Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėja N. S. Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-337/2014 Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00342-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2014 m. birželio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. D., V. D., R. A. atstovo M. B. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamoji byla R. A. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nutraukta, esant jo veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai;

A. A. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

D. D. civilinis ieškinys R. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestas;

L. D. civilinis ieškinys R. A. ir A. A. dėl neturinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu;

R. A. ir V. D. civiliniai ieškiniai R. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. liepos mėn. 22 d. apie 00.30 val., viešoje vietoje - kelyje (duomenys neskelbtini), prie A. A. priklausančios sodybos, esančios Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: suduodamas mediniu pagaliu vieną kartą D. D. į veidą, nuo smūgio jai nugriuvus ant žemės, suduodamas mediniu pagaliu vieną kartą R. A. į veidą, nuo smūgio jam nugriuvus ant žemės, suduodamas kumščiais gulinčiam ant žemės R. A. du smūgius į galvą, suduodamas kumščiu V. D. į veidą, jam nugriuvus ant žemės, spirdamas gulinčiam ant žemės V. D. ne mažiau kaip tris kartus į dešinę koją, į galvą, į šonus, sugriebė už rankos, suduodamas vieną kartą kumščiu M. D. į veidą, padarydamas D. D. muštines žaizdas veide, odos nubrozdinimus nosyje, burnos dešiniame kampe, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies vidiniame kampe, padarydamas R. A. galvos smegenų sukrėtimą, veido sumušimą, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, padarydamas V. D. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešiniame žaste, muštinę žaizdą viršutinėje lūpose, odos nubrozdinimą pakaušyje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. D. ir nukentėjusiojo V. D. sveikatą, nukentėjusiajam M. D. sukėlė fizinį skausmą bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą.

A. A. išteisinta iš kaltinimo tuo, kad ji 2012 m. liepos mėn. 22 d. apie 01 val. viešoje vietoje - jai pačiai priklausančios sodybos, esančios Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: L. D. išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino sudeginti jos namus bei tris jos nepilnamečius vaikus.

Nukentėjusioji D. D. apeliaciniu skundu skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendį, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – R. A. pripažinti kaltu dėl jos sveikatos sutrikdymo bei tenkinti jos civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis dėl R. A. išteisinimo yra nepagrįstas. Teigia, kad byloje liudytojų parodymais, specialisto išvada ir paties R. A. paaiškinimais yra įrodyta, jog 2012-07-22 įvykio metu jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliantė nurodo, kad 2012-07-21 šeimininkavo pas D. vykusiose krikštynose, palydima L. D. ir D. D. išėjo namo, nesijautė neblaivi. Ją palydėjo iki vartų ir toliau ji ėjo viena. Ėjo kelio pakraščiu ir vos paėjusi keletą žingsnių, pamatė vyro siluetą, nespėjus į jį įsižiūrėti, pajuto labai stiprų smūgį į veido sritį, kas buvo toliau nepamena, nes galimai neteko sąmonės. Dėl šios priežasties negalinti tvirtinti, ar po to buvo pažeista viešoji tvarka. Apeliantė nurodo, kad nors ji prisimena vieną smūgį, tačiau jų galėjo būti suduota ir daugiau. Teigia, kad L. D. parodymai apie vieno smūgio sudavimą, reiškia, kad ji matė tik vieną, bet nepatvirtina, kad jai, apeliantei, buvo suduotas vienas smūgis. Iš specialisto išvados byloje matyti, jog nustatyti devyni trauminiai poveikiai sukėlę jos sveikatos sužalojimą.

