- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- 1-245-443/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Sigitas Balaišis
- Kategorijos
galimai laiduotojai S. M.
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2008-02-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. 1 d. 1-3 p., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės;
2. 2008-10-09 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (2009-08-21 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas)
3. 2014-02-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p. 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 8 mėn. 2016-02-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2017-10-25 paleistas iš Alytaus pataisos namų;
4. 2018-04-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 258 str. 2 d., 140 str. 2 d. galutine subendrinta 60 parų arešto bausme; bausmę atliko 2018-07-13;
5. 2018-10-16 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. 54 parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei turto konfiskavimas; 2021-02-02 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
6. 2019-06-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
7. 2020-07-21 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 281-1 str. 1 d. galutine sumažinta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, bei turto konfiskavimas; 2021-08-11 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (terminuotas laisvės atėmimas) ir 2023-02-102 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo laikui,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2025 m. vasario 1 d., apie 22.50 val., Vilkaviškio raj. sav., Kybartų sen., Gudkaimio k. ribose, Pasienio gatvėje vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. jam priklausantį automobilį Opel „Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARPK-0109 patikros sertifikato Nr. 2199160 buvo nustatytas 1,61 promilės neblaivumas.
T. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad buvo nuvažiavęs į kitą kaimelį, į S. kaimą ir su „švogeriu“ išgėrė gan daug alaus bei apie dešimtą valandą važiavo namo į G. N. G. sustabdė policijos pareigūnai ir davė pūsti į alkotesterį – pripūtė 1,60 promilės, berods. Antru pūtimu įpūtė daugiau, nes buvo vartojęs alkoholį prieš 5 minutes ir nedidelis atstumas nuo Stulgelių iki G., 5 kilometrai tarp tų kaimų (b. l. 118).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, kaltinamojo parodymams esant gana nekonkretiems ir itin lakoniškiems, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Kaltinamasis T. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nes tokios teisės neįgijo. J. M. yra jo sesers draugas. Jis pagal pirkimo pardavimo sutartį 2025 m. sausio 29 d. įsigijo automobilį Opel „Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sandoriui patvirtinti buvo sudaryta sutartis tarp J. M. ir buvusio automobilio savininko. Realiai automobilį pirko jis, kaltinamasis, t. y. pinigus mokėjo jis, tik pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta J. M. vardu. Šiomis dienomis turėjo sutvarkyti automobilio dokumentus, kad jis yra tikrasis Opel „Astra“ automobilio savininkas, tačiau to padaryti nespėjo. Automobilis yra jo nuosavybė. 2025 m. vasario 1 d. jis vartojo alkoholį, tai darė (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai išgėrė, negali patikslinti, nes tikrai nežino. Buvo apsvaigęs. Važiavo iš S. kaimo namo į G. kaimą. Automobilį Opel „Astra“ vairavo jis. Kartu su juo važiavo nepilnametis A. B., kuris taip pat gyvena G. kaime. Jis važiavo žvyrkeliu tarp G. ir S. Buvo likę nuvažiuoti kokie 2 kilometrai iki G., kai pastebėjo, jog iš priekio atvažiuoja policijos pareigūnai. Tuomet jis vairuotą automobilį nusuko į dešinę pusę ir sustojo šalikelėje. Išjungė automobilio šviesas ir užgesino automobilio variklį. Prie jo automobilio privažiavo policijos automobilis, priėjo policijos pareigūnai. Jis iš pat pradžių neigė, kad vairavo automobilį, sakė, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris išlipo iš automobilio. Bendraudamas su policijos pareigūnais, jis tą vakarą nepripažino fakto, kad vairavo automobilį. Buvo patikrintas jo girtumas, žino, kad abu kartus pripūtė daugiau nei 1,51 promilės. Prisimena, kad buvo nustatytas 1,8 ir 1,6 promilių girtumas, tikslesnių rodmenų neprisimena. Dėl to, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, jis labai gailisi. Supranta, kad negerai pasielgė iš karto nepripažindamas fakto, kad vairavo būdamas neblaivus ir taip suklaidino pareigūnus. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 65-66).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis T. M. patvirtino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad tai tikrai jo parodymai ir juos davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui gera valia, be jokios prievartos jo atžvilgiu naudojimo. Jis norėjo grįžti namo į G. greičiau, todėl ir važiavo – kartu važiavo dar A. B., nepilnametis. Neigiamai vertina dabar savo elgesį, gailisi labai. Trečias kartas, kai yra sustabdomas neblaivus. Administracine tvarka baustas. Planavo įgyti teisę vairuoti kažkada. Taip gavosi, kad pirmiau įsigijo ne teises, o automobilį. Šiuo metu gyvena iš pašalpų daugiau, bet jis laukia darbo, nes dirbo pas ūkininką ir pavasarį vėl jis turėtų priimti į darbą, o dabar dirba pas pavienius žmones. Ne vienerius metus dirbo pas tą patį ūkininką – K. M. Gal nuo kokių 2018 m. gyveno nesusituokę kartu su S. M., dabartine žmona. 2018 m. gruodžio 23 d. jiems duktė L. M. gimė – tad jiedu 7 metai tai tikrai kaip kartu gyvena. Tikrai 2 nusikalstamos veikos (iš ankščiau) susijusios su vairavimu transporto priemonės būnant neblaiviam. Pyko žmona ant jo, kad išgėręs taip pasielgė. Jis gailisi savo elgesio, labai gailisi, kad tai pasikartojo. Jos dabar klauso, nes vaiko laukiasi trečio – mano, kad viskas dėl to pasikeis. Tuo metu paso neturėjo, namie jį buvo palikęs, todėl negalėjo užsirašyti ant savęs automobilio pirkimo savo vardu. Saugojimo aikštelėje yra transporto priemonė. Supranta, jog reikės už aikštelę dar susimokėti. Mokėjo 300 eurų už automobilį. Kaltinamasis legaliai niekur nedirba, bet per kaimą pavienius darbus dirba – 1 000 eurų tai tikrai su viskuo išeina per mėnesį pajamos. Berods apie 23 val. važiavo, kelias ten – žvirkelis. Daugiau automobilių nesutiko. Gyvena socialiniame būste, jį gavo, pats susiremontavo savo rankomis. Tai yra nuomojamas būstas iš savivaldybės. Tikrai nemoka baudų už anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (b. l. 118-119).
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja S. M. parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras. S. M. yra (duomenys neskelbtini), kaltinamojo sutuoktinė nuo 2022 m. lapkričio 26 d., tačiau gyvena kartu nuo 2018 m. sausio 27 d. Šiuo metu, kadangi birželio mėnesį bus trečias vaikas, ji su vyru kalbėjo daug, sakė, kad būs daug griežtesnė jam, negu kad buvo anksčiau, nes visą laiką tai atleidžia, tai nepyksta – būna, kad pasipyksta kurį laiką. Dabar nusprendė, kad eis koduotis, nes viskas prasideda vartojant alkoholį. Eis koduotis ir viskas pasikeis. Jam buvo anksčiau sakyta, kad eitų koduotis, bet jis vis nesutiko, neklausė, bet dabar klausys. Jis rūpinasi tiek šeima, tiek vaikais, padeda visą laiką, jeigu kyla kažkokių rūpesčių, myli labai vaikus. Ji pasitiki sutuoktiniu. Ji buvo namuose su vaikais, kai jis nusipirko mašiną. Ji žinoj, kad vyras nusipirko mašiną, mašina buvo palikta jai, nes ji norėjo eiti laikytis teises. Ji buvo išėjusi su vaikais pas kaimynę, kai vyras išvažiavo pas savo švogerį, t. y. pas S. M. brolį į kaimą gerti. Jai mama parašė, kad T. M. yra pas jos brolį. Taip, bandžiusi su juo susisiekti, jis buvo kaime Stulgeliuose pas jos brolį ir kai jam skambin, sakė važiuos namo. Jinai jam sakė, kad nevažiuok tu namo, kad ji paskambins G. esančiam kaimynui ir paprašys, kad jį parvežtų. Sakė, kad pats nevažiuok, tačiau jis neklausė ir važiavo pats. Pati S. M. neturėjo problemų su teisėsauga (b. l. 120-121).
