Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas pateikė skundą, iš kurio turinio spręstina, kad pareiškėjas siekia nutraukti baudos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0090/09/01793 dėl priverstinio vykdymo senaties termino.

Antstolė patvarkymu dėl skundo pareiškėjo prašymo nutraukti baudos išieškojimą netenkino. Patvarkyme nurodo, kad siekiant išieškoti V. M. paskirtą baudą, sistemiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nebuvo dviejų metų laikotarpio, per kurį nebuvo atliekami jokie veiksmai: 2009 m. birželio 8 d. išsiųsti pirminiai procesiniai dokumentai; 2009 m. liepos 10 d. padaryti užklausimai į kredito įstaigas, Sodrą; 2009 m. rugpjūčio 13 d. areštuota skolininko sąskaita; 2011 m. birželio 9 d. padaryti užklausimai į kredito įstaigas, Sodrą; 2011 m. rugpjūčio 3 d. areštuotos naujos skolininko sąskaitos; 2013 m. vasario 21 d. padarytas užklausimas į Sodrą; 2014 m. sausio 8 d. padarytas užklausimas į Sodrą; 2014 m. rugsėjo 20 d. padaryti užklausimai į kredito įstaigas, Sodrą; 2014 m. lapkričio 24 d. padarytas užklausimas į Sodrą; 2014 m. lapkričio 25 d. areštuota nauja skolininko sąskaita; 2016 m. balandžio 1 d. padarytas užklausimas į Sodrą; 2017 m. sausio 1 d. padarytas užklausimas į Sodrą; 2017 m. kovo 31 d. padarytai užklausimai į kredito įstaigas ir Sodrą. Antstolė nurodo, kad V. M. žinojo apie jam paskirtą baudą (pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti skolininkui asmeniškai), tačiau gera valia per nustatytą terminą jos nesumokėjo. 2011 m. rugpjūčio 8 d. V. M. buvo asmeniškai įteiktas patvarkymas areštuoti skolininko lėšas, tačiau ir tuomet jis nebuvo atvykęs į kontorą, nesidomėjo baudos išieškojimo procesu. Skolininko požiūris į baudos sumokėjimą yra piktybinis, kadangi bauda nebuvo tokio dydžio, kurios jis per tiek metų neturėtų galimybės sumokėti ir jeigu ne visą iš karto, tai dalimis.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka . Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0090/09/01793 medžiagos nustatyta, kad antstolė R. G. vykdo Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2009 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. M682071 dėl 23,17 Eur (80 Lt) skolos išieškojimo iš V. M. išieškotojos VMI naudai.

Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2009 m. birželio 8 d. antstolės patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 0090/09/01793 b. l. 2). 2009 m. birželio 8 d. siūlymas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininkui V. M. išsiųstas registruota pašto siunta adresu Šiaurės pr. 95-37, Kaunas, įteiktas asmeniškai. Vykdomojoje byloje atlikti vykdymo veiksmai: antstolė teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, taip pat teikė sistemingai užklausas VSDFV, siekdama nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos. Vykdymo proceso eigoje nustatyta, kad skolininko V. M. vardu yra atidarytos dvi banko sąskaitos, esančios banke AB SEB ir AB Ūkio banke. Antstolės 2011 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu areštuotos šiose bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos, tačiau jokios lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos nebuvo. 2014 m. lapkričio 25 d. atliktas Vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Taip pat priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymas areštuoti sąskaitą, esančią AB Swedbank banke. Minėti patvarkymai išsiųsti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Iki 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki nurodytos datos galiojusia tvarka (2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 str. 1, 3 d.). Išieškoma bauda skolininkui paskirta 2009 m. kovo 19 d. Taigi skolininkui turi būti taikoma baudos išieškojimo tvarka, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalis taikytina tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtoms baudoms. Iki nurodytos datos formuotoje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad, vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo: jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nėra išieškoma ir jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais. Nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad vykdymui vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo iš V. M. buvo pateikti laiku, t. y. nepraleidus 3 mėnesių termino, remiantis vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2009 m. kovo 19 d nutarimas perduotas vykdyti antstolės kontorai 2009 m. birželio 8 d. Teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus, buvo teikiamos užklausos visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. 2009 m. birželio 8 d. siūlymas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą skolininkui V. M.. Areštuoto skolininko sąskaitos trijose Lietuvos bankuose (AB SEB, AB Ūkio banke, AB Swedbank banke). Taigi pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pradėtą baudos išieškojimo procedūrą. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas įtvirtinta, kad skolininkas privalo pats aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šios pareigos skolininkas akivaizdžiai nevykdė, kadangi policijos pareigūnui paskyrus baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą paskirtos baudos nesumokėjo, nesidomėjo tolimesne baudos išieškojimo eiga, t. y. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas. Kadangi vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolė nuolat atliko vykdymo veiksmus konstatuotina, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl paskirtų nuobaudų įvykdymo.

Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad išieškoma suma (23,17 Eur), kuri iš esmės nėra didelė, ir dėl to mažai tikėtina, kad skolininkas iš tikrųjų nuo 2009 m. kovo 19 d. niekada nedisponavo nurodyta suma (ar jos dalimi) ir objektyviai negalėjo sumokėti išieškomos baudos (ar jos dalies) geruoju, tokiu būdu pripažintina, kad skolininkas vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudos nebuvo galimybės išieškoti. Pastebėtina, kad skolininkas vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, byloje nėra duomenų, kad baudą būtų pradėjęs mokėti, ar sumokėjęs gera valia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, su nutarimu, kurio pagrindu skirta bauda, skolininkas buvo susipažinęs, jo neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesnės baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pastebėtina, kad skolininkas skunde dėl antstolio veiksmų net nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad jis nevengė mokėti baudą ir nekliudė antstoliui įvykdyti nutarimą, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad baudos sumokėti negalėjo dėl kažkokių svarbių ar pateisinamų priežasčių. Iki šiol skolininkas baudos ir vykdymo išlaidų nepadengė, kas įrodo, jog jis pats vengia vykdyti šį nutarimą. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad išieškojimo senatis sustojo 2009 m. birželio 21 d. ir šiuo metu nėra suėjusi. Todėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, pasibaigus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolė neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdama jokių teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/09/01793, suinteresuotas asmuo antstolė R. G., atmesti.

Teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus