- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-173-483/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00021-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- T. B., M. B., M. L.
- Civilinis ieškovas
- UĮ „S. S. “
- Advokatai
- Valentinas Račys, Valentinas Baltrūnas
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
- 1.2.14.7.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
- 1.2.14.9.1Turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str. 1 d.)
- 1.2.17.13Nusikalstamas bankrotas (BK 209 str.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B., M. B., M. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį (antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį (ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (penktas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 3 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 3 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį (aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį (antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį (ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, ją atliekant pataisos namuose.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį (antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (penktas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį (devintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) - laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, ištaisant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje padarytą techninę klaidą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 308¹ straipsnis), T. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant T. B. tęsti darbą bei mokėti civiliniams ieškovams teismo nuosprendžiu priteistą žalą.
Iš T. B., M. B. ir M. L. priteista solidariai UĮ „S. S.“ naudai 137 615,53 JAV dolerių žalai atlyginti, 53 232,24 JAV dolerių palūkanų ir 2 846,20 Eur procesinių išlaidų, AB „L. G.“ naudai – 87 230,21 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. B., M. B. ir M. L. nuteisti už tai, kad apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir pagamino žinomai netikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos, o būtent: T. B., būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius (paskirtas 2008 rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „L.“ akcininku M. B., kuris būdamas vaiko priežiūros atostogose vykdė UAB „L.“ bei UAB „R. T.“ veiklą (organizuodamas ekspedijavimo bei krovinių pervežimo paslaugas ir kontroliuodamas piniginių lėšų judėjimą), kurių veiklos ofisas buvo tose pačiose patalpose - (duomenys neskelbtini), ir UAB „L.“ komercijos direktoriumi (2007 m. balandžio 16 d. darbo sutartis Nr. 4) bei UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi M. L., laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d., apgaulės būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės įmonei UĮ „S. S.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), t. y.,
1.1. T. B., M. B. ir M. L., veikdami bendru susitarimu, turėdami tikslą apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės įmonei UĮ „S. S.”, 2009 m. spalio 20 d. įsteigus įmonę UAB „R. T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir M. L. tapus jos direktoriumi, žinodami, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti, T. B. pasirašė 2009 m. spalio 9 d. transporto ekspedijavimo aptarnavimo paslaugų sutartį su UĮ „S. S.“ direktoriaus pavaduotoju A. S. T. dėl transporto ekspedijavimo paslaugų geležinkeliu, bei T. B. įtikinus įmonės UĮ „S. S.“ direktorių V. P., kad neva UAB „L.“ veikla yra efektyvi ir visus įmonei UĮ „S. S.“ įsiskolinimus padengs, bei papildomų susitarimų: 2009 m. spalio 13 d. Nr. 2A, 2009 m. spalio 29 d. Nr. 7, 2009 m. lapkričio 5 d. Nr. 8, 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 9, prie 2009 m. spalio 9 d. transporto ekspedijavimo aptarnavimo paslaugų sutarties pagrindu, pratęsus apmokėjimo sąlygas iki 30 kalendorinių dienų ir padidinus debitorinio įsiskolinimo nustatytą ribą iki 200 000 JAV dolerių, tokiu būdu iš anksto sudarydamas galimybę padidinti įsiskolinimą įmonei UĮ „S. S.” iki 200 000 JAV dolerių, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto ekspedijavimo paslaugas pagal UAB „L.“ paraiškas, o UAB „L.“ (pagal sutartis su įmonėmis „D. C. LTD”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.”) atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas su UĮ „S. S.“ suteiktais ekspeditoriaus kodais, žinodami, kad UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. nebuvo sudariusi sandorių bei neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų bendrininkų grupės nario M. L. vadovaujamai UAB „R. T.“, UĮ „S. S.“ nežinant, su įmonių „D. C. LTD”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.” atstovais, nežinančiais apie daromą nuskalstamą veiką, žodžiu susitarė dėl UAB „L.“ piniginių lėšų, gautinų pagal sutartis, mokėjimo ne į UAB „L.“ sąskaitą, o į bendrininkų grupės nario M. L. vadovaujamą UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, o būtent:
- pagal 2009 m. lapkričio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 12/161, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto ekspedijavimo paslaugas ir 2009 m. lapkričio 10 d. instrukcijoje Nr. 161 krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358, UAB „L.“ pagal 2009 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 2009/02 su įmone „D. C. LTD” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „B.”) į Uzbekistaną (gavėjas - RAB „P. S.”) (2009 m. lapkričio 13 d. važtaraštis), įmonė „D. C. LTD” už UAB „L.“ atliktas paslaugas pagal 2009 m. lapkričio 19 d. sąskaitą RLT Nr. 00001 139 540,93 Lt (60 183,27 JAV dolerių) sumai, 2009 m. lapkričio 19 d. pervedė 60 183,27 JAV dolerių (139 540,93 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;
- pagal 2009 m. gruodžio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 18/199 įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto ekspedijavimo paslaugas ir 2009 m. gruodžio 7 d. instrukcijoje Nr. 199 krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358, UAB „L.“ pagal 2009 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 2009/02 su įmone „D. C. LTD” dėl krovinių ekspedijavimo atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „B.”) į Uzbekistaną (gavėjas - RAB „P. S.”) (2009 m. gruodžio 8 d. važtaraštis), įmonė „D. C. LTD” už UAB „L.“ atliktas paslaugas pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sąskaitą RLT Nr. 00004 140 653,76 Lt (60 275,88 JAV dolerių) sumai ir pagal 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaitą RLT Nr. 0007 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 Lt) 2009 m. gruodžio 14 d. pervedė 60 269,88 JAV dolerių (140 653,76 Lt) ir 2010 m. sausio 6 d. pervedė 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 Lt), iš viso 71 717,88 JAV dolerių (167 877,10 Lt), į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- pagal 2009 m. gruodžio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 20/206, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto ekspedijavimo paslaugas ir 2009 m. gruodžio 11 d. instrukcijoje Nr. 206 krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358, UAB „L.“ pagal 2008 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 2008/04 su įmone UAB „J.“ dėl krovinių ekspedijavimo atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „J.”) į Uzbekistaną (gavėjas - SMR „S. T.O.”) (2009 m. gruodžio 14 d. važtaraštis), įmonė UAB „J.“ už UAB „L.“ atliktas paslaugas pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sąskaitą RLT Nr. 00005 150 653,00 Lt (64 560,96 JAV dolerių) sumai 2009 m. gruodžio 16 d. pervedė 59 000,00 JAV dolerių ir 2010 m. sausio 6 d. 3 560,96 JAV dolerių, iš viso 62 560,96 JAV dolerių (147 936,29 Lt), į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- pagal 2009 m. gruodžio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 21/207, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto ekspedijavimo paslaugas ir 2009 m. gruodžio 11 d. instrukcijoje Nr. 207 krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358, UAB „L.“ pagal 2006 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 2006/04 su įmone UAB „G. T.“ atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „G. T.”) į Rusiją (gavėjas - IĮ „B.“) (2009 m. gruodžio 16 d. važtaraštis), įmonė UAB „G. T.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas pagal 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaitą RLT Nr. 00006 138 952,49 Lt (58 432,50 JAV dolerių) sumai 2009 gruodžio 23 d. pervedė 138 952,49 Lt į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- pagal 2009 m. gruodžio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 24/227, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto ekspedijavimo paslaugas ir 2009 m. gruodžio 24 d. instrukcijoje Nr. 220 krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358, UAB „L.“ pagal 2009 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. SK-1512/09-02 su UAB „S.“, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „La.”) į Kazachstaną (gavėjas - RAB „N.-O.”) (2009 m. gruodžio 29 d. važtaraštis įmonė UAB „S.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sąskaitą RLT Nr. 00008 129 648,07 Lt (53 999,78 JAV dolerių) sumai, 2010 sausio 11 d. pervedė 4 842,23 JAV dolerių ir įmonė „E. A. LTD” 2010 m. sausio 6 d. pervedė 49 157,55 JAV dolerių, iš viso 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt), į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- taip pat pagal 2010 m. sausio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 28/4, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto ekspedijavimo paslaugas ir 2010 m. sausio 5 d. instrukcijoje Nr. 4 krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358 už 28252,00 JAV dolerių (69 392,56 Lt) ir UĮ „S. S.“ nežinant, perdavė įmonei UAB „R. T.“ UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodą 4300015358 ir UAB „R. T.“ atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „La.”) į Uzbekistaną (gavėjas - A. D.) su UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodu 4300015358, įmonė „E. A. LTD” pagal 2010 m. sausio 7 d. sąskaitą RLT Nr. 00009 173 856,93 Lt (72 157,77 JAV dolerių) sumai 2010 sausio 14 d. pervedė 72 132,77 JAV dolerių (171 921,24 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
1.2. Tokiu būdu iš viso į UAB „R. T.“ sąskaitą pervesta 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) „UAB „L.“ gautinų pinigų, o siekiant nuslėpti ir pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, T. B., M. B. ir M. L. veikiant bendru susitarimu, laikotarpiu nuo 2009 metų lapkričio iki 2010 rugpjūčio 06 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, o T. B. pasirašius, pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį Nr. 2009/03 tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ bei UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už tas pačias UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas su UĮ „S. S.” ekspeditoriaus kodais: 2009-11-19 PVM sąskaitą LGM 01672, 60 183,27 JAV dolerių (139 540,93 Lt) sumai, 2009-12-17 PVM sąskaitą LGM 01675, 58 432,50 JAV dolerių (138 952,49 Lt) sumai, 2009-12-29 PVM sąskaitą LGM 01697, 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaitą LGM 01699, 64 560,96 JAV dolerių (155 282,02 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaitą LGM 01700, 60 275,88 JAV dolerių (144 975,55 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaitą LGM 01704, 75 000,00 JAV dolerių (192 180,00 Lt) sumai, (iš viso 372 452,39 JAV dolerių (900 579,06 Lt) sumai), nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas ir 2010-02-25 ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, tokiu būdu sudarydamas apgaulingą įvaizdį, kad UAB „L.” negali atsiskaityti su UĮ „S. S.” pagal sąskaitas 2009-12-14, Nr. 196, 12 109,64 JAV dolerių sumai, 2009-12-14, Nr. 197, 20 948 JAV dolerių sumai, 2009-12-18, Nr. 206, 470 JAV dolerių sumai, 2009-12-22, Nr. 215, 2 821,59 JAV dolerių sumai, 2009-12-24, Nr. 216, 4 515 JAV dolerių sumai, 2009-12-24, Nr. 219, 36 117 JAV dolerių sumai, 2009-12-24, Nr. 220, 16 694 JAV dolerių sumai, 2009-12-28, Nr. 227, 413 JAV dolerių sumai, 2009-12-28, Nr. 228, 3 219 JAV dolerių sumai, 2009-12-30, Nr. 233, 15 707 JAV dolerių sumai, 2010-01-13, Nr. 3, 14 624 JAV dolerių sumai, 2010-01-11, Nr. 4, 28 252 JAV dolerių sumai, 2010-01-20, Nr. 6, 13 515 JAV dolerių sumai, 2010-02-03, Nr. 15, 20 666 JAV dolerių sumai, 2010-02-03, Nr. 17, 6 970 JAV dolerių sumai, 2010-02-05, Nr. 31, 592,06 JAV dolerių sumai, 2010-02-09, Nr. 33, 6 652 JAV dolerių sumai, 2010-02-09, Nr. 34, 2 138 JAV dolerių sumai, nes neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir jis, Vilniaus apygardos teismui pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 2010 m. rugsėjo 14 dienai 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „L.“ buvo iškelta bankroto byla.
1.3. Taip pat T. B., M. B. ir M. L., veikdami bendru susitarimu ir siekdami nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, nuo 2009 metų gruodžio iki 2010 rugpjūčio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus – „P. LLC“ sąskaitas, taip pagamino netikrus dokumentus, t. y. įmonės „P. LLC“ vardu sąskaitas įmonei UAB „R. T.”, o būtent: 2009-12-01 sąskaitą Nr. 1057 58300,00 JAV dolerių (133635,26 Lt) sumai, 2009-12-11 sąskaitą Nr. 1077 59976,00 JAV dolerių (140799,66 Lt) sumai, 2009-12-11 sąskaitą Nr. 1078 65228,83 JAV dolerių (153131,20 Lt) sumai, 2009-12-18 sąskaitą Nr. 1085 59535,00 JAV dolerių (142681,58 Lt) sumai, 2009-12-18 sąskaitą Nr. 1089 11400,00 JAV dolerių (27321,24 Lt) sumai, 2009-12-30 sąskaitą Nr. 1089a 53989,28 JAV dolerių (129298,93 Lt) sumai, nurodant jose sumas už tas pačias ekspedijavimo paslaugas, kurias atliko UAB „L.” su UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodais, po to M. L. įtraukė šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, tokiu būdu sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo ekspedijavimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kuriuos iš tiesų atliko UAB „L.”, tokiais veiksmais T. B., M. B. ir M. L., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės įmonei UĮ „S. S.”– 206 423,29 JAV dolerių (158 894,76 Eur) sumai ir pagamino žinomai netikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos bei šiais veiksmais jie, veikdami bendrininkų grupėje iššvaistė T. B. žinioje buvusį svetimą, UAB „L.” priklausantį, didelės vertės turtą – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur), t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
1.4. Taip pat T. B., M. B. ir M. L. nuteisti už tai, kad apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o būtent, T. B., būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius (paskirtas 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „L.“ akcininku M. B., kuris būdamas vaiko priežiūros atostogose vykdė UAB „L.“ bei UAB „R. T.“ veiklą (organizuodamas ekspedijavimo bei krovinių pervežimo paslaugas ir kontroliuodamas piniginių lėšų judėjimą), kurių veiklos ofisas buvo tose pačiose patalpose - (duomenys neskelbtini), ir UAB „L.“ komercijos direktoriumi (2007 m. balandžio 16 d. darbo sutartis Nr. 4) bei UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi M. L., laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d., apgaule vengė atsiskaityti su AB „L. G.” (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) už suteiktas paslaugas, t. y.
1.5. T. B., M. B. ir M. L., veikdami bendru susitarimu, M. L. turint tikslą apgaule vengti atsiskaityti su AB „L. G.”, 2009 m. spalio 20 d. įsteigus įmonę UAB „R. T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir M. L. tapus jos direktoriumi, žinodami, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti, pagal 2009 m. birželio 11 d. sutartį Nr. SP(DK)-163, pasirašytą tarp T. B. ir AB „L. G.“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmojo pavaduotojo V. J., UAB „L.” iš AB „L. G.” išsinuomojo platforminius junginius šaldytuvams-konteineriams vežti ir dyzelgeneratorinius vagonus su aptarnaujančiu personalu, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė nuo 2009 metų spalio mėn. ir, siekdami toliau naudotis išnuomotais AB „L. G.” priklausančiais vagonų junginiais, tačiau už jų nuomą neatsiskaityti, siuntė į AB „L. G.” raštus, pasirašytus UAB „L.” direktoriaus T. B., sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva susidariusias skolas apmokės, tačiau įmonei UAB „R. T.” perleidus UAB „L.” krovinių vežimo geležinkeliu veiklą ir gautinas pajamas, su AB „L. G.” neatsiskaitė, pagal sąskaitas faktūras 2009-11-30, Serija 940 Nr. 0001193, 142 296 Lt sumai, 2009-12-31, Serija 940 Nr. 0001228, 147 039,20 Lt sumai, 2010-01-31, Serija 940 Nr. 0001260, 125 694,80 Lt sumai, 2010-02-05, Serija 940 Nr. 0001272, 14 229,60 Lt sumai, ir T. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „L.“ buvo iškelta bankroto byla. Tokiais veiksmais T. B., M. B. ir M. L., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule vengė atsiskaityti su AB „L. G.” už suteiktas paslaugas ir padarė AB „L. G.” 429 259,60 Lt (124 322,17 Eur) turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje.
1.6. T. B., M. B. ir M. L. nuteisti už tai, kad iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir pagamino žinomai netikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos, o būtent: T. B., būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius (paskirtas 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „L.“ akcininku M. B., kuris būdamas vaiko priežiūros atostogose vykdė UAB „L.“ bei UAB „R. T.“ veiklą (organizuodamas ekspedijavimo bei krovinių pervežimo paslaugas ir kontroliuodamas lėšų judėjimą), kurių veiklos ofisas buvo tose pačiose patalpose - (duomenys neskelbtini), ir UAB „L.“ komercijos direktoriumi (2007 m. balandžio 16 d. darbo sutartis Nr. 4) bei UAB “R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi M. L., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d., iššvaistė T. B. žinioje buvusį UAB „L.” turtą, t. y. pinigines lėšas, gautinas pagal sutartį su įmone UAB „L. V.”, t. y.
1.7. T. B., M. B. ir M. L., veikdami bendru susitarimu, siekiant nuslėpti UAB „L.“ lėšų iššvaistymą, 2009 m. spalio 20 d. įsteigus įmonę UAB „R. T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir M. L. tapus jos direktoriumi, žinodami, kad UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. nebuvo sudariusi sandorių bei neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų bendrininkų grupės nario M. L. vadovaujamai UAB „R. T.“, UAB „L.“ (pagal sutartį su įmone UAB „L. V.”) atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas, su įmonės UAB „L. V.” atstovais, nežinančiais apie daromą nuskalstamą veiką, žodžiu susitarė dėl UAB „L.“ piniginių lėšų, gautinų pagal sutartis, mokėjimo ne į UAB „L.“ sąskaitą, o į bendrininkų grupės nario M. L. vadovaujamą UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, o būtent:
- UAB „L.“, pagal sutartį 2009 m. lapkričio 4 d. Nr. 2009/ su įmone UAB „L. V.” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (Paneriai) į Tadžikistaną (Chudžant) (2009-11-17(18) važtaraštis), įmonė UAB „L. V.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. lapkričio 20 d. sąskaitą RLT Nr. 00002 182 470,06 Lt (78 617,00 JAV dolerių) sumai, 2009 m. lapkričio 23 d. pervedė 35 000,00 JAV dolerių, 2009 m. gruodžio 2 d. pervedė 10 000,00 JAV dolerių, 2009 m. gruodžio 4 d. pervedė 33 617,00 JAV dolerių, iš viso 78 617,00 JAV dolerių (182 470,06 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;
- UAB „L.“, pagal sutartį 2009 m. lapkričio 4 d. Nr. 2009/ su įmone UAB „L. V.” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (Paneriai) į Tadžikistaną (Chudžant) (2009-12-08 važtaraštis), įmonė UAB „L. V.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 8 d. sąskaitą RLT Nr. 00003 244 153,33 Lt (105 184,10 JAV dolerių) sumai, 2009 m. gruodžio 11 d. pervedė 105 184,10 JAV dolerių (244 153,33 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
1.8. Tokiu būdu UAB „L.“ gautinus pinigus gavo UAB „R. T.” ir T. B., M. B. ir M. L. veikiant bendru susitarimu, laikotarpiu nuo 2009 metų gruodžio iki 2010 rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas, o T. B. pasirašius, taip pagamino netikrus dokumentus: 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita LGM 01701, 42 000,00 JAV dolerių (101 018,40 Lt) sumai, 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita LGM 01702, 52 000,00 JAV dolerių (125 070,40 Lt) sumai, nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o įmonė „C. V. LLC“ neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir jis Vilniaus apygardos teismui, pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo iškelta UAB „L.“ bankroto byla. Tokiu būdu T. B., M. B. ir M. L., veikdami bendrininkų grupėje, iššvaistė T. B. žinioje buvusį svetimą, UAB „L.” priklausantį, didelės vertės turtą – 426 623,39 Lt (123 558,67 Eur) ir pagamino žinomai netikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.
1.9. T. B. nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius (paskirtas 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu dėl direktoriaus paskyrimo, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,L.“ turtą ir visiškai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų 454 124,43 Lt sumai ir pinigų negrąžino, kurie pagal UAB „L.“ laikotarpio 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. avansinę apyskaitą, pasirašytą direktoriaus T. B., iki 2009 m. gruodžio 1 d. jam buvo išmokėti kaip atskaitingam asmeniui, tokiu būdu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą - UAB ,,L.“ priklausantį, didelės vertės turtą – 454 124,43 Lt (131 523,53 Eur), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.
1.10. T. B. nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius (paskirtas 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu dėl direktoriaus paskyrimo, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,L.“ turtą ir visiškai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti, nepagrįstai (nesant išlaidas pateisinančių dokumentų), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gegužės 6 d., iš UAB „L.” sąskaitos, esančios banke, pervesdamas į savo vardu atidarytą sąskaitą banke 78 535,68 Lt, t. y.:
- 2010 m. sausio 5 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB „DnB“ banke, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią AB „DnB“ banke, 11 070,00 Lt, po ko 2010 m. sausio 5 d. šiuos pinigus išgrynindamas,
- 2010 m. sausio 29 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios banke AB „DnB“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 40 240,00 Lt, po ko 2010 m. sausio 29 d. šiuos pinigus išgrynindamas,
- 2010 m. vasario 1 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios banke AB „DnB“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 22 820,00 Lt, po ko 2010 m. vasario 1 d. šiuos pinigus išgrynindamas,
- 2010 m. kovo 23 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB bankas „Snoras”, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 3 168,00 Lt, po ko 2010 m. kovo 23 d. šiuos pinigus išgrynindamas,
- 2010 m. balandžio 21 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB „Swedbank“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „Swedbank“, 210,00 Lt,
- 2010 m. gegužės 6 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios UAB „Medicinos bankas“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „Swedbank“, 1 027,68 Lt,
pasisavino jo žinioje buvusį svetimą - UAB ,,L.“ priklausantį, didelės vertės turtą - 78 535,68 Lt (22 745,51 Eur), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.
1.11. T. B. taip pat nuteistas už tai, kad iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, o būtent būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius (paskirtas 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu dėl direktoriaus paskyrimo, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,L.“ turtą ir visiškai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti, nepagrįstai (nesant išlaidas pateisinančių dokumentų), iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, pervedė pinigus į ofšorinės įmonės „P. LLC“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Aizkraukles banka“: 2010-04-09 15 600 Eur, 2010-04-12 11 070 Eur, 2010-04-13 13 241,55 Eur. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2010-04-09 iki 2010-04-13, iššvaistė jo žinioje esantį svetimą, UAB „L.” priklausantį, didelės vertės turtą – 39 911,55 Eur, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje.
1.12. T. B. nuteistas už tai, kad pagamino žinomai netikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos, o būtent: būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius (paskirtas 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu dėl direktoriaus paskyrimo, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu), laikotarpiu nuo 2010 metų vasario mėn. iki 2010 rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas, jis šias netikras PVM sąskaitas pasirašė, taip pagamino netikrus dokumentus: 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01705, 38 000,00 JAV dolerių (97 371,20 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01706, 32 500,00 JAV dolerių (82 374,50 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01707, 38 000,00 JAV dolerių (96 314,80 Lt) sumai, 2010-03-15 PVM sąskaita LGM 01708, 42 500,00 JAV dolerių (10 8251,75 Lt) sumai, (iš viso 151 000,00 JAV dolerių (384 312,25 Lt) sumai), nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.”, jis Vilniaus apygardos teismui, pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „L.“ buvo iškelta bankroto byla. Tokiais veiksmais jis pagamino žinomai netikrus dokumentus ir dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos – 111 304,52 Eur, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje.
1.13. T. B. nuteistas už tai, kad paslėpė apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius, paskirtas 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu dėl direktoriaus paskyrimo, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą apgaulingai tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą:
1) nepateikė Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui UAB „L.“ 2009 m. Metinių finansinių atskaitomybių dokumentų;
2) tyrimui nepateikė įmonės UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. sutarčių su apskaitą tvarkančiomis bendrovėmis, įsakymų apie buhalterio priėmimą į darbą ir kt.; apie tai kas tvarkė UAB „L.“ buhalterinę apskaitą po 2009 m. gruodžio 12 d.; UAB „L.“ apskaitos registro - Didžiosios knygos už 2009 (nuo 2009 m. gruodžio 12 d.) - 2010 metus, metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2009 metus, patvirtintų Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo, todėl nustatyti ar 2009 metų Balanso ir Balanso sudaryto 2010 m. gegužės 11 d. duomenys atitinka bendrovės apskaitos duomenims nėra galimybės;
3) 2010 m. balandžio mėn. T. B. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) LTL, esančią AB „Swedbak“, įnešė 138 470,00 Lt, kurie buvo pakeisti į 39 911,55 Eur ir pervesti ofšorinei įmonei „P. LLC“ (JAV). Mokėjimo pagrindas nurodytas - mokėjimas pagal sąskaitas, tačiau sąskaitų rekvizitai nenurodyti, todėl nustatyti, kokiu pagrindu buvo atliktas mokėjimas, nėra galimybės;
4) paskutinė direktoriaus pavaduotojo T. B. avanso apyskaita sudaryta už 2009 m. lapkričio mėnesį. Avansu gautų ir nepanaudotų pinigų likutis 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė 454 124,43 Lt. Nepateikti dokumentai apie tolesnį avansu gautų 454 124,43 Lt panaudojimą;
5) nepagrįstai (nesant išlaidas pateisinančių dokumentų), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gegužės 6 d., iš UAB „L.” sąskaitos, esančios banke pervesdamas į savo vardu atidarytą sąskaitą banke 78 535,68 Lt, t. y. 2010 m. sausio 5 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios banke AB „DnB“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 11 070,00 Lt, po ko 2010 m. sausio 5 d. šiuos pinigus išgrynindamas; 2010 m. sausio 29 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios banke AB „DnB“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 40 240,00 LT, po ko 2010 m. sausio 29 d. šiuos pinigus išgrynindamas; 2010 m. vasario 1 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios banke AB „DnB“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 22 820,00 Lt, po to 2010 m. vasario 1 d. šiuos pinigus išgrynindamas; 2010 m. kovo 23 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB bankas „Snoras”, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 3 168,00 Lt, po to 2010 m. kovo 23 d. šiuos pinigus išgrynindamas; 2010 m. balandžio 21 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB „Swedbank“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „Swedbank“, 210,00 Lt; 2010 m. gegužės 6 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios UAB „Medicinos bankas“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „Swedbank“, 1 027,68,00 Lt;
6) bei į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai melagingus dokumentus, t. y. 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ Nr. 2009/03 bei UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“: 2009-11-19 PVM sąskaita LGM 01672, 60 183,27 JAV dolerių (139 540,93 Lt) sumai, 2009-12-17 PVM sąskaita LGM 01675, 58 432,50 JAV dolerių (138 952,49 Lt) sumai, 2009-12-29 PVM sąskaita LGM 01697, 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01699, 64 560,96 JAV dolerių (155 282,02 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01700, 60 275,88 JAV dolerių (144 975,55 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01701, 42 000,00 JAV dolerių (101 018,40 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01702, 52 000,00 JAV dolerių (125 070,40 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01704, 75 000,00 JAV dolerių (192 180,00 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01705, 38 000,00 JAV dolerių (973 71,20 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01706, 32 500,00 JAV dolerių (823 74,50 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01707, 38 000,00 JAV dolerių (963 14,80 Lt) sumai, 2010-03-15 PVM sąskaita LGM 01708, 42 500,00 JAV dolerių (108 251,75 Lt) sumai, (iš viso 617 452,39 JAV dolerių (1 510 98,00 Lt) sumai).
1.14. Taip pat T. B. paslėpė UAB „L.“ apskaitos registrą - Didžiąją knygą 2009 metus (iki 2009 m. gruodžio 12 d.), dėl to, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „L.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.
1.15. T. B. nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: būdamas UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius, paskirtas 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu dėl direktoriaus paskyrimo, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „L.“ akcininku M. B., kuris būdamas vaiko priežiūros atostogose vykdė UAB „L.“ bei UAB „R. T.“ veiklą (organizuodamas ekspedijavimo bei krovinių pervežimo paslaugas ir kontroliuodamas lėšų judėjimą), kurių veiklos ofisas buvo tose pačiose patalpose - (duomenys neskelbtini), ir UAB „L.“ komercijos direktoriumi (2007 m. balandžio 16 d. darbo sutartis Nr. 4) bei UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi M. L., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. sąmoningai blogai valdydamas įmonę: iššvaistydamas UAB „L.” priklausantį didelės vertės turtą, pasisavindamas UAB „L.” priklausantį didelės vertės turtą, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkydamas apskaitą, nulėmė įmonės UAB „L.” bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y.
1.16. T. B., UAB „L.“ Įstatų 5 skirsnio „Bendrovės valdymas. Bendrovės organai“ 5. 18. punkto „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“, 5.21. punkto „Bendrovės vadovas yra direktorius“ nuostatų pagrindu vienasmeniškai valdydamas ir būdamas atsakingas už įmonės komercinę-ūkinę veiklą, veikdamas bendru susitarimu su bendrininkų grupės nariais M. B. ir M. L., turint tikslą, perleidus įmonės UAB „L.“ veiklą ir turtą įmonei UAB „R. T.“, blogai valdant nulemti UAB „L.“ bankrotą ir apgaule išvengti šios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais, 2009 m. spalio 20 d. įsteigus įmonę UAB „R. T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir M. L. tapus jos direktoriumi, žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti ir kad UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. nebuvo sudariusi sandorių bei neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų bendrininkų grupės nario M. L. vadovaujamai UAB „R. T.“, UAB „L.“ (pagal sutartis su įmonėmis „D. C. LTD”, UAB „L. V.”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.”) atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas, su įmonių „D. C. LTD”, UAB „L. V.”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.” atstovais, nežinančiais apie daromą nuskalstamą veiką, žodžiu susitarė dėl UAB „L.“ piniginių lėšų, gautinų pagal sutartis, mokėjimo ne į UAB „L.“ sąskaitą, o į bendrininkų grupės nario M. L. vadovaujamą UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, o būtent:
- UAB „L.“, pagal 2009 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 2009/02 su įmone „D. C. LTD” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „B.”) į Uzbekistaną (gavėjas - RAB „P. S.”) (2009-11-13 važtaraštis), įmonė „D. C. LTD” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. lapkričio 19 d. sąskaitą RLT Nr.00001 139 540,93 Lt (60 183,27 JAV dolerių) sumai, 2009 m. lapkričio 19 d. pervedė 60 183,27 JAV dolerių (139 540,93 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;
- UAB „L.“, pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2009/ su įmone UAB „L. V.” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (Paneriai) į Tadžikistaną (Chudžant) (2009-11-17(18) važtaraštis), įmonė UAB „L. V.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. lapkričio 20 d. sąskaitą RLT Nr. 00002 182 470,06 Lt (78 617,00 JAV dolerių) sumai, 2009 m. lapkričio 23 d. pervedė 35 000,00 JAV dolerių, 2009 m. gruodžio 2 d. pervedė 10 000,00 JAV dolerių, 2009 m. gruodžio 4 d. pervedė 33 617,00 JAV dolerių, iš viso 78 617,00 JAV dolerių (182 470,06 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2009/ su įmone UAB „L. V.” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (Paneriai) į Tadžikistaną (Chudžant) (2009 m. gruodžio 8 d. važtaraštis), įmonė UAB „L. V.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 8 d. sąskaitą RLT Nr.00003 244 153,33 Lt (105 184,10 JAV dolerių) sumai, 2009 m. gruodžio 11 d. pervedė 105 184,10 JAV dolerių (244 153,33 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 2009/02 su įmone „D. C. LTD” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „B.”) į Uzbekistaną (gavėjas - RAB „P. S.”) (2009 m. gruodžio 8 d. važtaraštis), įmonė „D. C. LTD” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sąskaitą RLT Nr.00004 140 653,76 Lt (60 275,88 JAV dolerių) sumai ir pagal 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaitą RLT 0007 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 Lt), 2009 m. gruodžio 14 d. pervedė 60 269,88 JAV dolerių (140 653,76 Lt) ir 2010 m. sausio 6 d. pervedė 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 Lt), iš viso 71 717,88 JAV dolerių (167 877,10 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2008 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 2008/04 su įmone UAB „J.“ dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „J.”) į Uzbekistaną (gavėjas - SMR „S. T.O.”) (2009 m. gruodžio 14 d. važtaraštis), įmonė UAB „J.“ už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sąskaitą RLT Nr.00005 150 653,00 Lt (64 560,96 JAV dolerių) sumai, 2009 gruodžio 16 d. pervedė 59 000,00 JAV dolerių ir 2010 m. sausio 6 d. 3 560,96 JAV dolerių, iš viso 62 560,96 JAV dolerių (147 936,29 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2006 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 2006/04 su įmone UAB „G. T.“, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „G. T.”) į Rusiją (gavėjas - IĮ „B.“) (2009 m. gruodžio 16 d. važtaraštis), įmonė UAB „G. T.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaitą RLT Nr.00006 138 952,49 Lt (58 432,50 JAV dolerių) sumai, 2009 gruodžio 23 d. pervedė 138 952,49 Lt į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ ,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. SK-1512/09-02 su UAB „S.“, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „La.”) į Kazachstaną (gavėjas - RAB „N.-O.”) (2009 m. gruodžio 29 d. važtaraštis įmonė UAB „S.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009-12-29 sąskaitą RLT Nr. 00008 129 648,07 Lt (53 999,78 JAV dolerių) sumai, 2010 m. sausio 11 d. pervedė 4 842,23 JAV dolerių ir įmonė „E. A. LTD” 2010 m. sausio 6 d. pervedė 49 157,55 JAV dolerių, iš viso 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- taip pat, pagal 2010 m. sausio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 28/4, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto-ekspedijavimo paslaugas ir 2010 m. sausio 5 d. instrukcijoje Nr. 4, krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358 už 28252,00 JAV dolerių (69 392,56 Lt) ir UĮ „S. S.“ nežinant, perdavė įmonei UAB „R. T.“ UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodą 4300015358 ir UAB „R. T.“ atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „La.”) į Uzbekistaną (gavėjas - A. D.) su UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodu 4300015358, įmonė „E. A. LTD”, pagal 2010 m. sausio 7 d. sąskaitą RLT Nr. 00009 173 856,93 Lt (72 157,77 JAV dolerių) sumai, 2010 sausio 14 d. pervedė 72 132,77 JAV dolerių (171 921,24 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
1.17. Tokiu būdu T. B. UAB „L.“ gautinus pinigus gavo UAB „R. T.”, iš viso 1 219 970,74 LT (353 327,95 Eur). T. B., 2009 m. gruodžio 1 d., kaip UAB „L.“ atskaitingas asmuo, gavo 454 124,43 Lt, tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų 454 124,43 Lt (131 523,53 Eur) sumai nepateikė ir pinigų negrąžino. T. B., turėdamas tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija turimą turtą ir jo nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti, nepagrįstai (nesant išlaidas pateisinančių dokumentų), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. gegužės 6 d., iš UAB „L.” sąskaitos, esančios banke, pervedė į savo vardu atidarytą sąskaitą banke 78 535,68 Lt (22 745,51 Eur):
- 2010 m. sausio 5 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios banke AB „DnB“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 11 070,00 Lt, po to 2010 m. sausio 5 d. šiuos pinigus išgrynindamas;
- 2010 m. sausio 29 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios banke AB „DnB“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 40 240,00 Lt, po to 2010 m. sausio 29 d. šiuos pinigus išgrynindamas;
- 2010 m. vasario 1 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios banke AB „DnB“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 22 820,00 Lt, po ko 2010 m. vasario 1 d. šiuos pinigus išgrynindamas;
- 2010 m. kovo 23 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB bankas „Snoras”, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „DnB“, 3 168,00 Lt, po to 2010 m. kovo 23 d. šiuos pinigus išgrynindamas;
- 2010 m. balandžio 21 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB „Swedbank“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „Swedbank“, 210,00 Lt;
- 2010 m. gegužės 6 d. iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančios UAB „Medicinos bankas“, pervesdamas į jo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią banke AB „Swedbank“, 1 027,68 Lt.
1.18. T. B., žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija turimą turtą ir jo nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti, nesant išlaidas pateisinančių dokumentų, iš UAB „L.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, pervedė 39 911,55 Eur į ofšorinės įmonės „P. LLC“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Aizkraukles banka“: 2010 m. balandžio 9 d. 15600 Eur, 2010 m. balandžio 12 d. 11070 Eur, 2010 m. balandžio 13 d. 13241,55 Eur.
1.19. T. B., veikiant bendru susitarimu su bendrininkų grupės nariais M. L. ir M. B., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ Nr. 2009/03 bei UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas, jis pasirašė ir įtraukė šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „L.” buhalterinę apskaitą: 2009-11-19 PVM sąskaita LGM 01672, 60 183,27 JAV dolerių (139 540.93 Lt) sumai, 2009-12-17 PVM sąskaita LGM 01675, 58 432,50 JAV dolerių (138 952,49 Lt) sumai, 2009-12-29 PVM sąskaita LGM 01697, 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01699, 64 560,96 JAV dolerių (155 282,02 LT) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01700, 60 275,88 JAV dolerių (144 975,55 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01701, 42 000,00 JAV dolerių (101 018,40 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01702, 52 000,00 JAV dolerių (125 070,40 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01704, 75 000,00 JAV dolerių (192 180,00 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01705, 38 000,00 JAV dolerių (97 371,20 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01706, 32 500,00 JAV dolerių (82 374,50 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01707, 38 000,00 JAV dolerių (96 314,80 Lt) sumai, 2010-03-15 PVM sąskaita LGM 01708, 42 500,00 JAV dolerių (108 251,75 Lt) sumai.
1.20. T. B., sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir jis Vilniaus apygardos teismui, pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo iškelta UAB „L.“ bankroto byla ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „L.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tokiais veiksmais T. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B. ir M. L., nulėmė UAB „L.“ bankrotą bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę 2 762 483,35 Lt (800 070,48 Eur) turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje.