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo išvardinti ir ištirti kiti byloje esantys įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis ir 291 straipsnio 2 dalis).
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau ir Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksuota, kad 2024-02-01 pareigūnams patruliuojant G. kaime, važiuojant Pasienio gatve, apie 22 val. 50 min. patikrinimui sustabdytas automobilis Opel Astra, valtstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. M., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui pirmu tikrinimu 22:55 val. buvo nustatytas 1,64 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 23:15 val. buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Automobilyje taip pat buvo nepilnametis A. B. gim. (duomenys neskelbtini), šiam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,38 prom. neblaivumas (b. l. 8-9).
Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r., Kybartų sen., Gudkaimio k., Pasienio g. Teritorija yra atvira vietovė, aplink laukai, vietovė neaptverta, stebėjimo kameromis nestebima. Kelyje, žiūrint nuo Gudkaimio kaimo pusės kairėje kelio pusėje matome automobilį Opel Astra valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu. Paimtas lengvasis automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 13-14, 15-17).
Daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, penkių durų, sedanas. Apžiūros metu paimtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 26-27, 28-40).
Marijampolės AVPK Vilkaviškio r PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio E. S. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo fiksuota, kad 2025-02-01 kartu su kolege E. B. vykdė blaivumo kontrolę pagal tarnybinę užduotį Vilkaviškio r., Kybartų sen. Važiuodami tarnybiniu automobiliu link Gudkaimio k. pastebėjo nuo Prapuolenių k. atvažiuojančią transporto priemonę, nusprendė šią transporto priemonę sustabdyti. Transporto priemonė judėjo, o jiems priartėjus, staiga sustojo dešinėje kelio pusėje ir išjungė automobilio šviesas. Pareigūnai įsijungė ilgąsias šviesas su LED BAR žibintu, kad matytųsi sustojęs automobilis, kol artėjo prie minėto automobilio, niekas iš automobilio neišlipo ir neįlipo. Automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini). sustojo apie 22 val. 50 min. Automobilyje sėdėjo du asmenys, automobilio variklis buvo užgesintas, automobilio užvedimo rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Už automobilio vairo, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo T. M., kuris paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilio jis nevairavo, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris išlipo iš automobilio ir pasišalino. Pasiteiravus T. M., kas vairavo automobilį, šis atsisakė nurodyti asmenį. Apžiūrėjus aplink automobilį buvusią vietą, pašalinių batų pėdsakai nepastebėjo. Kelio danga buvo žvyras ir šlapia, todėl būtų įsispaudę batų pėdsakai. Nuo T. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo paaiškino, kad gėrė alų maždaug prieš dvidešimt minučių. T. M. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARPK – 0109, patikros Nr.: 2199160 pirmu pūtimu 22 val. 55 min. nustatyta 1,64 prom. girtumas, 23.15 val. antru pūtimu nustatyta 1,81 prom. girtumas. T. M. buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas. Automobilyje kaip keleivis vyko A. B., kuris nurodė, kad automobilį vairavo T. M. Transporto priemonė buvo registruota S. B. vardu. T. M. paaiškino, kad automobilis priklauso jo sesės draugui J. M., kad automobilis dar nėra perrašytas J. M. vardu tik sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Po to T. M. aiškino, kad automobilis priklauso jam, tik sutartis sudaryta J. M. vardu. Automobilio viduje buvo du vienetai 1 litro alaus „BLINDOS EKSTRA“ (vienas butelis buvo tuščias, o kitas pusiau pilnas). T. M. neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių (b. l. 10-12).