Apeliantė nurodo, kad R. A. nurodytos aplinkybės, kad jis su kažkuriuo iš pas D. buvusių svečių ją kruviną pakėlė iš griovio, nepatvirtina nei vieno liudytojo parodymai. L. D. nurodė mačiusi R. A. suduodant jai smūgį, o D. D. matė R. A. nubėgantį nuo griovio, kuriame ji, apeliantė, gulėjo sužalota. Tačiau teismas šių parodymų neįvertino. Apeliantė pažymi, kad priėmus išteinamąjį nuosprendį R. A. atžvilgiu, byloje liko nenustatyta, kas tuomet ją sužalojo. Teigia, jog išskyrus R. A., daugiau niekas jos sužaloti negalėjo, nes nei vienas iš D. svečių, neturėjo jokios dingsties konfliktui su ja. Teigia, kad teismas įvertino R. A. veiksmus kaip būtinąją gintį, bet jos veiksmų, nuo kurių gynėsi R. A., teismas nuosprendyje nenurodė. Apibendrindama apeliantė teigia, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o dėl nusikalstamų veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. A. atstovas M. B. skundžia 2013-11-28 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį – R. A. bei A. A. nuteisti.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, šališkai – kaltinamųjų naudai įvertinti bylos įrodymai. Apeliantas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. A. ir R. A. parodymai yra nuoseklūs ir yra patvirtinami byloje surinktais rašytiniais duomenimis.

Apeliantas nurodo, kad R. A. ir A. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog R. A. R. A. sužalojo tada, kai R. A. pastūmė A. A. ir tuo metu, kai R. A. kartu su A. A. grįžo nuo tos vietos, kur buvo sužalota D. D., nėra nuoseklūs ir prieštarauja jų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas nurodo, kad 2012-08-08 vykusios apklausos metu A. A. nurodė, kad kai jos sūnus grįžo į kiemą, tada ji nuėjo į vidų, kur persirengė. Taigi akivaizdu, kad A. A. turėjo užtrukti persirengdama. Ji nurodė, kad kaip jie mušėsi nematė. Teismo posėdžio metu A. A. pakeitė savo parodymus, juos priderinusi prie R. A. duotų parodymų ir teigia mačiusi kaip R. A. sudavė R. A. per ausis. Apeliantas nurodo, kad R. A., A. A. parodymai duoti teismo posėdžio metu, nėra nuoseklūs ir turėtų būti vertinami kritiškai, be to jie yra suinteresuoti duoti melagingus parodymus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė visų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kaip nepatikimus ir prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Visi nukentėjusieji nuosekliai papasakojo įvykių seką, t.y., jog visų pirma buvo sumušta pakeliui į namus einanti D. D.. Tai nurodė D. D., L. D. bei D. D.. Teigia, teismas nepagrįstai rėmėsi R. A. ir A. A. versija. Teismas sprendė, kad R. A. negalėjo D. D. padaryti nustatytų sužalojimų vienu smūgiu pagaliu, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais, tačiau teismas neanalizavo aplinkybių, jog D. D. po R. A. jai suduoto smūgio krisdama taip pat galėjo patirti sužalojimus bei kad jis galėjo suduoti smūgius D. D. jau gulinčiai, be to pagalys galėjo būti šakotas ar nelygaus reljefo.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo R. A. parodymus, jog jis taip pat buvo sužalotas pagaliu ir nepagrįstai patikėjo R. A. parodymais, jog R. A. buvo sužalotas kumščiais, bei po to, kai R. A. pastūmė A. A.. Teigia, kad nurodytus R. A. parodymus paneigia R. A. nustatyti padaryti sužalojimai - jam buvo sukrėsti smegenys ir sulaužyta nosis, o tai apelianto teigimu patvirtina, buvus suduotą labai stiprų smūgį. Be to, R. A. apklausimas 2013-04-24 nurodė, jog jis R. A. tegalėjo padaryti tik veido sumušimą ir žaizdą antakio srityje.