1.21. M. B. nuteistas už tai, kad padėjo sąmoningai blogai valdant įmonę nulemti jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent būdamas UAB „L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius, būdamas vaiko priežiūros atostogose, tačiau vykdydamas UAB „L.“ bei UAB „R. T.“ veiklą (organizuodamas ekspedijavimo bei krovinių pervežimo paslaugas ir kontroliuodamas piniginių lėšų judėjimą), kurių veiklos ofisas buvo tose pačiose patalpose - (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „L.” akcininku ir direktoriumi T. B. (paskirtu 2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) ir UAB „L.“ komercijos direktoriumi (2007 m. balandžio 16 d. darbo sutartis Nr. 4) bei UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi M. L., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. padėjo T. B. sąmoningai blogai valdant įmonę: iššvaistant UAB „L.” priklausantį didelės vertės turtą, nulemti įmonės UAB „L.” bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y.
1.22. M. B., veikdamas bendru susitarimu su bendrininkų grupės nariais M. L. ir T. B., UAB „L.“ Įstatų 5 skirsnio „Bendrovės valdymas. Bendrovės organai“ 5. 18. punkto „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“, 5.21. punkto „Bendrovės vadovas yra direktorius“, nuostatų pagrindu T. B. vienasmeniškai valdant ir būnant atsakingu už įmonės komercinę-ūkinę veiklą, turint tikslą, iššvaisčius UAB „L.“ priklausantį didelės vertės turtą įmonei UAB „R. T.“, siekdamas, iššvaisčius UAB „L.“ priklausantį didelės vertės turtą, blogai valdant nulemti UAB „L.“ bankrotą ir apgaule išvengti šios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais, 2009 m. spalio 20 d. įsteigus įmonę UAB „R. T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir M. L. tapus jos direktoriumi, žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti ir kad UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. nebuvo sudariusi sandorių bei neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų bendrininkų grupės nario M. L. vadovaujamai UAB „R. T.“, UAB „L.“ (pagal sutartis su įmonėmis „D. C. LTD”, UAB „L. V.”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.”) atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas, su įmonių „D. C. LTD”, UAB „L. V.”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.” atstovais, nežinančiais apie daromą nusikalstamą veiką, žodžiu susitarė dėl UAB „L.“ piniginių lėšų, gautinų pagal sutartis, mokėjimo ne į UAB „L.“ sąskaitą, o į bendrininkų grupės nario M. L. vadovaujamą UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, o būtent:
- UAB „L.“, pagal 2009 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 2009/02 su įmone „D. C. LTD” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „B.”) į Uzbekistaną (gavėjas - RAB „P. S.”) (2009 m. lapkričio 13 d. važtaraštis), įmonė „D. C. LTD” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. lapkričio 19 d. sąskaitą RLT Nr. 00001 139 540,93 Lt (60 183,27 JAV dolerių) sumai, 2009 m. lapkričio 19 d. pervedė 60 183,27 JAV dolerių (139 540,93 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;
- UAB „L.“, pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2009/ su įmone UAB „L. V.” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (Paneriai) į Tadžikistaną (Chudžant) (2009-11-17(18) važtaraštis), įmonė UAB „L. V.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. lapkričio 20 d. sąskaitą RLT Nr. 00002 182 470,06 Lt (78 617,00 JAV dolerių) sumai, 2009 m. lapkričio 23 d. pervedė 35 000,00 JAV dolerių, 2009 m. gruodžio 2 d. pervedė 10 000,00 JAV dolerių, 2009 m. gruodžio 4 d. pervedė 33 617,00 JAV dolerių, iš viso 78 617,00 JAV dolerių (182 470,06 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2009/ su įmone UAB „L. V.” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (Paneriai) į Tadžikistaną (Chudžant) (2009 m. gruodžio 8 d. važtaraštis), įmonė UAB „L. V.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 8 d. sąskaitą RLT Nr.00003 244 153,33 Lt (105 184,10 JAV dolerių) sumai, 2009 m. gruodžio 11 d. pervedė 105 184,10 JAV dolerių (244 153,33 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 2009/02 su įmone „D. C. LTD” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „B.”) į Uzbekistaną (gavėjas - RAB „P. S.”) (2009 m. gruodžio 8 d. važtaraštis), įmonė „D. C. LTD” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sąskaitą RLT Nr.00004 140 653,76 Lt (60 275,88 JAV dolerių) sumai ir pagal 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaitą RLT 0007 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 Lt), 2009 m. gruodžio 14 d. pervedė 60 269,88 JAV dolerių (140 653,76 Lt) ir 2010 m. sausio 6 d. pervedė 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 LT), iš viso 71 717,88 JAV dolerių (167 877,10 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2008 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 2008/04 su įmone UAB „J.“ dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „J.”) į Uzbekistaną (gavėjas - SMR „S. T.O.”) (2009 m. gruodžio 14 d. važtaraštis), įmonė UAB „J.“ už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sąskaitą RLT Nr. 00005 150 653,00 Lt (64 560,96 JAV dolerių) sumai, 2009 gruodžio 16 d. pervedė 59 000,00 JAV dolerių ir 2010 m. sausio 6 d. 3 560,96 JAV dolerių, iš viso 62 560,96 JAV dolerių (147 936,29 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2006 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 2006/04 su įmone UAB „G. T.“, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „G. T.”) į Rusiją (gavėjas - IĮ „B.“) (2009 m. gruodžio 16 d. važtaraštis), įmonė UAB „G. T.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaitą RLT Nr.00006 138 952,49 Lt (58 432,50 JAV dolerių) sumai, 2009 gruodžio 23 d. pervedė 138 952,49 Lt į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. SK-1512/09-02 su UAB „S.“, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „La.”) į Kazachstaną (gavėjas - RAB „N.-O.”) (2009 m. gruodžio 29 d. važtaraštis įmonė UAB „S.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sąskaitą RLT Nr. 00008 129 648,07 Lt (53 999,78 JAV dolerių) sumai, 2010 m. sausio 11 d. pervedė 4 842,23 JAV dolerių ir įmonė „E. A. LTD” 2010 m. sausio 6 d. pervedė 49 157,55 JAV dolerių, iš viso 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- taip pat, pagal 2010 m. sausio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 28/4, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto-ekspedijavimo paslaugas ir 2010 m. sausio 5 d. instrukcijoje Nr. 4, krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358 už 28252,00 JAV dolerių (69 392,56 Lt) ir UĮ „S. S.“ nežinant, perdavė įmonei UAB „R. T.“ UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodą 4300015358 ir UAB „R. T.“ atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „La.”) į Uzbekistaną (gavėjas - A. D.) su UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodu 4300015358, įmonė „E. A. LTD”, pagal 2010 m. sausio 7 d. sąskaitą RLT Nr. 00009 173 856,93 Lt (72 157,77 JAV dolerių) sumai, 2010 m. sausio 14 d. pervedė 72 132,77 JAV dolerių (171 921,24 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
1.23. Tokiu būdu UAB „L.“ gautinus pinigus gavo UAB „R. T.”, iš viso 1 219 970,18 Lt (353 327,95 Eur), o veikiant bendru susitarimu su bendrininkų grupės nariais T. B. ir M. B., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ Nr. 2009/03 bei UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas, T. B. pasirašė ir įtraukė šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „L.” buhalterinę apskaitą: 2009-11-19 PVM sąskaita LGM 01672, 60 183,27 JAV dolerių (139 540.93 Lt) sumai, 2009-12-17 PVM sąskaita LGM 01675, 58 432,50 JAV dolerių (138 952,49 Lt) sumai, 2009-12-29 PVM sąskaita LGM 01697, 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01699, 64 560,96 JAV dolerių (155 282,02 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01700, 60 275,88 JAV dolerių (144 975,55 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01701, 42 000,00 JAV dolerių (101 018,40 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01702, 52 000,00 JAV dolerių (125 070,40 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01704, 75 000,00 JAV dolerių (192 180,00 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01705, 38 000,00 JAV dolerių (97 371,20 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01706, 32 500,00 JAV dolerių (82 374,50 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01707, 38 000,00 JAV dolerių (96 314,80 Lt) sumai, 2010-03-15 PVM sąskaita LGM 01708, 42 500,00 JAV dolerių (108 251,75 Lt) sumai. Nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas ir 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir T. B. Vilniaus apygardos teismui, pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo iškelta UAB „L.“ bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „L.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tokiais veiksmais jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. B. ir M. L., nulėmė UAB „L.“ bankrotą bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę 2 762 483,35 Lt (800 070,48 Eur) turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
1.24. M. L. nuteistas už tai, kad jis taip pat padėjo sąmoningai blogai valdant įmonę nulemti jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent būdamas UAB „L.“ komercijos direktoriumi (2007 m. balandžio 16 d. darbo sutartis Nr. 4) bei UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „L.“ akcininku M. B., kuris būdamas vaiko priežiūros atostogose vykdė UAB „L.“ bei UAB „R. T.“ veiklą (organizuodamas ekspedijavimo bei krovinių pervežimo paslaugas ir kontroliuodamas piniginių lėšų judėjimą), kurių veiklos ofisas buvo tose pačiose patalpose - (duomenys neskelbtini) ir UAB „L.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi T. B. (2008 m. rugsėjo 9 d. UAB „L.“ direktoriaus M. B. įsakymu, pastarojo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu), laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. padėjo T. B. sąmoningai blogai valdant įmonę: iššvaistant UAB „L.” priklausantį didelės vertės turtą, nulemti įmonės UAB „L.” bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y.
1.25. M. L., veikdamas bendru susitarimu bendrininkų grupėje kartu su T. B. ir M. B., UAB „L.“ Įstatų 5 skirsnio „Bendrovės valdymas. Bendrovės organai“ 5. 18. punkto „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“, 5.21. punkto „Bendrovės vadovas yra direktorius“, nuostatų pagrindu T. B. vienasmeniškai valdant ir būnant atsakingu už įmonės komercinę-ūkinę veiklą, turint tikslą, perleidus įmonės UAB „L.“ veiklą ir turtą įmonei UAB „R. T.“, siekdamas, iššvaisčius UAB „L.“ priklausantį didelės vertės turtą, blogai valdant nulemti UAB „L.“ bankrotą ir apgaule išvengti šios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais, 2009 m. spalio 20 d. įsteigus įmonę UAB „R. T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir tapęs jos direktoriumi, žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti ir kad UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. nebuvo sudariusi sandorių bei neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų jo vadovaujamai UAB „R. T.“, UAB „L.“ (pagal sutartis su įmonėmis „D. C. LTD”, UAB „L. V.”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.”) atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas, su įmonių „D. C. LTD”, UAB „L. V.”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.” atstovais, nežinančiais apie daromą nusikalstamą veiką, žodžiu susitarė dėl UAB „L.“ piniginių lėšų, gautinų pagal sutartis, mokėjimo ne į UAB „L.“ sąskaitą, o į jo vadovaujamą UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, o būtent:
- UAB „L.“, pagal 2009 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 2009/02 su įmone „D. C. LTD” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „B.”) į Uzbekistaną (gavėjas - RAB „P. S.”) (2009 m. lapkričio 13 d. važtaraštis), įmonė „D. C. LTD” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. lapkričio 19 d. sąskaitą RLT Nr. 00001 139 540,93 Lt (60 183,27 JAV dolerių) sumai, 2009 m. lapkričio 19 d. pervedė 60 183,27 JAV dolerių (139 540,93 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“;
- UAB „L.“, pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2009/ su įmone UAB „L. V.” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (Paneriai) į Tadžikistaną (Chudžant) (2009-11-17(18) važtaraštis), įmonė UAB „L. V.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. lapkričio 20 d. sąskaitą RLT Nr. 00002 182 470,06 Lt (78 617,00 JAV dolerių) sumai, 2009 m. lapkričio 23 d. pervedė 35 000,00 JAV dolerių, 2009 m. gruodžio 2 d. pervedė 10 000,00 JAV dolerių, 2009 m. gruodžio 4 d. pervedė 33 617,00 JAV dolerių, iš viso 78 617,00 JAV dolerių (182 470,06 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2009/ su įmone UAB „L. V.” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (Paneriai) į Tadžikistaną (Chudžant) (2009 m. gruodžio 8 d. važtaraštis), įmonė UAB „L. V.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 8 d. sąskaitą RLT Nr.00003 244 153,33 Lt (105 184,10 JAV dolerių) sumai, 2009 m. gruodžio 11 d. pervedė 105 184,10 JAV dolerių (244 153,33 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 2009/02 su įmone „D. C. LTD” dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „B.”) į Uzbekistaną (gavėjas - RAB „P. S.”) (2009 m. gruodžio 8 d. važtaraštis), įmonė „D. C. LTD” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sąskaitą RLT Nr.00004 140 653,76 Lt (60 275,88 JAV dolerių) sumai ir pagal 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaitą RLT 0007 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 Lt), 2009 m. gruodžio 14 d. pervedė 60 269,88 JAV dolerių (140 653,76 Lt) ir 2010 m. sausio 6 d. pervedė 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 LT), iš viso 71 717,88 JAV dolerių (167 877,10 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2008 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 2008/04 su įmone UAB „J.“ dėl krovinių ekspedijavimo, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „J.”) į Uzbekistaną (gavėjas - SMR „S. T.O.”) (2009 m. gruodžio 14 d. važtaraštis), įmonė UAB „J.“ už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 9 d. sąskaitą RLT Nr. 00005 150 653,00 Lt (64 560,96 JAV dolerių) sumai, 2009 gruodžio 16 d. pervedė 59 000,00 JAV dolerių ir 2010 m. sausio 6 d. 3 560,96 JAV dolerių, iš viso 62 560,96 JAV dolerių (147 936,29 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2006 m. birželio 14 d. sutartį Nr. 2006/04 su įmone UAB „G. T.“, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „G. T.”) į Rusiją (gavėjas - IĮ „B.“) (2009 m. gruodžio 16 d. važtaraštis), įmonė UAB „G. T.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 17 d. sąskaitą RLT Nr.00006 138 952,49 Lt (58 432,50 JAV dolerių) sumai, 2009 gruodžio 23 d. pervedė 138 952,49 Lt į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- UAB „L.“, pagal 2009 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. SK-1512/09-02 su UAB „S.“, atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „La.”) į Kazachstaną (gavėjas - RAB „N.-O.”) (2009 m. gruodžio 29 d. važtaraštis įmonė UAB „S.” už UAB „L.“ atliktas paslaugas, pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sąskaitą RLT Nr. 00008 129 648,07 Lt (53 999,78 JAV dolerių) sumai, 2010 m. sausio 11 d. pervedė 4 842,23 JAV dolerių ir įmonė „E. A. LTD” 2010 m. sausio 6 d. pervedė 49 157,55 JAV dolerių, iš viso 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) į UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“,
- taip pat, pagal 2010 m. sausio mėn. UAB „L.“ T. B. paraišką pervežimams Nr. 28/4, įmonei UĮ „S. S.“ įvykdžius transporto-ekspedijavimo paslaugas ir 2010 m. sausio 5 d. instrukcijoje Nr. 4, krovinio transportavimui suteikus ekspeditoriaus kodą 4300015358 už 28252,00 JAV dolerių (69 392,56 Lt) ir UĮ „S. S.“ nežinant, perdavė įmonei UAB „R. T.“ UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodą 4300015358 ir UAB „R. T.“ atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas iš Lietuvos (siuntėjas – UAB „La.”) į Uzbekistaną (gavėjas - A. D.) su UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodu 4300015358, įmonė „E. A. LTD”, pagal 2010 m. sausio 7 d. sąskaitą RLT Nr. 00009 173 856,93 Lt (72 157,77 JAV dolerių) sumai, 2010 m. sausio 14 d. pervedė 72 132,77 JAV dolerių (171 921,24 Lt) į UAB „R. T.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
1.26. Tokiu būdu, UAB „L.“ gautinus pinigus gavo UAB „R. T.”, iš viso 1 219 970,74 Lt (353 327,95 Eur), o veikiant bendru susitarimu su bendrininkų grupės nariais T. B. ir M. B., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ Nr. 2009/03 bei UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas, T. B. pasirašė ir įtraukė šiuos žinomai netikrus dokumentus į UAB „L.” buhalterinę apskaitą: 2009-11-19 PVM sąskaita LGM 01672, 60 183,27 JAV dolerių (139 540,93 Lt) sumai, 2009-12-17 PVM sąskaita LGM 01675, 58 432,50 JAV dolerių (138 952,49 Lt) sumai, 2009-12-29 PVM sąskaita LGM 01697, 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01699, 64 560,96 JAV dolerių (155 282,02 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01700, 60 275,88 JAV dolerių (144 975,55 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01701, 42 000,00 JAV dolerių (101 018,40 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01702, 52 000,00 JAV dolerių (125 070,40 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01704, 75 000,00 JAV dolerių (192 180,00 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01705, 38 000,00 JAV dolerių (97 371,20 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01706, 32 500,00 JAV dolerių (82 374,50 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01707, 38 000,00 JAV dolerių (96 314,80 Lt) sumai, 2010-03-15 PVM sąskaita LGM 01708, 42 500,00 JAV dolerių (108 251,75 Lt) sumai. Nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas ir 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir T. B. Vilniaus apygardos teismui, pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos, ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo iškelta UAB „L.“ bankroto byla, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „L.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tokiais veiksmais jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. B. ir M. B. nulėmė UAB „L.“ bankrotą bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę 2 762 483,35 Lt (800 070,48 Eur) turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Restublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje.
1.27. M. L. taip pat nuteistas už tai, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent jis būdamas UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,R. T.“ turtą ir visiškai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų 3 029 162,43 Lt sumai ir pinigų įmonei negrąžino, t. y.:
- pagal UAB „R. T.“ laikotarpio nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. avansinę apyskaitą, iki 2010 m. gegužės 1 d., kaip atskaitingam asmeniui, jam buvo išmokėti 2 108 492,43 Lt (610 661,62 Eur), tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir pinigų įmonei negrąžino,
- laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d., iš UAB „R. T.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, bankomatuose išėmė 197 650,00 Lt (57 243,40 Eur) sumą ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, grynais pinigais gavo 29 000,00 Lt (8 398,98 Eur) sumą, iš viso 226 650,00 Lt (65 642,38 Eur), tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir pinigų įmonei negrąžino,
- laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš UAB „R. T.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, bankomatuose išėmė 543 420,00 Lt (157 385,31 Eur) sumą ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, grynais pinigais gavo 150 600,00 Lt (43 616,77 Eur) sumą, viso 694 020,00 Lt (201 002,09 Eur), tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir pinigų įmonei negrąžino,
1.28. Tokiu būdu, M. L. pasisavino UAB ,,R. T.“ priklausantį, didelės vertės turtą - 3 029 162,43 Lt (877 306,08 Eur), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.
1.29. M. L. taip pat nuteistas už tai, kad iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, o būtent būdamas UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB ,,R. T.“ turtą ir visiškai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, nepagrįstai (nesant išlaidas pateisinančių dokumentų), iš UAB „R. T.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, 2010 m. kovo 5 d. pervedė 93 350,00 Eur į ofšorinės įmonės „P. LLC“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Aizkraukles banka“. Tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB „R. T.” priklausantį, didelės vertės turtą – 93 350,00 Eur, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje.
1.30. M. L. taip pat nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent būdamas UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. neužtikrino tinkamo teisės aktų reikalaujamo UAB „R. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, siekdamas nuslėpti didelės vertės svetimo turto - 3 029 162,43 Lt (877 306,08 Eur), priklausančio UAB „R. T.“, pasisavinimą: paslėpė įmonės UAB „R. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nepateikė UAB „R. T.” buhalterinės apskaitos registrų, todėl nustatyti, ar UAB „R. T.“ apskaitoje buvo apskaitytos visos įvykusios ūkinės finansinės operacijos, nėra galimybės. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 3 dalį - „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; 12 straipsnio 1 dalį –„visos ūkinės finansinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; 21 straipsnio 1 dalį – „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, 2 dalį – „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” nustatyta, kad „individualios (personalinės) įmonės <...>, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: - apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus <...>;- kitus apskaitos dokumentus <...>;- apskaitos registrus <...>;
Žemesnės instancijos teismas
- bei į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai melagingus dokumentus, t. y. įmonės „P. LLC“ sąskaitas įmonei UAB „R. T.” už krovinių ekspedijavimą-pervežimą apskaitė bendrovės apskaitoje, sąskaitos Nr. 443 „Skolos tiekėjams” registre: 2009-12-30 sąskaitą Nr. 1089a, 53 989,28 JAV dolerių (129 298,93 Lt) sumai, 2009-12-18 sąskaitą Nr. 1089, 11 400,00 JAV dolerių (27 321,24 Lt) sumai, 2009-12-18 sąskaitą Nr. 1085, 59 535,00 JAV dolerių (142 681,58 Lt) sumai, 2009-12-11 sąskaitą Nr. 1078, 65 228,83 JAV dolerių (153 131,20 Lt) sumai, 2009-12-11 sąskaitą Nr. 1077, 59 976,00 JAV dolerių (140 799,66 Lt) sumai, 2009-12-10 sąskaitą Nr. 1075, 104 583,05 JAV dolerių (245 404,13 Lt) sumai, 2009-12-02 sąskaitą Nr. 1059, 76 370,80 JAV dolerių (175 423,73 Lt) sumai, 2009-12-01 sąskaitą Nr. 1057, 58 300,00 JAV dolerių (133 635,26 Lt) sumai. Dėl to, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „R. T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.
1.31. M. L. taip pat nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: būdamas UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. sąmoningai blogai valdydamas įmonę: iššvaistydamas UAB „R. T.” priklausantį didelės vertės turtą, pasisavindamas UAB „R. T.” priklausantį didelės vertės turtą, apgaulingai tvarkydamas apskaitą, nulėmė įmonės UAB „R. T.” bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y.
1.32. M. L., UAB „R. T.“ Įstatų 5 skirsnio „Bendrovės valdymas. Bendrovės organai“ 5. 18. p. „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“, 5.21. p. „Bendrovės vadovas yra direktorius“, nuostatų pagrindu vienasmeniškai valdydamas ir būdamas atsakingas už įmonės komercinę-ūkinę veiklą, žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti:
- jis, 2010 m. gegužės 1 dienai, kaip UAB „R. T.“ atskaitingas asmuo gavo 2 108 492,43 Lt (800 070,48 Eur), tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir pinigų negrąžino,
- laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d., iš UAB „R. T.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, bankomatuose išėmė 197 650,00 Lt (57 243,40 Eur) sumą ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, grynais pinigais gavo 29 000,00 Lt (8 398,98 Eur) sumą, iš viso 226 650,00 Lt (65 642,38 Eur), tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir pinigų negrąžino,
- laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš UAB „R. T.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, bankomatuose išėmė 543 420,00 Lt (157 385,31 Eur) sumą ir iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, grynais pinigais gavo 150 600,00 Lt (43 616,77 Eur) sumą, viso 694 020,00 Lt (201 002,09 Eur), tačiau išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir pinigų negrąžino,
- jis, nepagrįstai (nesant išlaidas pateisinančių dokumentų), iš UAB „R. T.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, 2010 m. kovo 5 d. pervedė 93 350,00 Eur į ofšorinės įmonės „P. LLC“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Aizkraukles banka“,
- jis, būdamas UAB „R. T.” (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir direktorius, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neužtikrino tinkamo teisės aktų reikalaujamo UAB „R. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, siekdamas nuslėpti didelės vertės svetimo turto - 3 029 162,43 Lt, priklausančio UAB „R. T.“, pasisavinimą, apgaulingai tvarkė įmonės UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą paslėpdamas įmonės UAB „R. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai melagingus dokumentus, t. y. įmonės „P. LLC“ sąskaitas įmonei UAB „R. T.” už krovinių ekspedijavimą-pervežimą: 2009-12-30 sąskaitą Nr. 1089a, 53 989,28 JAV dolerių (129 298,93 Lt) sumai, 2009-12-18 sąskaitą Nr. 1089, 11 400,00 JAV dolerių (27 321,24 Lt) sumai, 2009-12-18 sąskaitą Nr. 1085, 59 535,00 JAV dolerių (142 681,58 Lt) sumai, 2009-12-11 sąskaitą Nr. 1078, 65 228,83 JAV dolerių (153 131,20 Lt) sumai, 2009-12-11 sąskaitą Nr. 1077, 59 976,00 JAV dolerių (140 799,66 Lt) sumai, 2009-12-10 sąskaitą Nr. 1075, 104 583,05 JAV dolerių (245 404,13 Lt) sumai, 2009-12-02 sąskaitą Nr. 1059, 76 370,80 JAV dolerių (175 423,73 Lt) sumai, 2009-12-01 sąskaitą Nr. 1057, 58 300,00 JAV dolerių (133 635,26 Lt) sumai; o 2011 m. gegužės 30 d. UAB „L. V.” kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl įmonei UAB „R. T.” bankroto bylos iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „R. T.“ bankroto bylą, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „R. T.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „R. T.“ bankrotą bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę 247 088,07 Lt (71 561,65 Eur) turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir išteisinti M. L., nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
2.1. Apeliantas nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. M. L. manymu, jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Sukčiavimo objektu yra svetimas turtas ar turtinė teisė, kurie apgaulės būdų turi būti užvaldomi arba turi būti išvengiama turtinės prievolės ar ji panaikinama. Anot apelianto, jokiais jo ar kitų kaltinamųjų veiksmais turtinės prievolės nebuvo išvengta, t. y. UAB „L.“ prievolė UĮ „S. S.“ nepasibaigė ir nebuvo panaikinta. Ji egzistavo tiek teismo nurodytų veiksmų atlikimo metu, tiek ir iškėlus bendrovei bankroto bylą, tiesiog galimai dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo apsunkinta (sumažėjo) kreditoriaus galimybė atgauti visą įsiskolinimą. Antra vertus, M. L. UAB „L.“ vardu jokių sutarčių nesudarinėjo, nesusitikinėjo su bendrovės kreditoriais, jokių finansinių dokumentų nematė ir apskritai nebuvo atsakingas už finansines operacijas, todėl objektyviai negalėjo sukčiauti šios įmonės vardu ir interesais, tuo labiau, kad UĮ „S. S.“ atžvilgiu apgaulė, sąlygojusi turto perdavimą ar turtinės teisės panaikinimą (pasibaigimą), apskritai nebuvo naudota.
2.2. Anot apelianto, pripažinus M. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, jam nebuvo inkriminuotas veikos padarymas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnis). Todėl šiuo atveju, norint M. L. pripažinti kaltu už sukčiavimą, buvo būtina įrodyti, kad visus kaltinamajame akte įvardintus veiksmus padarė būtent M. L. Tačiau tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš nuosprendžio turinio akivaizdu, kad M. L. UĮ „S. S.“ atžvilgiu nesukčiavo.
2.3. Anot nuteistojo, jis negali būti teisiamas už UAB „L.“ turto iššvaistymą, kadangi minėtoje bendrovėje nėjo pareigų, kurių pagrindu jam būtų perduotas bendrovės turtas, taip pat nebuvo už šį turtą atsakingas ir neprivalėjo jo saugoti. Be to, kaip ir sukčiavimo atveju, pripažįstant M. L. kaltu pagal minėtą teisės normą, jam nebuvo inkriminuotas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnis. Taigi, nuteistojo manymu, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. Pasak apelianto, jis taip pat nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi UAB „R. T.“ priklausančių lėšų nesisavino, o jas iš įmonės pasiskolino.
2.4. Esminis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnyje, elementas, kaip ir sukčiavimo atveju, yra nukentėjusiojo asmens suklaidinimas, dėl kurio nukentėjusysis praranda galimybę patenkinti savo reikalavimas Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. L. UĮ „S. S.“ ir AB „L. G.“ neklaidino, be to, apskritai neturėjo prievolės su šiomis bendrovėmis atsiskaityti, o taip pat neatliko veiksmų, sumažinusių galimybes šioms bendrovės išieškoti skolą iš UAB „L.“ civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2.5. Apeliantas neigia klastojęs dokumentus, nes visi pervežimai pagal sutartis buvo atlikti realiai, t. y. dokumentai, kurių klastojimu M. L. apkaltintas, yra tikri. Be to, norint asmeniui taikyti atsakomybę už oficialaus dokumento suklastojimą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos subjektą ir įvertinti jo tyčią. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kas suklastojo oficialius dokumentus, todėl nebuvo galima daryti vienareikšmiškos išvados, kad M. L. iš tikrųjų padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje arba prie jos prisidėjo. Taigi, M. L. dokumento neklastojo, suklastoto dokumento nelaikė, negabeno, nesiuntė ir nenaudojo, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.
2.6. Pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Anot apelianto, nors M. L. buvo UAB „R. T.“ direktorius, tai nereiškia, kad finansiniai sunkumai šioje įmonėje ar UAB „L.“ kilo dėl jo sąmoningai nusikalstamų veiksmų. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo ekonominė krizė, daug įmonių patyrė nuostolius, bankrutavo ir turėjo nemokumo problemų, o šie reiškiniai darė įtaką ir UAB „L.“ bei UAB „R. T.“ veiklai ir galimybėms vykdyti įsipareigojimus. Nesant M. L. tyčinių veiksmų, jam negali būti inkriminuojamas sąmoningai blogas įmonės valdymas, kuris nulėmė jos bankrotą.
2.7. Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. apgaulingas buhalterinę apskaitos tvarkymas, arba apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas.
2.8. Pasak apelianto, iš teismo nuosprendžio turinio galima susidaryti nuomonę, kad visi kaltinamieji byloje yra teisiami už bendrai įvykdytas nusikalstamas veikas. Tačiau M. L. atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį nėra taikoma. Antra vertus, darant išvadą, kad kaltinamieji veikė bendrai, būtina aiškiai nurodyti, kokius veiksmus kiekvienas iš kaltinamųjų atliko, kokiais konkrečiais jų veiksmai buvo padaryta nusikalstama veika ir pan. Tačiau šiuo atveju teismo nuosprendyje nėra net užsiminta, kokie konkretūs M. L. veiksmai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad M. L. ir kiti kaltinamieji veikė bendrai ir siekė bendro tikslo, kokia bendrininkavimo forma M. L. bendrininkavo su kitais kaltinamaisiais.
2.9. Apeliantas nurodo, kad M. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Apelianto nuomone jam paskirtos bausmės dydis yra akivaizdžiai per griežtas. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad M. L. dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, mažametį vaiką. Taip pat teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyksta jau nuo 2010 m. ir visą šį laikotarpį buvo varžomos M. L. teisės ir dėl to yra pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Tačiau pirmos instancijos teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, į minėtas aplinkybes neatsižvelgė. Apeliantas prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. B. išteisinti, nesant jo veikoje inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties.
3.1. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo padavimo pagrindas - netinkamas veikos kvalifikavimas, neteisingas bausmės paskyrimas, nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimas bylos aplinkybėms.
3.2. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, leidžiančių jo veiksmus kvalifikuoti kaip sukčiavimą (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalis). Visų pirma, sukčiavimo objektu yra svetimas turtas ar turtinė teisė, kurie apgaulės būdų turi būti užvaldomi arba išvengiama ar panaikinama turtinė prievolė. Tačiau nagrinėjamoje byloje nei M. B., nei kiti kaltinamieji neužvaldė nei svetimo turto, nei turtinės teisės, nei išvengėme prievolės ir jos nepanaikino. Dėl M. B. ir kitų kaltinamųjų galimų veiksmų (jeigu sutikti, kad nuteistieji šiuos veiksmus atliko) UAB „L.“ piniginė prievolė UĮ „S. S.“ nepasibaigė ir nebuvo panaikinta, o tik buvo apsunkintos kreditoriaus galimybės išieškoti prievolę Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Tačiau prievolės įvykdymo apsunkinimas nėra sukčiavimo sudėties požymis. Be to, sukčiavimo esminis požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti civilinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą. Taigi, sukčiavime būtent kaltinamojo apgaulė turi sąlygoti nukentėjusiojo veiksmus, kuomet jis perduoda turtą ar turtinę teisę arba atlieka veiksmus, kad kaltinamojo prievolė jam pasibaigtų. Jeigu kaltinamasis atliko veiksmus, kurie neturėjo įtakos nukentėjusiojo valiai perduoti turtą, atleisti kaltinamąjį nuo prievolės ir pan., tai kaltinamojo veiksmai, kuomet jis nevykdė prievolės ar apsunkino prievolės įvykdymą negali būti laikomi sukčiavimu, nes jie neturėjo įtakos nukentėjusiojo valiai. Šiuo atveju galima kelti klausimą ne dėl atsakomybės už sukčiavimą, o tik dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnį už turtinės žalos padarymą apgaule. M. B. inkriminuoti veiksmai, kuriais jis buvo nuteistas už sukčiavimą, visiškai analogiški veiksmams, už kuriuos jis buvo nuteistas už turtinės žalos padarymą panaudojant apgaulę. Taigi, teismas priimdamas nuosprendį buvo nenuoseklus, nes savo esme analogiškus kaltinamųjų veiksmus vertino kaip dvi visiškai skirtingas nusikalstamas veikas.
3.3. Antra, sukčiavimas gali būti įvykdomas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėti taip veikti. Be to, tyčia turi būti susiformavusi iš anksto, t. y. prieš atlikdamas aktyvius veiksmus asmuo turi iš anksto numatyti, kad šiais veiksmais jis sieks užvaldyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apelianto manymu, jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, kad M. B. ar kiti kaltinamieji būtų turėję išankstinį ketinimą išvengti turtinės prievolės UĮ „S. S.“, tuo labiau, kad M. B. ar kitų kaltinamųjų veiksmais (kokie jie bebūtų) UAB „L.“ prievolė UĮ „S. S.“ neišnyko, dalis įsipareigojimų buvo įvykdyta ir pan. Taigi, šiuo atveju veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį nėra ir kito privalomojo sukčiavimo sudėties elemento - iš anksto susiformavusios tyčios sukčiauti. Tokiu būdu M. B. nepadarė sukčiavimo, nes UĮ „S. S.“ atžvilgiu nenaudojo apgaulės turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės šiai bendrovei, o taip pat neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios įvykdyti Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, todėl nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3.4. Anot apelianto, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad tariamo turto iššvaistymo metu UAB „L.“ priklausantis turtas nebuvo M. B. patikėtas ir nebuvo jo žinioje, kadangi M. B., būdamas tėvystės atostogose, bendrovėje nėjo direktoriaus pareigų, nebuvo paskirtas atsakingu už atskiras su turtu susijusias sritis ir pan. Ir nors M. B. buvo UAB „L.“ akcininku, valdančiu 5 proc. bendrovės akcijų ir tėvystės atostogų metu, teikė tam tikras su bendrovės veikla susijusias konsultacijas UAB „L.“ direktoriui, vien šis faktas negali turėti įtakos jo atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį, kadangi direktoriaus pareigas einančiam asmeniui M. B. nedavė privalomų nurodymų dėl disponavimo bendrovės piniginėmis lėšomis, o taip pat neatliko jokių veiksmų, kurie būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su bendrovės lėšų iššvaistymu. Antra vertus, teismas turto iššvaistymu laiko veiksmus, kuomet UAB „L.“ gautinos piniginės lėšos buvo pervedamos į UAB „R. T.“ sąskaitą. Tačiau iki piniginių lėšų patekimo į UAB „L.“ banko sąskaitą nuosavybės teisė į šias lėšas bendrovei nepriklausė, todėl jos negalėjo būti patikėtos kaltinamiesiems, o tuo pačiu iššvaistytos. Šiuo atveju, tam tikri atskirų asmenų veiksmai galėjo sąlygojo ne įmonei priklausančių lėšų neteisėtą perleidimą tretiesiems asmenims, o piniginių lėšų negavimą, mokumo sumažėjimą ir gal būt netinkamą įmonės valdymą, tačiau ne pinigų iššvaistymą. Todėl M. B. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas.
3.5. Esminis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 2 dalyje, elementas kaip ir sukčiavimo atveju yra nukentėjusiojo asmens suklaidinimas, dėl ko nukentėjusysis praranda galimybę patenkinti savo reikalavimas CPK nustatyta tvarka. Anot apelianto, šiuo atveju nukentėjusiojo klaidinimo, kuris sąlygotų galimybių atgauti įsiskolinimą praradimą, nebuvo, o vien tai, kad bendrovės direktorius vildamasis ateityje atsiskaityti siunčia tam tikrus raštus kreditoriui, nesudaro pagrindo konstatuoti apgaulę, nes ji neturėjo įtakos kreditoriaus realioms galimybėms atgauti skolą. Tokiu būdu, M. B. nepadarė Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nes UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ kreditorių atžvilgiu nenaudojo apgaulės, su jais atsiskaityti ne tik nevengė, bet ir neturėjo įgaliojimų tai padaryti. Todėl nuosprendis ir šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3.6. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. nuteistas už netikro dokumento pagaminimą. Tačiau, anot apelianto, net kaltinamajame akte yra nurodyta, kad netikrą dokumentą pagamino ne jis, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Be to, M. B. jo nepasirašinėjo, netraukė į buhalterinę apskaitą, kitaip nenaudojo. Taigi, M. B. dokumento neklastojo, suklastoto dokumento nelaikė, negabeno, nesiuntė ir nenaudojo, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.
