- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- Ik-359-422/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00006-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Trečiasis asmuo
- J. L.
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės,
nedalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, ir Kauno tarnyba, ir Tarnyba ) 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3568-4839; 2) priimti juridiškai įpareigojantį sprendimą atsakovo atžvilgiu ir įpareigoti atsakovą Kauno VGTPT patenkinti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 26 d. prašymą (reg. Nr. TP-1-(2.1)-3568) suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno VGTPT, 1000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas pradiniame skunde (I t., b. l. 5-10) ir papildomame skunde (I t., b. l. 63-64) nurodė, jog 2011-11-26 jis kreipėsi į Kauno VGTPT, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010. Nurodė, jog Kauno tarnybai pateikė 2011-12-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3P-1764/2011, kuria teismas atsisakė priimti jo surašytą kasacinį skundą, nurodydamas, jog kasacinį skundą turi surašyti advokatas, jei kasatorius neturi aukštojo teisinio išsilavinimo. Tačiau Kauno VGTPT skundžiamu 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3568-4839 atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą formaliu biurokratiniu pagrindu, kadangi antrinė teisinė pagalba jam yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Pareiškėjas nurodė, jog, priimdamas skundžiamą aktą, atsakovas grubiai pažeidė LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas, reikalaujančias smulkiai nurodyti prašymo esmę, pateikti argumentuotus motyvus, sprendimo teisinį pagrindą, taip pat buvo pažeistas 3 dienų sprendimo priėmimo terminas bei jo teisės, nes sprendimas buvo atsiųstas neregistruotu laišku, paviešinant su juo susijusią asmeninę informaciją (rastas jo kaimynės iš 69-ojo buto atidarytame voke), pažeidžiant LR Teisės gauti informaciją iš valstybė ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 str. 3 d., Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 42 p. nuostatas. Pareiškėjo teigimu, valstybės garantuojama teisinė pagalba šiuo metu jam yra teikiama tik dviejose bylose, t. y. pagal Vilniaus VGTPT sprendimą 2011-05-09 Nr. (1.9)-S-3368-11 ir Vilniaus VGTPT sprendimą 2011-11-11 Nr. (1.9)-S-3368-1. Pareiškėjas pažymėjo, jog minėtoje civilinėje byloje, kurioje prašė suteikti teisinę pagalbą surašyti kasaciniam skundui, teikti teisinę pagalbą apeliaciniam skundui surašyti buvo paskirtas 2010-03-25 Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-793-935 advokatas J. L., tačiau jis apeliacinio skundo neparengė, nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, nesusipažino su byla, net nebandė su juo susitikti, neatsakė į jo daugkartinius prašymus. Pareiškėjo manymu, advokatas buvo suinteresuotas jo neginti, nes civilinė byla buvo dėl kitos advokatės G. R. veiksmų apskundimo. Savo neveikimu advokatas J. L. pažeidė Lietuvos advokato priesaiką, Advokatūros įstatymo reikalavimus, LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, kuris garantuoja jam teisę į valstybės garantuojamą kvalifikuotą teisinę pagalbą. Advokatas J. L. šiurkščiai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., 13 str., 14 str. nuostatas, garantuojančias jo teisę į objektyvų ir nešališką teismą; teisę pasinaudoti efektyvia teisinės pagalbos priemone, draudimą diskriminuoti dėl socialinių ir kitų priežasčių. Pareiškėjo teigimu, dėl advokato J. L. kaltės jis pralaimėjo bylą apeliacinėje instancijoje ir jam užkirsta teisė į kasaciją. Pareiškėjas nurodė, jog advokatas J. L., nevykdydamas pareigų, šiurkščiai pažeidė jo teises ir interesus ir padarė turtinės ir neturtinės žalos. Kauno VGTPT nesiėmė reikiamų veiksmų tam, kad užtikrintų jo teisės į garantuojamą teisinę pagalbą laikymąsi, neįpareigojo advokato vykdyti jam paskirtų įpareigojimų, ignoravo jo prašymus, šiais veiksmais jam padarė turtinę ir neturtinę žalą.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad materialinę žalą sudaro pašto išlaidos ir išlaidos už skundų, kurie buvo pateikti į įvairias valstybės institucijas, vertimus. Materialinė žala susidaro iš išlaidų, kurios buvo išleistos sprendžiant šį ginčą teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nuo 2008 metų. Moralinė žala, pareiškėjo teigimu, pasireiškė negatyviomis pasekmėmis dėl to, kad baigiasi terminai paduoti skundą teismui, tačiau ginčas iki šiol liko neišspręstas, nes neteikiama teisinė pagalba. Be to, pareiškėjas nurodo, kad atsakovas jam padarė neturtinės žalos, nes jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose. Skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovo neveikimo, nurodo, jog neteikdamas jam antrinės teisinės pagalbos, atsakovas sukelia pareiškėjo nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, valdžios organais, teisingumu. Pareiškėjo vertinimu, jam padaryta turtinė žala sudaro 1000 Lt, neturtinė – 2000 Lt.