Apeliantas nurodo, kad R. A. byloje nuosekliai parodė, kad išgirdęs, jog vyksta muštynės, nuėjo iš D. kiemo į gatvę pažiūrėti, kas ten vyksta, ten stovinčią moterį ir jos paklausė, kur vyksta muštynės, ji pasakė neiti į jos teritoriją, jam paklausus, kur yra ta jos teritorija pajuto smūgį į veidą, po kurio nugriuvo ir prarado sąmonę. Nurodo, kad šiuos jo R. A. parodymus patvirtino situaciją matę liudytojai, tačiau teismas jais nepatikėjo. Teismas atmetė visų liudytojų parodymus, nors šie parodymai patvirtina nukentėjusiųjų duotus parodymus ir atitinka specialistų išvadose nurodytus nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus.

Apeliantas nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog nukentėjusieji ir liudytojai yra susitarę meluoti, tačiau būtent kaltinamieji yra suinteresuoti meluoti siekiant išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog kaltinamųjų parodymai, duoti teismo posėdyje tapo vienodi, o ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi ir skyrėsi, kas rodo, jog jų parodymai buvo suderinti. Tuo tarpu nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nebuvo identiški, kas rodo, jog asmenys pasakojo būtent tai, ką matė ir prisimena, be to, jie įvykio metu patyrė stresą. Pažymi, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa.

Apeliaciniu skundu V. D. skundžia 2013-11-28 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo šį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. A. ir A. A. nuteisti.

Apeliantas V. D. nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad teismas nepagrįstai A. A. ir R. A. parodymus laikė nuosekliais ir patvirtinamais kitais byloje surinktais rašytiniais duomenimis.

R. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis jam, apeliantui, sudavė tik vieną smūgį, nors iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog buvo suduoti šeši smūgiai. Teigia, kad specialisto išvada patvirtina jo, apelianto parodymus, jog R. A. sudavė jam į veidą, po ko jam nugriuvus ir po to keliantis, R. A. jam sudavė dar kartą į veidą, o gulinčiam spyrė į ranką, koją ir galvą.

R. A. nurodė, kad sudavė, kai jis, apeliantas, bandė jam suduoti per tvorą, tačiau šie R. A. parodymai nėra nuoseklūs. 2013-01-15 akistatos su juo, apeliantu, metu, R. A. teigė, jog sudavė po to, kai jis, apeliantas, sudavė, jam kibiru per ranką. Akistatos su L. D. metu, R. A. teigė, jog sudavė apeliantui smūgį, kai jis jam sudavė kibiru per ranką, o po to metė kibirą jam į galvą. 2013-04-24 apklausos metu teigė, jog V. D. užsimojo ir norėjo jam suduoti kumščiu per galvą, bet nepataikė, nes jis spėjo pasitraukti ir tik šiek tiek ranka užkliudė galvą, ir jis jam (V. D.) jokio smūgio nesudavė. 2012-09-18 vykusios apklausos metu R. A. nurodė, kad jam, apeliantui sudavė, kai išvengė smūgio pasitraukdamas. 2012-07-22 pareiškime R. A. paminėjo tai, kad jis, apeliantas jam sudavė kibiru per ranką, bet taip pat teigė, jog jam sudavė į galvą kelis smūgius kiti asmenys, kurių nepažįsta.

Apeliantas nurodo, kad R. A. parodymai, jog pas D. buvęs svečias pasiūlė jam pasikalbėti gražiuoju ir su kuriuo kartu ėjo palei tvorą link kelio, o beeidami pamatė, kad griovyje guli kruvina D., kurią jie pakėlė, užvedė ant kelio, o tuo metu atbėgusios L. ir D. dukra, ją perėmė ir nusivedė į kiemą, nėra nuoseklūs, nes 2013-01-15 vykusios akistatos su D. D. metu R. A. nurodė, jog D. D. pakėlė nuo žemės jis ir D. svečias, o po to atėjo kažkokia moteris ir nusivedė D., tačiau teigė, jog D. D. tuo metu nebuvo, 2013-04-24 apklausos metu nurodė, kad D. D. nusivedė keli asmenys, atbėgę iš D. kiemo.