3.7. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį gali kilti tik tam asmeniui, kuris turėjo teisę ir pareigą gerai valdyti įmonę, tačiau sąmoningai, t. y. tyčia šios teisės ir pareigos nevykdė. Antra vertus, atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį taikymui įmonės bankrotas turi būti nulemtas konkretaus blogo valdymo, o ne savaime atsiradusių priežasčių. Anot apelianto, šios veikos tariamo padarymo metu M. B. nebuvo UAB „L.“ direktorius, todėl neturėjo nei teisės, nei pareigos valdyti įmonę. Kita vertus, jeigu M. B. davė kokius nors patarimus UAB „L.“ vadovui, tai turėjo būti įrodyta, kad patarimais būtent buvo siekiama padėti jam blogai valdyti įmonę. Tačiau šiuo atveju kaltinimas ir teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio, deklaratyviais teiginiais, kad toks padėjimas buvo, nenurodant kuo konkrečiai jis pasireiškė ir pan. UAB „L.“ nemokumas atsirado dar iki veiksmų, kuriais neva pasireiškė blogas įmonės valdymas. Todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp blogo įmonės valdymo ir jos nemokumo. Tokiu būdu M. B. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.
3.8. Apelianto nuomone, tik už vieną nusikalstamą veiką (nusikalstamą bankrotą) jis yra nuteistas kaip padarytą bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnis). Tiek sukčiavimo, tiek turtinės žalos padarymo, tiek dokumento klastojimo ar turto iššvaistymo atvejais M. B. nėra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnį. Vadinasi, siekiant pripažinti jį kaltu padarius minėtas nusikalstamas veikas, buvo būtina įrodyti, kad visas jas padarė būtent M. B., o ne kiti, bendrininkų grupėje veikiantys asmenys. Tačiau nei vienu atveju M. B. pats minėtų veikų nedarė, todėl atsakomybė už tariamą nusikaltimų padarymą buvo taikyta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai. Antra vertus, pagrindinis bendrininkavimo požymis yra bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamas veikas. Pagal teisminę praktiką, asmenys gali susitarti žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, rodančiais siekį veikti bendrai. Jeigu kaltinimas laiko, kad konkretūs asmenys veikė bendrai, tai turi būti aiškiai nurodyta ir įrodyta koks kiekvieno iš bendrininkų vaidmuo buvo nusikaltimo padaryme, kokius veiksmus kiekvienas iš kaltinamųjų atliko ir visa tai turi atsispindėti ne tik kaltinamajame akte, bet ir apkaltinamajame nuosprendyje. Tačiau šiuo atveju teismo nuosprendyje nėra net užsiminta, kokie konkretūs M. B. veiksmai ar byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jis ir kiti kaltinamieji veikė bendrai ir siekė bendro tikslo. Priešingai teismo išvadoms, vien tai, kad tėvystės atostogų metu M. B. retkarčiais konsultuodavo UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ vadovus ar kelis kartus organizavo krovinių gabenimo paslaugas, nereiškia susitarimo daryti nusikalstamas veikas, nes toks susitarimas turi būti aiškus ir neabejotinas. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Tačiau nei kaltinime, nei nuosprendyje nebuvo nurodoma, kokia bendrininkavimo forma M. B. bendrininkavo su kitais kaltinamaisiais. Kita vertus, skundžiamame teismo nuosprendyje apskritai net nėra nurodyta, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus M. B. atliko, kurie iš jų vertintini kaip nusikalstami, kokius nusikalstamus veiksmus atliko kiti kaltinamieji ir pan. Anot apelianto, šiuo atveju nuosprendis apskritai negali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio reikalavimus, nes jame iš principo nėra nurodytos nusikalstamų veikų aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, išvados bei pan.
3.9. Apelianto nuomone, jam paskirtos bausmės dydis yra akivaizdžiai per griežtas. Teismas pripažino, kad M. B. teisiamas pirmą kartą, dirba, teigiamai charakterizuojamas, turi šeimą, mažamečių vaikų, tik viena veika, už kurią yra nuteistas, priskirtina prie sunkių nusikaltimų. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyksta jau nuo 2010 m. Visą šį laikotarpį buvo varžomos M. B. teisės, jis patyrė neigiamą poveikį, susijusį su paskirtomis kardomosiomis priemonėmis, nuosavybės teisių apribojimais ir pan. Dėl to, ne tik buvo pagrindai taikyti švelnesnio pobūdžio bausmes, bet ir neskirti man realios laisvės atėmimo bausmės, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus įkalinimo, tuo labiau, jog neigiamas proceso pasekmes M. B. jau jaučiu septynis metus.
4. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nutarta priteisti solidariai iš T. B., M. B. ir M. L.: UĮ „S. S.“ naudai 137 615 JAV dolerių žalai atlyginti, 53 232, 24 JAV dolerių palūkanų ir 2846,20 Eur procesinių išlaidų, AB „L. G.“ naudai - 87 230,21 Eur, ir šią nuosprendžio rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti solidariai iš M. B. ir M. L. UĮ „S. S.“ naudai 137 615 JAV dolerių žalai atlyginti, 53 232, 24 JAV dolerių palūkanų ir 2 846,20 Eur procesinių išlaidų, AB „L. G.“ naudai - 87 230,21 Eur žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4.1. Apeliantas nurodo, kad neginčija šiuo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, T. B. nusikalstamų veiksmų teisinio kvalifikavimo bei paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Tačiau T. B. nuomone, teismas, teisingai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir teisingai paskyręs bausmę, iš dalies neteisingai taikė Lietuvos Respublikos BPK 112, 113,115 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio byloje išsprendimą, taip pat neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos CK) nuostatas, reglamentuojančias solidariosios atsakomybės taikymą. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu nepagrįstai pritaikė solidariąją atsakomybę, nes jos taikyti nebuvo jokių sąlygų.
4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė dvi civilinės ieškovės - UĮ „S. S.“ 212 182,15 JAV dolerių sumai ir AB „L. G.“ - 130 845,68 Eur sumai. Byloje yra dokumentai (2015 m. spalio 29 d. susitarimas dėl civilinio ieškinio atlyginimo ir bankiniai mokėjimo pavedimai), kurie patvirtina, jog T. B. jam priklausančią žalos dalį - 68 807,76 JAV dolerių UĮ „S. S.“ atlygino, o su AB „L. G.“ pasirašė 2016 m. rugsėjo 22 d. susitarimą, pagal kurį dalį žalos - 13 315,10 Eur sumą atlygino, o dėl likusios - 30 300 Eur susitarė atlyginti pagal išdėstytą grafiką. Byloje esantys mokėjimo pavedimai įrodo, jog susitarime nurodytą įsipareigojimą T. B. vykdo, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 300 Eur iš atlyginimo. Šias faktines aplinkybes teisme patvirtino ir civilinės ieškovės UĮ „S. S.“ atstovas, kuris paaiškino, kad vienas iš kaltinamųjų - T. B. pilnai įvykdė 2015 m. spalio 29 d. susitarimo dėl civilinio ieškinio atlyginimo 3.1.1. ir 3.1.2. punktų sąlygas, sumokėdamas T. B. priklausančią žalos dalį - 68 807,76 JAV dolerių, todėl remiantis susitarimo 4 punktu, atsisako solidaraus reikalavimo T. B. atžvilgiu. Analogiškas faktines aplinkybes teisme patvirtino ir civilinės ieškovės AB „L. G.“ atstovas, kuris paaiškino, kad vienas iš kaltinamųjų - T. B. pilnai įvykdė 2016 m. rugsėjo 22 d. susitarimo dėl civilinio ieškinio atlyginimo 2.1. punkto sąlygą, sumokėdamas T. B. priklausančią žalos dalį - 13 315,10 Eur, todėl remiantis susitarimo 4 punktu, AB „L. G.“ atsisako T. B. atžvilgiu solidariosios prievolės ir laiko, kad jo prievolė yra dalinė, kurią T. B. įsipareigoja tinkamai ir visiškai įvykdyti iki 2025 m. kovo 31 d. Be to, civilinė ieškovė AB „L. G.“ teismui pateikė 2016 m. spalio 18 d. raštą, kuriuo dar kartą patvirtino, jog atsisako civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje T. B. atžvilgiu ir laiko, kad jo prievolė yra dalinė, kurią T. B. įsipareigoja geranoriškai atlyginti (Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 3 dalis).
4.3. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl civilinių ieškinių pagrįstumo nurodė tik tai, kad ieškiniai tenkinami solidariai iš visų kaltinamųjų, nes žala civilinėms ieškovėms padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais ir todėl jie turi solidarią pareigą atlyginti žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.248 straipsniai, 6.12 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, padarydamas tokią išvadą, nevertino ir tinkamai neargumentavo, kodėl T. B. atžvilgiu netaikoma dalinė atsakomybė. Sutiktina, jog pagal baudžiamajame procese taikomą bendrą nuostatą, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai (Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnis). Tačiau gali būti paneigiama solidariosios kiekvieno iš bendraskolių pareigos prezumpcija alternatyvių priežasčių atvejais Lietuvos teisėje įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 4 dalyje. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas. Šioje byloje T. B. atžvilgiu turėjo būti taikoma ne solidarioji, o dalinė atsakomybė, konstatuojant, kad T. B. jam priklausančią prievolę byloje esantiems kreditoriams - žalą atlygino. Tokią išvadą suponuoja Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.21 straipsnis numato kreditoriaus solidariosios reikalavimo teisės atsisakymą, o Lietuvos Respublikos CK 6.23 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai numato, kad kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam iš bendraskolių pasibaigia, jeigu kreditorius be jokių išimčių pripažįsta, kad vienas iš bendraskolių sumokėjo savo dalį. Būtent tokios faktinės aplinkybės ir yra nustatytos šioje byloje, kadangi civilinės ieškovės – UĮ „S. S.“ ir AB „L. G.“ (kreditoriai) atsisakė solidaraus reikalavimo vieno iš bendraskolių – T. B. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos CK 6.21, 6.23 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
4.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į aukščiau nurodytas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino, o T. B. atžvilgiu taikydamas solidariąją atsakomybę, tokios išvados visiškai neargumentavo, kodėl negali būti taikoma T. B. atžvilgiu dalinė prievolė, kurią jis yra įvykdęs, tai pripažino ir teismas, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje (b. l. 56) nurodydamas - „T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis atlygino žalą vienai civilinei ieškovei, kitam - iš dalies bei susitarė dėl žalos atlyginimo“. Anot apelianto, dėl aukščiau nurodytų motyvų ir argumentų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nutartyje nurodant, kad T. B. 1/3 nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dalį atlygino bei susitarė dėl dalies žalos atlyginimo ir, kad civilinės ieškovės - UĮ „S. S.“ ir AB „L. G.“ (kreditoriai) atsisakė solidaraus reikalavimo vieno iš bendraskolių – T. B. atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Civilinė ieškovė UĮ „S. S.“ atsiliepimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus prašo nuteistųjų M. L., M. B. ir T. B. apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš nuteistųjų M. L., M. B. ir T. B. visas advokato, atstovavusio civilinę ieškovę, išlaidas.
5.1. Atsiliepime į T. B. apeliacinį skundą nurodoma, kad nuteistasis netinkamai traktuoja 2015 m. spalio 29 d. susitarimo dėl civilinio ieškinio atlyginimo (toliau - susitarimas) nuostatas. Nuteistasis T. B., vykdydamas jo laisva valia ir jo iniciatyva sudaryto susitarimo 3 punkto nuostatas, sumokėjo civilinei ieškovei dalį žalos (68 807,76 JAV dolerių), kurią buvo prašoma priteisti 2015 m. balandžio 16 d. civiliniu ieškiniu - turtinei žalai atlyginti buvo prašoma priteisti 206 423,29 JAV dolerių, bei 53 232,24 JAV dolerių palūkanų. Tačiau, nuteistajam yra puikiai žinoma, tai yra užfiksuota jo pasirašyto susitarimo 4 punkte, T. B. sumokėjus nurodytą pinigų sumą, civilinė ieškovė jokiais būdais (nei žodžiu, nei raštu) nepripažino, kad visa minėto nuteistojo prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą yra pasibaigusi ir, kad ieškovė atsisako likusio jų civiliniu ieškiniu pareikšto reikalavimo iš minėto nuteistojo, kaip solidaraus skolininko. Priešingai, kas buvo užfiksuota ir susitarimo 4 punkte, buvo sutarta, kad minėtas nuteistasis lieka solidariu skolininku iki tol, kol šioje byloje įsiteisės teismo nuosprendis, kuriuo kaltais bus pripažinti ir kiti nuteistieji, ir, tik jeigu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti pinigų suma bus priteista solidariai ir iš kitų nuteistųjų, t. y., M. B. ir M. L. Tokiu atveju, kaip nurodyta susitarimo 4 punkte, civilinė ieškovė įsipareigojo nesikreipti dėl likusios teismo priteistos ir faktiškai nesumokėtos pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo T. B. Be to, tik esant tokioms sąlygoms, civilė ieškovė, kaip toliau nurodyta susitarimo 4 punkte, įsipareigojo atsisakyti savo solidaraus reikalavimo nuteistojo T. B. atžvilgiu, tuo pačiu išsaugodami teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį solidariai įvykdytų kiti nuteistieji – M. B. ir/ar M. L. Taigi, iš susitarimo 4 punkto turinio yra akivaizdu, kad buvo susitarta dėl sąlyginės prievolės (Lietuvos Respublikos CK 6.30 straipsnis), t. y., sutarta, kad nuteistojo T. B. prievolė sumokėti likusią civiliniame ieškinyje nurodytą pinigų sumą pasibaigs tuomet, jeigu įvyks susitarimo 4 punkte nurodyta ir jau aukščiau aptarta sąlyga. Nurodyta sąlyga dar neatsirado, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Juolab kad, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, civilinio ieškinio dydžio nei nuteistasis T. B., nei kiti nuteistieji neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei reikšdami apeliacinius skundus. Civilinė ieškovė nurodo, kad, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nei civilinė ieškovė, nei jų atstovas niekada, nei raštu, nei žodžiu, nėra nurodęs, kad ieškovė, gavusi nuteistojo vykdant susitarimo 3 punktą sumokėtas pinigų sumas, vadovaudamiesi susitarimo 4 punktu, atsisako solidaraus reikalavimo nuteistojo T. B. atžvilgiu.
5.2. Civilinė ieškovė nesutinka su nuteistojo argumentais, jog faktas, kad jis yra sumokėjęs dalį žalos atlyginimo, pats savaime leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju prievolė iš solidariosios tampa daline. Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininku pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Faktiškai analogiška nuostata yra pateikiama ir nuteistojo cituojamo Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taip nurodytos teisės normos aiškinamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 29. 29, kurios 7 punkte nurodoma, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmu), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Minėtos teisės normos komentare, ją aiškinant, nurodoma, kad ši norma „<...> apima atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Jeigu kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos, visi asmenys atsakys solidariai. Tačiau, įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsakys lik tas asmuo, o kiti bus atleisti nuo atsakomybės. Pavyzdžiui, vienoje baudžiamojoje byloje nuteisiami du asmenys, tačiau už skirtingus nusikaltimus: vienas - už dokumentų klastojimą, kitas - už sukčiavimą. Tokiu atveju žalą nukentėjusiajam jie atlygins solidariai. Tačiau tas, kuris iš jų įrodys, kad žala atsirado tik dėl kito asmens veiksmų, gali būti atleistas nuo atsakomybės. Tokiais atvejais asmuo ar asmenys, siekiantys išvengti civilinės atsakomybės, privalo įrodyti, kad nėra priežastinio jų veiksmų ir žalos ryšio, o toks ryšys sieja žala ir kito asmens veiksmus“.
5.3. Nei nuteistasis T. B., nei kiti nuteistieji bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad: (i) civilinei ieškovei padaryta žala atsirado dėl skirtingų nuteistųjų veiksmų; (ii) šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp nuteistojo T. B. veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos žalos. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 4 dalis iš vis negali būti taikoma. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų leisti konstatuoti, kad šiuo atveju nuteistųjų atsakomybė turėtų būti ne solidari, o dalinė. Nuteistasis T. B. jokių argumentų (išskyrus tai, kad prievolę iš dalies atlygino), kodėl nurodyto nuteistojo prievolę reikėtų traktuoti kaip dalinę, o ne solidarią, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų M. B., M. L., T. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, civilinės ieškovės UĮ „S. S.“ atstovas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistųjų M. B., M. L. ir T. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
8. Dėl Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų
8.1. Apeliaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis ne visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymo reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 302-307 straipsniai), tačiau padaryti procesiniai pažeidimai nelaikytini esminiais, t. y. dėl kurių teismo sprendimą reikėtų naikinti. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje esančius trūkumus, buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, nuteistiesiems M. B. ir M. L. bei jų gynėjams, taip pat kitiems proceso dalyviams buvo iš anksto pranešta apie galimą M. B. ir M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą kaip padarytą padėjėjų, su papildoma nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, lakantis Lietuvos Respublikos BPK 255-256 straipsnių reikalavimų. Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašyti pirmosios instancijos teisme duoti nuteistųjų, liudytojų parodymai, kiti surinkti ir ištirti įrodymai, plačiau ir išsamiau negu to reikalaujama Lietuvos Respublikos BPK 331, 332 straipsniuose, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis nevisiškai atitiko Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio reikalavimus. Byloje įrodymų visetas buvo išanalizuotas, siekiant pašalinti tarp įrodymų esančius prieštaravimus, ištirtos nuteistųjų iškeltos versijos, buvo įvertinti nuteistuosius teisinantys ir kaltinantys įrodymai, bei įvertinus įrodymus tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje ir susiejus juos į visumą buvo padarytos atitinkamos motyvuotos išvados. Taip pat pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjimo teisme ribas (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis), nes nuteisė T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą - taip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje), nors dėl tokios veikos T. B. nebuvo kaltinamas. Skundžiamas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio reikalavimų, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažįstant nuteistuosius kaltais ir paskiriant jiems bausmes prie kiekvienos nusikalstamos veikos nurodoma, kad jie nuteisiami pagal pirmą, antrą ir t. t. epizodą pagal kaltinamąjį aktą. Nuosprendis yra vientisas procesinis dokumentas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos BPK 302-307 straipsnių reikalavimus. Kaltinamasis aktas nėra nuosprendžio sudedamoji dalis, būtent nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti aiškiai nurodoma, už kokią nusikalstamą veiką asmuo yra nuteisiamas ir nubaudžiamas, be jokių nuorodų į kaltinamąjį aktą ar kokį nors kitą procesinį dokumentą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, ištaisant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje padarytą techninę klaidą (Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnis), T. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant T. B. tęsti darbą bei mokėti civiliniams ieškovams teismo nuosprendžiu priteistą žalą. Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tačiau nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negali būti pritaikytas atskira nutartimi, kuria ištaisomi neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimai, aiškios aritmetinės klaidos ar kiti netikslumai (Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnis). Taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmę nuosprendis yra keičiamas iš esmės. Todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui jau priėmus nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK VI dalyje (Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme) nustatyta tvarka, o ne kaip šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnio (Klaidų nuosprendyje ištaisymas) tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis dalyje dėl T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis) nėra teisėta. Šis klausimas iš naujo išsprendžiamas šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu.
9. Nuteistieji M. B. ir M. L. apeliaciniuose skunduose iš esmės ginčija savo kaltę ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, prašo priimti jų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis T. B. neginčija savo kaltės ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su priteisto civilinio ieškinio atlyginimo būdu, o būtent, jog pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu kartu su kitais nuteistaisiais pritaikė solidariąją atsakomybę.
10. Nuteistasis M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2006 metų buvo UAB „L.“ direktorius ir akcininkas, o nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. birželio 5 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl UAB „L.“ ūkinėje veikloje nedalyvavo, teikė tik konsultacinio pobūdžio paslaugas, darydavo rinkos analizes, UAB „L.“ veikloje dalyvavo kaip pasitarimo balsas, domėjosi kaip sekasi įmonei, tačiau sutarčių nesudarinėjo ir nepasirašinėjo, jos buvo sudaromos ne M. B. siūlymu. M. B. neigė dalyvavęs sudarant sutartį tarp UAB „L.“ ir UĮ „S. S.“, iš UĮ „S. S.“ nepažįsta nei vieno asmens. M. B. būnant vaiko priežiūros atostogose UAB „L.“ vadovavo T. B. M. B. neigė pasisavinęs UAB „L.“ pinigus bei padirbinėjęs dokumentus. M. B. neigė buvęs susijęs darbiniais santykiais su UAB „R. T.‘ ir dalyvavęs šios įmonės ūkinėje veikloje, tačiau pripažino konsultavęs UAB „R. T.“, nes jo draugas M. L. buvo šios įmonės direktorius, o M. B. sesuo viena iš šios įmonės steigėjų. M. B. sutiko su UAB „L.“ padaryta žala, nes buvo šios įmonės akcininkas, bei su UĮ „S. S.“ ir AB „L. G.“ padaryta žala, žadėjo ją atlyginti.
10.1. Nuteistasis M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „L.“ dirbo komercijos direktoriumi, pagrindinės jo funkcijos buvo – transporto užsakymas, konteinerių nuoma ir jų priežiūra. M. L. surado įmonę „P. LLC“, kuri UAB „L.“ išnuomojo konteinerius. M. L. neigė dalyvavęs sudarant sutartis su UAB „L.“ ir UĮ „S. S.“ bei kitomis įmonėmis, todėl nežino, su kuo buvo sudarytos sutartys, kokios buvo jų sąlygos, su klientais nesusitikinėjo ir pavedimų nedarė. M. L. 2009 m. kilo įtarimų dėl UAB „L.“ sunkios finansinės padėties, nes iš įmonės „P. LLC“ jam skambindavo ir sakydavo, jog UAB „L.“ vėluoja su jais atsiskaityti dėl konteinerių nuomos, įmonė „P. LLC“ norėjo nutraukti su UAB „L.“ sutartį ir atsiimti savo konteinerius. M. L. suprato, kad verslas gali žlugti, o įmonė „P. LLC“ pasiūlė M. L. įkurti savo įmonę ir M. L. nuomotis jų įmonės konteinerius, nes jį pažinojo ir juo pasitikėjo. M. L. 2009 m. pabaigoje atidarė savo įmonę UAB „R. T.“, kurioje buvo direktorius ir turėjo 50 proc. akcijų, kitas 50 proc. akcijų turėjo M. B. sesuo. M. L., atidarinėdamas įmonę UAB „R. T.“, tikėjosi M. B. pagalbos, nors ir žinojo, kad pastarasis yra vaiko priežiūros atostogose. M. B. pažinojo klientus, M. L. paprašė M. B., kaip draugo, pagalbos užpildant važtaraščius. M. B. konsultuodavo M. L. kaip draugą. M. L. nurodė, kad įmonė „C. V. LLC“ buvo viena iš UAB „L.“ klientų, M. L. tik girdėjo šios įmonės pavadinimą, tačiau su šia įmone nebendravo ir nieko nežino apie įmonės „C. V. LLC“ įsiskolinimus UAB „L.“, nes M. L. neturėjo priėjimo prie UAB „L.“ finansinių dokumentų. UAB „R. T.“ nebuvo pasirašiusi jokių sutarčių su UAB „L.“, nedirbo su UAB „L.“ ir jokių santykių nepalaikė. M. L. iš UAB „R. T.“ pagal 2010 m. balandžio 1 d. avansinę apyskaitą gavo 2 108 000 Lt, tai buvo įforminta kaip M. L. asmeninė paskola. Iš šių UAB „R. T.“ pinigų apie 1 mln. Lt M. L. paskolino T. B. ir M. B., kad pastarieji atsiskaitytų su UAB „L.“ kreditoriais, padengtų skolas, o kita pinigų dalis, anot M. L., buvo panaudota UAB „R. T.“ nuostoliams padengti už sugedusius krovinius. M. L. neigė tiesiogiai įsigijęs iš UAB „L.“ pervežimo geležinkeliais kodus, nurodė įsigijęs šiuos kodus per tarpininką įmonę „P. LLC“. M. L. pripažino, kad kaltinime nurodytus pervežimus organizavo ir vykdė UAB „L.“, o atsiskaitoma buvo su UAB „R. T.“. M. L. neigė, kad jo UAB „R. T.“ dirbo M. B. ir T. B., tačiau nurodė, kad M. B. kartais į jo įmonę atvažiuodavo 2-3 kartus į savaitę, o kartais ir visą mėnesį jo nematė. M. L. neigia sukčiavęs, jog buvo tyčia susitarta, kad įmonė bankrutuotų. M. L. sutinka su UĮ „S. S.“ ir AB „L. G.“ civiliniais ieškiniais dėl žalos priteisimo.
10.2. Nuteistasis T. B. teisiamajame posėdyje pripažino kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, tačiau nesutiko su šių aplinkybių teisiniu vertinimu, t. y. sutiko, kad UĮ „S. S.“ ir AB „L. G.“ buvo padaryta žala, tačiau nesutiko, kad ši žala atsirado dėl apgaulės, vykdyto sukčiavimo bei turto pasisavinimo. Anot T. B., tuo laiku buvo labai sunkūs metai, visame pasaulyje buvo ekonominė krizė, krito kainos, nemažai įmonių patyrė didelius nuostolius, bankrutavo, ir tai tiesiogiai neigiamai įtakojo ir UAB „L.“ komercinę-ūkinę veiklą, jos rezultatus ir atsiradusias pasekmes. T. B. paaiškino, kadangi tarp įmonių UAB „L.“, UAB „R. T.“, „P. LLC“ ir „C. V. LLC“ buvo ūkiniai komerciniai santykiai, todėl pinigai už UAB „L.“ suteiktas paslaugas buvo pervesti į UAB „R. T.“. Pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją, buvo nuspręsta, kad atsiskaitymai vyks tokia tvarka. Dėl UAB „L.“ ir įmonės „C. V. LLC“ tarpusavio verslo santykių T. B. paaiškino, kad nesutinka, jog buvo pagaminti netikri suklastoti dokumentai, t. y. sutartys bei sąskaitos faktūros. Priešingai nei nurodoma kaltinime, sutartis buvo sudaryta ir tuo pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros. Be to, byloje pagal šias sąskaitas faktūras yra vežimo dokumentai, t. y. kiekvienoje sąskaitoje faktūroje yra nurodyti vagonai, už kurių pervežimą yra išrašytos sąskaitos faktūros. Visi vagonų važtaraščiai (SMGS) pagal šias sąskaitas yra byloje. Pasirašydamas sutartį su „C. V. LLC“, T. B. neturėjo galimybės Jungtinių Amerikos Valstijų įmonių registruose patikrinti „C. V. LLC“ finansinės būklės. Kadangi įmonė „C. V. LLC“ buvo įregistruota Jungtinėse Amerikos Valstijose, abejonių dėl įmonės patikimumo nekilo. Be to, įmonė UAB „L.“ su įmone „C. V. LLC“ anksčiau bendradarbiavo pervežant lengvuosius automobilius. T. B. parodė, kad UAB „L.“ su AB „L. G.“ bendradarbiavo ir atsiskaitė už visas kitas sąskaitas nuo UAB „L.“ įkūrimo pradžios, t. y. nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2009 m. pabaigos - 2010 m. pradžios; liko neapmokėtos tik tos sąskaitos, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Nors 2009 m. rinkoje buvo nemažai pervežimų iš Klaipėdos uosto, deja 2009 m. liepos mėn. - 2009 m. gruodžio mėn. UAB „L.“ gaudavo mažus ir visiškai nepelningus užsakymus, dažniausiai išvažiuodavo ne visos platformos su konteineriais. Likusios platformos su konteineriais prastovėdavo Klaipėdoje ir už tai, kad vagonai stovėdavo Klaipėdoje, papildomai buvo skaičiuojamos prastovos. Prastovų per visą nuomos laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. buvo daug. Jeigu konteineriai nebūtų stovėję ir visi konteineriai būtų važiavę pilnai pakrauti bei nebūtų taip nukritusios kainos, jokie labai dideli nuostoliai nebūtų susidarę, o UAB „L.“ būtų turėjusi pakankamai lėšų ne tik pilnai atsiskaityti su UĮ „S. S.“ bei AB „L. G.“, bei turėjusi pakankamai daug laisvų lėšų kitoms UAB „L.“ reikmėms.
11. Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UĮ „S. S.“ atžvilgiu) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
11.1. Apeliantų M. L. ir M. B. manymu, jų veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Anot apeliantų, jokiais jų veiksmais turtinės prievolės nebuvo išvengta, t. y. UAB „L.“ prievolė UĮ „S. S.“ nepasibaigė ir nebuvo panaikinta, tiesiog galimai dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo apsunkinta (sumažėjo) kreditoriaus galimybė atgauti visą įsiskolinimą Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Pasak M. B., jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, kad M. B. ar kiti nuteistieji būtų turėję išankstinį ketinimą išvengti turtinės prievolės UĮ „S. S.“, tuo labiau, kad M. B. ar kitų nuteistųjų veiksmais (kokie jie bebūtų) UAB „L.“ prievolė UĮ „S. S.“ neišnyko, dalis įsipareigojimų buvo įvykdyta ir pan. Taigi, šiuo atveju veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį nėra ir kito privalomojo sukčiavimo sudėties elemento - iš anksto susiformavusios tyčios sukčiauti. Nuteistojo M. B. nuomone, šiuo atveju galima kelti klausimą ne dėl atsakomybės už sukčiavimą, o tik dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnį už turtinės žalos padarymą apgaule. Nuteistasis M. L. nurodo, kad UAB „L.“ vardu jokių sutarčių nesudarinėjo, nesusitikinėjo su bendrovės kreditoriais, jokių finansinių dokumentų nematė ir apskritai nebuvo atsakingas už finansines operacijas, todėl objektyviai negalėjo sukčiauti šios įmonės vardu ir interesais, tuo labiau, kad UĮ „S. S.“ atžvilgiu apgaulė, sąlygojusi turto perdavimą ar turtinės teisės panaikinimą (pasibaigimą), apskritai nebuvo naudota. M. L. ir M. B. nesutinka ir dėl bendrininkavimo padarant šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.
11.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (pvz., tyčia tampant beturčiu, turtą perleidžiant kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, t. y. tyčia sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Sukčiavimo kaip nusikaltimo esmė – apgaulės panaudojimas, užvaldant turtą, išvengiant turtinės prievolės arba ją panaikinant. Apgaulės panaudojimas – esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė gali būti panaudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę į turtą siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Teismų praktikoje išskiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti. Apgaulė – tai turto savininko ar kito asmens, turinčio teisę į turtą, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė pasireiškia asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nuo kitų apgaulės būdų skiriasi tuo, kad turtas užvaldomas neklastojant jokių dokumentų, neklaidinant nukentėjusiojo dėl skolininko asmenybės. Todėl įrodinėjant sukčiavimą, svarbu išsiaiškinti, ar sandorio sudarymo metu (pvz., imant paskolą) asmuo turėjo tyčią jos negrąžinti, turtą pasisavinti ir pasunkinti prievolės išieškojimą iš kaltininko. Kaltininko sumanymas paprastai lydymas tam tikrų veiksmų, kurie daromi po to, kai turtas jam perduodamas. Jie atskleidžia ar kaltininkas, sudarydamas sandorį, turėjo tyčią piktnaudžiaujant kito asmens pasitikėjimu užvaldyti turtą ir jo negrąžinti teisėtam valdytojui ar tokios tyčios nebuvo. Teismas turi nustatyti ir įvertinti, kiek tie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Jei tyčia nevykdyti sandorio, negrąžinti paskolos kilo po kurio laiko paėmus paskolą ar net grąžinus dalį paskolos, galima kelti klausimą ne dėl atsakomybės už sukčiavimą, o dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnį už turtinės žalos padarymą apgaule. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį svarbu, kad apgaulė sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko teisės į turtą ar jo ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ar turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Jei sumanymas nevykdyti sutarties, negrąžinti paskolos kilo dėl iškilusių sunkumų vykdant sutartį ar kitų po sutarties sudarymo atsiradusių aplinkybių ir kaltininkas dėl to padarė apgaulės veiksmus ar kitus veiksmus, pasunkinančius prievolės vykdymą, atsakomybė gali iškilti pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnį. Jeigu teisėtai gauta paskola negrąžinama dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklaususių nuo skolininko valios, neturėjus išankstinio tikslo paskolos negrąžinti, tokia paskolos gavėjo veika iš viso neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
11.4. Vienas požymių, skiriančių sukčiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje, nuo turtinės žalos padarymo apgaule, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnyje, yra tyčios įgyti svetimą turtą panaudojant apgaulę susiformavimo momentas. Jeigu tyčia vengti privalomų įmokų ar mokėjimų už nurodytus veiksmus susiformuoja iki sandorio, kurio pagrindu atsiranda tokia prievolė sudarymo momento ir egzistuoja nuo pat jo vykdymo pradžios, tokia veika paprastai vertinama kaip sukčiavimas. Taip pat sprendžiant, ar kaltininko veika atitinka turtinės žalos padarymo apgaule (Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnis) ar sukčiavimo požymius, atsižvelgtina ir į tokios veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, nukentėjusiajam padarytą žalą ir pan.
11.5. Sudarant sutartis dėl materialių vertybių tarp piliečių ar juridinių asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo, ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje. Taigi kiekvienu atveju būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys, jam sudarant atitinkamus sandorius. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė, dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan.).
11.6. Baltarusijos Respublikos UĮ „S. S.“ (ekspeditorius), atstovaujama direktoriaus pavaduotojo A. T. ir UAB „L.“ (klientas), atstovaujama direktoriaus T. B., 2009 m. spalio 9 d. sudarė transporto - ekspedijavimo paslaugų sutartį. Sutarties dalykas - klientas paveda, o ekspeditorius įsipareigoja už atlygį kliento naudai ir kliento sąskaita organizuoti transporto - ekspedijavimo paslaugų, susijusių su krovinių gabenimu geležinkelio transportu pagal kliento nurodytus kiekius ir jo pasirinktu maršrutu, komplekso vykdymą vadovaujantis ekspedijavimo pavedimais (paraiškomis). Tarp UĮ „S. S.“ ir UAB „L.“ 2009 m. spalio 9 d. pasirašytos ekspedijavimo paslaugų sutarties sąlygų nėra numatyta, kad ekspeditorius iš kliento reikalautų išankstinio apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad apmokėjimo sąlygos nustatomos už kiekvieną atskirą pervežimą šalių susitarimu ir patvirtinamos papildomu susitarimu. Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad klientas su ekspeditoriumi atsiskaito pinigines lėšas pervesdamas į atsiskaitomąją ekspeditoriaus sąskaitą arba kitu galiojančiu teisės aktų leistinu būdu (T. 1, b. l. 86-104; T. 63, b. l. 3-21). Tarp UĮ „S. S.“ ir UAB „L.“ 2009 m. spalio 29 d. buvo pasirašytas 2009 m. spalio 9 d. sutarties papildomas susitarimas Nr. 7, kuriuo nustatytos apmokėjimo sąlygos – 7 kalendorinės dienos nuo pradinės stoties antspaudo (T. 1, b. l. 97; T. 63, b. l. 14). Tarp UĮ „S. S.“ ir UAB „L.“ 2009 m. lapkričio 5 d. buvo pasirašytas 2009 m. spalio 9 d. sutarties papildomas susitarimas Nr. 8, kuriuo nustatytos apmokėjimo sąlygos – 30 kalendorinių dienų nuo pradinės stoties antspaudo datos (T. 1, b. l. 98; T. 63, b. l. 15). Tarp UĮ „S. S.“ ir UAB „L.“ 2009 m. lapkričio 10 d. buvo pasirašytas 2009 m. spalio 9 d. sutarties papildomas susitarimas Nr. 9, kuriuo nustatytos apmokėjimo sąlygos – 30 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo datos (pagal pradinės stoties antspaudo datą). Taip pat nurodyta, kad jeigu kliento debitorinė skola viršija 200 000 JAV dolerių, tai kitos instrukcijos su pervežimo kodais ekspeditorius neišduoda (T. 1, b. l. 103; T. 63, b. l. 20). UĮ „S. S.“ ir UAB „L.“ reguliariai pasirašydavo atliktų darbų ir tarpusavio atsiskaitymų pagal 2009 m. spalio 9 d. transporto - ekspedijavimo paslaugų sutartį. Aktus pasirašė UĮ „S. S.“ vardu direktoriaus pavaduotojas A. T., o UAB „L.“ vardu direktorius T. B.
11.7. Liudytojas V. P., UĮ „S. S.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad pasiūlė UAB „L.“ direktoriui T. B. pirkti iš jo įmonės pervežimo geležinkeliais kodus, tačiau tuo metu šis pasiūlymas dėl tarifų kainos T. B. netenkino, T. B. įmonė tuo metu dirbo su Latvijos įmone. Tačiau praėjus metams T. B. paskambino ir priėmė UĮ „S. S.“ pasiūlymą dėl pervežimo geležinkeliais kodų, pasirašė sutartį, UAB „L.“ buvo suteiktas kreditas ir mokėjimo atidėjimas. Prieš Naujuosius metus UAB „L.“ paprašė padidinti kredito sumą ir prailginti apmokėjimo terminą, t. y. iki 200 000 JAV dolerių, atidedant apmokėjimo terminą iki 30 dienų, nes UAB „L.“ laukė pinigų iš klientų. Paskui liudytojas sužinojo, kad visi UAB „L.“ klientai buvo atsiskaitę, o kartais pinigus, UAB „L.“ prašymu, pervesdavo į kitos įmonės sąskaitą. UAB „L.“ balanso suma buvo apie 200 000 dolerių, UAB „L.“ niekada visiškai nepadengė visos skolos, sumokėdavo dalį skolos ir vėl imdavo naujus kodus; UĮ „S. S.“ su UAB „L.“ pradėjo dirbti 2009 m. spalio mėn., o paskutinis UAB „L.“ mokėjimas buvo 2010 m. sausio mėn. Paskui liudytojas važtaraščiuose pamatė ne UAB „L.“ pavadinimą, o kitos įmonės pavadinimą - UAB „R. T.“, nors sutartis buvo sudaryta tik su UAB „L.“. T. B. kreipėsi į UĮ „S. S.“ su pasiūlymu bendradarbiauti, kai kitos įmonės su T. B. įmone jau nebedirbo, neteikė kodų dėl įsiskolinimų Latvijos ir Rusijos įmonėms. UAB „L.“ buvo pateikusi atsiskaitymo grafikus, tačiau nei viena įmoka nebuvo sumokėta.
