T. P. atžvilgiu (2 t., b. l. 24).

Kaltinamasis T. P. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 str.).

Kaltinamasis T. P. dirba (b. l. 83), turi mažametį vaiką, duomenų dėl psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų byloje nėra. Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje teistas 2 kartus (2013 ir 2015 m.), teistumai išnykę (1 t., b. l. 80-81). Per paskutinius vienerius metus nėra padaręs administracinių nusižengimų (1 t., b. l. 82). Duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis T. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas tiek T. P. asmenį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, neabejoja, jog T. P. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, jog ateityje T. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Prokurorė baigiamojoje kalboje siūlė kaltinamajam T. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones, t. y. per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per 6 mėnesius padaryti 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (2 t., b. l. 24). Pats kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad ketina dirbti bei gyventi užsienyje, todėl prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau sutiko padaryti paskirtą įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (2 t., b. l. 24). Nukentėjusioji prašė skirti elgesio korekcijos priemonės (2 t., b. l. 23).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 38 straipsniu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Iš BK 67 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad T. P. konflikto su sugyventine V. Š. metu nesugebėjo susivaldyti ir išvengti smurto, t. y. smaugė, sugriebė už plaukų, pargriovė, spaudė galvą į čiužinį, sudavė rankos delnu (1 t., b. l. 2, 14, 19-21, 29, 31-32). Įvykio metu padarytos poodinės kraujosruvos sprando dešinėje pusėje ir kairio peties srityje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 29).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga skirti T. P. BK 72² straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys prielaidas T. P. suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti. Teismo nuomone, kaltinamojo gyvenimas ir darbas užsienyje neturėtų būti kliūtis dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi yra galimybė prašyti dalyvauti nuotoliu, t. y. naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones.

Teismas taip pat skiria baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 str.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini) bei nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. Š. (1 t., b. l. 58-59 ) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su garso įrašais, saugomas voke prie bylos priekinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja V. Š. ir baudžiamąją bylą T. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti T. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, T. P. paskirti 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. Š. – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su garso įrašais, kuris saugomas voke prie baudžiamosios bylos priekinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti T. P., kad paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per paskirtos bausmės vykdymo laikotarpį, paskirtą įmoką 10 MGL (500 Eur) (penkių šimtų eurų) sumą pervedant į LT14 4040 0636 1000 0390 sąskaitą, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.