Be to, nurodo, kad teismo posėdžio metu R. A. nurodė, jog po jam, apeliantui, suduoto smūgio jis, nugriuvo, nors 2013-04-24 apklausos protokole nurodė, jog nuo jo smūgių, jis, apeliantas, nugriuvęs nebuvo. Apeliantas pastebi, kad R. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog smūgį jam su kibiru sudavė M. D. ir tik atsakydamas į gynėjos klausimą pasitaisė, jog smūgį sudavė V. D..

Apeliantas nurodo, kad A. A. teismo nurodė identiškas aplinkybes kaip ir R. A., tačiau jos parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų 2012-08-08, ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, jog policiją ji kvietė po to, kai ją necenzūriniais žodžiais iškeikė viena moteris ir jo tėvas. Apeliantas dėto kitas A. A. 2012-08-08 apklausos metu nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad 2013-04-24 apklausos metu A. A. pakeitė parodymus, nurodė, jog policiją ji kvietė dėl muštynių, nors prieš tai teigė, jog ją kvietė dėl jos išplūdimo necenzūriniais žodžiais. 2012-07-22 pareiškime A. A. nenurodė, kad jis, apeliantas, būtų mušęs jos sūnų, tik teigia, jog jis ją išplūdo ir apipylė vandeniu.

Apeliantas nurodo, jog apie A. nurodomą asmenį – pas D. buvusį svečią, byloje nėra jokių duomenų. Teigia, jog byloje nusprendus, jog R. A. nesužalojo D. D., kyla klausimas, kas ją sužalojo, nes byloje nėra duomenų įvykio vietoje buvus daugiau agresyviai nusiteikusių asmenų. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad R. A. ir A. A. parodymai duoti teismo posėdžio metu, nėra nuoseklūs ir vertintini kritiškai, jie yra suinteresuoti duoti melagingus parodymus ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, apeliantas V. D. nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė visų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kaip nepatikimus ir prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Apeliantas pažymi, kad visi nukentėjusieji nuosekliai papasakojo įvykių seką, tačiau teismas atmetė nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, patikėdamas kaltinamųjų iškelta ir niekuo nepagrįsta versija, jog D. D. buvo sužalota neaišku būdu. Teismas sprendė, jog R. A. negalėjo D. D. padaryti sužalojimų vienu smūgiu pagaliu, kadangi specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais ir pagalys turėjo būti nelygaus reljefo, su šakomis. Tačiau teismas visiškai neanalizavo aplinkybės, jog D. D. po R. A. jai suduoto smūgio nukrito į griovį ir krisdama taip pat galėjo patirti sužalojimus, R. A. galėjo jai suduoti smūgius ir gulinčiai, be to pagalys iš tiesų galėjo būti šakotas ar nelygaus reljefo. Teigia, kad teismas nepagrįstai patikėjo kaltinamųjų pateikta versija, jog R. A. ne tik, kad D. D. nesužalojo, tačiau jai padėjo atsikelti su jo nurodytu nenustatytu asmeniu.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo R. A. parodymus, jog jis taip pat buvo sužalotas pagaliu, nes R. A. padaryti sužalojimai - sukrėsti smegenys, sulaužyta nosis, patvirtina buvus suduotą stiprų smūgį.

Teigia, kad teismas atmetė, jo apelianto, parodymus, jog jis buvo sužalotas R. A. suduodant kelis smūgius ir vadovavosi R. A. nenuosekliais parodymais, jog jis sudavė tik vieną smūgį. Tačiau tokiu atveju lieka nenustatyta, kas jam, apeliantui, padarė kitus sužalojimus. Be to, R. A. 2013-04-24 apklausos metu nurodė, jog jo, apelianto, nespardė nei į galvą, nei į kojas, nei į šonus, nurodė, jog gal sudavė du smūgius.