Atsiliepimas
Kauno VGTPT atsiliepimuose į pradinį (b. l. 33-36) ir papildomą pareiškėjo skundą (b. l. 118-121) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog skundžiamu 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3568-4839 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes nustatė, kad sprendimo priėmimo momentu V. S. antrinė teisinė pagalba 2011 m. priimtais sprendimais buvo teikiama 5 skirtingose bylose: 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniaus tarnybos sprendimu Nr. (1.9.)-S-3368-11 civilinėje byloje dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo teismo sprendimo priteistos sumos nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2011 m. gegužės 9 d. Vilniaus tarnybos sprendimu Nr.(1.9.)-S-1508-11 civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus tarnybos sprendimu Nr.(1.9.)-S-2075-11 civilinėje byloje dėl įgaliojimų nuginčijimo ir žalos atlyginimo; 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus tarnybos sprendimu Nr. (1.9.)-S-947-11 civilinėje byloje dėl Marijampolės r. apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo civ. b. Nr. 2-85-301/2011 apskundimo; 2011 m. rugpjūčio 10 d. Kauno tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291 (su vėlesniais pakeitimais) administracinėje byloje apskundžiant Lietuvos advokatūros 2010-01-26 raštą Nr. 77. Tarnybos nuomone, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi duomenų apie tai, kad pagal skundžiamame sprendime išvardintus sprendimus antrinė teisinė pagalba yra užbaigta ar nutraukta, Kauno VGTPT, priimdama skundžiamą sprendimą, neturėjo, todėl pagrįstai preziumavo, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra teikiama visose 5 bylose. Pažymėjo, jog Tarnyba, atsisakydama suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nesiekė riboti pareiškėjo teisių, o siekė užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbą, lygias teises į kvalifikuotą, efektyvią ir ekonomišką antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo dėl advokato J. L., kuris buvo 2010-03-25 Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-793-935 paskirtas pareiškėjui teikti teisinę pagalbą. Nurodė, jog gavusi pareiškėjo skundą Kauno tarnyba 2010-07-15 raštu Nr. 0-2(1.5)-2069 kreipėsi į advokatą J. L., prašydama paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Gavusi advokato paaiškinimą, 2010-09-07 raštu Nr. 0-2-(1.5)-2616 atsakė į pareiškėjo skundą bei išaiškino pareiškėjui bendradarbiauti su paskirtu advokatu bei pateikti jo prašomus papildomus dokumentus, reikalingus apeliaciniam skundui parengti. Tarnyba 2010-10-18 gavusi iš pareiškėjo papildomus dokumentus, juos 2010-10-19 raštu Nr. 0-2-(1.5)-3519 persiuntė advokatui J. L.. Daugiau nusiskundimų, susijusių su advokato J. L. veiksmais pareiškėjui teikiant antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno VGTPT sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-T-793-935, pareiškėjas Tarnybai neišreiškė. Atsakovo teigimu, Kauno VGTPT tinkamai kontroliavo advokato J. L. veiklą, t. y. tiek, kiek leido sudarytos paslaugų sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos, o dėl advokato paslaugų kokybės Tarnyba negali būti atsakinga, todėl jo reikalavimas priteisti žalą iš atsakovo yra nepagrįstas ir kaip neatitinkantis civilinės atsakomybės sąlygų dėl jos priteisimo turi būti atmestas.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. L. prašė skundą atmesti. Nurodė, jog 2010-03-25 Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-793-935 buvo paskirtas teikti teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-08 sprendimo apskundimo, tačiau pareiškėjas su juo nebendradarbiavo, nepateikė prašomų papildomų dokumentų apeliaciniam skundui parengti, neatvyko į Tarnybą jo nurodytu laiku. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas buvo jį informavęs, kad yra pats parengęs apeliacinį skundą ir kreipėsi tik dėl jo patikslinimo. 