Liudytojas J. M. parodė, kad T. M. pažįsta apie 5 metus, jų santykiai yra geri. Jis Marijampolės mieste 2025-01-29 nusipirko automobilį Opel Astra, valst. Nr. neprisimena, bet sutartyje nurodyta (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Jei gerai pamena, sudarytą sutartį tą pačią dieną registravo VĮ Regitroje ir gavo automobilio pardavimui reikalingą deklaravimo kodą. Kai jis deklaravo automboilio pirkimą, šį automobilį iš jo perpirko T. M., su juo taip pat sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurią VĮ Regitroje turėjo deklaruoti pats T. M. Jis automobilį perdavė T. M. kai buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Jis į šį automobilį neturi pretenzijų. Kas nutiko vėliau, t. y. ką darė, kur važiavo T. M., jis negali pasakyti, nes jo kartu nebuvo. Apie tai, kad T. M. važiuojantį už automobilio vairo neblaivų sustabdė policijos pareigūnai, ir iš jo paėmė automobilį, jis sužinojo iš paties T. M., taip pat buvo kalbama ir kaime. Jis dėl automobilio Opel „Astra“ pretenzijų neturi, nes automobilis jam nepriklauso. Tarp jo ir buvusio automobilio savininko sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis greičiausiai liko pačiame automobilyje, jis tos sutarties neturi. Turi išsisaugojęs tik telefone nuotrauką, galės ją vėliau persiųsti elektroniniu paštu. Dabar prie apklausos gali pateikti tarp jo ir T. M. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina faktą, kad automobilis realiai priklauso T. M. ( b. l. 18-20).
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2025-01-30 tarp J. M. ir T. M. fiksuota, kad J. M. pardavė transporto priemonę – Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 eurų (b. l. 23).
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2025-01-19 tarp J. M. ir S. B. fiksuota, kad S. B. pardavė transporto priemonę – Opel „Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), J. M. Sutartyje nenurodyta automobilio pardavimo kaina (b. l. 24-25).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas S. R. vardu. Taip pat yra įrašas, kuris nurodo, kad 2025-01-29 yra registruota pirkimo-pardavimo sutartis su J. M. (b. l. 41).
VšĮ "Emprekis" pateiktoje vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymoje fiksuota, kad automobilio Opel „Astra“ su panašiais techniniais duomenimis kaina 2025 m. vasario mėnesį su PVM yra 1070,00 eurų (su PVM) (b. l. 44).
Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARPK – 0109, patikros Nr.: 2199160 T. M. 2025-02-01 22.55 val. nustatytas 1,64 prom. girtumas, 2025-02-01 23.15 val. nustatytas 1,81 prom. girtumas (b. l. 46-47).
Neblaivumo nustatymo akte fiksuota, kad 2025-02-01 22.53 val. T. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. T. M. gali eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. T. M. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 20 min., atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARPK – 0109, patikros Nr.: 2199160. Pirmuoju tikrinimu 22.55 val. nustatytas 1,64 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 23.15 val. nustatytas 1,81 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais T. M. sutiko (b. l. 45).
Tarnybiniame pranešime dėl vairuotojo neblaivumo pritaikius paklaidą fiksuota, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui T. M., g. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 22.55 val. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARPK 0109 (patikros Nr. 2199160) pritaikius paklaidą buvo nustatytas 1,61 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu 23.15 val. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu pritaikius paklaidą nustatytas 1,77 prom. neblaivumas (b. l. 50).
Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Faile PSS-20250202-000323UTC+0200 fiksuota, kaip pareigūnas priėjęs prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros paaiškina vyriškiui, kad surašytas neblaivumo nustatymo aktas, vyriškis nurodė, kad jis nevairavo. Faile PSS-20250202-001507UTC+0200 fiksuota, kad vyriškis paaiškina, jog automobilio savininkas yra jis, nors pagal pirkimo-pardavimo sutartį automobilį nupirkęs jo „švogeris“ J. M. Vyras dar kartą pakartojo, kad automobilis yra tikrai jo, tik kad dar nesusitvarkęs. Vyro paklausus, kas vairavo automobilį, jis dar kartą pakartojo, kad ne jis. Faile PSS-20250202-003309UTC+0200 fiksuota, kad vyriškis pamini, kad važiuoja be teisių, taip pat nurodo, kad jis niekur nevažiavo, automobilio nevairavo (b. l. 54-55).