Apeliantas pažymi, kad liudytojų parodymus byloje patvirtina specialistų išvadose nurodyti nukentėjusiesiems nustatyti sužalojimai. Teigia, kad teismas neįvertino to, jog kaltinamųjų parodymai suvienodėjo teismo posėdžio metu, o ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi ir skyrėsi. Tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nebuvo identiški, rodo, jog šie asmenys pasakojo būtent tai, ką matė ir prisimena. Jų parodymai visose esminėse aplinkybėse sutampa ir nėra prieštaringi. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai patikėjo kaltinamųjų nepagrįstais parodymais ir atmetė nukentėjusiųjų bei liudytojų paremtus bylos medžiaga parodymus, dėl ko priėmė neteisingą ir naikintiną nuosprendį.

Byloje yra gauti R. A. atsikirtimai į D. D., V. D. ir R. A. atstovo apeliacinius skundus, kuriais R. A. nurodo, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir prašo byloje paduotus apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nuosprendžio atmesti.

Teismo posėdyje D. D. ir jos atstovė R. Č., V. D., R. A., V. D. atstovas M. B. prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti dalyje dėl R. A. pripažinimo kaltu, R. A. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti R. A. dėl jos sužalojimo. Nurodo, kad specialisto išvada byloje nustatytais jai padarytais sužalojimais jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, teigia, liudytųjų L. D. ir D. D. parodymai patvirtina, kad ją sužalojo būtent R. A., tačiau šių liudytojų parodymų teismas neįvertino.

Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti 2012-07-24 specialisto išvada Nr. G 997/12(05) dėl D. D. nustatytų sužalojimų. Tačiau teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, taip pat papildomai atlikęs įrodymų tyrimą, nenustatė įrodymų visumos byloje kaip pagrindo išvadai, jog 2012-07-22 D. D. sužalojo būtent R. A.. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat ir apeliantės nurodomus liudytojų L. D. ir D. D. parodymus.

Konstatuoti, kad sužaloti D. D. tokiomis aplinkybėmis, kaip kad nurodė nukentėjusioji D. D., liudytojos L. D. ir D. D., tai yra kad L. D. ir D. D. išlydėjus D. D. iš D. kiemo pro vartus, šiai išėjus ant kelio, netrukus iššoko rėkdamas A. A. ir sudavė smūgį pagaliu D. D., nėra pagrindo.

Tai, kad iki nurodomos aplinkybės įvykio dieną ar anksčiau R. A. būtų konfliktavęs su D. D. byloje nenustatyta. Jokių duomenų apie tai, kad R. A. būtų turėjęs motyvą užpulti ir sužaloti iš D. namų išėjusią jų šventėje šeimininkavusią D. D., byloje nėra.

Iš 2012-07-24 specialisto išvados 997/12(05) matyti, kad D. D. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais (t. 3, b. l. 17). Tuo tarpu L. D. nurodė, kad matė, kaip A. A. užsimojo ir sudavė D. D. pagaliu vieną smūgį į veido sritį, nuo kurio D. D. nugriuvo į griovį (t. 3, b. l. 89). Kad R. A. būtų smūgiavęs daugiau kartų liudytoja nenurodė. Todėl liudytojos L. D., kurios parodymais ji viena betarpiškai matė D. D. sužalojimą, parodymus vertinti kaip patikimus, teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad pati nukentėjusioji D. D. negalėjo nurodyti, kas ją sužalojo. Ji tvirtino, kad jai išėjus iš D. iš griovio iššokio vyriškas siluetas ir plūsdamasis keiksmažodžiais trenkė jai pagaliu į veidą ( t. 3, b. l. 139). Be to, byloje nustatyta, kad D. D. įvykio metu buvo neblaivi (t. 3, b. l. 114), o iš A. A. ir R. A. parodymų, duotų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad D. D. dalyvavo konflikte, šaukė į A. kiemo teritoriją per tvorą peršokusį sūnų. Todėl neatmestina galimybė, kad įvykio metu D. D. galėjo susižaloti ir pati - tiek į tvorą, tiek griūdama. Apeliaciniais skundais nurodomi argumentai, jog D. D. nustatyti visi sužalojimai galėjo būti padaromi suduodant smūgį nelygaus reljefo pagaliu, nesant objektyvių duomenų, kad R. A. sužalojo D. D., taip pat byloje nesant nustatyto nurodomo pagalio, vertintini kaip nepagrįsti.