11.8. Specialisto išvadose nurodyta, kad UAB „L.“ 2008 metus baigė turėdama 76 432 Lt grynojo pelno, bendrovės turtas 452 951 Lt viršijo turimas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. UAB „L.“ skolos 2009 m. sausio 1 d. pradžiai viršijo daugiau nei pusę turto vertės, todėl bendrovė jau turėjo sunkumų vykdant įsipareigojimus. UAB „L.“ 2009 m. baigė turėdama 718 872 Lt nuostolį. UAB „L.“ 2010 m. sausio 1 d. pradžiai turėjo turto 2 420 494 Lt sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 662 837 Lt. UAB „L.“ įsipareigojimai ir mokėtino sumos 242 343 Lt viršijo turimą turtą. UAB „L.“ skolos 2010 m. sausio 1 d. pradžiai viršijo 242 343 Lt turimo turto vertę, todėl bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki, turėjo sunkumų vykdant įsipareigojimus - bendrovės turto nepakako įsipareigojimams apmokėti. Iš UAB „L.“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „L.“ 2010 m. gegužės 11 d. įmonė patyrė 556 278 Lt nuostolį. UAB „L.“ 2010 m. gegužės 11d. turėjo turto 2 031 643 Lt sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 830 264 Lt. Bendrovės įsipareigojimai ir mokėtino sumos 798 621 Lt viršijo turimą turtą, t. y. bendrovės finansinė padėtis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės mėn. 11 d. ženkliai pablogėjo. UAB „L.“ skolos 2010 m. gegužės 11 d. pradžiai 798 621 Lt viršijo turimo turto vertę, todėl bendrovės ekonominė padėtis dar pablogėjo, turėjo sunkumų vykdant įsipareigojimus - bendrovės turto nepakako įsipareigojimams apmokėti. UAB „L.“ ekonominės būklė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 11d. blogėjo: pelnas nuo + 76 432 Lt smuko iki 556 278 Lt nuostolio; turtas nuo 3 421 233 Lt sumažėjo iki 2 031 643 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2009 m. sumažėjo iki 2 662 837 Lt, tačiau 2010 m. gegužės 11 d. išaugo iki 2 830 264 Lt. 2010 m. gegužės 20 d. T. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“, kuriame nurodė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2008 metų antroje pusėje (T. 20, b. l. 126-128). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „L.“ iškelta bankroto byla (T. 20, b. l. 146-147). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „L.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (T. 3, b. l. 95). 2009 m. spalio 20 d. buvo įsteigta UAB „R. T.“, kurios steigėjai buvo M. L. ir I. B. (T. 26, b. l. 15-19). VĮ „Registrų centras“ UAB R. T.“ įregistruota 2009 m. lapkričio 12 d. (T. 26, b. l. 34-35).
11.9. UAB „L.“ turtinė padėtis 2009 m. spalio 9 d. sutarties dėl transporto - ekspedijavimo paslaugų teikimo su UĮ „S. S.“ sudarymo metu buvo sunki. Tačiau UĮ „S. S.“ iš UAB „L.“ nereikalaudama išankstinio apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o nuo 2009 m. lapkričio 10 d. nustatydama apmokėjimo terminą per 30 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo dienos (pagal pradinės stoties spaude nurodytą datą) ir suteikdama 200 000 JAV dolerių leistiną debitorinį įsiskolinimą, sudarė UAB „L.“ palankias sąlygas laiku atsiskaityti su UĮ „S. S.“. Iš specialisto išvados matyti, kad pagal paraiškas pervežimams Nr. 1/126, 1/128, 4/129, 5/131, 3/132, 9/144, 11/150/RUS191, 13/162 UAB „L.“, gavusi iš UĮ „S. S.“ sąskaitas už suteiktas paslaugas, iš karto išrašydavo sąskaitas įmonėms, kurioms teikė paslaugas, ir kurios per kelių dienų terminą įmonei UAB „L.“ sumokėdavo visas UAB „L.“ sąskaitose nurodytas sumas (T. 47, b. l. 162-184). UAB „L.“, teikdama krovinių pervežimo paslaugas, gaudavo nemažą pelną (UAB „L.“ išrašydavo sąskaitas kitoms įmonėms su sumomis, kurios buvo 2-6 kartus didesnės nei sumos, nurodytos UĮ „S. S.“ išrašytose sąskaitose įmonei UAB „L.“). UAB „L.“ gavo piniginių įplaukų už krovinių vežimus geležinkeliais vežant krovinius su UĮ „S. S.“ transportavimo geležinkeliais kodais, kuriuos iš UĮ „S. S.“ pirko UAB „L.“. Piniginės įplaukos sudarė 33 588,67 Lt ir 308 344,50 JAV dolerių (T. 47, b. l. 146-147). Nors įmonės su UAB „L.“ pagal jiems išrašytas sąskaitas atsiskaitydavo pakankamai greitai ir sumokėdavo visas sąskaitose nurodytas sumas, o UAB „L.“ iš suteiktų paslaugų turėjo nemažą pelną, tačiau iš specialisto išvadoje pateiktos UĮ „S. S.“ ir UAB „L.“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų lentelės matyti, kad nuo pat pradžių UAB „L.“ įmonei UĮ „S. S.“ pagal visus šešis atliktų darbų ir tarpusavio atsiskaitymų aktus mokėjo nepilnai, pastoviai turėjo įsiskolinimą UĮ „S. S.“ (T. 47, b. l. 134). Tai patvirtina ir liudytojo V. P., UĮ „S. S.“ direktoriaus, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad UAB „L.“ sumokėdavo tik dalį skolos tam, kad vėl galėtų paimti naujus kodus. Iš UAB „L.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) JAV dolerių, esančios „DnB Nord“ banke, 2009 m. spalio - 2010 sausio mėnesiais UĮ „S. S.“ už suteiktas paslaugas pervesta 267 939,00 JAV dolerių (pagal Lietuvos banko 2010-01-31 d. valiutų kursą (267 939,00 x 2,4562 = 658 111,77 Lt)), iš jų 87 803,00 JAV dolerių UĮ „S. S.“ pervesta 2010 m. sausio mėn. (T. 47, b. l. 134). UAB „L.“ skola UĮ „S. S.“ 2010 m. sausio 31 d., abiem pusėms suderinus mokėjimus už suteiktas paslaugas, sudarė 212 182,15 JAV dolerių arba 521 161,80 Lt (pagal Lietuvos banko 2010-01-31 d. valiutų kursą (212 182,15 x 2,4562 = 521 161,80 Lt)) (T. 47, b. l. 134).
11.10. Byloje nustatyta, kad už krovinių gabenimą, nurodant tuos pačius vagonų numerius bei gabenimo kodus, kuriuos UĮ „S. S.“ suteikė UAB „L.“, įmonė UAB „L.“ už ekspedijavimo paslaugas išrašė 6-ias sąskaitas kitai įmonei – „C. V. LLC“, negu nurodyta pareiškimuose pervežimui, ir iš „C. V. LLC“ apmokėjimo negavo, taip pat už krovinių gabenimą, nurodant tuos pačius vagonų numerius bei gabenimo kodus, kuriuos UĮ „S. S.“ suteikė UAB „L.“, UAB „R. T.“ išrašė sąskaitas kitoms įmonėms ir iš šių įmonių už suteiktas transportavimo paslaugas UAB „R. T.” gavo apmokėjimą.
1) UAB „L.“ 2009 m. lapkričio mėn. įmonei UĮ „S. S.“ pateikė paraišką pervežimams Nr. 12/161. Pervežimo periodas 2009 m. lapkričio mėn.; krovinio siuntėjas – UAB „B.“; krovinio gavėjas RAB „P. S.“; krovinys – silkė; mokėtojai: Lietuva - L.; Baltarusija, Rusija, KZCH, Uzbekistanas - SIFUD. Paraišką pateikė T. B.
UĮ „S. S.“ 2009 m. lapkričio 10 d. UAB „L.“ pateikė instrukciją Nr. 161, kurioje nurodytas SIFUD kodas 4300015358. Važtaraščių (forma KR-52 24-LG) 27 skiltyje nurodyti DGV 37422813 ir vagonai 94517109, 94375516, 94366630, 94518065, 94360120, 94710241. UĮ „S. S.“ 2009 m. lapkričio 10 d. įmonei UAB „L.“ išrašė sąskaitą Nr. 149 už transporto - ekspeditorių paslaugas RŽD, KZCH, Baltarusijos ir Uzbekistano teritorijose 19 006,00 JAV dolerių sumai. UĮ „S. S.“ 2010 m. vasario 9 d. UAB „L.“ išrašė sąskaitą Nr. 003 už 35 proc. pirminio tarifo priemoką už transporto - ekspeditorių paslaugas.
UAB „L.“ įmonei UAB „B.“ sąskaitos už vagonų DGV 37422813, 94517109, 94375516, 94366630, 94518065, 94360120 ir 94710241 ekspedijavimo paslaugas neišrašė ir bendrovės apskaitoje neapskaitė. UAB „L.“ 2009 m. lapkričio 19 d. už vagonų DGV 37422813, 94517109, 94375516, 94366630, 94518065, 94360120 ir 94710241 ekspedijavimo paslaugas PVM sąskaitą LGM Nr. 01672 išrašė įmonei „C. V. LLC“ (USA), kurioje nurodyta suma apmokėjimui 139 540,93 Lt (60 183,27 JAV dolerių); sąskaitą išrašė direktorius T. B. Įmonė „C. V. LLC“ (USA) į UAB „L.“ sąskaitą pinigų už ekspedijavimo paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje LGM Nr. 01675, nepervedė. UAB „L.“ debitorių registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“ 139 540,93 Lt įsiskolinimo suma atvaizduota 505 sąskaitos „Suteiktų paslaugų pajamos“ Kredite.
UAB „R. T.“ 2009 m. lapkričio 19 d. įmonei „D. C. LTD“ (Dominica) išrašė PVM sąskaitą RTL Nr. 00001 už vagonų DGV 37422813, 94517109, 94375516, 94366630, 94518065, 94360120 ir 94710241 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 139 540,93 Lt (60 183,27 JAV dolerių); sąskaitą išrašė direktorius M. L. Pridėtos transporto važtaraščių (forma KR-52 24-LG) kopijos, kurios identiškos UAB „L.“ apskaitoje apskaitytiems važtaraščiams.
Įmonė „D. C. LTD“ (Dominica) įmonei UAB „R. T.“ už ekspedijavimo paslaugas pagal sąskaitą RTL Nr. 00001 2009 m. lapkričio 19 d. pervedė 60 183,27 JAV dolerių (139 540,93 Lt). Gauta suma apskaityta UAB „R. T.“ Debitorių registro „241 Pirkėjų įsiskolinimas“ debete ir 505 sąskaitos „Suteiktų paslaugų pajamos“ kredite 139 540,93 Lt suma. UAB „B.“ pranešė, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ nuo 2009 m. birželio 11 d. neteikė UAB „B.“ jokių ekspedijavimo ir pervežimo paslaugų.
2) UAB „L.“ 2009 m. gruodžio mėn. įmonei UĮ „S. S.“ pateikė paraišką pervežimams Nr. 18/199. Pervežimo periodas 2009 m. gruodžio mėn.; krovinio siuntėjas – UAB „B.“; krovinio gavėjas RAB „P. S.“; krovinys – silkė; mokėtojai: Lietuva - L.; Baltarusija, Rusija, KZCH, Uzbekistanas - SIFUD. Paraišką pateikė T. B.
UĮ „S. S.“ 2009 m. gruodžio 7 d. įmonei UAB „L.“ pateikė instrukciją Nr. 199, kurioje nurodytas SIFUD kodas 4300015358. Važtaraščių (forma KR-52 24-LG) 27 skiltyje nurodyti DGV 37423407 ir vagonai 94234176, 94797065, 94363512, 94513744, 94230653, 94514627. UĮ „S. S.“ 2009 m. gruodžio 8 d. įmonei UAB „L.“ išrašė sąskaitą Nr. 188 už transporto - ekspeditorių paslaugas RŽD, KZCH, Baltarusijos ir Uzbekistano teritorijose 19 293,00 JAV dolerių sumai. UĮ „S. S.“ 2010 m. vasario 3 d. UAB „L.“ išrašė sąskaitą Nr. 017 už transporto užlaikymą 6 970 JAV dolerių sumai.
UAB „L.“ įmonei UAB „B.“ sąskaitos už ekspedijavimo paslaugas neišrašė ir bendrovės apskaitoje neapskaitė. UAB „L.“ 2009 m. gruodžio 31d. sąskaitą už vagonų DGV 37423407, 94234176, 94797065, 94363512, 94513744, 94230653 ir 94514627 ekspedijavimo paslaugas PVM sąskaitą LGM Nr. 01700 išrašė įmonei „C. V. LLC“ (USA), kurioje nurodyta suma apmokėjimui 144 975,55 Lt (60 275,88 JAV dolerių); sąskaitą išrašė direktorius T. B. Įmonė „C. V. LLC“ į UAB „L.“ sąskaitą pinigų už ekspedijavimo paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje LGM Nr. 01675, nepervedė. UAB „L.“ apskaitoje 144 975,55 Lt pajamos atvaizduotos 505 sąskaitoje „Suteiktų paslaugų pajamos“ ir „C. V. LLC“ (USA) įsiskolinimas sąskaitoje „241 Pirkėjų įsiskolinimas“.
UAB „R. T.“ įmonei „D. C. LTD“ (Dominica) 2009 m. gruodžio 9 d. išrašė PVM sąskaitą RTL Nr. 00004 už vagonų DGV 37423407, 94234176, 94797065, 94363512, 94513744, 94230653 ir 94514627 ekspedijavimo paslaugas bei 2009 gruodžio 17 d. sąskaitą RTL Nr. 0007 už minėtų vagonų prastovas; sumos apmokėjimui 140 653,76 Lt (60 275,88 JAV dolerių) ir 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34 Lt). Sąskaitas išrašė direktorius M. L. Skirtumas tarp UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ išrašytų sąskaitų litais susidarė dėl kintančio valiutų kurso. Valiutų kursas LTL/JAV dolerių nurodytas sąskaitose. Pridėtos transporto važtaraščių (forma KR-52 24-LG) kopijos, kurios identiškos UAB „L.“ apskaitoje apskaitytiems važtaraščiams.
Įmonė „D. C. LTD“ (Dominica) UAB „R. T.“ už ekspedijavimo paslaugas pagal sąskaitą RTL Nr. 00004 2009 m. gruodžio 14 d. pervedė 60 269,88 JAV dolerių (140 653,76 Lt), o pagal sąskaitą RTL Nr. 0007 2010 m. sausio 6 d. – 11 448,00 JAV dolerių (27 223,34), iš viso 71 717,88 JAV dolerių (167 877,10 Lt). Gauta suma apskaityta UAB „R. T.“ 2009 m. gruodžio mėn. debitorių registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“ ir 505 sąskaitoje „Suteiktų paslaugų pajamos“ 139 540,93 Lt suma. UAB „B.“ pranešė, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ nuo 2009 m. birželio 11 d. neteikė UAB „B.“ jokių ekspedijavimo ir pervežimo paslaugų.
3) UAB „L.“ 2009 m. gruodžio mėn. įmonei UĮ „S. S.“ pateikė paraišką pervežimams Nr. 20/206. Pervežimo periodas 2009 m. gruodžio mėn.; krovinio siuntėjas – UAB „J.“; krovinio gavėjas SMR „S. T.O.“; krovinys - šaldyti naminių vištų ketvirčiai; mokėtojai: Lietuva - L.; Baltarusija, Rusija, Kazachstanas, Uzbekistanas - SIFUD. Paraišką pateikė T. B.
UĮ „S. S.“ 2009 m. gruodžio 11d. UAB „L.“ pateikė instrukciją Nr. 206, kurioje nurodytas SIFUD kodas 4300015358. Važtaraščių (forma KR-52 24-LG) 27 skiltyje nurodyti DGV 37423472 ir vagonai 94772837, 94753522, 94418811, 94796927, 94352507, 94641644. UĮ „S. S.“ 2009 m. gruodžio 14 d. UAB „L.“ išrašė sąskaitą Nr. 197 už transporto ekspedijavimo paslaugas 20 948,00 JAV dolerių sumai.
UAB „L.“ įmonei UAB „J.“ sąskaitos už vagono DGV 37423472 ir vagonų 94772837, 94753522, 94418811, 94796927, 94352507, 94641644 ekspedijavimo paslaugas neišrašė ir bendrovės apskaitoje neapskaitė. UAB „L.“ 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą LGM Nr. 01699 už vagono DGV 37423472 ir vagonų 94772837, 94753522, 94418811, 94796927, 94352507, 94641644 ekspedijavimo paslaugas išrašė įmonei „C. V. LLC“ (USA), kurioje nurodyta suma apmokėjimui 155 282,02 Lt (64 560,96 JAV dolerių). Sąskaitą išrašė direktorius T. B. Įmonė „C. V. LLC“ (USA) į UAB „L.“ sąskaitą pinigų už ekspedijavimo paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje LGM Nr. 01675, nepervedė. UAB „L.“ debitorių registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“ 155 282,02 Lt suma apskaityta 505 sąskaitoje „Suteiktų paslaugų pajamos“.
UAB „R. T.“ 2009 m. gruodžio 9 d. UAB „J.“ išrašė PVM sąskaitą RTL Nr. 00005 už vagonų DGV 37423472, 94772837, 94753522, 94418811, 94796927, 94352507 ir 94641644 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 150 653,00 Lt (64 560,96 JAV dolerių). Sąskaitą išrašė direktorius M. L. (skirtumas tarp UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ išrašytų sąskaitų litais susiarė dėl kintančio valiutų kurso. Valiutų kursas LTL/JAV dolerių nurodytas sąskaitose). Pridėtos transporto važtaraščių Forma KR-52 24-LG kopijos, kurios identiškos UAB „L.“ apskaitoje apskaitytiems važtaraščiams.
UAB „J.“ įmonei UAB „R. T.“ už ekspedijavimo paslaugas pagal sąskaitą RTL Nr. 00005 2009 gruodžio 16 d. pervedė 59 000,00 JAV dolerių ir 2010 m. sausio 6 d. - 3 560,96 JAV dolerių, iš viso 62 560,96 JAV dolerių (147 936,29 Lt). Gauta suma apskaityta UAB „R. T.“ 2009 m. gruodžio mėn. debitorių registre sąskaitoje „241 Pirkėjų įsiskolinimas“ ir sąskaitoje 505 „Suteiktų paslaugų pajamos“.
4) UAB „L.“ 2009 m. gruodžio mėn. įmonei UĮ „S. S.“ pateikė paraišką pervežimams Nr. 21/207. Pervežimo periodas 2009 m. gruodžio mėn.; krovinio siuntėjas – UAB „G. T.“; krovinio gavėjas IĮ „B.“; krovinys - šaldyta žuvis; mokėtojai: Lietuva - L.; Latvija, Rusija - SIFUD. Paraišką pateikė T. B.
UĮ „S. S.“ 2009 m. gruodžio 14 d. UAB „L.“ pateikė instrukciją Nr. 207, kurioje nurodytas SIFUD kodas 4300015358. Važtaraščių (forma KR-52 24-LG) 27 skiltyje nurodyti DGV 37425444 ir vagonai 94729316, 94233269, 94818002, 94346442, 94772720, 94235009. UĮ „S. S.“ 2010 m. vasario 5 d. UAB „L.“ išrašė sąskaitą Nr. 031 už transporto vėlavimą Latvijos teritorijoje 592,06 JAV dolerių sumai.
UAB „L.“ įmonei UAB „G. T.“ sąskaitos už vagonų DGV 37425444, 94729316, 94233269, 94818002, 94346442, 94772720 ir 94235009 ekspedijavimo paslaugas neišrašė ir bendrovės apskaitoje neapskaitė. UAB „L.“ už vagonų DGV 37425444, 94729316, 94233269, 94818002, 94346442, 94772720 ir 94235009 ekspedijavimo paslaugas 2009 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą LGM Nr. 01675 išrašė įmonei „C. V. LLC“ (USA), kurioje nurodyta suma apmokėjimui 138 952,49 Lt (58 432,50 JAV dolerių). Sąskaitą išrašė direktorius T. B. Įmonė „C. V.“ (USA) į UAB „L.“ sąskaitą pinigų už ekspedijavimo paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje LGM Nr.01675, nepervedė. UAB „L.“ apskaitoje 138 952,49 Lt suma apskaityta debitorių registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“ ir 505 sąskaitoje „Suteiktų paslaugų pajamos“.
UAB „R. T.“ 2009 m. gruodžio 17 d. UAB „G. T.“ išrašė PVM sąskaitą RTL Nr. 00006 už vagonų DGV 37425444, 94729316, 94233269, 94818002, 94346442, 94772720 ir 94235009 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 138 952,49 Lt (58 432,50 JAV dolerių). Sąskaitą išrašė direktorius M. L. Pridėtos transporto važtaraščių Forma KR-52 24-LG kopijos, kurios identiškos UAB „L.“ apskaitoje apskaitytiems važtaraščiams.
UAB „G. T.“ įmonei UAB „R. T.“ už ekspedijavimo paslaugas pagal sąskaitą RTL Nr. 00006 2009 gruodžio 23 d. pervedė 138 952,49 Lt (58 432,50 JAV dolerių). Gauta suma apskaityta UAB „R. T.“ 2009 m. gruodžio mėn. apskaitoje debitorių registro sąskaitoje „241 Pirkėjų įsiskolinimas“ ir 505 sąskaitoje „Suteiktų paslaugų pajamos“. UAB „G. T.“ pranešė, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ teikė ekspedijavimo paslaugas.
5) UAB „L.“ 2009 m. gruodžio mėn. įmonei UĮ „S. S.“ pateikė paraišką pervežimams Nr. 24/227. Pervežimo periodas 2009 m. gruodžio mėn.; krovinio siuntėjas – UAB „La.“; krovinio gavėjas RAB „N.-O.“; krovinys - šaldyta žuvis; mokėtojai: Lietuva - L.; Latvija, Rusija, Kazachstanas - SIFUD. Paraišką pateikė T. B.
UĮ „S. S.“ 2009 m. gruodžio 22 d. UAB „L.“ pateikė instrukciją Nr. 227, kurioje nurodytas SIFUD kodas 4300015358. Važtaraščių (forma KR-52 24-LG) 27 skiltyje nurodyti DGV 37419553 ir vagonai 9425215, 94543980, 94373776, 94641776, 94233715, 94318920. UĮ „S. S.“ 2009 m. gruodžio 24 d. UAB „L.“ išrašė sąskaitą Nr. 220 už transporto ekspedijavimo paslaugas 16 694,00 JAV dolerių sumai.
UAB „L.“ įmonei UAB „La.“ sąskaitos už DGV 37419553 ir vagonų 9425215, 94543980, 94373776, 94641776, 94233715, 94318920 ekspedijavimo paslaugas neišrašė ir bendrovės apskaitoje neapskaitė. UAB „La.“ pateiktais duomenimis ji neturėjo jokios ūkinės - finansinės veiklos su UAB „L.“ ir UAB „R. T.“. UAB „L.“ 2009 m. gruodžio 29 d. už vagonų DGV 37419553, 9425215, 94543980, 94373776, 94641776, 94233715 ir 94318920 ekspedijavimo paslaugas PVM sąskaitą LGM Nr. 01697 išrašė įmonei „C. V. LLC“ (USA), kurioje nurodyta suma apmokėjimui 129 648,07 Lt (53 999,78 JAV dolerių). Sąskaitą išrašė direktorius T. B. Įmonė „C. V. LLC“ (USA) į UAB „L.“ sąskaitą pinigų už ekspedijavimo paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje LGM Nr. 01697, nepervedė. UAB „L.“ apskaitoje 129 648,07 Lt suma apskaityta 505 sąskaitoje „Suteiktų paslaugų pajamos“ ir Debitorių registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“.
UAB „R. T.“ 2009 m. gruodžio 29 d. UAB „S.“ išrašė PVM sąskaitą RTL Nr. 00008 už DGV 37419553 ir vagonų 9425215, 94543980, 94373776, 94641776, 94233715, 94318920 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 129 648,07 Lt (53 999,78 JAV dolerių). Sąskaitą išrašė direktorius M. L. PVM sąskaita RTL Nr. 00008 apskaityta UAB „R. T.“ registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“. Pridėtos transporto važtaraščių (forma KR-52 24-LG) kopijos, kurios identiškos UAB „L.“ apskaitoje apskaitytiems važtaraščiams.
UAB „S.“ UAB „R. T.“ už ekspedijavimo paslaugas pagal sąskaitą RTL Nr. 00008 2010 sausio 11d. pervedė 4 842,23 JAV dolerių. UAB „S.“ rašto pagrindu įmonė „E. A. LTD“ UAB „R. T.“ 2010 m. sausio 6 d. pervedė 49 157,55 JAV dolerių. Iš viso pervėdė 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt).
6) UAB „L.“ 2010 m. sausio mėn. įmonei UĮ „S. S.“ pateikė paraišką pervežimams Nr. 28/4. Pervežimo periodas 2010 m. sausio mėn.; krovinio siuntėjas – UAB „La.“; krovinio gavėjas A. D.; krovinys - šaldyta žuvis; mokėtojai: Lietuva - S.; Baltarusija, Rusija, Kazachstanas, Uzbekistanas - SIFUD. Paraišką pateikė T. B.
UĮ „S. S.“ 2010 m. sausio 5 d. UAB „L.“ pateikė instrukciją Nr. 4, kurioje nurodytas SIFUD kodas 4300015358. Važtaraščių (forma KR-52 24-LG) 27 skiltyje nurodyti DGV 37422813 ir vagonai 94515459, 94232329, 94753308,94349644, 94818069, 94385234, 94513710, 94258183. UĮ „S. S.“ 2010 m. sausio 11 d. UAB „L.“ išrašė sąskaitą Nr. 3 už transporto ekspedijavimo paslaugas 28 252,00 JAV dolerių sumai.
UAB „L.“ įmonei UAB „La.“ PVM sąskaitos už DGV 37422813 ir vagonų 94515459, 94232329, 94753308, 94349644, 94818069, 94385234, 94513710, 94258183 ekspedijavimo paslaugas neišrašė. UAB „La.“ pateiktais duomenimis ji neturėjo jokios ūkinės - finansinės veiklos su UAB „L.“ ir UAB „R. T.“. UAB „L.“ 2010 m. vasario 22 d. sąskaitą LGM Nr.01704 už DGV 37422813 ir vagonų 94515459, 94232329, 94753308, 94349644, 94818069, 94385234, 94513710, 94258183 ekspedijavimo paslaugas išrašė įmonei „C. V. LLC“ (JAV) 75 000,00 JAV dolerių (192 180,00 Lt) sumai. Sąskaitą išrašė T. B. 192 180,00 Lt už ekspedijavimo paslaugas apskaityti sąskaitos 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ registre.
UAB „R. T.“ 2010 m. sausio 7 d. įmonei „E. A. LTD“ (USA) išrašė PVM sąskaitą RTL Nr. 00009 už DGV 37422813 ir vagonų 94515459, 94232329, 94753308, 94349644, 94818069, 94385234, 94513710, 94258183 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 173 856,93 Lt (72 157,77 JAV dolerių). Sąskaitą išrašė direktorius M. L. PVM sąskaita RTL Nr. 00009 apskaityta UAB „R. T.“ registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“. Pridėtos transporto važtaraščių (forma KR-52 24-LG) kopijos, kurios identiškos prie UAB „L.“ paraiškos pervežimams Nr. 28/4 pridėtiems važtaraščiams.
Įmonė „E. A. LTD“ (USA) UAB „R. T.“ už ekspedijavimo paslaugas pagal sąskaitą RTL Nr. 00009 2010 sausio 14 d. pervedė 72 132,77 JAV dolerių (171 921,24 Lt).
11.11. UAB „L.“ įmonei UĮ „S. S.“ pagal kreditorių sąrašą, sudarytą 2010 m. rugsėjo 14 d., skolinga 212 182,15 JAV dolerių (541 069,06 Lt). UAB „L.“ už ekspedijavimo paslaugas, suteiktas pasinaudojant UĮ „S. S.“ kodais, sąskaitas išrašė ofšorinei įmonei „C. V. LLC“ (JAV), tačiau pinigų pagal išrašytas šešias PVM sąskaitas LGM 01672, LGM 01675, LGM 01697, LGM 01699, LGM 01700 ir LGM 01704 900 579,06 Lt (372 452,39 JAV dolerių) negavo. Už tas pačias paslaugas, atliktas pasinaudojant UĮ „S. S.“ įmonei UAB „L.“ suteiktais kodais, UAB „R. T.“ išrašė sąskaitas įmonėms „E. A. LTD“, „D. C. LTD“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „G. T.“ ir gavo 895 876,12 Lt (379 027,15 JAV dolerių) pajamų.
11.12. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „L.“ ir įmonė „C. V. LLC“ (buveinė: (duomenys neskelbtini)) 2010 m. vasario 25 d. sudarė Krovimų ekspedijavimo sutartį Nr. 2009/03, kurią pasirašė UAB „L.“ atstovas T. B. (nors sutartyje tarp šalių duomenų nurodyti JSC „Logipolija“ duomenys su įmonės UAB „L.“ spaudu) ir „C. V. LLC“ Representative's Manager L. B. Sutartimi vykdytojas (UAB „L.“) įsipareigojo užsakovo („C. V. LLC“) lėšomis organizuoti krovinių vežimą geležinkeliais Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Ukrainos, Kirgizijos teritorijoje ir atlikti su tuo susijusius sutartyje numatytus veiksmus, o Užsakovas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka atsiskaityti bei vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Užsakovas įsipareigojo likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki krovinio pakrovimo išvykimo stotyje dienos, sumokėti 100 procentų dydžio avansą už sutartyje apibrėžtas paslaugas. Sutartis galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pažeidžiant 2010 m. vasario 25 d. Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. 2009/03 sąlygas, avansinių mokėjimų už krovinių gabenimą UAB „L.“ iš įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, tačiau UAB „L.“ įmonei „C. V. LLC“ toliau teikė paslaugas ir už krovinių ekspedijavimo paslaugas, suteiktas pasinaudojant UĮ „S. S.“ kodais, išrašė šešias PVM sąskaitas LGM 01672, LGM 01675, LGM 01697, LGM 01699, LGM 01700 ir LGM 01704 bendrai 900 579,06 Lt sumai (372 452,39 JAV dolerių). Įmonė „C. V. LLC“ už sąskaitose nurodytas ekspedijavimo paslaugas į UAB „L.“ sąskaitas bankuose ar bendrovės kasą pinigų nesumokėjo.
11.13. UAB „L.“ ir įmonės „C. V. LLC“ sutarties pasirašymo data nurodyta 2010 m. vasario 25 d., tačiau UAB „L.“ visas šešias sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ išrašė ankščiau nei buvo sudaryta sutartis su įmone „C. V. LLC“ data, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. vasario 22 d. Iš JAV Teisingumo departamento atsakymų į teisinės pagalbos prašymus matyti, kad Filadelfijos skyrius, peržiūrėjęs korporacijos dokumentus, esančius Naujojo Džersio finansų departamente, Trentone, Naujajame Džersyje, nustatė, jog bendrovė „C. V. LLC“ buvo įregistruota 2000 m. liepos 19 d. Jay W. Trien vardu, o 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo uždaryta; uždarymo priežastis – ribotos atsakomybės bendrovė niekada nepradėjo veiklos (T. 38, b. l. 48-50). JAV tarnyboms patikrinus nurodytą bendrovės „C. V. LLC“ adresą – (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog tokio adreso nėra (T. 38, b. l. 57-58). Šios nurodytos aplinkybės patvirtina UAB „L.“ ir įmonė „C. V. LLC“ pasirašytos sutarties ir jos pagrindu išrašytų sąskaitų fiktyvumą. Taip pat tai, kad pervežimo geležinkeliais paslaugas buvo suteiktos ne įmonei „C. V. LLC“, o įmonėms „E. A. LTD“, „D. C. LTD“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „G. T.“, patvirtina pastarųjų įmonių padaryti apmokėjimai pagal jiems UAB „R. T.“ išrašytas sąskaitas už tas pačias paslaugas su tais pačiais UĮ „S. S.“ transportavimo geležinkeliais kodais, kuriuos iš UĮ „S. S.“ pirko UAB „L.“, kurie nurodyti ir „C. V. LLC“ išrašytose sąskaitose. Liudytojai M. G., UAB „G. T.“ direktorius, bei A. B., UAB „J.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad įmonėms UAB „G. T.“ ir UAB „J.“ krovinių pervežimo geležinkeliais paslaugas teikė UAB „L.“.
11.14. UAB „R. T.“ už krovinių ekspedijavimą geležinkeliais, vežant krovinius su UĮ „S. S.“ transportavimo geležinkeliais kodais, kuriuos iš UĮ „S. S.“ pirko UAB „L.“ (už tų pačių vagonų ekspedijavimo paslaugas, kurias UAB „L.“ tariamai suteikė įmonei „C. V. LLC“), išrašė šešias sąskaitas penkioms įmonėms („E. A. LTD“, „D. C. LTD“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „G. T.“) ir gavo už jas apmokėjimą - 369 610,16 JAV dolerių (873 305,18 Lt). Už šias ekspedijavimo paslaugas, suteiktas pasinaudojant UĮ „S. S.“ kodais, UAB „L.“ gavus pinigus į savo sąskaitas, pinigų atsiskaityti su UĮ „S. S.“ būtų pakakę.
11.15. Byloje nustatyta, kad už tų pačių vagonų ekspedijavimą UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ skirtingoms įmonėms išrašė sąskaitas pasinaudodamos tais pačiais UĮ „S. S.“ įmonei UAB „L.“ suteiktais kodais, be to, UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ prie įmonėms išrašytų sąskaitų už ekspedijavimo paslaugas pridėjo identiškus transporto važtaraščius (jų kopijas). Taip pat iš specialisto išvadoje pateiktos lentelės matyti, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ išrašytose 6-iose sąskaitose visiškai sutapo mokėjimo priežastis (krovinio gabenimo vieta), sąskaitose sutapo sumos (tik 6-oje sąskaitoje sumos skirtumas buvo nedidelis: UAB „L.“ nurodė 75 000 JAV dolerių sumą, o UAB „R. T.“ nurodė 72 157,77 JAV dolerių sumą), trijose sąskaitose sutapo sąskaitų išrašymo datos (T. 47, b. l. 136-137). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ palaikė glaudžius santykius, tarpusavyje dalijosi informacija ir dokumentais. Tačiau byloje nenustatyta, kokiu pagrindu UAB „R. T.“ išrašė sąskaitas skirtingoms įmonės už krovinių transportavimo geležinkeliais paslaugas, nurodydama UĮ „S. S.“ įmonei UAB „L.“ suteiktus kodus, kai tuo tarpu tuos pačius transportavimo geležinkeliais kodus išrašytose sąskaitose nurodė ir UAB „L.“, kuri juos ir pirko iš UĮ „S. S.“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „R. T.“ turėjo sutartinių įsipareigojimų su UAB „L.“ ir UĮ „S. S.“. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. UAB „L.“ suteikė paslaugas UAB „R. T.“ ar atvirkščiai bei, kad šios įmonės viena kitai būtų išrašiusios PVM sąskaitas faktūras. UAB „R. T.“ nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. bankiniais pavedimais ar grynais pinigais neatsiskaitinėjo su UAB „L.“ ar UĮ „S. S.“. Tarp UAB „L.“ kreditorių ir debitorių UAB „R. T.” nėra. Kaip jau minėta, iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų M. G., UAB „G. T.“ direktoriaus, bei A. B., UAB „J.“ direktoriaus, parodymų matyti, kad įmonėms UAB „G. T.“ ir UAB „J.“ krovinių pervežimo geležinkeliais paslaugas teikė UAB „L.“.
11.16. Liudytojas M. G., UAB „G. T.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl krovinių pervežimo ir atsiskaitymo sąlygų įmonėje UAB „L.“ bendravo tik su T. B. M. G. neigė siuntęs užsakymus dėl krovinių pervežimo geležinkeliais UAB „R. T.“. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas parodė, kad 2009 m. gruodžio pradžioje UAB „L.“ direktoriui T. B. elektroniniu paštu išsiuntė užsakymą vežti krovinį geležinkeliu į Kazachstaną. Pagal važtaraštį Nr. 746309 UAB „L.“ 2009 m. gruodžio 16 d. šį krovinį išvežė į Kazachstaną. Už šį pervežimą UAB „G. T.“ turėjo sumokėti įmonei UAB „L.“, tačiau 2009 m. gruodžio 17 d. T. B. atsiuntė sąskaitą už minėto krovinio pervežimą, nurodydamas pinigų gavėją UAB „R. T.“. Šią sąskaitą pasirašė UAB „R. T.“ direktorius M. L. UAB „G. T.“ 2009 m. gruodžio 23 d. pervedė pinigus UAB „R. T.“, kadangi T. B. telefonu pasakė, kad UAB „L.“ bankrutuoja (T. 55, b. l. 93). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja A. B., UAB „G. T.“ buhalterė, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad T. B. atsiuntė apmokėjimui sąskaitą už krovinių pervežimą geležinkeliais kitos įmonės vardu. T. B. nurodė UAB „G. T.“ direktoriaus už suteiktas paslaugas sumokėti kitai įmonei. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja parodė, kad UAB „G. T.“ už krovinio pervežimą turėjo sumokėti įmonei UAB „L.“. Tačiau paskambinęs T. B. pranešė, kad už šio krovinio pervežimą įmonei UAB „G. T.“ sąskaitą išrašys UAB „R. T.“ ir kad UAB „G. T.“ pervestų pinigus UAB „R. T.“. T. B. pasakė, kad UAB „R. T.“ ir UAB „L.“ yra ta pati įmonė ir kad tik keičiasi jos pavadinimas, todėl pinigus reikia pervesti UAB „R. T.“ (T. 55, b. l. 94).