Vairuotojų registre nėra duomenų, kad T. M. būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 73).
Teisiamojo posėdžio metu teismui pateikti S. M. ir T. M. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, S. M. ir T. M. charakteritikos, išduotos G. kaimo bendruomenės, vaikų gimimo įrašų kopijos, medicininio dokumento, patvirtinančio, jog S. M. yra nėščia kopija (b. l. 108-114).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje yra: automobilis Opel „Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: W0L0TGF4815182352, saugomas Marijampolės AVPK; automobilio Opel „Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas voke prie ikiteisminio tyrimo medžiagos; CD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais (b. l. 56).
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad T. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. jam priklausantį automobilį, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo žmona S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kaip ir kaltinamasis, pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį atsakomybėn pagal laidavimą S. M. Laiduotoja nurodė, jog yra kaltinamojo sutuoktine nuo (duomenys neskelbtini), tačiau gyvena kartu nuo 2018 m. sausio 27 d. Kartu yra sugyvenę du mažamečius vaikus – (duomenys neskelbtini) gimusią L. M. ir (duomenys neskelbtini) gimusį A. M., šiuo metu laukiasi trečio vaiko. S. M. mano, jog yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, sutuoktinių tarpusavio ryšį ji galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje, galiojančiame su pakeitimais nuo 2025 m. vasario 1 d., kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančiame ir todėl galiojančiame laike atgal (nes įstatyme nebeliko BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, jog laidavimas galimas taikyti, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką), nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio minėtas sąlygas, bet taip pat apsvarsčius visas reikšmės tam turinčias aplinkybes.
Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).
Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).
Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad T. M. anksčiau yra ne kartą teistas, tame tarpe du kartus ir už vairavimą neblaivaus, baustas administracine tvarka – pagrinde už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (b. l. 78-80). Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad beveik visi jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET pažeidimu, laikytina, kad jis nuolat daro analogiškus nusikaltimus ir šiurkščius administracinius nusižengimus, tad vertintina, jog šioje byloje jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Taigi, yra pagrindas teigti apie kaltinamojo neatitiktį BK 40 straipsnio numatytai sąlygai – kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Minėta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet ir įvykdžius nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).
Teismas konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nei kaltinamasis, nei laiduotoja negalėjo atsakyti į esminius klausimus ir paaiškinti teismui, kaip, kokiu būdu laiduotoja galės teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį ateityje, jeigu to nepadarė lig šiol – kaltinamasis darė nusikaltimus bei daugybinius administracinius nusižengimus, už daugumą jų baudos nesumokėtos lig šiol. Laiduotoja teismui nepateikė jokio konkretaus plano, nenurodė jokių konkrečių priemonių, kurių pagalba ji ateityje galėtų taip pakeisti savo santykius su buvusiu sutuoktiniu, kad šis būtų atviras ir nuoširdus su ja, kad jos teigiamai įtakojamas ateityje nebenusikalstų. Be to, neaišku, kokį realų teigiamą auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, tai yra visiškai susiformavusiai ir brandžiai, turinčiai didelę gyvenimišką patirtį ir vertybių piramidę, pačiai galinčiai daryti įtaką kitų žmonių elgesiui asmenybei – gali padaryti dešimčia metų jaunesnė, turinti mažesnę gyvenimo patirtį kaltininko žmona.