2010 m. rugpjūčio mėn. jis kaip pareiškėjo advokatas dalyvavo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje advokatas teikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal kitą Tarnybos sprendimą. Po posėdžio jis aptarė su pareiškėju civ. b. Nr. 2-802-803/2010 nagrinėjimo klausimą bei sutarė su pareiškėju, jog šis pateiks papildomus dokumentus paštu, reikalingus patikslintam apeliaciniam skundui parengti, tačiau jų taip ir nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, apeliacinis skundas nebuvo parengtas dėl paties pareiškėjo nebendradarbiavimo su advokatu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinis ginčas kilęs dėl atsisakymo pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo bei dėl žalos atlyginimo, siejamos su atsakovo atsisakymu teikti teisinę pagalbą bei antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato paslaugų netinkama kokybe.
Nustatyta, kad Kauno VGTPT 2011 m. lapkričio 30 d. buvo gautas pareiškėjo V. S. prašymas (reg. Nr. TP-1-(2.1)-3568) suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-994-464/2011 dėl Vilniaus apygardos teismo 2011m. lapkričio 7 d. nutarties apskundimo kasacine tvarka (I t., b. . 13-14, 37-38). Teikti teisinę pagalbą minėtą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2010-03-25 Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-793-935 buvo paskirtas advokatas J. L. (I t., b. l. 17).
Kauno VGTPT 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3568-4839 atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, nurodydama, jog pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose, išvardindama sprendimus, kuriais suteikta teisinė pagalba 5 skirtingose bylose (I t., b. l. 11).
VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta norma, numatanti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti dėl atsisakymo besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą. VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalis inter alia numato, jog šio straipsnio 7 dalis netaikoma antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka. Taigi į VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi būti įtrauktos (išskyrus nurodytą išlygą) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-271/2010).
Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama VDTPĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad Vilniaus tarnybos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (1.9.)-S-3368-11 jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo teismo sprendimo priteistos sumos nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o Vilniaus tarnybos 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.9.)-S-1508-11 – civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl šių sprendimų galiojimo Skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2011-12-14) nepasisako.
Administracinės bylos ir Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Vilniaus tarnybos 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.9.)-S-947-11 pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo civ. b. Nr. 2-85-301/2011 apskundimo Kauno apygardos teismui. Šio teismo nutartis priimta 2011 m. gruodžio 22 d. (I t., b. l. 89, 90, II t., b. l. 11-12), taigi, Vilniaus tarnybos 2011 m. kovo 22 d. sprendimas 2011 m. gruodžio 14 d. taip pat galiojo.
Teismui taip pat nekyla abejonių dėl Kauno tarnybos 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291, kuriuo buvo teikiama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje apskundžiant Lietuvos advokatūros 2010-01-26 raštą Nr. 77, galiojimo Skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Tai patvirtina Kauno tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-5003, kuriuo pakeistas 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos turinys. Šis sprendimas priimtas vėliau negu buvo priimtas Skundžiamas sprendimas, be to, Kauno tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendime nurodyta, jog jis galioja iki 2012 m. rugsėjo 30 d. (I t., b. l. 67), tai patvirtina, jog Kauno tarnybos 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas skundžiamo sprendimo priėmimo dieną galiojo.