Neabejotina, kad jei D. D. būtų buvusi sužalota ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais, kaip kad nustatyta specialisto išvadoje, jos sužalojimo aplinkybes būtų matę įvykyje dalyvavę liudytojai ir nukentėjusieji. Tačiau byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota D. D., visos nepašalintos abejonės dėl R. A. pareikšto kaltinimo sužalojus nukentėjusiąją įvertintos jo naudai pagrįstai. Kaltinimo teiginys, jog D. D. sužalojo R. A., byloje neįrodytas. Nesant pagrindo išvadai, kad D. D. buvo sužalota R. A., taip pat nukentėjusiosios, liudytojų D. D., L. D. nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo vadovautis ir nukentėjusiųjų V. D., R. A., M. D. paaiškinimais, kad konfliktas kilo ir jie į jį įsitraukė būtent dėl to, kad D. D. buvo užpulta ir sužalota A. A.. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad konfliktas tarp kaimynų kilo prie tvoros dėl iškviestos policijos dėl per garsiai pas D. leidžiamos muzikos, o ne dėl to, kad R. A. sužalojo D. D..

Apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai apie įvykio priežastis ir seką vadovavosi A. A. ir R. A. parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje ištirti įrodymai. Be to, jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, iš esmės buvo nuoseklūs.

Iš byloje esančių pranešimų policijai matyti, kad 2012-07-21 23 val. 35 min. policijos iškvietimas buvo dėl per garsiai leidžiamos muzikos, o 2012-07-22, 00 val. 12 min. – dėl konflikto tarp kaimynų ( t. 3, b. l. 113). Iš A. A. parodymų matyti, kad išvykus policijos pareigūnams V. D., eidamas link namų, pradėjo jį užgaulioti ir pasikvietė pasikalbėti prie tvoros, po ko kilo konfliktas. A. A. nurodė, kad pamatė, jog kieme, prie tvoros, tarp kaimynų ir jos sūnaus vyksta konfliktas, M. D. peršoko per tvorą į jų kiemą, dėl ko ji iškvietė policiją.

Pirmosios instancijos teismas R. A. panaudotą fizinį smurtą prieš V. D., R. A. ir M. D. pagrįstai įvertino kaip panaudotą būtinosios ginties sąlygomis. V. D. pradėjo konfliktą, kurio metu, per tvorą bandė suduoti smūgį kumščiu į veidą R. A., panaudojo fizinį smurtą R. A. suduodamas kibiru į kairę ranką, M. D. peršoko tvorą, o R. A., atėjęs į A. kiemą, stūmė A. A., kuri griuvo, bei sudavė R. A.. Šias aplinkybes patvirtina byloje specialistų išvadomis ir eksperto R. Ž. apeliacinės instancijos teisme paaiškinimais R. A. ir A. A. nustatyti bei apibūdinti padaryti sužalojimai (t. 3, b. l. 27, 33; t. 4, b. l. 39-45), iš dalies ir nukentėjusiesiems nustatyti sužalojimai. Abejoti R. A. ir A. A. parodymais apie įvykio aplinkybes nėra pagrindo.

