Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., jo įgaliotam atstovui advokatui M. V.,

išnagrinėjusi G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, nesusituokusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014-11-06 iki 2014-11-26 leido V. T. nelegaliai dirbti virėjos darbą bare ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, nepranešęs apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui prieš vieną dieną iki numatyto darbo pradžios, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto ir 99 straipsnio nuostatas ir reikalavimus. Tuo G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S. dėl to, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014-11-06 iki 2014-11-12 leido nelegaliai dirbti direktoriaus pavaduotojos darbą I. T., nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, nepranešęs apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui prieš vieną dieną iki numatyto darbo pradžios, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatas ir reikalavimus.

Pažeidėjas G. S. kaltu padaręs pažeidimą dėl V. T. nelegalaus darbo prisipažino visiškai, paaiškino, kad V. T. paprašė, kad ją įdarbintų nelegaliai, nes jai kompensuojamas šildymas, jis padarė pažeidimą ir įdarbino ją be darbo sutarties dėl savo nepatyrimo, nes ji buvo pirmas įdarbintas žmogus. Pasakęs V. T., kad tai bus kaip ir bandomasis laikotarpis, o praėjus 20 dienų su V. T. pasirašė darbo sutartį. Kaltės dėl I. T. nelegalaus darbo iš esmės nepripažino, paaiškino, kad su I. T. įvyko nesusipratimas. Su ja tarėsi dėl pavaduotojos darbo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarkė buhalteriją, atsiuntė paruoštą darbo sutartį, kurią su I. T. pasirašė 2014-11-04. Sutartį paruošė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, sutartyje nurodyta, kad I. T. dirbs direktoriaus pavaduoja, sutartis neterminuota, joje sutarta dėl minimalaus atlyginimo. I. T. pradėjo dirbti nuo 2014-11-06, jis taip ir žymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir tokius duomenis pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip įvyko dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaltės, nes buvo sumaišyti skaičiukai datoje darbo sutartyje. Teigė, kad už I. T. visi mokesčiai yra sumokėti. Pripažįsta, kad jo kaltė yra tame, kad jis neapsižiūrėjo dėl sutarties datos. Sodrai visus duomenis perduodavo buhalterinė įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“, su ja sutartis buvo pasirašyta prieš pradedant veiklą gal prieš savaitę, manė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padės tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pažeidimai padaryti dėl patirties ir įgūdžių stokos, per didelio pasitikėjimo kitais žmonėmis, teigė nelabai supratęs, kaip viskas vyksta. Nesiekė nuslėpti mokesčių, nes V. atveju nelegalus darbas tęsėsi 20 dienų, o I. atveju – 3 dienas. Šiandien įmonė veiklos nevykdo, tačiau turi planų atnaujinti veiklą. Yra nepelningos įmonės direktorius, kito darbo nei verslo neturintis, pragyvena iš pagalbos vystant kaimo turizmo sodybos veiklą, mėnesio pajamos apie 500-600 eurų, nepilnamečių išlaikytinių neturintis, taip pat neturintis nekilnojamojo turto, turintis tik automobilį. Labai gailisi dėl pažeidimų, prašo skirti kuo mažesnę baudą, nes ji - didelė našta, o pinigėlių trūksta. Prašo paskirtąją baudą išdėstyti maksimaliam laikotarpiui.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. paaiškino, kad G. S., būdamas įmonės direktoriumi, pažeidė ATPK 41³ straipsnį, nes nelegaliai samdė du darbuotojus V. T. ir I. T.. Dėl V. T. direktorius pripažino nelegalaus darbo faktą, be to jis įrodytas bylos dokumentais. Dėl I. T. nurodė, kad negalima darbdavio atsakomybės perkelti buhalterinei įmonei. Iš bylos dokumentų matyti, kad T. pradėjo dirbti lapkričio 6 d., tai patvirtino ir T., kuri bendravo su T.. Teigė, kad neįtikėtina tai, ką aiškino pažeidėjas, nes tokia pati situacija buvo ir su T., kuri nelegaliai dirbo tris savaites ir tik po to buvo sudaryta darbo sutartis. T. buvo S. draugė, gal buvo tikimasi, kad dėl jos nelegalaus darbo nekils problemų. Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, kad paskaičiuotas darbo užmokestis, tačiau tai neįrodo, kad darbuotojui mokėtas darbo užmokestis už tas tris dienas. Nepranešimas prieš vieną dieną iki darbo pradžios ir nesudarymas darbo sutarties yra nelegalaus darbo požymiai. Sutartis sudaryta tik lapkričio 10 d., darbo pradžia – lapkričio 13 d., tai buvo daroma sąmoningai, o ne iš nežinojimo. Prašė skirti baudą sankcijos ribose už du nelegaliai dirbusius asmenis.

Liudytoja J. Č. parodė, kad ji yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė. G. S. į ją kreipėsi dėl buhalterinių paslaugų teikimo, 2014-10-03 buvo sudaryta sutartis, pagal kurią jos įmonė įsipareigojo registruoti pirminius apskaitos dokumentus į apskaitos registrus, pateikti visas deklaracijas Sodrai, mokesčių inspekcijai, Registrų centrui, statistikai, skaičiuoti atlyginimus, patikrinti, ar įmonės vadovo pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus. Vadovaujantis sutarties 1.5 punktu ji turėjo perduoti duomenis Sodrai, laiku pristatyti reikiamas ataskaitas bei deklaracijas į valstybines institucijas (VMI ir Sodrą). Kai S. norėjo įdarbinti žmogų, jis turėjo ant lapelio parašyti jai to asmens duomenis ir jo darbo laiką. Dėl I. T. įvyko nesusikalbėjimas, todėl teigė negalinti paaiškinti, kaip atsitiko, kad Sodrai pranešė vėlesnę jos darbo laiko pradžią nei kad I. pradėjo dirbti. Teigė turinti S. įgaliojimą pasirašyti Sodrai teikiamus dokumentus apie darbuotojo darbo pradžią, dokumentus ji pasirašė elektroniniu parašu. S. įgaliojimą jai pasirašyti dokumentus galėjo suteikti apie 2014 m. spalio 3-5 dienas. Darbo laiko apskaitos kompiuterinius žiniaraščius pildė ji, tačiau iš S. pateiktų duomenų, nes jis pateikė juodraštinį variantą. Kad T. dirba, ji pamatė tik gruodžio mėnesį, kai gavo dokumentus, paskaičiavo jai atlyginimą už visas žiniaraštyje nurodytas dienas nuo lapkričio 6 d., t. y. už 57 naktines valandas ir už 40 dieninių valandų. Darbo užmokestis buvo apskaičiuotas ir už tą laiką, kurį pagal Darbo sutartį ji nedirbo. A. T. darbo pradžią Sodrai laiku nebuvo pranešta dėl nesusipratimo, dėl to, kad ji ne taip suprato, nuo kurios savaitės ketvirtadienio kavinė pradeda dirbti. Darbo sutartį užpildė jos įmonės darbuotojos. Kad nebuvo nelegalaus darbo įrodo ir tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pildoma, kad I. T. dirba. Kad sutartyje nurodyta neteisinga darbo laiko pradžia, ji sužinojo tik per VDI patikrinimą.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas pažeidimo faktas ir pažeidėjo kaltės pripažinimas (b. l. 2-3).

2015-03-09 ir 2015-03-13 paaiškinimuose (b. l. 5, 6-7) V. T. nurodė, jog vyninėje įsidarbino 2014-11-06 ir nelegaliai, be darbo sutarties, dirbo iki 2014-11-27, dėl darbo vyninėje tarėsi su I. T. ir įmonės direktoriumi G. S., susitarė dėl darbo laiko ir darbo užmokesčio. Nurodė, jog jai buvo pasakyta, kad būsianti oficialiai priimta į virėjos darbą nuo lapkričio 6 d. Pradėjo dirbti vyninėje nuo lapkričio 6 d., kuri buvo oficiali baro atidarymo diena. Darbo sutartis prieš pradedant dirbti sudaryta nebuvo, nors ji norėjusi dirbti legaliai ir ne kartą darbdavio klaususi, kada su ja sudarys sutartį. Atlyginimą darbdavys mokėjo kiekvieną savaitgalį po 100 litų, todėl iš viso nelegaliai dirbdama yra gavusi 300 litų. Darbo sutartį iš darbdavio gavo tik gruodžio pradžioje ir joje buvo nurodyta, kad ji įdarbinta tik nuo lapkričio 26 d. 2015-03-13 paaiškinime V. T. taip pat nurodė, kad jai kreipusis į darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo, G. S. jai skambino ir grasino, jog jei dar kartą ten nueis, turės rimtų problemų, nes jis parašęs pareiškimą policijai, jog ji iš jo vogusi (b. l. 7).