Nors nėra kitų įrodymų byloje, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti advokatės I. I. 2011 m. gruodžio 30 d. Vilniaus VGTPT pateiktais duomenimis (reg. Nr. (3.5)IVA-239-11) dėl antrinės teisinės pagalbos pagal 2011 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. S-2075-11 teikimo tęsimą V. S. civilinėje byloje dėl įgaliojimų nuginčijimo ir žalos atlyginimo (I t., b. l. 93-94, 98), todėl teismas daro išvadą, jog Vilniaus tarnybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (1.9.)-S-2075-11 Skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba minėtoje byloje.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Kauno VGTPT 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3568-4839 priėmimo metu galiojo visi penki šiame sprendime nurodyti sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, jog nustačius VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą aplinkybę (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose), VGTPT neprivalo, o tik turi teisę atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis, skirtingai negu to paties straipsnio 6 dalis, esant 7 dalyje numatytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai leidžia pasirinkti atitinkamą elgesio modelį – realizuoti suteiktą teisę, ar ne, t. y. suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisant minėtos faktinės aplinkybės, ar atsisakyti ją teikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad tokiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi gana plačią, tačiau jokiu būdu neabsoliučią diskreciją dėl teisinės pagalbos neteikimo. VGTPT, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimą, t. y. motyvuotai išdėstyti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iš minėto punkto kylančia teise. Tokiu būdu realizuojama administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas tiesiogiai neįtvirtina kriterijų, į kuriuos atsižvelgdama Tarnyba, esant įstatyme numatytai aplinkybei, gali pasinaudoti teise atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą konkrečiam pareiškėjui, Tarnyba privalo atsisakymą teikti teisinę pagalbą argumentuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą teisiniais argumentais, paremtais objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Šią pareigą numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto turiniui ir formai keliami reikalavimai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010 yra konstatavęs, kad esant tokiai aplinkybei, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, ir jis prašo suteikti teisinę pagalbą dar vienoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą, Tarnyba turi įvertinti, ar prašymas suteikti teisinę pagalbą yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų asmens subjektinių teisių pobūdis, jų ryšys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis yra susijęs su realia asmens subjektinių teisių gynyba ir pan.; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis bus kokybiškas, efektyvus ir ekonomiškas bei ar nėra piktnaudžiaujama tiek valstybės garantuojama teisine pagalba, tiek materialiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010).
Iš skundžiamo Kauno VGTPT 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3568-4839 turinio matyti, jog vienintelis motyvas ir pagrindas, dėl ko buvo nuspręsta atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. S., tai, kad jam antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose, todėl teismas konstatuoja, jog Kauno VGTPT pažeidė Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus individualiame administraciniame akte nurodyti priimamo sprendimo motyvus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog Kauno tarnybos sprendimas yra formalaus pobūdžio atsisakymas teikti teisinę pagalbą, nes nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, minėti pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1d. 3p.), nepasisakant dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su Skundžiamu sprendimu.
Atsakovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo V. S. 2011 m. lapkričio 30 d. prašymą (reg. Nr. TP-1-(2.1)-3568) iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Įpareigojus atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą yra išankstinio pobūdžio, priklauso išimtinai viešojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl netenkintinas. Priėmus naują sprendimą, ateity netrukdoma pareiškėjui kreiptis į teismą dėl jo apskundimo.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.) ir pagrindus jas įrodymais.
Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš atsakovo Kauno VGTPT veiksmų (neveikimo) skundžiamu sprendimu atsisakant teikti teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2A-994-464/2011 parengimo. Taip pat žala siejama su advokato J. L. netinkamų teisinių paslaugų kokybe atstovaujant pareiškėjui toje pačioje byloje, nagrinėjant ją apeliacine tvarka, turėtomis išlaidomis dėl skundų, pateiktų valstybės institucijoms, patirtais pažeminimais, dvasinio pobūdžio išgyvenimais.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, tačiau kaip matyti iš minėtų nuostatų, viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija. Tuo tarpu advokatas nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojas, todėl jo atlikti ar neatlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kildinamo iš advokato J. L. netinkamų teisinių paslaugų kokybės, yra nepagrįstai nukreiptas į atsakovą. Tokia pozicija yra išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-964/2010).
Pagal 2007-11-27 Nuolatinio teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. NCA-05 ir minėtos sutarties 2009-01-29 pakeitimo sutarties Nr. NCA-05 (I t., b. l. 122-124, 125-129), sudarytų tarp Kauno VGTPT ir advokato J. L., nuostatas, minėtas advokatas įsipareigojo teikti atlygintinai antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o Tarnyba įsipareigojo Advokatui sudaryti sąlygas antrinės teisinės pagalbos teikimui, mokėti jam LR Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nei minėtose sutartyse, nei kituose valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga įtakoti advokato teikiamų paslaugų kokybę, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą, t. y. Tarnyba turi teisę tikrinti, ar advokatas neteikia paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, tikrinti ataskaitų apie teikiamų paslaugų teisingumą, darbo laiko apskaitą, nagrinėjant asmenų skundus dėl Advokato teikiamos teisinės pagalbos, reikalauti Advokato paaiškinimų, informacijos, reikalingos skundui ištirti (sutarties 3.2 p. – 3.2.3 p.).
Kaip matyti iš byloje esamų duomenų, atsakovas konkrečiu atveju vykdė sutartinius įsipareigojimus. Gavusi pareiškėjo skundą, Kauno tarnyba 2010-07-15 raštu Nr. 0-2(1.5)-2069 kreipėsi į advokatą J. L., prašydama paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Po advokato paaiškinimo 2010-09-07 raštu Nr. 0-2-(1.5)-2516 atsakė į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 20-21, 181). Tarnyba 2010-10-18 gavusi iš pareiškėjo papildomus dokumentus, juos 2010-10-19 raštu Nr. 0-2-(1.5)-3519 persiuntė advokatui J. L. (I t., b. l. 182-183). Įvertinusi byloje esamus duomenis ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, jog Kauno VGTPT kontroliavo advokato J. L. veiklą tiek, kiek leido sudarytos paslaugų sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos, o dėl advokato paslaugų Tarnyba kokybės negali būti atsakinga, taigi, Kauno tarnyba nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už advokato J. L., pareiškėjo nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, siejant ją su turėtomis išlaidomis dėl skundų, pateiktų valstybės institucijoms, dėl neturtinės žalos atlyginimo, siejant ją su patirtais pažeminimais, dvasinio pobūdžio išgyvenimais dėl valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo, byloje nepagrįstas įrodymais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 -95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įvertinęs visumą įrodymų, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atžvilgiu neįrodė (ABTĮ 57 str.), todėl jo skundo reikalavimas dėl 1000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas, atmestinas.
Ta aplinkybė, jog atsakovas netinkamai (formaliai) išnagrinėjo pareiškėjo skundą nesudaro pagrindo žalos atlyginimo priteisimui. Pažymėtina, jog teismui panaikinus Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3568-4839 dėl atsisakymo suteikti teisinę pagalbą parengti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-994-464/2011 dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties apskundimo, pareiškėjui išlieka galimybė pasinaudoti teise į kasaciją (CPK 345 str.), todėl teismo nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą dėl minėto sprendimo neteisėtumo yra išankstinio pobūdžio, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 p. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3568-4839.
Įpareigoti atsakovę Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą išnagrinėti 2011 m. lapkričio 30 d. Tarnyboje gautą pareiškėjo V. S. prašymą (reg. Nr. TP-1-(2.1)-3568) iš naujo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.