11.17. Liudytojas A. B., UAB „J.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „L.“ įmonei UAB „J.“ teikė krovinių pervežimo geležinkeliais paslaugas. Liudytojas A. B. visus darbinius klausimus, susijusius su užsakymais, ekspedijavimu ir atsiskaitymu, derino su M. B. Prieš Naujuosius metus M. B. UAB „L.“ vardu pasiūlė liudytojui už gerą kainą 6 vagonų junginį, tačiau sąskaitą už suteiktas paslaugas atsiuntė UAB „R. T.“. M. B. telefonu nurodė sąskaitą sumokėti UAB „R. T.“, pasakydamas, jog UAB „R. T.“ yra nauja įmonė, o UAB „L.“ bankrutuoja.
11.18. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų bei įmonei UĮ „S. S.“ pateiktų 6-ių paraiškų pervežimams matyti, kad krovinių transportavimo geležinkeliais paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ suteiktais kodais, realiai atliko UAB „L.“, o pinigai buvo pervesti kitai įmonei – UAB „R. T.“ įmonės UAB „L.“ atstovų – T. B. ir M. B. žodiniu nurodymu pagal UAB „R. T.“ direktoriaus M. L. išrašytas sąskaitas.
11.19. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „R. T.“ direktorius M. L., siekdamas nuslėpti nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, ofšorinės įmonės „P. LLC“ vardu už krovinių pervežimus įmonei UAB „R. T.“ išrašytas 8 tikrovės neatitinkančias sąskaitas įtraukė į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą. Palyginus „P. LLC“ įmonei UAB „R. T.“ išrašytas sąskaitas Nr. 1089a (2009-12-30); Nr. 1089 (2009-12-18); Nr. 1085 (2009-12-18); Nr. 1078 (2009-12-11); Nr. 1077 (2009-12-11); Nr. 1075 (2009-12-10); Nr. 1059 (2009-12-02) ir Nr. 10857 (2009-12-01) su UAB „L.“ išrašytomis sąskaitomis už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodais (pagal paraiškas pervežimams Nr. 24/227, 11/150/RUS191, 21/207, 20/206, 26/012, 12/161), nustatyta, kad abi bendrovės krovinius pervežė su tais pačiais DVG ir vagonais (T. 53, b. l. 113-118). Tačiau kaip jau nustatyta anksčiau, pervežimus nurodytais vagonais realiai atliko UAB „L.“. UAB „R. T.“ direktorius M. L., įtraukdamas šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, sudarė apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kuriuos iš tiesų atliko UAB „L.”.
11.20. Nors nuteistieji neigia naudoję UĮ „S. S.“ apgaulę, turėję išankstinį ketinimą išvengti turtinės prievolės, tačiau asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes. Iš byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų duomenų visumos matyti, kad UAB „L.“ turtinė padėtis 2009 m. spalio 9 d. sutarties dėl transporto - ekspedijavimo paslaugų teikimo su UĮ „S. S.“ sudarymo metu ir iki sutarties sudarymo buvo sunki, bendrovės turto nepakako turimiems įsipareigojimams apmokėti; sutartis pasirašyta likus pusmečiui iki UAB „L.“ direktoriaus T. B. kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2010 m. gegužės 20 d.). Tačiau apie sunkią UAB „L.“ turtinę padėtį UĮ „S. S.“ prieš sutarties sudarymą nebuvo pranešta, be to, kadangi UĮ „S. S.“ buveinės vieta yra Baltarusijos Respublikoje, šis faktas UĮ „S. S.“ negalėjo būti žinomas. Iš liudytojo V. P., UĮ „S. S.“ direktoriaus, parodymų matyti, kad sutartis su UĮ „S. S.“ buvo pasirašyta UAB „L.“ direktoriaus T. B. iniciatyva, pastarajam paskambinus ir sutikus su UĮ „S. S.“ sąlygomis, kurios prieš metus T. B. atrodė nepalankios dėl per didelės tarifo kainos. UAB „L.“ nuo pat pradžių įmonei UĮ „S. S.“ pagal visus šešis atliktų darbų ir tarpusavio atsiskaitymų aktus mokėjo nepilnai, pastoviai turėjo įsiskolinimą UĮ „S. S.“. UAB „L.“ įmonei UĮ „S. S.“ nevisišką skolos sumokėjimą motyvavo tuo, kad su UAB „L.“ vėluoja atsiskaityti klientai. Nors, kaip jau minėta anksčiau, UAB „L.“, gavusi iš UĮ „S. S.“ sąskaitas už suteiktas paslaugas pagal paraiškas pervežimams Nr. 1/126, 1/128, 4/129, 5/131, 3/132, 9/144, 11/150/RUS191, 13/162, iš karto išrašydavo sąskaitas įmonėms, kurioms teikė paslaugas, ir kurios per kelių dienų terminą įmonei UAB „L.“ sumokėdavo visas UAB „L.“ sąskaitose nurodytas sumas (T. 47, b. l. 162-184). UAB „L.“, teikdama sąskaitose nurodytoms įmonėms krovinių pervežimo paslaugas, gaudavo nemažą pelną (UAB „L.“ išrašydavo sąskaitas kitoms įmonėms su sumomis, kurios buvo 2-6 kartus didesnės nei sumos, nurodytos UĮ „S. S.“ išrašytose sąskaitose įmonei UAB „L.“), todėl turėjo pakankamai pinigų atsiskaityti pagal UĮ „S. S.“ išrašytas sąskaitas, tačiau pastoviai sumokėdavo tik dalį skolos panaudojant apgaulę, t. y. T. B. melagingai nurodydavo UĮ „S. S.“, kad su UAB „L.“ vėluoja atsiskaityti klientai. UAB „L.“ sumokėdavo tik dalį skolos tam, kad vėl galėtų paimti naujus kodus, nes viršijus nustatytą sumą kitos instrukcijos su pervežimo kodais UAB „L.“ nebūtų išduotos. UAB „L.“ prašymu 2009 m. lapkričio 10 d. papildomu susitarimu su UĮ „S. S.“ buvo prailgintas apmokėjimo terminas ir padidintas kreditas, t. y. nustatytas 200 000 JAV dolerių kreditas su apmokėjimo terminu – 30 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo datos (pagal pradinės stoties antspaudo datą). 2009 m. spalio 9 d. sutarties su UĮ „S. S.“ ir UAB „L.“ bei šio papildomo susitarimo pasirašymas iš esmės sutapo su UAB „R. T.“, kurios direktorius M. L. anksčiau dirbo UAB „L.“, įsteigimo data – 2009 m. spalio 20 d. ir įregistravimu VĮ „Registrų centras“ data - 2009 m. lapkričio 12 d. Nors 2009 m. lapkričio 10 d. papildomu susitarimu įmonei UAB „L.“ buvo sudarytos palankios sąlygas laiku atsiskaityti su UĮ „S. S.“, tačiau UAB „L.“ atsiskaitymas su UĮ „S. S.“ tik dar labiau pablogėjo. UAB „L.“ įsiskolinimo sumos UĮ „S. S.“ pradėjo didėti 2009 m. gruodžio mėnesį, šio mėnesio pabaigoje pasiekė ir viršijo 200 000 JAV dolerių įsiskolinimo limitą, o 2010 m. sausio 29 d. įsiskolinimas pasiekė 212 182,15 JAV dolerių sumą.
11.21. Iš aukščiau aptartų šešių paraiškų pervežimui Nr. 12/161, 18/199, 20/206, 21/207, 24/227, 28/4 matyti, kad UAB „L.“ naudojo apgaulę UĮ „S. S.“ atžvilgiu ir išrašydama paraiškas pervežimui, keturiose iš šešių paraiškų nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie krovinio siuntėją, o būtent, kad krovinio siuntėjas yra UAB „B.“ ir UAB „La.“. UAB „B.“ pranešė, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ nuo 2009 m. birželio 11 d. neteikė UAB „B.“ jokių ekspedijavimo ir pervežimo paslaugų. UAB „La.“ pranešė, kad ji neturėjo jokios ūkinės - finansinės veiklos su UAB „L.“ ir UAB „R. T.“. Nors UAB „L.“ paraiškose pervežimui nurodydavo skirtingas įmones - UAB „B.“, UAB „La.“, UAB „J.“, UAB „G. T.“, tačiau UAB „L.“ šioms įmonėms sąskaitų neišrašė, o jas išrašė visai kitai įmonei, t. y. ofšorinei įmonei „C. V. LLC“ (JAV) (ši įmonė 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo likviduota, nes niekada nepradėjo veiklos), kuriai, kaip jau minėta aukščiau, UAB „L.“ realiai jokių paslaugų neteikė, o UAB „L.“ ir įmonės „C. V. LLC“ pasirašyta sutartis bei jos pagrindu išrašytos sąskaitos už tariamai suteiktas paslaugas įmonei „C. V. LLC“ buvo fiktyvios, neatitiko tikrovės. Tokiu būdu UAB „L.“ direktorius T. B. sudarė apgaulingą įvaizdį, kad UAB „L.“ negali atsiskaityti su UĮ „S. S.“ pagal sąskaitas, kurių bendra vertė 206 723,29 Eur, nes neva UAB „L.“ pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.“. Byloje nustatyta, kad UAB „L.“ realiai krovinių pervežimo paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ ekspedijavimo kodais, suteikė įmonėms „E. A. LTD“, „D. C. LTD“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „G. T.“, tačiau joms sąskaitas, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, išrašė UAB „R. T.“ direktorius M. L. bei minėtos penkios įmonės pinigus pervedė šiai, realiai paslaugų neteikusiai įmonei - UAB „R. T.“, tik įmonės UAB „L.“ atstovų – T. B. ir M. B. žodiniu nurodymu, kurie paaiškino, kad UAB „L.“ bankrutuoja, jog UAB „R. T.“ ir UAB „L.“ yra ta pati įmonė ir tik keičiasi jos pavadinimas. Tokiu būdu UAB „L.“ negaudavo pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su UĮ „S. S.“. UAB „R. T.“ direktorius M. L., siekdamas nuslėpti nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, ofšorinės įmonės „P. LLC“ vardu už krovinių pervežimus įmonei UAB „R. T.“ išrašytas 8 tikrovės neatitinkančias sąskaitas įtraukė į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą. UAB „R. T.“ direktorius M. L., įtraukdamas šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, sudarė apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kurias iš tiesų atliko UAB „L.”. UAB „L.“ direktorius T. B. 2010 m. sausio 20 d. elektroniniame laiške UĮ „S. S.“ nurodė, kad 2010 m. sausio 20 d. sumokėjo 20 000,00 JAV dolerių, o likusias sąskaitas apmokės: 51 723,00 JAV dolerių - vasario 1-5 dienomis; 69 971,00 JAV dolerių - vasario 8-12 dieniomis; 42 876,00 JAV dolerių - vasario 15-19 dienomis. Tačiau nuo 2010 m. sausio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. UAB „L.“ įmonei UĮ „S. S.“ daugiau pinigų nepervedė. Liudytojas V. P., UĮ „S. S.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad iki baudžiamosios bylos iškėlimo T. B. aiškino, kad pinigų nėra ir skolos nemokės. 2010 m. gegužės 20 d. T. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“, kuriame nurodė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2008 metų antroje pusėje (T. 20, b. l. 126-128). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „L.“ iškelta bankroto byla (T. 20, b. l. 146-147). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „L.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (T. 3, b. l. 95). UAB „L.“ 2010 m. rugsėjo 14 dienai buvo įsiskolinusi 18 bendrovių, o bendras kreditorinis įsiskolinimas sudarė 2 762 483,35 Lt, iš jų: AB „L. G.“ - 548 365,24 Lt; UĮ „S. S.“ - 541 069,06 Lt. UAB „L.“ 2010 m. rugsėjo 14 d. turėjo 24 skolininkus, kurių bendras debitorinis įsiskolinimas sudarė 1 832 595,20 Lt, iš jų didžiausias „C. V. LLC“ (JAV) - 1 518 013,54 Lt (82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos).
11.22. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji veikė siekdami nusikalstamų tikslų. Atsižvelgiant į šiuos tyčinius nuteistųjų veiksmus, atliktus po sutarties su UĮ „S. S.“ ir UAB „L.“ pasirašymo, darytina išvada, kad nuteistieji turėjo susiformavusį išankstinį ketinimą išvengti didelės vertės turtinės prievolės UĮ „S. S.“ atžvilgiu ir nuteistųjų panaudota apgaulė UĮ „S. S.“ atžvilgiu buvo esminė, turėjo lemiamą įtaką UĮ „S. S.“ apsisprendimui dėl sutarties su UAB „L.“ sudarymo, jos sąlygų pakeitimo ir vykdymo. Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo naudojama nuo pat pradžių, t. y. iki sutarties pasirašymo - nutylint informaciją apie blogą UAB „L.“ turtinę padėtį, kad bendrovės turto nepakako turimiems įsipareigojimams apmokėti, ir sutarties vykdymo metu: UAB „L.“ direktorius M. L. vilkino visos skolos UĮ „S. S.“ sumokėjimą, nurodydamas išgalvotą priežastį – kad su UAB „L.“ neatsiskaito klientai, tuo pačiu metu, siekdamas išvengti turtinės prievolės UĮ „S. S.“, imitavo sandorį - sudarė fiktyvią sutartį su „C. V. LLC“ (JAV) (ši įmonė 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo likviduota, nes niekada nepradėjo veiklos) ir išrašė jos pagrindu sąskaitas už suteiktas pervežimo geležinkeliais paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ kodais, nors realiai UAB „L.“ paslaugų „C. V. LLC“ neteikė, o „C. V. LLC“ išrašytas sąskaitas nesumokėjo. Įmonės „E. A. LTD“, „D. C. LTD“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „G. T.“, už suteiktas UAB „L.“ pervežino paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ kodais, sumokėjo realiai jokių paslaugų nesuteikusiai įmonei - UAB „R. T.“ pagal pastarosios įmonės direktoriaus M. L. išrašytas sąskaitas ir tik įmonės UAB „L.“ atstovų – T. B. ir M. B. žodiniu nurodymu. Tokiu būdu pinigai už suteiktas paslaugas, apie tai nežinant UĮ „S. S.“ atstovams, buvo pervesti jokiais sutartinais santykiais su UAB „L.“ ar UĮ „S. S.“ nesusijusiais įmonei – UAB „R. T.“, kad UĮ „S. S.“ neturėtų į ką nukreipti reikalavimo. UAB „L.“ negavo pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su UĮ „S. S.“. UAB „R. T.“ direktorius M. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. B. ir M. B., siekdamas nuslėpti nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, ofšorinės įmonės „P. LLC“ vardu už krovinių nuvežimus įmonei UAB „R. T.“ išrašytas 8 tikrovės neatitinkančias sąskaitas įtraukė į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą. UAB „R. T.“ direktorius M. L., įtraukdamas šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, sudarė apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kurias iš tiesų atliko UAB „L.”. Netrukus buvo paskelbtas UAB „L.“ bankrotas, o vėliau UAB „L.“ ir likviduota. Nuteistieji tokiais savo sąmoningais veiksmais, panaudodami apgaulę, sudarė situaciją, kad UĮ „S. S.“ negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Nuteistieji T. B., M. B. bei M. L., veikdami bendrininkų grupe, apgaule išvengė didelės vertės – 206 423,29 JAV dolerių (158 894,76 Eur) turtinės prievolės įmonei UĮ „S. S.“ ir taip padarė nukentėjusiajai - įmonei UĮ „S. S.“ 206 423,29 JAV dolerių (158 894,76 Eur) turtinę žalą.
11.23. Tai, kad UĮ „S. S.“ turėjo galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti nesumokėtą skolą civilinio proceso tvarka ir šia galimybe pasinaudojo, nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokie nuteistųjų veiksmai yra kylantys iš civilinių teisinių santykių ar kad nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas. Šioje byloje nustatyta, kad pagal fiktyvų sandorį, klastojant dokumentus, UAB „L.“ gautinos piniginės lėšos buvo perleistos trečiajam asmeniui – UAB „R. T.“, o šios įmonės direktorius M. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. B. ir M. B., siekdamas nuslėpti nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, imitavo sandorį su ofšorine įmone „P. LLC“, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kuriuos iš tiesų atliko UAB „L.”. UAB „L.“ direktorius T. B. pagal savo 2010 m. sausio 20 d. elektroniniame laiške UĮ „S. S.“ nurodytos skolos mokėjimo dalimis nemokėjo ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo atsisakė mokėti skolą. Netrukus po skolos UĮ „S. S.“ susidarymo UAB „L.“ direktoriaus T. B. iniciatyva buvo pradėta UAB „L.“ bankroto byla, o vėliau įmonė likviduota, todėl nebėra iš ko išieškoti skolos. Vien tas faktas, kad yra priimti tam tikri teismų sprendimai civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo, nereiškia, kad nukentėjusiajam nebuvo pasunkinta galimybė ginti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistųjų padarytų veiksmų visumą, jų pobūdį ir mechanizmą, darytina išvada, kad nuteistųjų veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nuteistieji visus veiksmus atliko tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad atsiras žalingi padariniai (bus apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės ir dėl to UĮ „S. S.“ patirs žalą) bei norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip sukčiavimą – didelės vertės (206 423,29 JAV dolerių (158 894,76 EUR)) turtinės prievolės išvengimą apgaule. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistųjų veikos perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio dalį, nes, kaip jau minėta anksčiau, nuteistųjų tyčia apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės jau buvo susiformavusi iki sutarties su UĮ „S. S.“ sudarymo.
11.24. Apeliantai M. B. ir M. L. nesutinka, kad jie nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupe.
11.25. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi, bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.
11.26. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalis).
11.27. Byloje nustatyta, kad UAB „L.“ dirbo T. B., M. L. ir M. B., jie buvo ne tik bendradarbiai, bet ir geri draugai jau apie 10 metų. UAB „L.“ vadovo pareigas nuo 2006 m. gegužės 31 d. ėjo M. B., tačiau nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. spalio 6 d. M. B. buvo vaiko priežiūros atostogose ir tuo laikotarpiu neėjo UAB „L.“ direktoriaus pareigų. M. B. vaiko priežiūros atostogų metu UAB „L.“ direktoriumi buvo paskirtas T. B. 2009 m. spalio 20 d. įsteigus UAB „R. T.“ (steigėjai buvo M. L. ir M. B. sesuo - I. B.; VĮ „Registrų centras“ įmonė UAB „R. T.“ įregistruota 2009 m. lapkričio 12 d.), M. L. tapo jos direktoriumi. M. L. įmonės UAB „R. T.“ vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2009 m. lapkričio 9 d.
11.28. Nuteistasis M. B. teisiamajame posėdyje neigė, būdamas vaiko priežiūros atostogose, dalyvavęs UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ ūkinėje veikloje bei buvęs susijęs darbiniais santykiais su UAB „R. T.“, bet pripažino šioms įmonėms teikęs tik konsultacinio pobūdžio paslaugas. Tačiau šiuos nuteistojo M. B. parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas.
11.29. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. B., nors ir būdamas vaiko priežiūros atostogose (nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. spalio 6 d.), pakankamai aktyviai dalyvavo kartu su kitais nuteistaisiais įmonių UAB „L.“ bei UAB „R. T.“ veikloje ir žinojo kuo užsiima šios įmonės, t. y. bendravo su klientais, organizuodavo ekspedijavimo bei krovinių pervežimo paslaugas ir kontroliuodavo piniginių lėšų judėjimą. Tai patvirtina liudytojo A. B., UAB „J.“ direktoriaus, parodymai, kad liudytojas A. B. visus darbinius klausimus, susijusius su užsakymais, ekspedijavimu ir atsiskaitymu, derino su M. B., kuris atstovavo UAB „L.“ bei tuo pačiu metu dirbo UAB „R. T.“ kartu su M. L. Prieš Naujuosius metus M. B. UAB „Logiamata“ vardu pasiūlė liudytojui už gerą kainą 6 vagonų junginį, tačiau sąskaitą išrašė UAB „R. T.“. Iš susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad M. B. davė nurodymus kitam asmeniui, kokius konteinerius reikia rezervuoti įmonei UAB „J.“ bei persiuntė UAB „J.“ vardu išrašytą sąskaitą, o M. L., UAB „R. T.“ direktorius persiuntė A. B. informaciją apie platformų ir konteinerių numerius (T. 55, b. l. 98-103). Liudytojas A. K., UAB „B.“ atstovas, teisiamajame posėdyje parodė, kad bankrutavus UAB „L.“ iš karto atsirado UAB „R. T.“, kurioje taip pat dirbo M. B. su M. L., pastarieji teikė tas pačias paslaugas kaip ir UAB „L.“. M. B. kartu su M. L. lankėsi UAB „B.“ patalpose, tačiau dažniausiai atvažiuodavo M. B., su juo bendravo dėl pervežimų organizavimo, įkainių, tarifų, maršrutų. Liudytojas A. G., įmonių UAB „Klaipėda Logistic Company“ ir UAB „Baltic Cargo Company“ ekspedijavimo skyriaus vadovas, teisiamajame posėdyje parodė, kad darbiniais klausimais bendravo su UAB „R. T.“ darbuotojais M. B. ir M. L. Iš Nyderlandų Karalystės Tarptautinės teisinės pagalbos centro atsakymų į teisinės pagalbos prašymus matyti, kad policijos tyrėjas apklausė kaip liudytoją F. L. G. R., „S. C. L.“ regiono viceprezidentą, kuris parodė, kad „S. C. L.“ 2009 m. liepos mėn. pardavė 27 vnt. konteinerių su kodais CRLU UAB „L.“. Verslo reikalais bendravo su žmogumi vardu Mantvydas, kurio el. paštas (duomenys neskelbtini) (T. 38, b. l. 76-85, 104-107, 122-125). Liudytoja E. S., UAB „D.“ administratorė - vadybininkė, teisiamajame posėdyje parodė, kad M. L. elektroniniu paštu iš UAB „D.“ buvo užsisakęs pagaminti vizitines korteles. Iš UAB „D.“ susirašinėjimo su M. L. matyti, kad pastarasis prašė pagaminti vizitines korteles ir M. B. vardu. Iš UAB „D.“ pateiktų vizitinių kortelių maketų matyti, kad buvo pagaminta vizitinių kortelių UAB „R. T.“ M. L. vardu ir UAB „R. T.“ M. B. vardu (T. 55, b. l. 2-8, 11-12). M. B. gyvenamosios vietos kratos metu buvo rasti ir paimti tušti A4 formato lapai (58 vnt.) suantspauduoti įmonės „C. V. LLC” spaudais (su šia įmone UAB „L.“ 2010 m. vasario 25 d. buvo sudariusi fiktyvią sutartį, siekdama apgaule išvengti turtinės prievolės UĮ „S. S.“), taip pat rasta 2009 m. gruodžio 31 d. laidavimo sutartis tarp M. B. (laiduotojas) ir „P. LLC“ (kreditorius), kuria laiduotojas neatlygintinai kreditoriaus naudai laiduoja už visų UAB „R. T.“ įsipareigojimų, numatytų konteinerių nuomos sutartyje, įvykdymą. (T.19, b. l. 145-150, 187, 188-200, T. 20, b. l. 1-45). Iš kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolo matyti, kad M. B. tuo laikotarpiu, kai buvo vaiko priežiūros atostogose, t. y. 2008 m. gruodžio 5 d., 2008 m. gruodžio 18 d., 2009 m. sausio 22 d., 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. kovo 10 d., 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. birželio 15 d., 2009 m. liepos 3 d., 2009 m. liepos 14 d., 2009 m. rugpjūčio 20 d., 2009 m. rugsėjo 14 d., 2009 m. spalio 7 d., 2009 m. spalio 22 d., 2009 spalio 23 d., 2009 m. lapkričio 27 d., 2009 m. gruodžio 7 d., UAB „L.“ vardu (M. B. nurodydavo savo vardą ir pavardę bei pasirašydavo, o kai kuriuose nurodydavo ir pareigas – UAB „L.“ direktorius bei uždėdavo UAB „L.“ antspaudą) atliko mokėjimo pavedimus skirtingoms įmonėms, mokėjimo paskirtį nurodydamas už konteinerių paleidimą, pervežimą, pagal sąskaitas, pinigų grąžinimas; taip pat M. B. pasirašė 2009 m. sausio 6 d. įgaliojimą, įgaliodamas UAB „L.“ atstovauti UAB „VTE“ muitinėje, bei uždėjo UAB „L.“ antspaudą. Taip pat iš apžiūros protokolo matyti kad M. B., naudodamasis UAB „R. T.“ el. pašto adresu, susirašinėjo darbiniais klausimais su klientais bei siuntė jiems vežimo paraiškas, mokėjimo pavedimus; M. B. iš el. pašto adreso: (duomenys neskelbtini) (pasirašydamas UAB „L.“ direktorius M. B.) išsiuntė UAB „R. T.“ įmonei „E. A.“ 2009 m. gruodžio 29 d. išrašytą sąskaitą faktūrą RLT Nr. 00008 už ekspedijavimo paslaugas 118 022,36 Lt sumai (T. 47, b. l. 25-71).
11.30. 2009 m. lapkričio 23 d. raštu UAB „L.“ įmonei AB „L. G.“ pranešė, kad UAB „L.“ glaudžiai bendradarbiauja su įmone UAB „R. T.“ ir visą savo pervežimo veiklą perleidžia UAB „R. T.“ (T. 2, b. l. 80). Liudytoja A. B., UAB „G. T.“ buhalterė, parodė, kad T. B. jai pasakė, kad UAB „R. T.“ ir UAB „L.“ yra ta pati įmonė, tik keičiasi jos pavadinimas. Liudytojas A. B., UAB „J.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad M. B. sakė, jog UAB „R. T.“ yra nauja įmonė, o UAB „L.“ bankrutuoja. Liudytojas A. B. nurodė, kad M. L. buvo UAB „R. T.“ direktorius, toje įmonėje dirbo ir M. B. Liudytojas A. A., UAB „R. T.“ buvęs darbuotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad kartais UAB „R. T.“ patalpose be M. L. matydavo ir kitus nuteistuosius, su pastaraisiais važiuodavo apžiūrėti atvežto krovinio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ iš esmės vykdė tą pačią veiklą, iš AB „L. G.“ nuomojosi tuos pačius vagonų junginius, kuriuos prieš tai nuomojosi UAB „L.“, UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ dirbo tie patys darbuotojai, šios abi įmonės glaudžiai tarpusavyje bendradarbiavo.
11.31. Liudytojas V. P., UĮ „S. S.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad visais darbiniais klausimais, t. y. dėl sutarties su UAB „L.“ ir UĮ „S. S.“ sudarymo ir jos vykdymo, bendravo tik su T. B. Iš 2009 m. spalio 9 d. transporto-ekspedijavimo aptarnavimo paslaugų sutarties su UĮ „S. S.“, papildomų susitarimų ir sąskaitų matyti, kad jas pasirašė UAB „L.“ atstovas T. B. (T. 1, b. l. 86-104, 132-136; T. 2. b. l. 10, 13-29-15, 30-36, 39-41). Taip pat visas paraiškas, adresuotas UĮ „S. S.“, dėl pervežimo pasirašė UAB „L.“ atstovas T. B. (T. 1, b. l. 105-115); elektroniniu paštu su UĮ „S. S.“ atstovais susirašinėjo bei dokumentus siuntė T. B. (T. 1, b. l. 116-131, 137-145). Liudytojai M. G., UAB „G. T.“ direktorius, ir A. B., UAB „G. T.“ buhalterė, parodė, kad UAB „G. T.“ pervežimo geležinkeliais paslaugas teikė UAB „L.“, dėl krovinių pervežimo ir atsiskaitymo sąlygų įmonėje UAB „L.“ bendravo tik su T. B. UAB „G. T.“ už suteiktas krovinio pervežimo geležinkeliais paslaugas turėjo sumokėti UAB „L.“, tačiau T. B. atsiuntė sąskaitą nurodydamas pinigų gavėją UAB „R. T.“ (šią sąskaitą pasirašė UAB „R. T.“ direktorius M. L.) ir T. B., paskambinęs telefonu, nurodė sąskaitoje nurodytą sumą sumokėti UAB „R. T.“. Liudytojas A. B., UAB „J.“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „L.“ įmonei UAB „J.“ teikė krovinių pervežimo geležinkeliais paslaugas. Liudytojas A. B. visus darbinius klausimus, susijusius su užsakymais, ekspedijavimu ir atsiskaitymu, derino su M. B. Vieną kartą prieš Naujuosius metus M. B. UAB „L.“ vardu pasiūlė liudytojui už gerą kainą junginį, susidedantį iš 6 vagonų, tačiau sąskaitą už suteiktas paslaugas atsiuntė UAB „R. T.“. M. B. telefonu nurodė sąskaitą sumokėti UAB „R. T.“.
11.32. Kaip jau minėta, už tų pačių vagonų ekspedijavimą UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ skirtingoms įmonėms išrašė sąskaitas pasinaudodamos tais pačiais UĮ „S. S.“ įmonei UAB „L.“ suteiktais kodais, be to, UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ prie įmonėms išrašytų sąskaitų už ekspedijavimo paslaugas pridėjo identiškus transporto važtaraščius (jų kopijas). Taip pat iš specialisto išvadoje pateiktos lentelės matyti, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ išrašytose 6-iose sąskaitose visiškai sutapo mokėjimo priežastis (krovinio gabenimo vieta), sąskaitose sutapo sumos (tik 6-oje sąskaitoje sumos skirtumas buvo nedidelis: UAB „L.“ nurodė 75 000 JAV dolerių sumą, o UAB „R. T.“ nurodė 72 157,77 JAV dolerių sumą), trijose sąskaitose sutapo sąskaitų išrašymo datos (T. 47, b. l. 136-137). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ darbuotojai palaikė glaudžius santykius, tarpusavyje dalijosi informacija ir dokumentais.
11.33. Byloje nustatyta, kad krovinių transportavimo geležinkeliais paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ suteiktais kodais, realiai atliko UAB „L.“, o pinigai buvo pervesti kitai įmonei – UAB „R. T.“ įmonės UAB „L.“ atstovų – T. B. ir M. B. žodiniu nurodymu pagal UAB „R. T.“ direktoriaus M. L. išrašytas sąskaitas.
11.34. Nagrinėjamu atveju T. B. vaidmuo buvo aktyviausias – jis tiesiogiai bendravo su UĮ „S. S.“ atstovais, nutylėdamas informaciją apie blogą UAB „L.“ turtinę padėtį, kad bendrovės turto nepakako turimiems įsipareigojimams apmokėti, sudarė UAB „L.“ vardu sutartį su UĮ „S. S.“, tyčia klaidino UĮ „S. S.“ atstovą dėl laiku nesumokamų sąskaitų, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neatsiskaito klientai, tuo pačiu metu, siekdamas išvengti turtinės prievolės UĮ „S. S.“, imitavo sandorį - sudarė fiktyvią sutartį su „C. V. LLC“ (JAV) ir išrašė jos pagrindu sąskaitas už suteiktas pervežimo geležinkeliais paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ kodais, nors realiai UAB „L.“ paslaugų „C. V. LLC“ neteikė. Tačiau UAB „L.“ pagal anksčiau aptartą mechanizmą negalėtų apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės įmonei UĮ „S. S.“, jeigu savo veiksmais neprisidėtų UAB „R. T.“ direktorius M. L., išrašydamas sąskaitas įmonėms, su kuriomis UAB „R. T.“ nebuvo susijusi jokiais sutartiniais santykiais ir neteikė jokių paslaugų, o paskui, siekdamas nuslėpti nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, ofšorinės įmonės „P. LLC“ vardu už krovinių nuvežimus įmonei UAB „R. T.“ išrašytas 8 tikrovės neatitinkančias sąskaitas įtraukė į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą (UAB „R. T.“ direktorius M. L., įtraukdamas šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, sudarė apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kurias iš tiesų atliko UAB „L.”) bei M. B., kuris nurodė įmonėms, kurioms realiai paslaugas suteikė UAB „L.“, pinigus sumokėti UAB „R. T.“ pagal šios įmonės išrašytas sąskaitas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iš jų veiksmas sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. Tik bendromis T. B., M. L. ir M. B. pastangomis buvo pasiektas vieningas tikslas - apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės įmonei UĮ „S. S.“. Nuteistieji T. B., M. L. ir M. B. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad kiekvienas iš jų nusikalstamą veiką daro ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis, jog jų grupės narių veiksmai buvo suderinti. Konstatuojant veikimą bendrininkų grupe, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų; svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo; tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai. Nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį, kai visi bendrininkų grupės nariai veikė kaip vykdytojai, būtų perteklinė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymo (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
12.1. Nuteistieji M. L. ir M. B. nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo šio nusikaltimo subjektai. Nuteistieji M. L. ir M. B. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad M. L. įmonėje UAB „L.“ nėjo pareigų, kurių pagrindu jam būtų perduotas bendrovės turtas, taip pat nebuvo už šį turtą atsakingas ir neprivalėjo jo saugoti, o turto iššvaistymo metu M. B. buvo tėvystės atostogose, bendrovėje nėjo direktoriaus pareigų, nebuvo paskirtas atsakingu už atskiras su turtu susijusias sritis ir pan., todėl UAB „L.“ priklausantis turtas nebuvo M. B. patikėtas ir nebuvo jo žinioje. Anot M. B., nors jis buvo UAB „L.“ akcininku, ir tėvystės atostogų metu teikė tam tikras su bendrovės veikla susijusias konsultacijas UAB „L.“ direktoriui, tačiau vien šis faktas negali turėti įtakos M. B. atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį, kadangi direktoriaus pareigas einančiam asmeniui M. B. nedavė privalomų nurodymų dėl disponavimo bendrovės piniginėmis lėšomis, o taip pat neatliko jokių veiksmų, kurie būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su bendrovės lėšų iššvaistymu.
12.2. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinės teisės iššvaistymas galimas taip pat kitais būdais, pvz., laiku jų nerealizavus, patvirtinus fiktyvų prievolės įvykdymą ir pan. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais (pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams) pagrindais. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.
12.3. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje.
12.4. Byloje nustatyta, kad UAB „L.“ 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakyme „Dėl direktoriaus paskyrimo“ nurodyta, kad M. B. vaiko priežiūros atostogų metu UAB „L.“ direktoriumi buvo paskirtas T. B. (nuo 2008 rugsėjo 9 d. iki 2011 m. birželio 5 d.), todėl nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „L.“ turtas ir turtinės teisės buvo T. B. žinioje, t. y. jis yra Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo specialusis subjektas.
12.5. UAB „L.“ vadovo pareigas nuo 2006 m. gegužės 31 d. ėjo M. B., tačiau UAB „L.“ 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakymu „Dėl vaiko priežiūros atostogų“ M. B. išleistas vaiko priežiūros atostogų nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais duomenimis M. B. atostogos vaikui prižiūrėti suteiktos nuo 2008 rugsėjo 9 d. iki 2011 m. birželio 5 d., gimus vaikui 2008 m. birželio 5 d., ir nuo 2010 kovo 30 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d., gimus vaikui 2009 m. lapkričio 9 d. (atostogos atšauktos nuo 2010 m. spalio 6 d.). M. B. atleidimo iš darbo ir Valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2010 m. spalio 6 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. B. vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. spalio 6 d. ir tuo laikotarpiu nėjo UAB „L.“ direktoriaus pareigų, todėl tuo laikotarpiu M. B. UAB „L.“ turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje. M. L. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu ėjo UAB „R. T.“ direktoriaus pareigas, todėl M. L. UAB „L.“ turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje. Nusikalstamos veikos padarymo metu - nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. dėl einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu M. B. ir M. L. teisėtame valdyme nebuvo UAB „L.“ turto ir turtinių teisių, kuriems jie būtų turėję teisiškai apibrėžtus reikalavimus.
12.6. Tačiau, jei turto iššvaistymas yra padaromas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jų žinioje, tokių asmenų veika kvalifikuojama taikant Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio atitinkamas dalis ir Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal Lietuvos Respublikos BK pripažįstamas ir padėjėjas. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (Lietuvos Respublikos BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį (Lietuvos Respublikos BK 26 straipsnio 4 dalis).
12.7. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, bet ir teismo iniciatyva, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.
12.8. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. ir M. L. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistiesiems T. B., M. B. ir M. L. bei jų gynėjams, taip pat kitiems proceso dalyviams buvo iš anksto pranešta apie galimą M. B. ir M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą kaip padarytą padėjėjų, su papildoma nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimą bei suteikė nuteistiesiems ir jų gynėjams galimybę apsiginti nuo naujo kaltinimo.
12.9. Byloje nustatyta, kad įmonėms „E. A. LTD“, „D. C. LTD“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „G. T.“ krovinių pervežimo paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ ekspedijavimo kodais, realiai atliko UAB „L.“, tačiau šioms įmonėms sąskaitas, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, išrašė UAB „R. T.“ direktorius M. L. bei minėtos penkios įmonės pinigus pervedė šiai, realiai paslaugų neteikusiai įmonei - UAB „R. T.“, tik įmonės UAB „L.“ atstovų – T. B. ir M. B. žodiniu nurodymu.