Nors apeliantas V. D. apeliaciniu skundu pažymi tai, kad 2012-07-24 specialisto išvada Nr. G 996/12(05) buvo nustatyta jam padaryti sužalojimai šešiais trauminiais poveikiais, kas kelia abejonių dėl R. A. parodymų teisingumo, jog R. A. sudavė tik vieną smūgį V. D., nurodyta specialisto išvada nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog R. A. veikė būtinosios ginties situacijoje ir tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo. Pats nukentėjusysis V. D. nurodė, kad dėl R. A. suduoto smūgio jis griuvo. Todėl neatmestina, kad kitus sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, jis galėjo patirti tiek griūdamas, tiek paties konflikto, kuris, kaip nustatyta, vyko susistumdant per tvorą, metu (t. 3, b. l. 85). Tai, kad V. D., po to, kai jis pargriuvo, būtų mušamas R. A. gulintis, kaip kad paaiškino nukentėjusysis, objektyvūs bylos įrodymai nepatvirtina. Duomenų, kad R. A. būtų peršokęs tvorą nugriuvus V. D., nenustatyta.

Apelianto V. D. akcentuojami R. A. byloje duoti paaiškinimai, kokiomis aplinkybėmis R. A. jam sudavė smūgį į veidą, teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visumoje R. A. veiksmų teisinio įvertinimo nekeičia ir R. A. parodymus laikyti nepatikimais nesudaro. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. A. paaiškino, kad pokalbio metu V. D. suagresyvėjo, bandė jam per tvorą suduoti, tuomet R. A. sudavė jam vieną smūgį ( t. 3, b. l. 144). Analogiškai R. A. nurodė ir 2012-09-18 įtariamojo apklausos metu ( t. 2, b. l. 66). Tai, kad R. A. V. D. kibiru sužalojo ranką, patvirtina specialisto išvada ( t.3, b. l. 33), o aplinkybę, kad R. A. sudavė V. D. smūgį į veidą, R. A. pirmosios instancijos teisme pripažino, iš esmės jos neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Vien ta aplinkybė, kad A. A. 2012-08-08 vykusios liudytojo apklausos metu, nurodė, kad policiją jį kvietė dėl konflikto su kaimynais, o vėlesnės, 2013-04-24 vykusios įtariamojo apklausos metu jau nurodė, kad policiją ji kvietė dėl muštynių, kurios vyko tarp jos sūnaus ir V. D. bei M. D., vertinti jos parodymus kaip nenuoseklius bei suderintus su R. A. parodymais, nesudaro pagrindo.

V. D. skunde akcentuojamos aplinkybės, jog R. A. byloje skirtingai nurodė, kokie asmenys nusivedė D. D., po to kai ji buvo pakelta, tai yra ar ją nusivedant buvo ir jos dukra D. D., ar ją į namus parvedė kiti asmenys, pagrindo R. A. parodymus vertinti kaip nenuoseklius, nesudaro.

Nepagrįstai R. A. atstovo apeliaciniu skundu teigiama, jog A. A. negalėjo matyti, kaip R. A. sudavė jos sūnui per ausis. Skundu pažymima, kad A. A. 2012-08-08 apklausos metu nurodė, kad tuo metu, kai buvo pas D. pervedama D., ji nuėjo į namus persirengti, dėl ko ji turėjo užtrukti, todėl teigiama, kad A. A. parodymai apie įvykį vertintini kritiškai.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme pats R. A. nurodė, kad išgirdęs triukšmą išėjo į gatvę, priėjęs prie A. A. šios klausė, kur vyksta muštynės, tačiau ji jam neleido eiti į jos kiemo teritoriją, o jam paklausus, kur yra jos teritorija, jis pajuto smūgį į veidą ( t. 3, b. l. 130). Taigi, esant paties R. A. parodymais nustatytai aplinkybei, kad A. A. buvo savo kieme, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. A. neteisingai nurodo, jog buvo pastumta R. A. bei negalėjo matyti, kaip jos sūnaus atžvilgiu R. A. panaudojo fizinį smurtą. Tai, kad A. A. matė, kaip R. A. sudavė jos sūnui per ausis, ji dar kartą patvirtino apeliacinės instancijos teisme nurodydama, jog R. A. ją stūmė, jai pargriuvus pribėgo jos sūnus, ją pakėlė, tuomet R. A. sudavė ir jos sūnui. A. A. atpasakotas aplinkybes patvirtina byloje nustatytas jai padarytas kairio klubo sužalojimas ( t. 3, b. l. 27).