2015-04-16 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui pateikta taikos sutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti V. T. 550 EUR sumą, kaip darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (b. l. 8).

VSDFV Alytaus skyriaus 2015-03-06 pažyma apie V. T. socialinį draudimą patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo nuo 2014-11-27 iki 2015-02-20 (b. l. 9).

Paaiškinime N. S. nurodė, jog V. T. įdarbinta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo tik 2014 m. lapkričio pabaigoje (b. l. 10).

Paaiškinime G. L. nurodė, jog 2014-11-05 kartu su V. T. dalyvavo atrankoje į naktinį klubą, kurios metu dėl darbo kalbėjosi su I. ir direktoriumi G., V. T. sutiko vyninėje dirbti virėjos darbą. Taip pat nurodė, kad 2014-11-06 buvo atėjusi į vyninės atidarymą, kur matė V. T., dirbančią su darbiniais rūbais, ruošiančią maistą, o po kelių savaičių ši sakė, kad darbdavys nesudaro su ja darbo sutarties (b. l. 11).

2015-03-26 paaiškinime G. S. nurodė, jog vyninę atidarė 2014-11-06, o lapkričio 5 d. vyko darbuotojų atranka, buvo aptariamas darbo laikas ir meniu, sutartį su V. T. pasirašė tik 2014-11-24, ji jo įmonėje nelegaliai nedirbo (b. l. 12).

VSDFV Kauno skyriaus informacija patvirtina, kad duomenys apie V. T. draudimo pradžią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-11-27 yra pateikti 2014-11-24 19.53 val., o duomenys apie I. T. draudimo pradžią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-11-13 yra pateikti 2014-11-10 17.43 val. (b. l. 14, 15).

Darbo sutartis su V. T. sudaryta 2014-11-24, joje nurodyta darbo pradžia – 2014-11-27 (b. l. 16-17).

Darbo sutartis su I. T. sudaryta 2014-11-10, joje nurodyta darbo pradžia – 2014-11-13 (b. l. 18-19).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad I. T., kaip direktoriaus pavaduotojos, darbo laikas pažymėtas 2014 m. lapkričio 6, 7, 8, 13, 14, 15,19, 20, 21, 22 dienomis, o V. T., kaip virėjos, darbo laikas pažymėtas 2014 m. lapkričio 27, 28, 29 dienomis ir gruodžio 4, 5, 6, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 27, 30 ir 31 dienomis (b. l. 21-22).

Patalpų, esančių ,(duomenys neskelbtini), nuomos sutartis S. Č. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. S. sudaryta laikotarpiui nuo 2014-10-01 iki 2015-11-01 (b. l. 25-28).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. Č. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ši įmonė teikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas, pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, skaičiavo darbo užmokestį darbuotojams, taip pat ji rengė ir darbo sutartis su darbuotojais. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užpildė, kad I. T. dirbo nuo lapkričio 6 d. ir suskaičiavo darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką, visa apskaičiuota suma buvo apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir mokesčiai sumokėti į valstybės biudžetą iki 2014-12-14 (b. l. 43).

Iš 2014-10-03 sutarties Nr. JAR‘S 2014/05 matyti, kad šios sutarties objektas – kompiuterizuotas kliento buhalterinės apskaitos vykdymas. Sutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo be kita ko ir klientui pasirašius reikiamus dokumentus, laiku pristatyti reikiamas ataskaitas bei deklaracijas į valstybines institucijas (VMI ir Sodrą) (b. l. 62-64).

Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už 2014 m. lapkričio mėn. patvirtina, kad už V. T. 2014 m. lapkričio mėn. sumokėta 6,77 Eur atsiskaitymai soc. draudimui, pajamų mokestis nesumokėtas; už I. T. sumokėtas 32,53 Eur pajamų mokestis ir 70,82 Eur atsiskaitymai soc. draudimui (b. l. 65).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-08 nutartimi pratęstas G. S. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminas vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos (b. l. 56-57).