12.10. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „L.“ gautini pinigai buvo pervesti kitai įmonei – UAB „R. T.“ įmonės UAB „L.“ atstovų – T. B. ir M. B. žodiniu nurodymu pagal UAB „R. T.“ direktoriaus M. L. išrašytas sąskaitas, darytina išvada, jog M. L. ir M. B. veikė kaip padėjėjai, todėl jų padaryta nusikalstama veika papildomai kvalifikuojama su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį.
12.11. Byloje nėra duomenų, kad UAB „R. T.“ turėjo sutartinių įsipareigojimų su UAB „L.“ ir UĮ „S. S.“. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. UAB „L.“ suteikė paslaugas UAB „R. T.“ ar atvirkščiai bei, kad šios įmonės viena kitai būtų išrašiusios PVM sąskaitas faktūras. UAB „R. T.“ nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. bankiniais pavedimais ar grynais pinigais neatsiskaitinėjo su UAB „L.“ ar UĮ „S. S.“. Tarp UAB „L.“ kreditorių ir debitorių UAB „R. T.” nėra.
12.12. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „L.“ gautinos piniginės lėšos tyčia buvo perleistos trečiajam asmeniui – UAB „R. T.“ neteisėtai ir neatlygintinai, veikiant priešingai įmonės UAB „L.“ interesais. Tokiu būdu UAB „L.“ negavo pajamų už suteiktas paslaugas, t. y. patyrė didelę turinę žalą. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, t. y. susumavus pagal UAB „R. T.“ išrašytas sąskaitas RLT Nr. 00001, 00004, 0007, 00005, 00006, 00008, 00009 įmonių „E. A. LTD“, „D. C. LTD“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „G. T.“ sumokėtus pinigus, išeina, kad į UAB „R. T.“ sąskaitą iš viso buvo pervesta 895 876,12 Lt (379 027,15 JAV dolerių). Ši suma yra didesnė nei nurodyta kaltinamajame akte - 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur). Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; pagal šio straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai bei tam tikros sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnyje. Kadangi negalima išeiti už nagrinėjamos bylos ribų, t. y. kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo ir apeliacinių skundų ribų, vadovaujamasi pinigų suma nurodyta kaltinime, t. y. 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur). Dėl nuteistųjų T. B., M. L. ir M. B. neteisėtų veiksmų, pastariesiems iššvaisčius T. B. žinioje buvusį svetimą UAB „L.“ priklausantį, didelės vertės turtą -793 347,44 Lt (229 769,30 Eur), UAB „L.“ patyrė didelę - 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turtinę žalą. Nuteistieji T. B., M. L., M. B. suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia įmonei UAB „R. T.“ T. B. žinioje buvusį svetimą UAB „L.“ turtą, numatė, jog UAB „L.“ šio turto neteks, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo T. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, o nuteistųjų M. L. ir M. B. nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (kaip padėjimas padaryti turto iššvaistymą).
12.13. Nuteistiesiems inkriminuota, kad jie šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Šiuo atveju nustatyta, kad buvo tik vienas vykdytojas – T. B., ir du padėjėjai – M. L. ir M. B., t. y. mažiau nei du vykdytojai, todėl nėra bendrininkų grupės požymių. Aplinkybė, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe darydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, šalintina iš kaltinimo.
Žemesnės instancijos teismas
12.14. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3, 5 dalys). Nors nuteistasis T. B. savo apeliaciniame skunde šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, tačiau apeliacinės instancijos teismui panaikinus aplinkybę, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe darydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, t. y. sušvelninus apkaltinamąjį nuosprendį dviem iš nuteistųjų, yra pagrindas panaikinti šią aplinkybę ir T. B.
12.15. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad iki piniginių lėšų patekimo į UAB „L.“ banko sąskaitą nuosavybės teisė į šias lėšas bendrovei nepriklausė, todėl jos negalėjo būti patikėtos nuteistiesiems, o tuo pačiu iššvaistytos.
12.16. Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo turto iššvaistymo dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Taigi šio nusikaltimo dalykas gali būti tiek svetimas turtas, tiek svetima turtinė teisė. Svetimas turtas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan., o svetima turtinė teisė – kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų. Tiek turto, tiek turtinės teisės esminė savybė yra jų ekonominis turinys, kurį įmanoma išreikšti piniginiu ekvivalentu. Kai kuriais atvejais griežtos takoskyros tarp sąvokų „turtas“ ir „turtinė teisė“ nustatyti neįmanoma (pvz., nekilnojamasis turtas ir teisė į jį, banko sąskaitoje esantys pinigai ir reikalavimo teisė bankui, vertybinis popierius ir jo turėtojui priklausanti turtinė teisė ir t. t.). Iš bylos matyti, kad UAB „L.“ nebuvo išrašiusi sąskaitų už atliktas paslaugas ir dar nebuvo gavusi pinigų, UAB „L.“ tik turėjo teisę reikalauti iš įmonių, kurioms suteikė paslaugas, apmokėjimo, tai galima įvardyti kaip šios bendrovės turtinę teisę. Šios turtinės teisės neatlygintinis ir nesant tam jokio teisėto pagrindo perleidimas, kai tai daroma priešingai bendrovės interesams, tiksliausiai vertintinas kaip žinioje buvusios turtinės teisės išvaistymas. Kita vertus, bendrąja teisine prasme nėra klaidinga tokią veiką įvardyti ir kaip patikėto svetimo turto išvaistymą, taip kaip nurodyta kaltinime, nes turtinės teisės yra sudedamoji bendrovės turto dalis. Toks netikslumas nevertinas kaip esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas, nes tai nesuvaržė nuteistųjų teisės į gynybą ar kitų įstatymo garantuotų jų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 2K-7-182/2015).
13. Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutarties tarp UAB „L.“ ir „C. V. LLC“ bei šešių PVM sąskaitų, išrašytų „C. V. LLC“, suklastojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
13.1. Nuteistieji M. L. ir M. B. nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį. M. L. apeliaciniame skunde neigia klastojęs dokumentus, nes, anot nuteistojo, visi pervežimai pagal sutartis buvo atlikti realiai, t. y. dokumentai, kurių klastojimu M. L. apkaltintas, yra tikri. Nuteistieji M. L. ir M. B. nurodo, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad netikrą dokumentą pagamino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, byloje nėra duomenų, jog nuteistieji M. L. ir M. B. kaip nors prie to prisidėjo. M. B. neigia pasirašinėjęs netikrą dokumentą, įtraukęs jį į buhalterinę apskaitą, kitaip naudojęs. Nuteistieji teigia, kad dokumento neklastojo, suklastoto dokumento nelaikė, negabeno, nesiuntė ir nenaudojo.
13.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už tas pačias veikas, jei jomis padaryta didelė žala (kai ji viršija 250 MGL). Nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką dokumentu laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, o tokio dokumento panaudojimas yra šio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės. Pagal teismų praktiką sukčiavimo bylose žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti ar turtinei prievolei panaikinti ar jos išvengti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikalstamų veikų sutaptį sudaro tik sukčiavimas ir dokumentų suklastojimas.
13.3. Šioje byloje T. B., M. L. ir M. B. nuteisti už tai, kad siekiant nuslėpti ir pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, T. B., M. B. ir M. L. veikiant bendru susitarimu, laikotarpiu nuo 2009 metų lapkričio iki 2010 rugpjūčio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, o T. B. pasirašius, pagamino netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ bei UAB „L.” PVM sąskaitas Nr. LGM 01672, LGM 01675, LGM 01697, LGM 01699, LGM 01700, LGM 01704, iš viso 372 452,39 JAV dolerių (900 579,06 Lt) sumai, įmonei „C. V. LLC“ už tas pačias UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas su UĮ „S. S.” ekspeditoriaus kodais, nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas ir 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, tokiu būdu sudarydamas apgaulingą įvaizdį, kad UAB „L.” negali atsiskaityti su UĮ „S. S.” pagal nurodytas sąskaitas, nes neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir T. B., Vilniaus apygardos teismui pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 2010 m. rugsėjo 14 dienai 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „L.“ buvo iškelta bankroto byla.
13.4. Kaip jau minėta anksčiau, UAB „L.“ ir įmonė „C. V. LLC“ (JAV) (2005 m. rugpjūčio 1 d. ši įmonė uždaryta, nes niekada nepradėjo veiklos) 2010 m. vasario 25 d. sudarė krovimų ekspedijavimo sutartį Nr. 2009/03, kurią pasirašė UAB „L.“ atstovas T. B. (nors sutartyje tarp šalių duomenų nurodyti JSC „Logipolija“ duomenys su įmonės UAB „L.“ spaudu) ir „C. V. LLC“ Representative's Manager L. B. UAB „L.“ direktorius T. B. įmonei „C. V. LLC“ už neva krovinių ekspedijavimo paslaugas, suteiktas pasinaudojant UĮ „S. S.“ kodais, išrašė šešias PVM sąskaitas LGM 01672, LGM 01675, LGM 01697, LGM 01699, LGM 01700 ir LGM 01704 bendrai 900 579,06 Lt sumai (372 452,39 JAV dolerių).
13.5. Iš anksčiau aptartų byloje esančių duomenų įrodyta, kad UAB „L.“ ir „C. V. LLC“ (JAV) pasirašyta sutartis ir jos pagrindu išrašytos šešios sąskaitos už neva suteiktas paslaugas buvo fiktyvios, jų turinyje įtvirtinta objektyvios tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. buvo suklastotos pagaminant netikrus dokumentus. Iš 2010 m. vasario 25 d. sutarties su „C. V. LLC“ ir jos pagrindu išrašytų PVM sąskaitų matyti, kad jas UAB „L.“ vardu pasirašė T. B., t. y. T. B. savo parašu patvirtindamas kito asmens atspausdintus dokumentus, taip dokumentų turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, pagamino netikrus dokumentus – pats juos suklastojo. Net pačiame kaltinime nurodyta, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kompiuterinės technikos pagalba atspausdino šiuos žinomai netikrus dokumentus. Todėl byloje nėra jokių įrodymų, kad kiti nuteistieji M. L. ir M. B. būtų kaip nors prisidėję prie šių netikrų dokumentų pagaminimo. Atsižvelgiant į tai, nuteistieji M. L. ir M. B. išteisinami pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (pagamino netikrus „C. V. LLC“ dokumentus – sutartį ir šešias PVM sąskaitas) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
14. Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl įmonei „P. LLC“ išrašytų sąskaitų suklastojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
14.1. T. B., M. B. ir M. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendru susitarimu ir siekdami nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, nuo 2009 metų gruodžio iki 2010 rugpjūčio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus – „P. LLC“ sąskaitas, taip pagamino netikrus dokumentus, t. y. įmonės „P. LLC“ vardu sąskaitas įmonei UAB „R. T.”, o būtent: 2009-12-01 sąskaitą Nr. 1057 58300,00 JAV dolerių (133 635,26 Lt) sumai, 2009-12-11 sąskaitą Nr. 1077 59976,00 JAV Dolerių (140 799,66 Lt) sumai, 2009-12-11 sąskaitą Nr. 1078 65228,83 JAV dolerių (153 131,20 Lt) sumai, 2009-12-18 sąskaitą Nr. 1085 59535,00 JAV dolerių (142 681,58 Lt) sumai, 2009-12-18 sąskaitą Nr. 1089 11400,00 JAV dolerių (27 321,24 Lt) sumai, 2009-12-30 sąskaitą Nr. 1089a 53989,28 JAV dolerių (129 298,93 Lt) sumai, nurodant jose sumas už tas pačias ekspedijavimo paslaugas, kurias atliko UAB „L.” su UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodais, po to M. L. įtraukė šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, tokiu būdu sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo ekspedijavimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kuriuos iš tiesų atliko UAB „L.”.
14.2. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko ir už netikro dokumento pagaminimą bei panaudojimą, jei padaryta didelė žala (kai ji viršija 250 MGL). Pagal teismų praktiką sukčiavimo bylose žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti ar turtinei prievolei panaikinti ar jos išvengti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikalstamų veikų sutaptį sudaro tik sukčiavimas ir dokumentų suklastojimas.
14.3. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad UAB „R. T.“ direktorius M. L., siekdamas nuslėpti nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, ofšorinės įmonės „P. LLC“ vardu už krovinių pervežimus įmonei UAB „R. T.“ išrašytas 8 tikrovės neatitinkančias sąskaitas įtraukė į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą. Palyginus „P. LLC“ įmonei UAB „R. T.“ išrašytas sąskaitas Nr. 1089a (2009-12-30); Nr. 1089 (2009-12-18); Nr. 1085 (2009-12-18); Nr. 1078 (2009-12-11); Nr. 1077 (2009-12-11); Nr. 1075 (2009-12-10); Nr. 1059 (2009-12-02) ir Nr. 10857 (2009-12-01) su UAB „L.“ išrašytomis sąskaitomis už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodais (pagal paraiškas pervežimams Nr. 24/227, 11/150/RUS191, 21/207, 20/206, 26/012, 12/161), nustatyta, kad abi bendrovės krovinius pervežė su tais pačiais DVG ir vagonais (T. 53, b. l. 113-118). Tačiau kaip jau nustatyta anksčiau, pervežimus nurodytais vagonais realiai atliko UAB „L.“. UAB „R. T.“ direktorius M. L., įtraukdamas šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, sudarė apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kurias iš tiesų atliko UAB „L.”.
14.4. Kaltinime inkriminuojant netikrų dokumentų pagaminimą nurodyta, kad nuo 2009 metų gruodžio iki 2010 rugpjūčio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus – „P. LLC“ sąskaitas, taip pagamino netikrus dokumentus, t. y. įmonės „P. LLC“ vardu sąskaitas įmonei UAB „R. T.”. Kaltinime nenurodyta, kad kuris nors iš nuteistųjų atliko konkrečius veiksmus, kurie vertinami kaip netikro dokumento pagaminimas, nei vienam iš nuteistųjų neinkriminuota, kad jie pasirašydami ar kitais veiksmais pagamino netikrus dokumentus. Priešingai, iš kaltinimo formuluotės matyti, jog dokumentus pagamino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo: tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus – „P. LLC“ sąskaitas, taip pagamino netikrus dokumentus, t. y. įmonės „P. LLC“ vardu sąskaitas įmonei UAB „R. T.”. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistieji T. B., M. L. ir M. B. būtų kaip nors prisidėję prie šių netikrų dokumentų - įmonės „P. LLC“ vardu sąskaitų įmonei UAB „R. T.” pagaminimo.
14.5. Žinomai netikrų dokumentų panaudojimas nėra konkrečiai inkriminuotas, galima manyti, kad M. L., įtraukdamas šiuos žinomai melagingus dokumentus - „P. LLC“ sąskaitas į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, tokiu būdu sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo ekspedijavimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kuriuos iš tiesų atliko UAB „L.”, šiuos netikrus dokumentus tokiu būdu panaudojo. Tačiau dokumentų panaudojimas įeina į sukčiavimo sudėtį ir papildomai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį nekvalifikuojamas.
14.6. Atsižvelgiant į tai, jog byloje neįrodyta, kad nuteistieji pagamino žinomai netikrus dokumentus - „P. LLC“ sąskaitas, nuteistieji M. L. ir M. B. išteisinami pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (pagamino netikras įmonės „P. LLC“ sąskaitas) (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nors nuteistasis T. B. savo apeliaciniame skunde šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, tačiau apeliacinės instancijos teismui išteisinus kitus nuteistuosius pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. sušvelninus apkaltinamąjį nuosprendį dviem iš nuteistųjų, yra pagrindas išteisinti ir T. B., neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3, 5 dalys).
15. Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule vengimo atsiskaityti su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
15.1. Nuteistieji M. L. ir M. B. nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį, nes įmonės AB „L. G.“ neklaidino, be to, apskritai neturėjo prievolės su šia bendrove atsiskaityti, o taip pat neatliko veiksmų, sumažinusių galimybes šiai bendrovei išieškoti skolą iš UAB „L.“ Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Anot M. B., šiuo atveju nukentėjusiojo klaidinimo, kuris sąlygotų galimybių atgauti įsiskolinimą praradimą, nebuvo, o vien tai, kad bendrovės direktorius, vildamasis ateityje atsiskaityti, siunčia tam tikrus raštus kreditoriui, nesudaro pagrindo konstatuoti apgaulę, nes ji neturėjo įtakos kreditoriaus realioms galimybėms atgauti skolą.
15.2. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Turtinės žalos padarymas apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas reiškia kaltininko neteisėtus veiksmus netenkinant nukentėjusiojo sandorio pagrindu įgytos ir galiojančios piniginio pobūdžio turtinės teisės. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas. Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis . Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų ar kitų mokėjimų, piktam panaudoja pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo ar jo įgaliotų asmenų. ?...? šiuo atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai pastarajam yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys. Vienas iš apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo. Taigi, iš esmės apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo. Turtinės žalos padarymas apgaule gali būti padaromas esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčioms, tačiau tokia tyčia visuomet susiformuoja po sandorio, už kurį būtina atsiskaityti, sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento arba po juridinio fakto, dėl kurio privalu atlikti įmokas, atsiradimo momento.
15.3. Liudytojas S. G., AB „L. G.“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad darbiniais klausimais visą laiką bendravo tik su UAB „L.“ atstovu M. B., su kitais nuteistaisiais nebendravo. Su UAB „L.“ buvo pasirašyta vagonų nuomos sutartis. M. B. prašė atidėti skolos (apie 400 tūkst. Lt) mokėjimą, nes kitos įmonės neatsiskaitė su UAB „L.“. Iš pradžių UAB „L.“ atsiskaitydavo laiku, tik vėliau kilo problemų dėl atsiskaitymų.
15.4. Liudytojas V. J., buvęs AB „L. G.“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad su UAB „L.“ buvo tartasi dėl skolos už vagonų junginių nuomą AB „L. G.“ grąžinimo, tačiau skola nebuvo sumokėta, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Sutarties su UAB „R. T.“ dėl vagonų nuomos pasirašymo metu nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „L.“ yra susijusi su UAB „R. T.“; apie tai sužinojo tik vėliau.
15.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „L.“ (nuomininkas), atstovaujama T. B. ir AB „L. G.“ (nuomotojas), atstovaujama Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmojo pavaduotojo V. J., 2009 m. birželio 11 d. sudarė vagonų nuomos sutartį Nr. SP(DK)-163. Pagal šią sutartį nuomotojas išnuomojo nuomininkui platforminių vagonų junginius, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nustatytą mokestį (T. 2, b. l. 58-63). Iš pradžių AB „L.“ vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir mokėjo AB „L. G.“ už suteiktas paslaugas. Iš UAB „L.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL, esančios „DnB Nord“ banke, AB „L. G.“ pervesta 1 174 993,74 Lt iš jų: 2009 metais 1 137 589,88 Lt, o per 2010 m. sausio - balandžio mėn. 37 403,89 Lt. AB „L. G.“ įmonei UAB „L.“ 2009 m. lapkričio 30 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. sausio 31 d., 2010 m. vasario 5 d. išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras, iš viso 429 259,60 Lt sumai, už kurias nebuvo atsiskaityta. UAB „L.“ atsiskaitymų su AB „L. G.“ problemos prasidėjo nuo 2009 m. lapkričio mėnesio ir praktiškai sutapo su UAB „R. T.“ įsteigimo data – 2009 m. spalio 20 d. ir įregistravimu VĮ „Registrų centras“ data - 2009 m. lapkričio 12 d. 2009 m. lapkričio 23 d. raštu UAB „L.“ (pasirašė direktorius T. B.) kreipėsi į AB „L. G.“ pranešdama, kad UAB „L.“ veikla ir pervežamų krovinių profilis keičiasi. UAB „L.“ glaudžiai bendradarbiauja su įmone UAB „R. T.“ ir visą savo ref. pervežimo veiklą perleidžia UAB „R. T.“. Todėl UAB „L.“ atsisako keturių nuomojamų junginių ir prašo juos išnuomoti (perleisti) UAB „R. T.“ (T. 2, b. l. 80). 2009 m. gruodžio 30 d. „L. G.“ ir UAB „R. T.“ pasirašė vagonų nuomos sutartį. AB „L. G.“ 2010 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „L.“. Išnagrinėjęs kreditoriaus AB „L. G.“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „L.“ 429 259,60 Lt skolos, 6 541,95 Lt delspinigių, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 2 089 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus AB „L. G.“ naudai. 2010 m. gegužės 20 d. T. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“, kuriame nurodė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2008 metų antroje pusėje (T. 20, b. l. 126-128). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „L.“ iškelta bankroto byla (T. 20, b. l. 146-147). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „L.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (T. 3, b. l. 95).
15.6. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė AB „L. G.“ atstovų klaidinimu, t. y. slepiant informaciją apie blogą UAB „L.“ turtinę padėtį bei M. B. melagingai nurodant AB „L. G.“ atstovams, kad UAB „L.“ neatsiskaitė su AB „L. G.“, nes kitos įmonės neatsiskaitė su UAB „L.“, todėl M. B. prašė atidėti UAB „L.“ skolos (apie 400 tūkst. Lt) mokėjimą. Siekiant toliau naudotis išnuomotais AB „L. G.” priklausančiais vagonų junginiais, tačiau už jų nuomą neatsiskaityti, UAB „L.” direktorius T. B. siuntė AB „L. G.” raštus, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva susidariusias skolas apmokės. Tačiau kaip jau minėta anksčiau, kitos įmonės pagal UAB „L.“ išrašytas sąskaitas sumokėdavo pinigus per kelias dienas, o pakankamai didelė UAB „L.“ gautinų pinigų dalis už suteiktas paslaugas dėl nusikalstamų nuteistųjų T. B., M. B. ir M. L. veiksmų neteisėti ir neatlygintinai buvo perleista UAB „R. T.“, kurios direktorius buvo M. L. Tokiu būdu UAB „L.“ negaudavo pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti ne tik su UĮ „S. S.“, bet ir AB „L. G.“. Kaip jau minėta anksčiau, už tas pačias paslaugas, atliktas pasinaudojant UĮ „S. S.“ įmonei UAB „L.“ suteiktais kodais, UAB „R. T.“ direktorius M. L., neturėdamas jokio teisėto pagrindo, išrašė sąskaitas įmonėms „E. A. LTD“, „D. C. LTD“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „G. T.“ ir šioms įmonėms sumokėjus, UAB „R. T.“ gavo 895 876,12 Lt (379 027,15 JAV dolerių) pajamų. Taip pat UAB „R. T.“ direktorius M. L. už UAB „L.“ suteiktas paslaugas, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, išrašė sąskaitas įmonei UAB „L. V.“ ir nurodė jas sumokėti UAB „R. T.“, UAB „L. V.“ sumokėjus, UAB „R. T.“ gavo 426 623,39 Lt (123 558,67 Eur) pajamų.
15.7. Taip pat apgaulė pasireiškė tuo, kad buvo nutylėtas faktas, kad UAB „L.“ yra susijusi su UAB „R. T.“. Liudytojas V. J., buvęs AB „L. G.“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad sutarties su UAB „R. T.“, kurios direktorius buvo M. L., dėl vagonų nuomos pasirašymo metu nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „L.“ yra susijusi su UAB „R. T.“; apie tai sužinojo tik vėliau. 2009 m. lapkričio 23 d. raštu UAB „L.“ (direktorius T. B.) kreipėsi į AB „L. G.“ pranešdama, kad UAB „L.“ veikla ir pervežamų krovinių profilis keičiasi. UAB „L.“ glaudžiai bendradarbiauja su įmone UAB „R. T.“ ir visą savo ref. pervežimo veiklą perleidžia UAB „R. T.“. Todėl UAB „L.“ atsisako keturių nuomojamų junginių ir prašo juos išnuomoti (perleisti) UAB „R. T.“ (T. 2, b. l. 80). 2009 m. gruodžio 30 d. AB „L. G.“ ir UAB „R. T.“ pasirašė vagonų nuomos sutartį. Perleidus įmonei UAB „R. T.” įmonės UAB „L.” krovinių vežimo geležinkeliu veiklą ir gautinas pajamas, UAB „L.” su AB „L. G.” neatsiskaitė. Netrukus buvo paskelbtas UAB „L.“ bankrotas, o vėliau UAB „L.“ ir likviduota.
15.8. Nuteistieji T. B. ir M. B., padedant M. L., tokiais savo sąmoningais veiksmais, panaudodami apgaulę, sudarė situaciją, kad AB „L. G.” negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Nuteistieji T. B., M. B. ir M. L., veikdami bendrininkų grupe, apgaule vengė atsiskaityti su AB „L. G.“ už suteiktas paslaugas ir padarė AB „L. G.“ 429 259,60 Lt (124 322,17 Eur) turtinę žalą.
15.9. Tai, kad AB „L. G.“ turėjo galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti nesumokėtą skolą civilinio proceso tvarka ir šia galimybe pasinaudojo, nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokie nuteistųjų veiksmai yra kylantys iš civilinių teisinių santykių ar kad nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistųjų sumanymas neatsiskaityti už suteiktas paslaugas buvo kilęs jau po paskolos sutarties sudarymo ir šis sumanymas buvo lydimas apgaulės elementų, siekiant išvengti skolų apmokėjimo ir padaryti AB „L. G.“ turtinę žalą. Nuteistieji T. B. ir M. B. sąmoningai vengė tinkamo prievolių įvykdymo, slėpdami nuo kreditoriaus duomenis apie tikrąją bendrovės padėtį, t. y. vis žadėdami su AB „L. G.“ atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kaip trukdį nurodė, kad su UAB „L.“ neatsiskaito kitos įmonės, nors iš tiesų UAB „L.“ klientai atsiskaitydavo laiku, UAB „L.“ pajamų turėjo ir su AB „L. G.“ už suteiktas paslaugas buvo pajėgi savalaikiai atsiskaityti, tačiau nuteistieji T. B. ir M. B. atsiskaityti vengė, tyčia UAB „L.“ gautinas pajamas už suteiktas paslaugas neteisėtai ir neatlygintinai perleido UAB „R. T.“, kurios direktorius buvo M. L., taip apgaule padarydami turtinę žalą AB „L. G.“. Dėl tokio nuteistųjų vengimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas AB „L. G.“ piniginis reikalavimas liko be ekonominio padengimo (netrukus po skolos AB „L. G.“ susidarymo UAB „L.“ direktoriaus T. B. iniciatyva buvo pradėta UAB „L.“ bankroto byla, o vėliau įmonė likviduota) ir dėl to objektyviai negali būti realizuotas, nebėra iš ko išieškoti skolos. Kitos T. B., M. B. ir M. L. inkriminuotos tyčinės veikos – UAB „L.“ turto pasisavinimas, iššvaistymas ir nusikalstamas bankrotas, taip pat rodo apgaulės būdą, dėl kurio AB „L. G.“ interesų gynyba civilinio proceso tvarka tampa neperspektyvi. Vien tas faktas, kad yra priimti tam tikri teismų sprendimai civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo, nereiškia, kad nukentėjusiajam nebuvo pasunkinta galimybė ginti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistųjų padarytų veiksmų visumą, jų pobūdį ir mechanizmą, darytina išvada, kad nuteistųjų veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nuteistieji T. B., M. B. ir M. L. visus veiksmus atliko tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad atsiras žalingi padariniai (AB „L. G.“ patirs žalą) bei norėjo taip veikti. Nekyla jokių abejonių, kad nuteistųjų veiksmai – apgaulingas vengimas atsiskaityti su AB „L. G.“ už suteiktas paslaugas – yra tiesioginė šiai įmonei atsiradusios turtinės žalos priežastis. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad T. B., M. B. ir M. L. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
15.10. Apeliantai M. B. ir M. L. nesutinka, kad jie nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupe.
15.11. Nagrinėjamu atveju M. B. vaidmuo buvo aktyviausias – jis tiesiogiai bendravo su AB „L. G.“ atstovais, slėpdamas duomenis apie blogą UAB „L.“ turtinę padėtį, nurodydamas melagingą informaciją, kad UAB „L.“ laiku nesumoka pagal sąskaitas, nes su ja neatsiskaito kitos įmonės, o T. B. vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis UAB „L.“ vardu sudarė su AB „L. G.“ sutartį ir siuntė AB „L. G.“ raštus, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva susidariusias skolas apmokės, nors iš tikrųjų UAB „L.“ gautini už suteiktas paslaugas pinigai buvo neteisėtai perleisti UAB „R. T.“. Nors nuteistasis M. L. tiesiogiai apgaulės AB „L. G.“ atžvilgiu nenaudojo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „L.“ turtinė padėtis buvo labai sunki, o UAB „R. T.“, kurios direktorius buvo M. L., buvo įkurta tam, kad UAB „L.“ perleistų jai savo krovinių vežimo geležinkeliais veiklą ir gautinas pajamas. 2009 m. lapkričio 23 d. raštu UAB „L.“ (pasirašė direktorius T. B.) atsisakė keturių nuomojamų junginių ir prašė AB „L. G.“ juos išnuomoti (perleisti) UAB „R. T.“ (T. 2, b. l. 80). 2009 m. gruodžio 30 d. „L. G.“ ir UAB „R. T.“ pasirašė vagonų nuomos sutartį. Kaip jau minėta anksčiau, M. L., įkurdamas UAB „R. T.“ ir tapdamas jos direktoriumi, sudarė sąlygas, kad pakankamai didelė UAB „L.“ gautinų pinigų dalis už suteiktas paslaugas dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų neteisėti ir neatlygintinai būtų perleista UAB „R. T.“. Tokiu būdu UAB „L.“ negaudavo pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, tame tarpe ir AB „L. G.“, t. y. M. L. veiksmai nulėmė vykdytojų T. B. ir M. B. veikas bei yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojų T. B. ir M. B. nusikalstamomis veikomis ir kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais – AB „L. G.“ turtinės žalos padarymu. M. L. savo veiksmais padėjo apgaule išvengti atsiskaitymo su AB „L. G.“, t. y. veikė kaip padėjėjas. Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą.
15.12. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų T. B., M. B. ir M. L. veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iš jų veiksmas sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. Tik bendromis T. B., M. B. ir M. L. pastangomis buvo pasiektas vieningas tikslas - apgaule išvengta atsiskaityti su AB „L. G.“ už suteiktas paslaugas. Nuteistieji T. B., M. B. ir M. L. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad kiekvienas iš jų nusikalstamą veiką daro ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis, jog jų grupės narių veiksmai buvo suderinti. Konstatuojant veikimą bendrininkų grupe, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų; svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo; tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje. Nuteistieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe T. B. ir M. B. veikiant kaip bendravykdytojams, o M. L. – kaip padėjėjui. Padėjėjas atsako už vykdytojų padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia.
15.13. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistiesiems bei jų gynėjams, taip pat kitiems proceso dalyviams buvo iš anksto pranešta apie galimą M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą kaip padarytą padėjėjo, su papildoma nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimą bei suteikė nuteistiesiems ir jų gynėjams galimybę apsiginti nuo naujo kaltinimo.
15.14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. L. nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį (kaip padėjimas apgaule išvengti atsiskaitymo su AB „L. G.“).
16. Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės – 426 623,39 Lt (123 558,67 Eur) turto iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą M. L. ir M. B. atžvilgiu, o T. B. atžvilgiu – šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
16.1. Nuteistieji M. L. ir M. B. nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo šio nusikaltimo subjektai. Nuteistieji nurodė tuos pačius motyvus, kaip ir ankstesniame nuteisime dėl UAB „L.“ turto iššvaistymo.
16.2. Liudytojas Ž. S., UAB „L. V.“ direktorius ir akcininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl vagonų nuomos kreipėsi į UAB „L.“ ir UAB „R. T.“. Pinigus pervesdavo tai įmonei, kuri išrašydavo sąskaitą. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo Ž. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas parodė, kad su M. L. sprendė visus darbinius klausimus (ekspedijavimo, apmokėjimo); liudytojas su T. B. darbinių klausimų nesprendė. M. L. įkūrė įmonę UAB „R. T.“, kuri realiai tęsė UAB „L.“ veiklą, nes dirbo tie patys asmenys ir UAB „R. T.“ naudojosi tais pačiais vagonų sąstatais, kuriuos iš AB „L. G.“ nuomojosi UAB „L.“. Todėl įmonei UAB „Vagolita“ užsakius iš įmonės UAB „L. V.“ krovinių pervežimus, krovinių pervežimo dokumentuose ir važtaraščiuose buvo nurodyta, kad vagonų sąstatų naudotojas ir krovinio vežimo vykdytojas yra UAB „L.“. Už UAB „L.“ vagonų sąstatų naudojimąsi UAB „L. V.“ sąskaitas už suteiktas paslaugas išrašė UAB „R. T.“, be to, M. L., su kuriuo buvo derinami pervežimų klausimai ir sąstatų pateikimas, nurodė už pervežimus sumokėti UAB „R. T.“ (T. 55, b. l. 127-129).
16.3. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „R. T.“ išrašant sąskaitas faktūras, kuriose nenurodyti SIFUD kodai, už tas pačias krovinių pervežimo paslaugas UAB „L.“ išrašė sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ (JAV) ir jas apskaitė apskaitoje:
1) UAB „R. T.“ 2009 m. lapkričio 20 d. UAB „L. V.“ išrašė PVM sąskaitą RTL Nr. 00002 už DGV 37419553 ir vagonų 94543980, 94641776, 94641859, 94512910, 94373263, 94373776, 94372125, 94235215, 94753373, 94235587, 94233715, 94318920 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 182 470,06 Lt (78 617,00 JAV dolerių); maršrutas Paneriai LT - Chudžand TJ. Sąskaitą išrašė direktorius M. L. PVM sąskaita RTL Nr. 00002 apskaityta UAB „R. T.” registre “241 Pirkėjų įsiskolinimas“. UAB „L. V.“ UAB „R. T.“ už ekspedijavimo paslaugas pagal PVM sąskaitą RTL Nr. 00002, 2010 m. lapkričio 23 d. pervedė 35 000,00 JAV dolerių, 2010 m. gruodžio 2 d. pervedė 10 000,00 JAV dolerių, 2010 m. gruodžio 4 d. pervedė 33 617,00 JAV dolerių, iš viso 78 617,00 JAV dolerių.
UAB „L.“ 2009 m. gruodžio 31 d. įmonei „C. V. LLC“ (JAV) išrašė PVM sąskaitą LGM Nr. 01701 už DGV 37419553 ir vagonų 94543980, 94641776, 94641859, 94512910, 94373263, 94373776, 94372125, 94235215, 94753373, 94235587, 94233715, 94318920 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 101 018,40 Lt (42 000,00 JAV dolerių); maršrutas Paneriai LT - Chudžand TJ. Sąskaitą išrašė direktorius T. B. PVM sąskaita LGM Nr. 01702 apskaityta UAB „L.“ registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“.
2) UAB „R. T.“ 2009 m. gruodžio 8 d. UAB „L. V.“ išrašė PVM sąskaitą RTL Nr. 00003 už DGV 37424157 ir vagonų 94230851, 94729241, 94234564, 94231933, 94710126, 94641750, 94513736, 94165180, 94710209, 94285137, 94517315, 94376688, 94797016 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 244 153,33 Lt (105 184,10 JAV dolerių); maršrutas Paneriai LT - Chudžand TJ. Sąskaitą išrašė direktorius M. L. PVM sąskaita RTL Nr. 00003 apskaityta UAB „R. T.“ registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“. UAB „L. V.“ UAB „R. T.“ už ekspedijavimo paslaugas 2009 m. gruodžio 11 d. pagal PVM sąskaitą RTL Nr. 00003 pervedė 105 184,10 JAV dolerių.
UAB „L.“ 2009 m. gruodžio 31 d. įmonei „C. V. LLC“ (JAV) išrašė PVM sąskaitą LGM Nr. 01702 už DGV 37424157 ir vagonų 94230851, 94729241, 94234564, 94231933, 94710126, 94641750, 94513736, 94165180, 94710209, 94285137, 94517315, 94376688, 94797016 ekspedijavimo paslaugas; suma apmokėjimui 125 070,40 Lt (52 000,00 JAV dolerių); maršrutas Paneriai LT - Chudžand TJ. Sąskaitą išrašė direktorius T. B. PVM sąskaita LGM Nr. 01702 apskaityta UAB „L.“ registre „241 Pirkėjų įsiskolinimas“ (T. 47, b. l. 176-177).
16.4. UAB „L.“ pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį su UAB „L. V.“ suteikė pastarajai paslaugas, tačiau sąskaitų įmonei UAB „L. V.“ neišrašė. UAB „L.“ už UAB „L. V.“ suteiktas paslaugas išrašė sąskaitas ofšorinei įmonei „C. V. LLC“ (JAV), tačiau pinigų pagal išrašytas sąskaitas 2009 m. gruodžio 31 d. LGM Nr. 01701 ir 2009 m. gruodžio 31 d. LGM Nr. 01702 negavo. UAB „L.“ ir įmonės „C. V. LLC“ sutarties pasirašymo data nurodyta 2010 m. vasario 25 d., tačiau UAB „L.“ šias dvi sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ išrašė ankščiau nei buvo sudaryta sutartis su įmone „C. V. LLC“ data, t. y. 2009 m. gruodžio 31 d. Kaip jau minėta, įmonė „C. V. LLC“ (JAV) buvo uždaryta 2005 m. rugpjūčio 1 d., nes niekada nepradėjo veiklos (T. 38, b. l. 48-50). Šios nurodytos aplinkybės patvirtina UAB „L.“ ir įmonė „C. V. LLC“ pasirašytos sutarties ir jos pagrindu išrašytų sąskaitų fiktyvumą. Taip pat tai, kad paslaugos buvo suteiktos ne įmonei „C. V. LLC“, o įmonei UAB „L. V.“, patvirtina pastarosios įmonės padaryti apmokėjimai pagal jai UAB „R. T.“ išrašytas sąskaitas už tas pačias paslaugas, kurie nurodyti ir „C. V. LLC“ išrašytose sąskaitose.