Apeliaciniu skundu nepagrįstai nurodoma, kad R. A. nustatyti sužalojimai patvirtina, jog R. A. jį sužalojo pagaliu, kaip ir D. D.. Pirmosios instancijos teismo pateikta išsamia bylos įrodymų analize konstatuota, kad nėra pagrindo išvadai, jog R. A. pagaliu sužalojo D. D.. R. A. specialisto išvada nustatyti sužalojimai padaryti smūgiuojant ne mažiau tris kartus, skirtingai nei nurodė R. A., nustatyta, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai smūgiuojant kumščiu ar pagaliu ( t . 2, b. l. 19). Tai patvirtina A. A. parodymus, duotus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, jog po to, kai A. A. ją pastūmė ir sudavė jos sūnui, jie abu mušėsi.

Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. A. iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisinta pagrįstai.

R. A. atstovas ir V. D. apeliaciniais skundais prašo pripažinti A. A. kalta ir ją nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau šie prašymai nėra argumentuoti, apeliaciniais skundais iš esmės nesutinkama su bylos įrodymų vertinimu, nepateikiant konkrečių nesutikimo su sprendimu išteisinti A. A. argumentų.

A. A. buvo kaltinama pagal BK 284 str. 1 d. tuo, kad ji 2012 m. liepos mėn. 22 d. apie 01 val. viešoje vietoje - jai pačiai priklausančios sodybos, esančios Biržų r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: L. D. išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino sudeginti jos namus bei tris jos nepilnamečius vaikus.

Pagrindo teigti, kad A. A. paaiškinimai dėl šios jai inkriminuotos veikos padarymo būtų buvę nenuoseklūs, nėra. Tiek iš pirmosios instancijos teismo posėdyje A. A. duotų paaiškinimų, tiek iš jos paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad A. A. nurodė, jog ji L. D. necenzūriniais žodžiais neplūdo ir jai negrasino, su L. D. įvykio metu ji iš viso nekalbėjo. Tuo tarpu L. D. paaiškinimų, jog A. A. ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino sudeginti jos namus ir vaikus, nepatvirtina kiti bylos įrodymai. L. D., liudytojai P. D., E. D., V. S., tvirtino, kad A. A. plūdosi ir grasino jau išvykus medicinos pagalbai ir policijos pareigūnams, be to, nurodė, kad tuo metu A. A. buvo kartu su R. A., kuris lakstė už toros, rėkė, taip pat plūdosi. Tačiau baudžiamojoje byloje ištirti rašytiniai bylos įrodymai nurodytų liudytojų aplinkybių nepatvirtina. Byloje nustatyta, kad R. A. į Biržų ligoninę pristatytas 3 valandą, jam medicininė pagalba teikta iki 3 val. 40 min. ( t. 3, b. l. 31). Pranešimas policijoje apie tai, kad aplink namo langus vaikšto nepažįstai jaunuoliai, buvo gautas 3 val. 9 min., tai yra tuo metu, kai R. A. jau buvo ligoninėje (t. 3, b. l. 113). Be to, pranešime policijai jokių duomenų, kad kokius nors neteisėtus veiksmus atlieka kaimynai, būtent A. A., nėra. Iš 2012-07-22, 3 val. 9 min. pranešimo, matyti, kad buvo pranešta būtent apie nepažįstamus asmenis, vaikščiojančius aplink langus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad A. A. jai inkriminuotos veikos padaryti kartu su R. A. objektyviai negalėjo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog L. D., P. D., E. D. ir V. S. parodymai apie tai, kad A. A. plūdosi necenzūriniais žodžiais ir grasino, nepatikimi, jų nepatvirtina kiti, objektyvūs bylos įrodymai, todėl pagrįstai teismo konstatuota, kad A. A. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., nepadarė.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. D., V. D. ir R. A. atstovo M. B. apeliacinius skundus atmesti.