Įvertinus aptartus duomenis visumoje, teismas daro išvadą, kad G. S. veiksmuose yra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis dalyje dėl V. T. nelegalaus darbo. Dėl I. T. nelegalaus darbo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 str. 2 d. ir 3 d.); darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos jo darbo pradžios (DK 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 6 d.). Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (LVAT nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus tinkamai organizuojama ir kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Taigi, G. S. buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog V. T. būtų leista dirbti tik su ja sudarius rašytinę darbo sutartį bei apie jos įdarbinimą pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kas yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-03 sudarytą sutartį Nr. JAR‘S 2014/05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo be kita ko ir klientui pasirašius reikiamus dokumentus, laiku pristatyti reikiamas ataskaitas bei deklaracijas į valstybines institucijas (VMI ir Sodrą), tačiau iš pažeidėjo G. S. paaiškinimų ir liudytoja teisme apklaustos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. Č. parodymų akivaizdu, kad G. S. buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei sąmoningai nepateikė duomenų apie V. T. darbo laiko pradžią, sąmoningai nesudarė su ja darbo sutarties ir leido jai nelegaliai dirbti nuo 2014-11-06 iki 2014-11-26. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes V. T. dirbo įmonės naudai, paklusdama darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymams, o G. S., kaip įmonės direktorius, yra atsakingas už tai, kad jai buvo leista dirbti nesudarius su ja darbo sutarties, neišdavus jai darbo pažymėjimo ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie darbo pradžią.

Dėl I. T. nelegalaus darbo

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nors VSDFV Kauno skyriaus informacija patvirtina, kad duomenys apie I. T. draudimo pradžią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-11-13 yra pateikti 2014-11-10 17.43 val. (b. l. 14, 15), darbo sutartis su I. T. sudaryta 2014-11-10, joje nurodyta darbo pradžia – 2014-11-13 (b. l. 18-19), tačiau iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad I. T., kaip direktoriaus pavaduotojos, darbo laikas pažymėtas 2014 m. lapkričio 6, 7, 8, 13, 14, 15,19, 20, 21, 22 dienomis (b. l. 21-22). Tiek G. S., tiek ir liudytoja J. Č. tvirtino, kad ne laiku pranešė Sodrai apie I. T. darbo pradžią bei neteisingai nurodė darbo sutarties sudarymo datą ir darbo pradžią dėl suklydimo, nesusikalbėjimo tarpusavyje, didelio darbo krūvio. Įmonės vadovo tikslas priimant asmenį dirbti nelegaliai yra išvengti mokesčių mokėjimo, gi šiuo atveju tiek pats G. S., tiek ir jo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės direktorė, liudytoja apklausta J. Č., patvirtino, kad darbo užmokestis I. T. buvo skaičiuojamas, o taip pat ir mokesčiai Sodrai bei VMI mokami ir už 2014 m. lapkričio 6, 7, 8 dienas, ką patvirtina ir G. S. pateiktas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už 2014 m. lapkričio mėn. (b. l. 65), taigi šiuo atveju daroma išvada, kad G. S. neturėjo tikslo išvengti mokesčių mokėjimo įdarbindamas I. T.. Akcentuotina ir tai, kad pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-03 sudarytą sutartį Nr. JAR‘S 2014/05 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo be kita ko ir, klientui pasirašius reikiamus dokumentus, laiku pristatyti reikiamas ataskaitas bei deklaracijas į valstybines institucijas (VMI ir Sodrą), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė teisme patvirtino, kad remiantis sutarties 1.5. punktu ji privalėjo pranešti Sodrai apie priimamo dirbti darbuotojo darbo laiko pradžią bei paruošti darbo sutartį, teigė turinti visus reikiamus G. S. įgaliojimus Sodrai teikiamus dokumentus pasirašyti elektroniniu parašu ir kad G. S. tokį įgaliojimą jai suteikė apie 2014 m. spalio 3-5 dieną. A. T. darbo pradžią Sodrai laiku nepranešė dėl nesusipratimo, t. y. dėl to, kad ji ne taip suprato, nuo kurios savaitės ketvirtadienio kavinė pradeda dirbti. Kad T. dirbo įmonėje nuo lapkričio 6 d., ji pamatė tik gruodžio mėnesį, kai gavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, paskaičiavo jai atlyginimą už visas žiniaraštyje nurodytas dienas nuo lapkričio 6 d., t. y. už 57 naktines valandas ir už 40 dieninių valandų. Darbo užmokestį apskaičiavo ir už tą laiką, kurį pagal Darbo sutartį ji nedirbo. Tokius liudytos parodymus patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei rašytiniai bylos įrodymai, kurie yra nepaneigti jokiais kitais duomenimis. Nėra teisinio pagrindo grįsti G. S. kaltę vien pareigūno surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, teiginiu, kad su I. T. buvo tokia pati situacija kaip ir su T., kuri nelegaliai dirbo tris savaites ir tik po to buvo sudaryta darbo sutartis, nes akivaizdu, kad T. ir T. situacija skyrėsi iš esmės. Kad G. S. neturėjo tikslo įdarbinti I. T. nelegaliai, įrodo ir tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pildoma, kad I. T. dirba 2014 m. lapkričio 6, 7, 8 dienomis, už šias dienas jai buvo išmokėtas darbo užmokestis, taip pat sumokėti mokesčiai valstybei ir Sodrai, taigi, žala niekam nepadaryta. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas dėl I. T. nelegalaus darbo nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažeidėjas kaltę dėl V. T. nelegalaus darbo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis jis anksčiau teismo administracinėmis nuobaudomis nebaustas, duomenų apie teistumą teismas neturi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas dirba, gauna pastovias pajamas, išlaikytinių neturi. Nelegalus darbas truko neilgą laiką. Įvertinus visas šias aplinkybes G. S. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda už nelegaliai dirbusią V. T..