16.5. Sąskaitas už UAB „L.“ suteiktas paslaugas UAB „L. V.“, nurodant tuos pačius vagonus, išrašė UAB „R. T.“ direktorius M. L., tačiau UAB „R. T.“ sąskaitų UAB „L. V.“ išrašymo laikotarpiu, t. y. 2009 m. lapkričio 20 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d., negalėjo suteikti UAB „L. V.“ paslaugų, nes UAB „R. T.“ sutartį su AB „L. G.“ dėl vagonų nuomos pasirašė tik 2009 m. gruodžio 30 d., o vagonai, kurie nurodyti UAB „R. T.“ išrašytose sąskaitose, perdavimo priėmimo nuomai aktais UAB „R. T.“ perduoti 2010 m. sausio 4 d., 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. kovo 24 d. (T. 2, b. l. 90-93). Byloje nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. UAB „R. T.“ turėjo sutartinių įsipareigojimų su UAB „L.“ ir UAB „L. V.“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „L.“ gautinos piniginės lėšos buvo perleistos trečiajam asmeniui – UAB „R. T.“ neteisėtai ir neatlygintinai, veikiant priešingai įmonės UAB „L.“ interesais. Tokiu būdu UAB „L.“ negavo pajamų už suteiktas paslaugas, t. y. patyrė didelę turinę žalą - 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur).
16.6. Iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad UAB „L. V.“ paslaugas realiai suteikė UAB „L.“, o pinigai buvo pervesti kitai, paslaugų neteikusiai įmonei – UAB „R. T.“, pagal UAB „R. T.“ direktoriaus M. L. neteisėtai išrašytas sąskaitas ir jo žodiniu nurodymu.
16.7. Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Tačiau, jei turto iššvaistymas yra padaromas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jų žinioje, tokių asmenų veika kvalifikuojama taikant Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio atitinkamas dalis ir Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnį.
16.8. Byloje nustatyta, kad UAB „L.“ 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakyme „Dėl direktoriaus paskyrimo“ nurodyta, kad M. B. vaiko priežiūros atostogų metu UAB „L.“ direktoriumi buvo paskirtas T. B. (nuo 2008 rugsėjo 9 d. iki 2011 m. birželio 5 d.), todėl nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „L.“ turtas ir turtinės teisės buvo T. B. žinioje, t. y. jis yra Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo specialusis subjektas.
16.9. M. L. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu ėjo UAB „R. T.“ direktoriaus pareigas, todėl M. L. UAB „L.“ turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje. Nusikalstamos veikos padarymo metu - nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. dėl einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu M. L. teisėtame valdyme nebuvo UAB „L.“ turto ir turtinių teisių, kuriems jis būtų turėjęs teisiškai apibrėžtus reikalavimus.
16.10. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. ir M. L. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistiesiems M. B. ir M. L. bei jų gynėjams, taip pat kitiems proceso dalyviams buvo iš anksto pranešta apie galimą M. B. ir M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą kaip padarytą padėjėjų, su papildoma nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimą bei suteikė nuteistiesiems ir jų gynėjams galimybę apsiginti nuo naujo kaltinimo (Lietuvos Respublikos BPK 255-256 straipsniai).
16.11. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „L.“ gautini pinigai buvo pervesti kitai įmonei – UAB „R. T.“, pagal įmonės UAB „R. T.“ direktoriaus M. L. neteisėtai išrašytas sąskaitas ir jo žodiniu nurodymu, darytina išvada, jog M. L. veikė kaip padėjėjas, todėl jo padaryta nusikalstama veika papildomai kvalifikuojama su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį.
16.12. M. B. vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2010 m. spalio 6 d. ir nėjo UAB „L.“ direktoriaus pareigų, todėl tuo laikotarpiu M. B. UAB „L.“ turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jo žinioje. Nusikalstamos veikos padarymo metu - nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. dėl einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu M. B. teisėtame valdyme nebuvo UAB „L.“ turto ir turtinių teisių, kuriems jis būtų turėjęs teisiškai apibrėžtus reikalavimus. Iš kaltinimo formuluotės ir byloje ištirtų įrodymų nenustatyta, kad M. B. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, prisidėdamas prie UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo. Atsižvelgiant į tai, M. B. išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)), nes nedalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
16.13. Dėl nuteistųjų T. B. ir M. L. neteisėtų veiksmų, pastariesiems iššvaisčius T. B. žinioje buvusį svetimą UAB „L.“ priklausantį, didelės vertės turtą - 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur), UAB „L.“ patyrė didelę - 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) turtinę žalą. Nuteistieji T. B. ir M. L. suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia įmonei UAB „R. T.“ T. B. žinioje buvusį svetimą UAB „L.“ turtą, numatė, jog UAB „L.“ šio turto neteks, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo T. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, o nuteistojo M. L. nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (kaip padėjimas padaryti didelės vertės turto iššvaistymą).
16.14. Nuteistiesiems inkriminuota, kad jie šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Šiuo atveju nustatyta, kad buvo tik vienas vykdytojas – T. B., ir vienas padėjėjas – M. L., t. y. mažiau nei du vykdytojai, todėl nėra bendrininkų grupės požymių. Aplinkybė, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe darydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)), šalintina iš kaltinimo. Nors nuteistasis T. B. savo apeliaciniame skunde šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, tačiau apeliacinės instancijos teismui panaikinus aplinkybę, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe darydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, t. y. sušvelninus apkaltinamąjį nuosprendį vienam iš nuteistųjų, yra pagrindas panaikinti šią aplinkybę ir T. B. (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3, 5 dalys).
17. Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą M. L. ir M. B. atžvilgiu, o T. B. atžvilgiu – šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
17.1. Nuteistieji M. L. ir M. B. nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį, nurodo tuos pačius motyvus kaip ir ankstesniuose epizoduose dėl dokumentų klastojimo.
17.2. Jeigu kaltininkas, suklastojęs dokumentą ir jį panaudojęs ar tokį dokumentą tik panaudojęs, pasisavina arba iššvaisto patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę, jo veika kvalifikuojama pagal nusikalstamų veikų sutaptį – pagal Lietuvos Respublikos BK 300 ir 183 arba Lietuvos Respublikos BK 300 ir 184 straipsnius.
17.3. T. B., M. B. ir M. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendru susitarimu, laikotarpiu nuo 2009 metų gruodžio iki 2010 rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas, o T. B. pasirašius, taip pagamino netikrus dokumentus: 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita LGM 01701, 42 000,00 JAV dolerių (101 018,40 Lt) sumai, 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita LGM 01702, 52 000,00 JAV dolerių (125 070,40 Lt) sumai, nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o įmonė „C. V. LLC“ neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir jis Vilniaus apygardos teismui, pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo iškelta UAB „L.“ bankroto byla.
17.4. Kaip jau minėta anksčiau, UAB „L.“ ir įmonė „C. V. LLC“ (JAV) (2005 m. rugpjūčio 1 d. ši įmonė uždaryta, nes niekada nepradėjo veiklos) 2010 m. vasario 25 d. sudarė krovimų ekspedijavimo sutartį Nr. 2009/03, kurią pasirašė UAB „L.“ atstovas T. B. (nors sutartyje tarp šalių duomenų nurodyti JSC „Logipolija“ duomenys su įmonės UAB „L.“ spaudu) ir „C. V. LLC“ Representative's Manager L. B. UAB „L.“ direktorius T. B. įmonei „C. V. LLC“ už neva suteiktas paslaugas išrašė dvi PVM sąskaitas LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702 bendrai 226 088,80 Lt (94 000 JAV dolerių) sumai.
17.5. Iš anksčiau aptartų byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „L.“ įmonei „C. V. LLC“ (JAV) išrašytos dvi PVM sąskaitos LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702 už neva suteiktas paslaugas buvo fiktyvios, jų turinyje įtvirtinta objektyvios tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. buvo suklastotos pagaminant netikrus dokumentus. Iš išrašytų PVM sąskaitų matyti, kad jas UAB „L.“ vardu pasirašė T. B., t. y. T. B. savo parašu patvirtindamas kito asmens atspausdintus dokumentus, taip dokumentų turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, pagamino netikrus dokumentus – pats juos suklastojo, bei šias suklastotas sąskaitas panaudojo kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Net pačiame kaltinime nurodyta, kad tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kompiuterinės technikos pagalba atspausdino šiuos žinomai netikrus dokumentus. Todėl byloje nėra jokių įrodymų, kad kiti nuteistieji M. L. ir M. B. būtų kaip nors prisidėję prie šių netikrų dokumentų pagaminimo ar panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, nuteistieji M. L. ir M. B. išteisinami pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo), neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
18. Dėl M. B. ir M. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
18.1. Nuteistieji M. B. ir M. L. nesutinka su jų nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį. Anot nuteistųjų, nagrinėjamu laikotarpiu buvo ekonominė krizė, daug įmonių patyrė nuostolius, bankrutavo ir turėjo nemokumo problemų, o šie reiškiniai darė įtaką ir UAB „L.“ veiklai ir galimybėms vykdyti įsipareigojimus. UAB „L.“ nemokumas atsirado dar iki veiksmų, kuriais neva pasireiškė blogas įmonės valdymas. Todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp blogo įmonės valdymo ir jos nemokumo. Apeliantų manymu, nesant jų tyčinių veiksmų, jiems negali būti inkriminuojamas sąmoningai blogas įmonės valdymas, kuris nulėmė jos bankrotą.
18.2. Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams.
18.3. Specialisto išvadose nurodyta, kad UAB „L.“ 2008 metus baigė turėdama 76 432 Lt grynojo pelno, bendrovės turtas 452 951 Lt viršijo turimas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. UAB „L.“ skolos 2009 m. sausio 1 d. pradžiai viršijo daugiau nei pusę turto vertės, todėl bendrovė jau turėjo sunkumų vykdant įsipareigojimus. UAB „L.“ 2009 m. baigė turėdama 718 872 Lt nuostolį. UAB „L.“ 2010 m. sausio 1 d. pradžiai turėjo turto 2 420 494 Lt sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 662 837 Lt. UAB „L.“ įsipareigojimai ir mokėtino sumos 242 343 Lt viršijo turimą turtą. UAB „L.“ skolos 2010 m. sausio 1 d. pradžiai viršijo 242 343 Lt turimo turto vertę, todėl bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki, turėjo sunkumų vykdant įsipareigojimus - bendrovės turto nepakako įsipareigojimams apmokėti. Iš UAB „L.“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „L.“ 2010 m. gegužės 11 d. įmonė patyrė 556 278 Lt nuostolį. UAB „L.“ 2010 m. gegužės 11d. turėjo turto 2 031 643 Lt sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 830 264 Lt. Bendrovės įsipareigojimai ir mokėtino sumos 798 621 Lt viršijo turimą turtą, t. y. bendrovės finansinė padėtis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės mėn. 11 d. ženkliai pablogėjo. UAB „L.“ skolos 2010 m. gegužės 11 d. pradžiai 798 621 Lt viršijo turimo turto vertę, todėl bendrovės ekonominė padėtis dar pablogėjo, turėjo sunkumų vykdant įsipareigojimus - bendrovės turto nepakako įsipareigojimams apmokėti. UAB „L.“ ekonominė būklė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 11d. blogėjo: pelnas nuo + 76 432 Lt smuko iki 556 278 Lt nuostolio; turtas nuo 3 421 233 Lt sumažėjo iki 2 031 643 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2009 m. sumažėjo iki 2 662 837 Lt, tačiau 2010 m. gegužės 11 d. išaugo iki 2 830 264 Lt.
18.4. Įvertinus UAB „L.“ ekonominę, finansinę būklę 2009 metų pradžioje ir 2010 m. gegužės mėn. 11 d., darytina išvada, kad bendrovės finansinė ir ekonominė padėtis buvo sudėtinga ir vis blogėjo. 2010 m. gegužės 20 d. T. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“, kuriame nurodė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2008 metų antroje pusėje (T. 20, b. l. 126-128). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „L.“ iškelta bankroto byla (T. 20, b. l. 146-147). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „L.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (T. 3, b. l. 95). UAB „L.“ 2010 m. rugsėjo 14 dienai buvo įsiskolinusi 18 bendrovių, o bendras kreditorinis įsiskolinimas sudarė 2 762 483,35 Lt, iš jų: AB „L. G.“ - 548 365,24 Lt; UĮ „S. S.“ - 541 069,06 Lt.
18.5. Byloje nustatyta, kad M. B. ir M. L. veikė bendru susitarimu su UAB „L.“ direktoriumi T. B. M. L. 2009 m. spalio 20 d. įsteigė įmonę UAB „R. T.“ ir tapo jos direktoriumi. Nuteistieji M. B., M. L. ir T. B., žinodami, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti ir, kad UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. nebuvo sudariusi sandorių bei neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų M. L. vadovaujamai UAB „R. T.“, UAB „L.“ (pagal sutartis su įmonėmis „D. C. LTD”, UAB „L. V.”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.”) atlikus ekspedijavimo ir krovinių pervežimo paslaugas, M. B. ir M. L. su įmonių „D. C. LTD”, UAB „J.”, UAB „G. T.”, UAB „S.” (M. L. papildomai dar su UAB „L. V.”) atstovais, nežinančiais apie daromą nusikalstamą veiką, žodžiu susitarė dėl UAB „L.“ piniginių lėšų, gautinų pagal sutartis, mokėjimo ne į UAB „L.“ sąskaitą, o į M. L. vadovaujamą UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Tokiu būdu UAB „L.“ gautinus pinigus gavo UAB „R. T.”, iš viso 1 219 970,18 Lt (353 327,95 Eur). M. B. ir M. L., veikdami bendru susitarimu su UAB „L.“ direktoriumi T. B., laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. padėjo T. B. sąmoningai blogai valdant įmonę: iššvaistant UAB „L.” priklausantį didelės vertės turtą, t. y. neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiant UAB „R. T.“, nulemti įmonės UAB „L.” bankrotą ir apgaule išvengti šios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais, dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams - 2 762 483,35 Lt (800 070,48 Eur).
18.6. Įvertinus nuteistųjų T. B., M. L. ir M. B. nustatytus nesąžiningus poelgius su bendrovės turtu, darytina išvada, kad ekonominė krizė nors ir apsunkino bendrovės veiklą, tačiau priežastiniu ryšiu nėra tiesiogiai susijusi su bendrovės bankrotu ir didelės žalos jos kreditoriams padarymu. Nuteistųjų T. B., M. L. ir M. B. sąmoningais veiksmais buvo tik dar labiau didinamas bendrovės įsiskolinimas bei bloginamos ekonominės veiklos galimybės, kas nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Nuteistieji, iššvaistydami bendrovės turtą, sumažino galimybes kreditoriams atgauti skolas, tokiu būdu tyčia privedė UAB „L.“ prie bankroto ir padarė didelę žalą bendrovės kreditoriams. Dėl sąmoningo blogo UAB „L.“ valdymo, dėl viso komplekso nuteistųjų tyčinių veiksmų, įmonės pajamos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 11d. smuko nuo 76 432 Lt pelno iki 556 278 Lt nuostolio. Nuteistųjų T. B., M. L. ir M. B. veiksmais padarytų nuostolių ir negautų pajamų suma darė esminę įtaką ir paspartino įmonės nemokumo ir bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „L.“ iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „L.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o kreditoriams padaryta didelė – 2 762 483,35 Lt (800 070,48 Eur) – turtinė žala. Vadovaujantis išnagrinėtu įrodymų visetu, nuteistieji T. B., M. L. ir M. B. nuostolius įmonei padarė sąmoningai, siekdami įmonės bankroto ir žalos kreditoriams padarymo, taip pat yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp jų veiksmais padarytos žalos bei kilusių padarinių – įmonės nemokumo. Todėl nuteistųjų M. L. ir M. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji M. B. ir M. L. dėl tam tikrų nusikalstamų veikų išteisinti, iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą), šalintinos tam tikros aplinkybės.
18.8. M. B. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)), nes nedalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį šalintinos aplinkybės, kad M. B. su įmonės UAB „L. V.” atstovu žodžiu susitarė dėl UAB „L.“ piniginių lėšų, gautinų pagal sutartį, mokėjimo ne į UAB „L.“ sąskaitą, o į M. L. vadovaujamą UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
18.9. Taip pat M. B. ir M. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (du epizodai), neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – sutarties ir PVM sąskaitų pagaminime ir panaudojime), todėl iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį šalintinos aplinkybės, kad M. B. ir M. L., veikdami bendru susitarimu su bendrininkų grupės nariu T. B., laikotarpiu nuo 2009 metų lapkričio iki 2010 rugpjūčio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ Nr. 2009/03 bei UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas, T. B. pasirašė ir įtraukė šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „L.” buhalterinę apskaitą: 2009-11-19 PVM sąskaita LGM 01672, 60 183,27 JAV dolerių (139 540.93 Lt) sumai, 2009-12-17 PVM sąskaita LGM 01675, 58 432,50 JAV dolerių (138 952,49 Lt) sumai, 2009-12-29 PVM sąskaita LGM 01697, 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01699, 64 560,96 JAV dolerių (155 282,02 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01700, 60 275,88 JAV dolerių (144 975,55 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01701, 42 000,00 JAV dolerių (101 018,40 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01702, 52 000,00 JAV dolerių (125 070,40 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01704, 75 000,00 JAV dolerių (192 180,00 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01705, 38 000,00 JAV dolerių (97 371,20 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01706, 32 500,00 JAV dolerių (82 374,50 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01707, 38 000,00 JAV dolerių (96 314,80 Lt) sumai, 2010-03-15 PVM sąskaita LGM 01708, 42 500,00 JAV dolerių (108 251,75 Lt) sumai. Nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas ir 2010-02-25 ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir T. B. Vilniaus apygardos teismui, pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos.
18.10. Nuteistiesiems M. B. ir M. L. inkriminuota, kad jie šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalis) padarė bendrininkų grupe, nors pačiame kaltinime nurodyta, jog M. B. ir M. L. veikė kaip padėjėjai su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Šiuo atveju nustatyta, kad buvo tik vienas vykdytojas – T. B., ir du padėjėjai – M. B. ir M. L., t. y. mažiau nei du vykdytojai, todėl nėra bendrininkų grupės požymių. Aplinkybė, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe darydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, šalintina iš kaltinimo. Nors nuteistasis T. B. savo apeliaciniame skunde šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, tačiau apeliacinės instancijos teismui panaikinus aplinkybę, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe darydami nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, t. y. sušvelninus apkaltinamąjį nuosprendį dviem iš nuteistųjų, yra pagrindas panaikinti šią aplinkybę ir T. B. (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3, 5 dalys).
19. Dėl M. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 3 029 162,43 Lt (877 306,08 Eur) pasisavinimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas penktas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
19.1. M. L. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, nes UAB „R. T.“ priklausančių lėšų nesisavino, o jas iš įmonės pasiskolino.
19.2. M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš UAB „R. T.“ pagal 2010 m. balandžio 1 d. avansinę apyskaitą gavo 2 108 000 Lt, tai buvo įforminta kaip M. L. asmeninė paskola. Iš šių UAB „R. T.“ pinigų apie 1 mln. Lt M. L. paskolino T. B. ir M. B., kad pastarieji atsiskaitytų su UAB „L.“ kreditoriais, padengtų skolas, o kita pinigų dalis, anot M. L., buvo panaudota UAB „R. T.“ nuostoliams padengti už sugedusius krovinius.
19.3. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas (Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. UAB vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Ši nuostata pagrįsta UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir nori šių padarinių. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.
19.4. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
19.5. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal paskutinę M. L. avanso apyskaitą už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d., M. L., kaip atskaitingas asmuo, 2010 m. gegužės 1 d. UAB „R. T.“ nebuvo atsiskaitęs už avansu gautus 2 108 492,43 Lt.
19.6. M. L. iš UAB „R. T.“ AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. nuėmė iš viso 226 650,00 Lt (65 642,38 Eur): iš banko sąskaitos grynais pinigais 2010 m. liepos mėn. - 29 000,00 Lt; per tą patį laikotarpį iš bankomatų nuimti dar 197 650,00 Lt, iš jų: 2010 m. gegužės mėn. - 45 300,00 Lt; 2010 m. birželio mėn. - 90 000,00 Lt; 2010 m. liepos mėn. - 39 450,00 Lt; 2010 m. rugpjūčio mėn. - 22 900,00 Lt.
19.7. M. L. iš UAB „R. T.“ AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nuėmė iš viso 694 020,00 Lt (201 002,09 Eur): 543 420,00 Lt grynais pinigais (iš bankomato); 150 600,00 Lt grynais pinigais iš sąskaitos.
19.8. Vadinasi M. L. iš viso gavo 3 029 162,43 Lt (877 306,08) UAB „R. T.“ priklausančių piniginių lėšų.
19.9. Specialisto išvadoje nurodyta, kad už 2010 m. gegužės mėn. M. L. avansinė apyskaita tyrimui nepateikta, todėl nustatyti kaip buvo apskaityti 2010 m. gegužės mėn. į atsiskaitomąją sąskaitą įnešti 8 000,00 Lt, nėra galimybės. Iš UAB „R. T.“ banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. į UAB „R. T.“ banko sąskaitas (duomenys neskelbtini) buvo gauta įplaukų, iš jų: M. L. 2010 m. lapkričio 6 d. įnešė 183 200,00 JAV dolerių (Lietuvos banko duomenimis 2010 m. lapkričio 6 d. 1 JAV dolerio kursas buvo 2,4419 Lt (447 356,08 Lt)) kaip paskolos grąžinimą, o sąskaitos išraše nurodyti sutarties duomenys „ATK Nr. 1032562137804260800“. Tačiau UAB „R. T.“ fiziniams ar juridiniams asmenims, tame tarpe ir direktoriui M. L., nebuvo išdavusi paskolų. Iš nuteistojo M. L. parodymų matyti, kad jis įmonės pinigų paėmimą suprato kaip paskolą. Taip pat M. L. į UAB „R. T.“ banko sąskaitą grynais pinigais įnešė 79 900,00 Lt, mokėjimo paskirtis nenurodyta. Iš UAB „R. T.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) LTL išrašų nustatyta, kad į banko sąskaitą nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2011 m. liepos 5 d. buvo gauta 200,00 Lt įplaukų, juos 2011 m. birželio 23 d. įnešė M. L. Vadinasi M. L. į UAB „R. T.“ sąskaitą iš viso grąžino 535 456,08 Lt (155 078,79 Eur).
19.10. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos nuteistojo naudai, M. L. grąžintos sumos dydžiu - 535 456,08 Lt (155 078,79 Eur) mažintina M. L. gauta iš UAB „R. T.“ suma (3 029 162,43 Lt - 535 456,08 Lt), t. y. M. L. negrąžino 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur) ir nepateisino šios sumos panaudojimo UAB „R. T.“ naudai. Nuteistasis M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš UAB „R. T.“ gautų pinigų apie 1 mln. Lt paskolino T. B. ir M. B., kad pastarieji atsiskaitytų su UAB „L.“ kreditoriais, padengtų skolas, o kita pinigų dalis, anot M. L., buvo panaudota UAB „R. T.“ nuostoliams padengti už sugedusius krovinius.
19.11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.
19.12. Byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytas turtas buvo naudojamas tenkinant UAB „R. T.“ poreikius. Nuteistasis M. L. nepagrindė savo argumentų dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms, nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad paimti iš UAB „R. T.“ pinigai buvo naudojami UAB „R. T.“ interesais. Nenustačius, kad M. L. naudojo turtą UAB „R. T.“ naudai, kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) toks turtas buvo naudojamas.
19.13. Nors M. L. neigia pasisavinęs jam patikėtą turtą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. M. L. veikimo pobūdis, kai jis, kaip UAB „R. T.“ direktorius ir akcininkas, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „R. T.“ turtą ir visiškai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, paimdamas iš UAB „R. T.“ banko sąskaitos ir bankomatų įmonei priklausančius pinigus ir jų visų negrąžindamas bei kokiu nors kitu būdu nepanaudodamas tenkinant UAB „R. T.“ poreikius, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų UAB „R. T.“ patirs žalą – neteks turto, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju net ir sumažinus negrąžintų įmonei pinigų sumą iki 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur), ji laikytina didele, nes viršija 250 MGL. Nuteistojo M. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį.
20. Dėl M. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto- 93 350 Eur iššvaistymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
20.1. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį.
20.2. UAB „R. T.“ su „P. LLC“ buvo sudariusi keturias konteinerių nuomos sutartis: 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09-01; 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09-02; 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09-03 ir 2009 m. gruodžio 31 d. Nr. 09-04. Sutarties sąlygos - nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti konteinerius ir jų šaldymo agregatus, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį; nuoma 12 mėn.; mokestis 3900,00 Eur į mėnesį. Už krovinių nuvežimus įmonė „P. LLC“ išrašė 8 sąskaitas UAB „R. T.“.
20.3. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „R. T.“ 2010 m. kovo 5 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR, esančios AB „Swedbank“, įmonei „P. LLC“ pervedė 93 350,00 Eur (322 318,88 Lt). AB „Swedbank“ pateiktame išraše nurodyta, kad tai mokėjimas pagal sąskaitas, tačiau sąskaitų Nr. nenurodyti. Iš AS „Aizkraukles Banka“ gauto „P. LLC“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 93 350,00 Eur gauti pagal sąskaitas Nr. 1089 (2009-12-30) ir sąskaitą Nr. 1085 (2009-12-18). Įmonė „P. LLC“ sąskaitą Nr. 1089 išrašė 11 400,00 JAV dolerių sumai, o sąskaitą Nr. 1085 išrašė 59 535,00 JAV dolerių sumai. Bendra suma pagal sąskaitas sudaro 70 935,00 JAV dolerių (11 400,00 + 59 535,00 =70 935,00) arba 170 002,82 Lt. Pervesta suma sudaro 93 350,00 Eur arba 322 318,88 Lt vietoje - 70 935, 00 JAV dolerių arba 170 002,82 Lt, kaip nurodyta „P. LLC“ išrašytose sąskaitose. Pagal „P. LLC“ išrašytas sąskaitas Nr. 1085 ir Nr. 1089 UAB „R. T.“ sumokėjo 152 316,06 Lt (170 002,82 Lt - 322 318,88 Lt = - 152 316,06 Lt) daugiau nei turėjo sumokėti.
20.4. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad UAB „R. T.“ direktorius M. L., siekdamas nuslėpti nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, ofšorinės įmonės „P. LLC“ vardu už krovinių pervežimus įmonei UAB „R. T.“ išrašytas 8 tikrovės neatitinkančias sąskaitas įtraukė į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą. Palyginus įmonės „P. LLC“ įmonei UAB „R. T.“ išrašytas sąskaitas, tame tarpe Nr. 1089 (2009-12-18) Nr. 1085 (2009-12-18), su UAB „L.“ išrašytomis sąskaitomis už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodais (pagal paraiškas pervežimams Nr. 11/150/RUS191, 21/207), nustatyta, kad abi bendrovės krovinius pervežė su tais pačiais DVG ir vagonais (T. 53, b. l. 113-118). Tačiau kaip jau nustatyta anksčiau, pervežimus nurodytais vagonais realiai atliko UAB „L.“. UAB „R. T.“ direktorius M. L., įtraukdamas šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, sudarė apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kurias iš tiesų atliko UAB „L.”.
20.5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. L., pervesdamas pinigus - 93 350,00 Eur įmonei „P. LLC“, kuri nesuteikė sąskaitose Nr. 1089 (2009-12-30) ir 1085 (2009-12-18) nurodytų paslaugų, neteisėtai ir neatlygintinai perleido įmonės UAB „R. T.“ turtą įmonei „P. LLC“, t. y. veikė priešingai UAB „R. T.“ interesais ir padarė UAB „R. T.“ didelę - 93 350,00 Eur turinę žalą. Nuteistasis M. L. suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia įmonei „P. LLC“ M. L. žinioje buvusį svetimą UAB „R. T.“ turtą, numatė, jog UAB „R. T.“ šio turto neteks, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistojo M. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį.
21. Dėl M. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
21.1. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.
21.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.). Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, kaltininkui veikiant tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
21.3. M. L. nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes būdamas UAB „R. T.“ akcininkas ir direktorius, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. neužtikrino tinkamo teisės aktų reikalaujamo UAB „R. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, siekdamas nuslėpti didelės vertės svetimo turto - 3 029 162,43 Lt (877 306,08 Eur), priklausančio UAB „R. T.“, pasisavinimą, paslėpė įmonės UAB „R. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nepateikė UAB „R. T.” buhalterinės apskaitos registrų, todėl nustatyti, ar UAB „R. T.“ apskaitoje buvo apskaitytos visos įvykusios ūkinės finansinės operacijos, nėra galimybės. Taip pat M. L. į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai melagingus dokumentus, t. y. įmonės „P. LLC“ aštuonias sąskaitas įmonei UAB „R. T.” už krovinių ekspedijavimą - pervežimą apskaitė bendrovės apskaitoje, sąskaitos Nr. 443 „Skolos tiekėjams” registre. Dėl to, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „R. T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
21.4. Ankstesniame epizode sumažinus M. L. pasisavinto UAB „R. T.“ turto dydį iki 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur), ši nustatyta aplinkybė keistina ir šioje M. L. nusikalstamoje veikoje, numatytoje Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.
21.5. Liudytojas A. K., buhalteris, teisiamajame posėdyje parodė, kad įmonės UAB „Visi apskaitos sprendimai“ ir UAB „R. A.“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ pagal įmonių pateiktus pirminius dokumentus, dokumentus pateikdavo tik šių įmonių vadovai, o vėliau, sutvarkius įmonių buhalterinę apskaitą arba nutraukus ar pasibaigus apskaitos sutarčiai, visi dokumentai buvo grąžinami perdavimo aktu įmonėms atgal. UAB „Visi apskaitos sprendimai“ ir UAB „Royal accounting“ visus dokumentus perdavė UAB „L.“ ir UAB „R. T.“ vadovams.
21.6. Iš UAB „R. A.“ direktoriaus A. K. rašto matyti, kad 2010 m. sausio 6 d. UAB „R. A.“ sudarė sutartį su UAB „R. T.“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. 2011 m. rugpjūčio 20 d. minėta sutartis buvo nutraukta, o visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo grąžinti įmonės vadovui – M. L. (T. 23, b. l. 179-184). Tai patvirtina bylų (dokumentų) perėmimo aktai, kuriuose nurodyta, jog akte išvardintus dokumentus (tiekėjų, pirkėjų sąskaitas ir jų registrus, avanso apyskaitas ir jų registrus, kasos knygą ir t. t.) priėmė UAB „R. T.“ direktorius M. L. ir pasirašė M. L. (T. 23, b. l. 185-189). Apskaitos paslaugas pagal 2010 m. sausio 6 d. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. AS 20100106 teikė UAB „Royal accounting”, o pagal šios sutarties 5.3 ir 7.6 straipsnius už apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis UAB „R. T.“ direktorius nuo 2009 m. lapkričio 9 d. buvo M. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis UAB „R. T.” vadovu nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. buvo M. L.
21.7. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ duomenimis bankrutuojančios UAB „R. T.“ buvęs vadovas M. L. administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ neperdavė UAB „R. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, finansinės atskaitomybės ir dokumentų, patvirtinančių, kas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ėjo vadovo, buhalterio (finansininko) ir kasininko pareigas.
21.8. Bankrutuojančios UAB „R. T.“ buvęs vadovas M. L. 2013 m. rugsėjo 4 d. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 513 lapų UAB „R. T.“ dokumentų už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kartu nurodydamas, kad daugiau jokių UAB „R. T.“ buhalterinių dokumentų neturi. Tačiau, kaip jau minėta, UAB „Royal accounting” direktorius A. K. rašte nurodė, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo grąžinti įmonės vadovui M. L., tai patvirtina bylų (dokumentų) perėmimo aktai, kuriuose nurodyta, jog akte išvardintus dokumentus (tiekėjų, pirkėjų sąskaitas ir jų registrus, avanso apyskaitas ir jų registrus, kasos knygą ir t. t.) priėmė UAB „R. T.“ direktorius M. L. ir pasirašė M. L. (T. 23, b. l. 185-189). UAB „R. T.” buvęs vadovas M. L. tyrimui atlikti pateikė apskaitos dokumentus - važtaraščius, sąskaitas, PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., gautas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d., tačiau nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, todėl nustatyti, kaip UAB „R. T.” apskaitoje buvo apskaitytos visos įvykusios ūkinės finansinės operacijos, nėra galimybės. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 3 dalį - „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“; 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės finansinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 21 straipsnio 1 dalį - „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį - „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tuo metu UAB „R. T.” vadovo pareigas ėjo M. L. Pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatyta, kad „individualios (personalinės) įmonės <...>, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus <…>; kitus apskaitos dokumentus <...>; apskaitos registrus <...> (T. 53, b. l. 123-125).
21.9. Kaip jau minėta anksčiau, byloje taip pat nustatyta, kad UAB „R. T.“ direktorius M. L., siekdamas nuslėpti nusikalstamus veiksmus bei pateisinti už atliktas UAB „L.“ paslaugas gautinų pinigų pervedimą į UAB „R. T.“, ofšorinės įmonės „P. LLC“ vardu už krovinių pervežimus įmonei UAB „R. T.“ išrašytas 8 tikrovės neatitinkančias sąskaitas (žinomai melagingus dokumentus) įtraukė į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą (sąskaitos Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ registre). Palyginus „P. LLC“ įmonei UAB „R. T.“ išrašytas sąskaitas Nr. 1089a (2009-12-30); Nr. 1089 (2009-12-18); Nr. 1085 (2009-12-18); Nr. 1078 (2009-12-11); Nr. 1077 (2009-12-11); Nr. 1075 (2009-12-10); Nr. 1059 (2009-12-02) ir Nr. 10857 (2009-12-01) su UAB „L.“ išrašytomis sąskaitomis už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, pasinaudojant UĮ „S. S.“ ekspeditoriaus kodais (pagal paraiškas pervežimams Nr. 24/227, 11/150/RUS191, 21/207, 20/206, 26/012, 12/161), nustatyta, kad abi bendrovės krovinius pervežė su tais pačiais DVG ir vagonais (T. 53, b. l. 113-118). Tačiau kaip jau nustatyta anksčiau, pervežimus nurodytais vagonais realiai atliko UAB „L.“. UAB „R. T.“ direktorius M. L., įtraukdamas šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą, sudarė apgaulingą įvaizdį, neva UAB „R. T.” pirko krovinių pervežimo paslaugas iš įmonės „P. LLC“, kurias iš tiesų atliko UAB „L.”.
21.10. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl šių nustatytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „R. T.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
21.11. Byloje nustatyta, kad UAB „R. T.” buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „R. A.“ buhalteriai, kurie 2011 m. rugpjūčio 20 d. nutraukus buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį visus UAB „R. T.” buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė UAB „R. T.” direktoriui M. L. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo A. K., buhalterio, parodymai, UAB „R. A.“ direktoriaus A. K. raštas bei bylų (dokumentų) perėmimo aktai, pagal kuriuos M. L. priėmė UAB „R. T.” buhalterinės apskaitos dokumentus (tiekėjų, pirkėjų sąskaitas ir jų registrus, avanso apyskaitas ir jų registrus, kasos knygą ir t. t.), bylų (dokumentų) perėmimo aktus pasirašė M. L. (T. 23, b. l. 179-184, 185-189). UAB „R. T.” buhalterinės apskaitos dokumentai nerasti, jų buvimo vieta nežinoma. Iš bylos duomenų matyti, kad paskutinį kartą juos turėjo M. L. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. L., siekdamas nuslėpti didelės vertės svetimo turto - 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur), priklausančio UAB „R. T.“, pasisavinimą, taip pat, kad nebūtų nustatytas UAB „R. T.” turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d., paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taip pat M. L., siekdamas anksčiau nurodytų padarinių, sąmoningai į UAB „R. T.“ buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai melagingus dokumentus, t. y. įmonės „P. LLC“ aštuonias sąskaitas įmonei UAB „R. T.” už krovinių ekspedijavimą - pervežimą apskaitė bendrovės apskaitoje, sąskaitos Nr. 443 „Skolos tiekėjams” registre. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „R. T.“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. UAB „R. T.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. M. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.
22. Dėl M. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
22.1. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį ir nurodo, kad, nors M. L. buvo UAB „R. T.“ direktorius, tai nereiškia, kad finansiniai sunkumai šioje įmonėje kilo dėl jo sąmoningai nusikalstamų veiksmų. Anot apelianto, nagrinėjamu laikotarpiu buvo ekonominė krizė, daug įmonių patyrė nuostolius, bankrutavo ir turėjo nemokumo problemų, o šie reiškiniai darė įtaką ir UAB „R. T.“ veiklai ir galimybėms vykdyti įsipareigojimus. Nesant M. L. tyčinių veiksmų, jam negali būti inkriminuojamas sąmoningai blogas įmonės valdymas, kuris nulėmė jos bankrotą.
22.2. 2009 m. spalio 20 d. buvo įsteigta UAB „R. T.“, kurios vienas iš steigėjų buvo M. L. (T. 26, b. l. 15-19). VĮ „Registrų centras“ UAB R. T.“ įregistruota 2009 m. lapkričio 12 d. (T. 26, b. l. 34-35). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis UAB „R. T.” vadovu nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. buvo M. L.