Nei laiduotoja, nei kaltinamojo gynėjas tinkamai nepagrindė, kodėl šiuo atveju S. M. yra objektyviai pajėgi imtis priemonių, kad T. M. darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ateityje ir būtų jam autoritetas. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, dar nesudaro pagrindo teigti, kad žmona kaltinamajam gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas kaltinamojo elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo ankstesnių bei šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Laiduotojos parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą S. M. charakteristiką, jos ir kaltinamojo ilgametį gyvenimą karu ir dabartinį nėštumą, tačiau detaliau neanalizuojant ir nevertinant realios galimybės jai daryti teigiamą įtaką T. M., nėra pakankamas BK 40 straipsnio nustatytos minėtos sąlygos konstatavimui pagrįsti. Akivaizdu, kad sutuoktinių tarpusavio santykiuose nėra pakankamai atvirumo ir nuoširdumo, kad jų teiginiai apie žmonos kaltinamajam daromą didelę teigiamą įtaką neparemti jokiais faktiniais duomenimis ir vertintini tik kaip deklaratyvūs, todėl teismui nėra galimybės pagrįstai manyti, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidavimą, ateityje būtų pasiekti šiam BK institutui keliami tikslai. Darytina išvada, jog S. M. šiame kontekste pripažinti asmeniu, kuris prašydamas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo tuo aspektu, kad šios laiduotojos įtaka kaltinamajam yra pakankama, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, nėra pakankamo pagrindo.
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą; į kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia – asmuo žino, kad įstatymai imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones asmeniui esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis; į tai, kad nustatytas vidutinis girtumo laipsnis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamos veikos stadiją – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas baigtas; į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą – vedęs, žmona laukiasi trečio vaiko, turi du mažamečius išlaikytinius, niekur nedirba, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, administracine tvarka baustas (b. l. 78-80), administracinės baudos nuo 2020 m. nesumokėtos, teistas 7 kartus, turi neišnykusį teistumą, iš jų 2 kartus teistas už vairavimą esant neblaiviu, neįrašytas į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų gydymo įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam neturėtų būti paskirta įstatymo nustatyta už padarytą nusikaltimą švelniausios rūšies – baudos, bausmė, nes jis niekur nedirba, nesusimoka jam paskirtų baudų už administracinius nusižengimus. T. M. skirtina arešto bausmė. Teismo vertinimu kartu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), įskaitant ir tokią teisę įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 3 d. Taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis), tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, todėl automobilis Opel „Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis kaltinamajam, kaip uždraustos veikos priemonė konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad nors kaltinamojo veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, jis visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl jos įvykdymo, tačiau tai nedaro šio nusikaltimo mažiau pavojingu, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju arešto paskyrimas pasiektų bausmės tikslus, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 90 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3; taikytinas BK 68 straipsnis ir uždraustina vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams; BK 72 straipsnio pagrindu konfiskuotinas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Opel „Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta tvarka perduotinas automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, nuteistam arešto bausme, šios bausmės vykdymą atidėti nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, o taip pat vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 6 dalyje nustatytą vieną iš pareigų. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam paskiriant pareigą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
T. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas nuo 2025 m. vasario 3 d., ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-72), įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.
Teismas, spręsdamas bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka konstatavo būtinumą T. M. skirti gynėj BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį pranešta koordinatoriui, kad kaltinamajam ginti minėtu pagrindu reikalingas advokatas, kuris ir buvo paskirtas bei pagal byloje pateiktą 2025 m. vasario 20 d. pažymą Nr. APD-2025-02247 (b. l. 103-105) priskaičiuota 83,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs tas aplinkybes, kad advokato dalyvavimas procese yra įstatymo numatytas kaip privalomas, sprendžia, jog minėta antrinės teisinės pagalbos išlaidų 83,33 Eur suma už advokato Sigito Balaišio suteiktą teisinę pagalbą procese nėra iš kaltinamojo priteistina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (30 parų) ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 7 punktu paskirtos 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, visam bausmės vykdymo atidėjimo laikui įpareigoti T. M. neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu T. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Nustatyti, kad specialiosios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 3 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę konfiskuoti automobilį Opel „Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. M., ir įsiteisėjus teismo nuosprendžiui kartu su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės nuosavybėn institucijai, vykdančiai baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymą – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
T. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, panaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos 83,33 Eur išlaidų už advokato Sigito Balaišio suteiktą teisinę pagalbą procese iš T. M. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.