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

Pažeidėjas bei jo įgaliotas atstovas prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta, nes piniginė bauda yra didelė našta, nelegalus darbas truko tik tris savaites. Teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys Nr. 2AT-13-2013,2AT-7-4-2013; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-863-651/2014). Šiuo atveju teismas sprendžia, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenurodė. Jo nurodomos aplinkybės, jog jam piniginė bauda yra didelė našta, negali būti vertinamos kaip išskirtinės bei sudarančios pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, taigi daroma išvada, kad švelninti paskirtą nuobaudą nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtosios baudos mokėjimo išdėstymo

ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. G. S. pateikė teismui rašytinį prašymą išdėstyti jam skirtą baudą maksimaliam terminui, tačiau nenurodė tokio prašymo pateikimo motyvų bei nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų.

Teismo iniciatyva užklausus Sodrą, buvo gauti duomenys, kad G. S. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis už 2015 m. birželio ir liepos mėnesius yra 38 eurai per mėnesį (b. l. 67, 68). Duomenų apie nuosavybės teise valdomą turtą G. S. teismui nepateikė. Teismo iniciatyva gauti įrodymai patvirtina, kad pažeidėjo turtinė padėtis yra sunki ir paskirtą baudą iš karto būtų sunku sumokėti, todėl jam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis. Tačiau atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir siekiant administracinės nuobaudos tikslų, bei įvertinus paties pažeidėjo prie prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pridėtus įrodymus (b. l. 36, 37, 38), kurie patvirtina, kad jis išgalėjo beveik mėnesį laiko atostogauti Tenerifėje, baudos mokėjimas išdėstytinas ne maksimaliam terminui, o per 10 mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį sumokant po 86,80 Eur baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 31, 286, 287, 302², 302⁴, 313 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

G. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti už nelegaliai dirbusią V. T. – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl I. T. nelegalaus darbo, nutraukti.

G. S. paskirtos 868 eurų baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per dešimties mėnesių laikotarpį, įpareigojant G. S. kas mėnesį mokėti po 86,80 Eur, pirmąją įmoką – 86,80 Eur sumokant iki 2015-11-01, toliau iki kiekvieno mėnesio pirmos dienos sumokant po 86,80 Eur, baigiant mokėti iki 2016-08-01.

Apie nuobaudos paskyrimą, nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Alytaus rajono apylinkės teismą.