22.3. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal UAB „R. T.“ 2010 metų metinės finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „R. T.” 2010 metus baigė turėdama 12 121 Lt grynojo pelno; pardavimų pajamos sudarė 9 547 268 Lt. UAB „R. T.“ 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo turto 3 614 593 Lt sumai, iš jų 74 534 Lt ilgalaikio turto ir 3 540 059 Lt trumpalaikio turto. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 623 126 Lt, visi - per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 8 533 Lt viršijo turimą turtą (3 614 593 Lt turtas - 3 623 126 Lt įsipareigojimai = - 8 533 Lt). UAB „R. T.” 2010 m. gruodžio 31 turėjo įsipareigojimų ir mokėtinų sumų už 3 623 126 Lt, kai tuo tarpu bendrovės pinigai ir piniginiai ekvivalentai sudarė 51 724 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos 1 555 515 Lt. Skolos 8 533 Lt viršijo įmonės turto vertę, todėl bendrovė buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, turėjo sunkumų vykdant įsipareigojimus.
22.4. Įvertinus UAB „R. T.” ekonominę, finansinę būklę 2010 metais, t. y. per pirmus veiklos metus, darytina išvada, kad bendrovės finansinė ir ekonominė padėtis buvo sunki, turėjo sunkumų vykdant įsipareigojimus. 2011 m. gegužės 30 d. UAB „L. V.” kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl įmonei UAB „R. T.” bankroto bylos iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „R. T.“ bankroto bylą (T. 23, b. l. 57), o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „R. T.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. patvirtintas patikslintas bankrutuojančios UAB „R. T.” kreditorių sąrašas, UAB „R. T.” buvo įsiskolinusi 5 įmonėms, o bendras kreditorinis įsiskolinimas sudarė 247 088,07 Lt (71 561,65 Eur), iš jų: UAB „L. V.“ – 36 653, 28 Lt, AB „L. G.“ – 195 802,98 Lt (T. 23, b. l. 74).
22.5. Byloje nustatyta, kad M. L., būdamas UAB „R. T.“ akcininkas ir direktorius, vienasmeniškai valdydamas ir būdamas atsakingas už įmonės komercinę-ūkinę veiklą, žinodamas, kad UAB „L.“ ekonominė padėtis yra sunki ir nepakanka bendrovės turto įsipareigojimams apmokėti, tyčia pasisavino UAB „R. T.“ didelės vertės turtą - 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur), tyčia iššvaistė UAB „R. T.“ didelės vertės turtą - 93 350 Eur bei apgaulingai tvarkė UAB „R. T.“ apskaitą. Nuteistojo M. L. pasisavinto ir iššvaistyto turto – 815 577,30 Eur būtų pakakę visiškai atsiskaityti su kreditoriais, kuriems bendras įsiskolinimas sudarė 71 561,65 Eur, t. y. buvo 11 kartų mažesnis už pasisavinto ir iššvaistyto turto vertę.
22.6. Įvertinus nuteistojo M. L. nustatytus nesąžiningus poelgius su bendrovės turtu, darytina išvada, kad ekonominė krizė nors ir apsunkino bendrovės veiklą, tačiau priežastiniu ryšiu nėra tiesiogiai susijusi su bendrovės bankrotu ir didelės žalos jos kreditoriams padarymu. Nuteistojo M. L. sąmoningais veiksmais buvo tik dar labiau didinamas bendrovės įsiskolinimas bei bloginamos ekonominės veiklos galimybės, kas nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Nuteistasis, pasisavindamas ir iššvaistydami bendrovės turtą, sumažino galimybes kreditoriams atgauti skolas, tokiu būdu tyčia privedė UAB „R. T.“ prie bankroto ir padarė didelę žalą bendrovės kreditoriams. Dėl sąmoningo blogo UAB „R. T.“ valdymo, dėl viso komplekso nuteistojo tyčinių veiksmų, įmonės skolos per pirmus veiklos metus, t. y. 2010 metų pabaigoje, 8 533 Lt viršijo įmonės turimo turto vertę. Nuteistojo M. L. veiksmais padarytų nuostolių suma darė esminę įtaką ir paspartino įmonės nemokumo ir bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „R. T.“ iškelta bankroto byla (T. 23, b. l. 57), Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „R. T.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o kreditoriams padaryta didelė – 247 088,07 Lt (71 561,65 Eur) – turtinė žala. Vadovaujantis išnagrinėtų įrodymų visetu, nuteistasis M. L. nuostolius įmonei padarė sąmoningai, siekdamas įmonės bankroto ir žalos kreditoriams padarymo, taip pat yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo veiksmais padarytos žalos bei kilusių padarinių – įmonės nemokumo. Todėl nuteistojo M. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį.
23. Dėl T. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą)
23.1. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme ribas nulemia kaltinamasis aktas, kuriame išdėstytos nusikalstamos veikos (veikų) aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje byloje.
23.2. Nors nuteistasis T. B. savo apeliaciniame skunde neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, T. B. nusikalstamų veiksmų teisinio kvalifikavimo, tačiau iš naujo bendrinant T. B. paskirtas bausmes matyti, kad T. B. nuteistas už daugiau nusikalstamų veikų nei buvo kaltinamas. Iš kaltinamojo akto matyti, kad nuteistasis T. B. buvo kaltinamas padaręs 13 nusikalstamų veikų, tačiau Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už 14 nusikalstamų veikų. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pagal kaltinamojo akto trečią epizodą T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, tačiau iš kaltinamojo akto matyti, jog nuteistasis T. B. pagal trečią epizodą buvo kaltinamas tik padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „L.“ didelės vertės turto – 454 124,43 Lt (131 523,53 Eur) pasisavinimą) (T. 75, b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjimo teisme ribas, todėl T. B. išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
24. Dėl bausmių
24.1. Apeliantai M. L. ir M. B. nurodo, kad jiems paskirtos bausmės yra akivaizdžiai per griežtos, prašė paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
24.2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, ištaisant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje padarytą techninę klaidą (Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnis), T. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant T. B. tęsti darbą bei mokėti civiliniams ieškovams teismo nuosprendžiu priteistą žalą. Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tačiau nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negali būti pritaikytas atskira nutartimi, kuria ištaisomi neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimai, aiškios aritmetinės klaidos ar kiti netikslumai (Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnis). Taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmę nuosprendis yra keičiamas iš esmės. Todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui jau priėmus nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK VI dalyje (Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme) nustatyta tvarka, o ne kaip šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnio (Klaidų nuosprendyje ištaisymas) tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis dalyje dėl T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis) yra neteisėta. Šis klausimas iš naujo išsprendžiamas šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu.
24.3. Nuteistuosius M. L., M. B. ir T. B., kuris dėl jo nuteisimo ir paskirtos bausmės nesiskundė, išteisinus dėl dalies nusikalstamų veikų, M. L. ir M. B. perkvalifikavus dalį jų padarytų nusikalstamų veikų kaip padarytas padėjėjų (su papildoma nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį), nuteistiesiems M. L., M. B. ir T. B., kuris dėl jo nuteisimo ir paskirtos bausmės nesiskundė, panaikinus tam tikras aplinkybes (pvz., jog dalį nusikalstamų veikų padarė dalyvaujant bendrininkų grupe), sumažinus dalies nusikalstamų veikų apimtį (sumažinus M. L. pasisavinto UAB „R. T.“ turto dydį), t. y. sumažėjus nusikalstamų veikų apimčiai ir pavojingumui, pripažinus, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis dalyje dėl T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis) yra neteisėta, kiekvieno nuteistojo - M. L., M. B., taip pat ir šioje dalyje (dėl bausmės) apeliacinio skundo nepadavusio T. B., atžvilgiu svarstytini bausmių skyrimo (jų vykdymo atidėjimo) ir bendrinimo klausimai.
24.4. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
24.5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas nuo 2010 m. kovo 10 d., byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2015 m. rugpjūčio 3 d., baigta nagrinėti – 2017 m. spalio 4 d., nuosprendis paskelbtas 2017 m. lapkričio 21 d. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo septyneri metai aštuoni mėnesiai ir vienuolika dienų. Byla apeliacinės instancijos teisme gauta 2017 m. gruodžio 22 d., buvo nagrinėjama beveik pusę metų dėl atliekamo papildomo įrodymų tyrimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas užtruko pernelyg ilgai, buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, todėl nuteistiesiems skirtinos švelnesnės bausmės straipsnių sankcijų ribose.
24.6. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už visų šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato.
24.7. Šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu M. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – sutarties ir šešių PVM sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
24.8. M. B. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UĮ „S. S.“ atžvilgiu) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 186 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule vengimo atsiskaityti su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą) ir 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą).
24.9. Įvertinus M. B. asmenybę (aukštojo išsilavinimo, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, išsiskyręs, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos nebegalioja, atlygina dalimis AB „L. G.“ padarytą žalą), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (bendrininkaudamas kartu su kitais nuteistaisiais padarė tiesiogine tyčia keturis sunkius ir nesunkius nusikaltimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, ekonomika ir verslo tvarka, atlygina dalimis AB „L. G.“ padarytą žalą, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas M. B. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios artimos minimaliems sankcijose numatytiems bausmių dydžiams. Nuteistajam M. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UĮ „S. S.“ atžvilgiu) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule vengimo atsiskaityti su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą) paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nekeičiami. Tačiau šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. M. B. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme iš pagrindinio (vykdytojo) buvo perkvalifikuotas į antraeilį (padėjėjo), taip pat šioje nusikalstamoje veikoje buvo pašalinta aplinkybė, jog M. B. šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, todėl sumažėjo M. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas. Taip pat pakeitus skundžiamą nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. pašalinus aplinkybę, jog šią nusikalstamą veiką M. B. padarė bendrininkų grupe bei pašalinus aplinkybes, susijusias su ankstesniais nuteisimais, dėl kurių šiuo nuosprendžiu M. B. išteisintas, šios nusikalstamos veikos apimtis ir pavojingumas sumažėjo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sumažintos bausmės bendrintinos apėmimo (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nagrinėjamu atveju padaryti du sunkūs ir du nesunkūs nusikaltimai))) ir daliniu bausmių sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalis).
24.10. Šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu M. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – sutarties ir šešių PVM sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
24.11. M. L. nuteistas už devynias nusikalstamas veikas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UĮ „S. S.“ atžvilgiu) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 186 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule vengimo atsiskaityti su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur) pasisavinimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas penktas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 93 350 Eur iššvaistymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą).
24.12. Įvertinus M. L. asmenybę (vidurinio išsilavinimo, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi mažametį vaiką, šiuo metu jo žmona yra nėščia, teistas trys kartus, tame tarpe už sukčiavimą, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, paskutinį kartą teistas 2011 m. spalio 27 d., t. y. po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, todėl laikytina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas du kartus, šiais dviem atvejais M. L. buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, t. y. piniginės baudos, anksčiau baustas administracine tvarka, nuobaudos nebegalioja, atlygina dalimis AB „L. G.“ padarytą žalą), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (pats vienas ir bendrininkaudamas kartu su kitais nuteistaisiais padarė tiesiogine tyčia devynis sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, ekonomika ir verslo tvarka, finansų sistema, atlygina dalimis AB „L. G.“ padarytą žalą, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas M. L. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios artimos minimaliems sankcijose numatytiems bausmių dydžiams. Nuteistajam M. L. skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UĮ „S. S.“ atžvilgiu) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 93 350 Eur iššvaistymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nekeičiami. Tačiau šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. M. L. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme iš pagrindinio (vykdytojo) buvo perkvalifikuotas į antraeilį (padėjėjo), taip pat šioje nusikalstamoje veikoje buvo pašalinta aplinkybė, jog M. L. šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Taip pat šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį (padėjimas apgaule išvengti atsiskaitymo su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. M. L. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme iš pagrindinio (vykdytojo) buvo perkvalifikuotas į antraeilį (padėjėjo). Taip pat M. L. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. M. L. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme iš pagrindinio (vykdytojo) buvo perkvalifikuotas į antraeilį (padėjėjo), taip pat šioje nusikalstamoje veikoje buvo pašalinta aplinkybė, jog M. L. šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Perkvalifikavus šias nusikalstamas veikas ir pašalinus aplinkybes, jog M. L. šias nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, sumažėjo M. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį (padėjimas apgaule išvengti atsiskaitymo su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą) paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai mažintini. Pakeitus skundžiamą nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. pašalinus aplinkybę, jog šią nusikalstamą veiką M. L. padarė bendrininkų grupe bei pašalinus aplinkybes, susijusias su ankstesniais nuteisimais, dėl kurių šiuo nuosprendžiu M. L. išteisintas, taip pat pakeitus skundžiamą nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 3 029 162,43 Lt (877 306,08 Eur) pasisavinimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas penktas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „R. T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „R. T.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. sumažinus M. L. pasisavinto iš UAB „R. T.“ turto vertę nuo 3 029 162,43 Lt (877 306,08 Eur) iki 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur), šių nusikalstamų veikų apimtis ir pavojingumas sumažėjo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai mažintini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sumažintos bausmės bendrintinos apėmimo ir daliniu bausmių sudėjimo būdu.
24.13. Nors T. B. apeliaciniame skunde neginčija bausmės dydžio, tačiau jį išteisinus dėl dalies nusikalstamų veikų, panaikinus tam tikras aplinkybes (pvz., jog dalį nusikalstamų veikų padarė dalyvaujant bendrininkų grupe), pripažinus, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis dalyje dėl T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis) yra neteisėta, šioje dalyje (dėl bausmės) apeliacinio skundo nepadavusio T. B. atžvilgiu taip pat svarstytinas bausmių skyrimo (jų vykdymo atidėjimo) ir bendrinimo klausimas.
24.14. T. B. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už keturiolika nusikalstamų veikų. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 300 straipsnio 3 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
24.15. Įvertinus T. B. asmenybę (aukštojo išsilavinimo, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi mažametį vaiką, neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, nuobaudos nebegalioja, atlygina dalimis pagal susitarimą su AB „L. G.“ padarytą žalą, įmonei UĮ „S. S.“ visiškai atlygino pagal susitarimą savo žalos dalį (1/3 padarytos žalos)), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (pats vienas ir bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais padarė tiesiogine tyčia dvylika sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, ekonomika ir verslo tvarka, finansų sistema, dokumentų klastojimu, atlygina dalimis pagal susitarimą su AB „L. G.“ padarytą žalą, įmonei UĮ „S. S.“ visiškai atlygino pagal susitarimą savo žalos dalį (1/3 padarytos žalos), jog nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad atlygino visą pagal susitarimą su UĮ „S. S.“ 1/3 padarytos žalos, o AB „L. G.“ pagal susitarimą atlygino iš dalies padarytą žalą ir toliau moka kiekvieną mėnesį (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas T. B. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios artimos minimaliems sankcijose numatytiems bausmių dydžiams. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeitus skundžiamą nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 209 straipsnio 1 dalyje (UAB „L.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas devintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), t. y. pašalinus aplinkybes, jog šias nusikalstamas veikas T. B. padarė bendrininkų grupe, šių nusikalstamų veikų pavojingumas sumažėjo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai mažintini. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės ir jų dydžiai, nesant nuteistojo T. B. skundo, nekeičiami. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sumažintos bausmės bendrintinos apėmimo ir daliniu bausmių sudėjimo būdu.
24.16. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų.
24.17. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi bei dabartinė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis, t. y. tarpinė šio straipsnio redakcija, numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Atsižvelginat į tai, svarstytinas klausimas dėl laisvės bausmės vykdymo atidėjimo nuteistiesiems M. B., M. L. ir T. B.
24.18. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
24.19. Nuteistiesiems M. B., M. L. ir T. B. paskirtos subendrintos bausmės neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. formalios sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį nustatytos.
24.20. Išnagrinėjus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę, manytina, kad bausmės tikslai M. B. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nors byloje nustatyta, kad M. B. bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais padarė tiesiogine tyčia keturis sunkius ir nesunkius nusikaltimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, ekonomika ir verslo tvarka, tačiau jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos nebegalioja, atlygina dalimis AB „L. G.“ padarytą žalą. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis pripažintas kaltu, būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, kas rodo kritišką savo veiksmų vertinimą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė M. B. teigiamą poveikį. Atsižvelgiant į tai, padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o M. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, M. B. būdamas laisvėje ir dirbdamas galės kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę žalą. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šiuo nuosprendžiu M. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą.
24.21. Išnagrinėjus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę, manytina, kad bausmės tikslai M. L. taip pat gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nors byloje nustatyta, kad M. L. pats vienas ir bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais padarė tiesiogine tyčia devynis sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, ekonomika ir verslo tvarka, finansų sistema, iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas du kartus, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžiu M. L. nuteistas pinigine bauda. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, M. L. nuteistas pinigine bauda už nusikalstamas veikas, padarytas 1997-2000 m., t. y. daugiau nei prieš aštuoniolika metų. M. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2009–2010 m., t. y. prieš aštuonerius - devynerius metus. M. L. anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos nebegalioja. Pagal byloje esančius duomenis, nuteistasis M. L. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atlygina dalimis AB „L. G.“ padarytą žalą, yra vedęs, turi mažametį vaiką, šiuo metu jo žmona yra nėščia. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis pripažintas kaltu, būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, kas rodo kritišką savo veiksmų vertinimą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė M. L. teigiamą poveikį. Atsižvelgiant į tai, padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o M. L. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, M. L. būdamas laisvėje ir dirbdamas galės kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę žalą. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuosprendžiu M. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas maksimaliam terminui - trejiems metams, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimą. M. L. padarius naujas nusikalstamas veikas, jam grėstų realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.
24.22. Išnagrinėjus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę, manytina, kad bausmės tikslai T. B. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nors byloje nustatyta, kad T. B. pats vienas ir bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais padarė tiesiogine tyčia dvylika sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, susijusių su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, ekonomika ir verslo tvarka, finansų sistema, dokumentų klastojimu, tačiau jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi mažametį vaiką, neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, nuobaudos nebegalioja, atlygina dalimis pagal susitarimą su AB „L. G.“ padarytą žalą, įmonei UĮ „S. S.“ visiškai atlygino pagal susitarimą savo žalos dalį (1/3 padarytos žalos)). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis pripažintas kaltu, būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, kas rodo kritišką savo veiksmų vertinimą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė T. B. teigiamą poveikį. Atsižvelgiant į tai, padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o T. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, T. B. būdamas laisvėje ir dirbdamas galės kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę žalą. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šiuo nuosprendžiu M. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimus.
25. Dėl civilinių ieškinių
25.1. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde neginčija priteistos žalos dydžio, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta turtinės žalos atlyginimo tvarka, t. y. solidariąja atsakomybe. Nuteistasis teigia, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė, nes T. B. jam priklausančią žalos dalį - 68 807,76 JAV dolerių UĮ „S. S.“ atlygino, o su AB „L. G.“ pasirašė 2016 m. rugsėjo 22 d. susitarimą, pagal kurį dalį žalos - 13 315,10 Eur sumą sumokėjo, o dėl likusios - 30 300 Eur susitarė atlyginti pagal išdėstytą grafiką, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 300 Eur.
25.2. Byloje nustatyta, kas civilinius ieškinius pareiškė dvi civilinės ieškovės - UĮ „S. S.“ 206 423,29 JAV dolerių turtinei žalai atlyginti, 53 232,24 JAV dolerių palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (T. 62, b. l. 87-90), ir AB „L. G.“ - 130 845,31 Eur (451 782,68 Lt) sumai (T. 3, b. l. 133-134). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, minusavus T. B. jau sumokėtas ir sutartas sumokėti ateityje sumas, iš M. B., M. L. ir T. B. priteista solidariai UĮ „S. S.“ naudai 137 615,53 JAV dolerių žalai atlyginti ir 53 232,24 JAV dolerių palūkanų, AB „L. G.“ naudai – 87 230,21 Eur.
25.3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu (nepatenkinimu), teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos CK įtvirtintą taisyklę (Lietuvos Respublikos CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartota ir Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.
25.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priešingai, nei T. B. nurodo savo apeliaciniame skunde, prievolės solidarumas ir dalumas siejamas ne su tuo, kad dalis žalos yra atlyginta, o siejamas su priežastiniu ryšiu tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Tokiais atvejais asmuo ar asmenys, siekiantys išvengti civilinės atsakomybės, privalo įrodyti, kad nėra priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus. Nagrinėjamu atveju T. B. nenurodo, kad civilinėms ieškovėms padaryta žala atsirado dėl skirtingų nuteistųjų veiksmų, jog šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp nuteistojo T. B. veiksmų ir civilinėms ieškovėms padarytos žalos (kad T. B. atlikti veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su visa padaryta turtine žala, o yra susiję tik su jos dalimi, arba iš viso nesusiję su kilusia žala ir jam jokia prievolė nekyla). Todėl vien faktas, kad T. B. atlygino dalį padarytos turtinės žalos, prievolė iš solidariosios netampa daline. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų leisti konstatuoti, kad šiuo atveju nuteistųjų atsakomybė turėtų būti ne solidari, o dalinė. Nuteistasis T. B. jokių argumentų (išskyrus tai, kad prievolę abiems civilinėms ieškovėms iš dalies atlygino), kodėl jo prievolę reikėtų traktuoti kaip dalinę, o ne solidarią, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė.
25.5. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas „vienas už visus, visi už vieną“, kuriuo ir yra grindžiamas solidarumas. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.
25.6. Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Lietuvos Respublikos CK 6.23 straipsnyje numatyta, kad atsisakęs reikalavimo vienam iš skolininkų, solidariosios prievolės kreditorius nepraranda teisės pareikšti solidarųjį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Kreditoriaus solidarusis reikalavimas vienam iš bendraskolių pasibaigia, jeigu kreditorius be jokių išimčių pripažįsta, kad vienas iš bendraskolių sumokėjo savo dalį (Lietuvos Respublikos CK 6.23 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
25.7. Byloje nustatyta, kad dėl bendrų nuteistojo T. B. nusikalstamų veiksmų kartu su M. B. ir M. L., UĮ „S. S.“ ir AB „L. G.“ padaryta didelė turtinė žala dėl turtinės prievolės UĮ „S. S.“ išvengimo apgaule ir apgaule vengimo atsiskaityti su AB „L. G.”. Tarp nuteistųjų T. B., M. B. ir M. L. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nuteistieji yra solidariai atsakingi už bendrais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Vadinasi, nusikaltimais padarytą turtinę žalą privalo atlyginti ją padarę asmenys, konkrečiu atveju – nuteistieji T. B., M. B. ir M. L., taikant jiems solidariąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Be to, civiliniame ieškinyje UĮ „S. S.“ prašė iš visų trijų nuteistųjų padarytą turtinę žalą priteisti solidariai (T. 62, b. l. 87-90). Byloje nėra jokių domenų, kad, T. B. sumokėjus dalį turtinės žalos, UĮ „S. S.“ ar jos atstovas būtų atsisakę solidaraus reikalavimo dėl likusios žalos atlyginimo nuteistojo T. B. atžvilgiu. Priešingai, UĮ „S. S.“ ir T. B. 2015 m. spalio 29 d. susitarime dėl civilinio ieškinio atlyginimo 4 punkte nurodyta, kad T. B. lieka solidariu skolininku iki tol, kol šioje byloje įsiteisės teismo nuosprendis, kuriuo kaltais bus pripažinti ir kiti nuteistieji, ir, tik jeigu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti pinigų suma bus priteista solidariai ir iš kitų nuteistųjų, t. y., M. B. ir M. L. Tokiu atveju, kaip nurodyta susitarimo 4 punkte, civilinė ieškovė įsipareigojo nesikreipti dėl likusios teismo priteistos ir faktiškai nesumokėtos pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo T. B. (T. 77, b. l. 51-54). Be to, tik esant tokioms sąlygoms, civilinė ieškovė, kaip toliau nurodyta susitarimo 4 punkte, įsipareigojo atsisakyti savo solidaraus reikalavimo nuteistojo T. B. atžvilgiu, tuo pačiu išsaugodama teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį solidariai įvykdytų kiti nuteistieji – M. B. ir/ar M. L. Tarp UĮ „S. S.“ ir T. B. buvo sutarta, kad nuteistojo T. B. prievolė sumokėti likusią civiliniame ieškinyje nurodytą pinigų sumą pasibaigs tuomet, jeigu įvyks susitarimo 4 punkte nurodyta ir jau aukščiau aptarta sąlyga. Nurodyta sąlyga dar neatsirado, UĮ „S. S.“ nuteistojo T. B. atžvilgiu neatsisakė civilinio ieškinio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš visų trijų nuteistųjų T. B., M. B. ir M. L. solidariai priteisė turtinės žalos atlyginimą UĮ „S. S.“ naudai.
25.8. AB „L. G.“ ir T. B. 2016 m. rugsėjo 22 d. susitarime dėl civilinio ieškinio atlyginimo nurodyta, kad AB „L. G.“ sutinka ir patvirtina, kad T. B. prievolė bus dalinė, o kitų civilinių atsakovų tarpusavio prievolė liks solidari likusios civilinio ieškinio dalies atžvilgiu, jeigu bus įvykdytos visos nurodytos sąlygos. Po šio susitarimo pasirašymo T. B. perveda į AB „L. G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, iš viso 43 615,10 Eur tokia tvarka ir terminais: iki 2016 m. spalio 30 d. – 13 315,10 Eur; nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. sumoka likusius 30 300,00 Eur, mokėdamas kiekvieną mėnesį (iki paskutinės einamojo mėnesio dienos) po 300,00 Eur. Po susitarime nurodytos sumos sumokėjimo AB „L. G.“ laikys, kad T. B. savo civilinio ieškinio dalį atlygino tinkamai ir visa apimtimi, ir neturės T. B. jokių pretenzijų dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Po 13 315,10 Eur įmokos gavimo AB „L. G.“ atsisako T. B. atžvilgiu solidariosios prievolės ir laiko, kad jo prievolė yra dalinė, kurią T. B. įsipareigoja tinkamai ir visiškai įvykdyti iki 2025 m. kovo 31d. Po 13 315,10 Eur įmokos gavimo AB „L. G.“ pateiks Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kad su T. B. susitarė dėl dalies civilinio ieškinio atlyginimo, T. B. įsipareigojo žalą. t. y. 43 615,10 Eur atlyginti geranoriškai, taip pat 30 proc. (13 315,10 Eur) nuo šios sumos pervedė, todėl AB „L. G.“ atsisako reikalavimų baudžiamojoje byloje pareikštame civiliniame ieškinyje T. B. atžvilgiu (atsisako civilinio ieškinio T. B. atžvilgiu baudžiamojoje byloje). Civilinio ieškinio atsisakymas baudžiamojoje byloje neužkerta kelio AB „L. G.“ kreiptis su ieškiniu civilinio proceso nustatyta tvarka, jeigu T. B. nevykdys susitarime numatytų įsipareigojimų (T. 77, b. l. 57). AB „L. G.“ 2016 m. spalio 18 d. rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad T. B., įvykdymas susitarimo 2.1. punkte numatytą įsipareigojimą, geranoriškai į bendrovės banko sąskaitą 2016 m. spalio 12 d. pervedė 13 315,10 Eur, o kitą dalį, t. y. 30 300,00 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. kovo 31 d., mokant po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį, bendrovė atsisako civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje T. B. atžvilgiu (T. 77, b. l. 59).
25.9. Atsižvelgiant į tai, kad AB „L. G.“ atsisakė civilinio ieškinio T. B. atžvilgiu iki pirmosios instancijos teismo išėjimo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 3 dalis), likusi nesumokėta turtinės žalos dalis (minusavus iš bendros prašomos priteisti turtinės žalos T. B. jau sumokėtą ir sutartą sumokėti ateityje sumą (130 845,31 Eur - 43 615,10 Eur)), t. y. 87 230,21 Eur, priteisiama solidariai iš kitų nuteistųjų - M. B. ir M. L. AB „L. G.“ naudai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.
26. Dėl proceso išlaidų
26.1. Civilinės ieškovės UĮ „S. S.“ atstovas advokatas V. Račys atsiliepimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus prašė priteisti iš nuteistųjų patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei teismo posėdyje pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
26.2. Civilinės ieškovės UĮ „S. S.“ atstovo advokato V. Račio pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad už atstovavimą baudžiamojoje byloje apeliacinėje instancijoje patyrė šias išlaidas: 1) 500 Eur už Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio analizę, teisines konsultacijas; bendravimą su Vilniaus apygardos teismo atstovais dėl procesinės prievartos priemonių - laikinojo nuosavybės teisių apribojimo nuteistųjų turtui: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties analizę; 2) 100 Eur už bendravimą su Vilniaus apygardos teismo atstovais dėl nuteistųjų T. B., M. B. ir M. L. apeliacinių skundų kopijų gavimo; 3) 100 Eur už nuteistųjų T. B., M. B. ir M. L. apeliacinių skundų analizę; 4) 1 700 Eur už atsiliepimų į nuteistųjų T. B., M. B. ir M. L. apeliacinius skundus rengimą ir pateikimą teismui; 5) 400 Eur už pasiruošimą atstovavimui ir atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Iš viso 2 800 Eur.
26.3. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.
26.4. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistųjų M. B., M. L. ir T. B. apeliacinius skundus, visų trijų nuteistųjų apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį procesą iniciavo nuteistieji bei į apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies. Įvertinus tai, jog visų trijų nuteistųjų apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies, nuteistųjų turtinę padėtį, jog visi dirba, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko, priteistos civilinėms ieškovėms turtinės žalos dydį, kurią nuteistieji moka dalimis, apeliacinės instancijos teisme buvusių teismo posėdžių skaičių (buvo trys teismo posėdžiai), jog civilinės ieškovės atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, advokato darbo sąnaudas, jo paruoštų procesinių dokumentų apimtį ir turinį (trys atsiliepimai į kiekvieno nuteistojo apeliacinį skundą, iš viso 18 lapų, atsiliepimuose į M. L. ir M. B. apeliacinius skundus argumentai didele dalimi sutampa, nemažą dalį užima teismų praktiko citavimas, o atsiliepime į T. B. apeliacinį skundą nemažą dalį užima teisės aktų citavimas) bei aktyvumą teismo posėdžiuose, į bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad tas pats advokatas V. Račys, kuris surašė atsiliepimus į nuteistųjų apeliacinius skundus bei pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, atstovavo civilinę ieškovę pirmosios instancijos teisme, todėl surašydamas procesinius dokumentus ir suteikdamas paslaugas apeliacinės instancijos teisme jau buvo gerai susipažinęs su bylos esme, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, civilinės ieškovės UĮ „S. S.“ atstovo prašoma priteisti suma už atstovavimo paslaugas mažintina iki 1 200 eurų. Ši suma priteisiama lygiomis dalimis iš kiekvieno nuteistojo, t. y. po 400 eurų iš kiekvieno nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria:
M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – sutarties ir šešių PVM sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą);
M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – sutarties ir šešių PVM sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą);
T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą);
Išteisinti M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – sutarties ir šešių PVM sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;
Išteisinti M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – sutarties ir šešių PVM sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;
Išteisinti T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų įmonės „P. LLC“ sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį:
M. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) bei paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams;
M. B. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), sušvelninti iki 6 mėnesių;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UĮ „S. S.“ atžvilgiu) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 186 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule vengimo atsiskaityti su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą) ir šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) bausmes subendrinti apėmimo ir daliniu bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, M. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – civiliniais ieškiniais priteistos turtinės žalos atlyginimą, nustatant 2 (dvejų) metų žalos atlyginimo terminą. Įpareigoti M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
M. L. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) bei paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams;
M. L. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį (padėjimas apgaule išvengti atsiskaitymo su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą) bei paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams;
M. L. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą) bei paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams;
M. L. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), sušvelninti iki 6 mėnesių;
M. L. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur) pasisavinimo), sušvelninti iki 2 metų;
M. L. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), sušvelninti iki 10 mėnesių;
M. L. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), sušvelninti iki 10 mėnesių;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UĮ „S. S.“ atžvilgiu) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 93 350 Eur iššvaistymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) ir šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymo (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo apgaule išvengti atsiskaitymo su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur) pasisavinimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas penktas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) bausmes subendrinti apėmimo ir daliniu bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 69 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, M. L. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – civiliniais ieškiniais priteistos turtinės žalos atlyginimą, nustatant 3 (trejų) metų žalos atlyginimo terminą. Įpareigoti M. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
T. B. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), sušvelninti iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių;
T. B. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), sušvelninti iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių;
T. B. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „L.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas devintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), sušvelninti iki 5 mėnesių;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UĮ „S. S.“ atžvilgiu) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – sutarties ir šešių PVM sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 186 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule išvengimo atsiskaityti su AB „L. G.“) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas antras epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų - PVM sąskaitų LGM Nr. 01701 ir LGM Nr. 01702, išrašytų „C. V. LLC“, pagaminimo ir panaudojimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 454 124,43 Lt (131 523,53 Eur) pasisavinimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 78 535,68 Lt (22 745,51 Eur) pasisavinimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 39 911,55 Eur iššvaistymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas penktas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų „C. V. LLC“ dokumentų – keturių PVM sąskaitų pagaminimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „L.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), ir šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymo (UĮ „S. S.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „L.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas devintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) bausmes subendrinti apėmimo ir daliniu bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, T. B. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigoti T. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei mokėti civilinėms ieškovėms priteistą žalą.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B., M. B. ir M. L. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą):
Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „L.“ didelės vertės – 793 347,44 Lt (229 769,30 Eur) turto iššvaistymas (UĮ „S. S.“epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas pirmas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) šią aplinkybę: kad T. B., M. B. ir M. L. Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. ir M. L. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą M. L. atžvilgiu, o T. B. atžvilgiu – šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą):
Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „L.“ didelės vertės turto – 426 623,36 Lt (123 558,67 Eur) iššvaistymo (UAB „L. V.“ epizodas)) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas trečias epizodas pagal kaltinamąjį aktą M. L. atžvilgiu, o T. B. atžvilgiu – šeštas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) šią aplinkybę: kad T. B. ir M. L. Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. ir M. L. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą):
Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas ketvirtas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) šias aplinkybes: kad M. B. su įmonės UAB „L. V.” atstovu žodžiu susitarė dėl UAB „L.“ piniginių lėšų, gautinų pagal sutartį, mokėjimo ne į UAB „L.“ sąskaitą, o į M. L. vadovaujamą UAB „R. T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; kad M. B. ir M. L., veikdami bendru susitarimu su bendrininkų grupės nariu T. B., laikotarpiu nuo 2009 metų lapkričio iki 2010 rugpjūčio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2010 m. vasario 25 d. ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ Nr. 2009/03 bei UAB „L.” PVM sąskaitas įmonei „C. V. LLC“ už UAB „L.” ekspedijavimo paslaugas, T. B. pasirašė ir įtraukė šiuos žinomai melagingus dokumentus į UAB „L.” buhalterinę apskaitą: 2009-11-19 PVM sąskaita LGM 01672, 60 183,27 JAV dolerių (139 540.93 Lt) sumai, 2009-12-17 PVM sąskaita LGM 01675, 58 432,50 JAV dolerių (138 952,49 Lt) sumai, 2009-12-29 PVM sąskaita LGM 01697, 53 999,78 JAV dolerių (129 648,07 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01699, 64 560,96 JAV dolerių (155 282,02 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01700, 60 275,88 JAV dolerių (144 975,55 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01701, 42 000,00 JAV dolerių (101 018,40 Lt) sumai, 2009-12-31 PVM sąskaita LGM 01702, 52 000,00 JAV dolerių (125 070,40 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01704, 75 000,00 JAV dolerių (192 180,00 Lt) sumai, 2010-02-22 PVM sąskaita LGM 01705, 38 000,00 JAV dolerių (97 371,20 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01706, 32 500,00 JAV dolerių (82 374,50 Lt) sumai, 2010-03-04 PVM sąskaita LGM 01707, 38 000,00 JAV dolerių (96 314,80 Lt) sumai, 2010-03-15 PVM sąskaita LGM 01708, 42 500,00 JAV dolerių (108 251,75 Lt) sumai. Nors iš tiesų ūkinių finansinių santykių pagal šias PVM sąskaitas ir 2010-02-25 ekspedijavimo sutartį tarp UAB „L.” ir įmonės „C. V. LLC“ nebuvo, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, neva UAB „L.” pardavė ekspedijavimo paslaugas įmonei „C. V. LLC“, o pastaroji neatsiskaitė su įmone UAB „L.” ir T. B. Vilniaus apygardos teismui, pareiškimu dėl UAB „L.” bankroto bylos iškėlimo, pateikė UAB „L.” debitorių sąrašą, kuriame „C. V. LLC“ nurodyta skola sudaro 1 518 013,54 Lt, t. y. 82,8 % visos debitorinio įsiskolinimo sumos; kad M. B. ir M. L. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje (dėl padėjimo nulemti UAB „L.“ bankrotą) numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „L.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas devintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą):
Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „L.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas devintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) šią aplinkybę: kad T. B. Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R. T.“ didelės vertės turto - 3 029 162,43 Lt (877 306,08 Eur) pasisavinimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas penktas epizodas pagal kaltinamąjį aktą), Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas septintas epizodas pagal kaltinamąjį aktą) , Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „R. T.“ bankroto nulėmimo) (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas aštuntas epizodas pagal kaltinamąjį aktą):
Sumažinti M. L. pasisavinto iš UAB „R. T.“ turto vertę nuo 3 029 162,43 Lt (877 306,08 Eur) iki 2 493 706,35 Lt (722 227,30 Eur).
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo:
Priteisti solidariai iš M. B. ir M. L. 87 230,21 Eur turtinės žalos AB „L. G.“ naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš nuteistųjų M. B., M. L. ir T. B. UĮ „S. S.“ naudai 1 200 eurų išlaidų, t. y. po 400 eurų iš kiekvieno nuteistojo, civilinės ieškovės atstovo paslaugoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.