Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ProBaltika Ressourcen Union atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ProBaltika Ressourcen Union civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ceres Agrar“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ProBaltika Ressourcen Union,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

12. Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019 33 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su atskiruoju pateiktą 2024 m. balandžio 8 d. prašymą dėl skolos išdėstymo, nes jis parengtas po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Taip pat atsisakoma priimti pareiškėjos pateiktą 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašymą dėl įsiskolinimo padengimo atsakovei, nes jis galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės 2024 m. balandžio 26 d. pateiktas pranešimas dėl atsiskaitymo su ieškove ir 2024 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymas reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus (2024 m. balandžio 26 d. pranešimą dėl atsiskaitymo su ieškove ir 2024 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymą) priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

19. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

20. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

21. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse nurodyti įsipareigojimai viršija atsakovės turimo turto vertę, taip pat nustatęs atsakovės pradelstas finansines prievoles, byloje nesant duomenų apie atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

22. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas išvadas dėl atsakovės (ne)mokumo padarė remdamasis prielaidomis, neaktualiais finansiniais duomenimis, neįvertinęs visų atsakovės pateiktų duomenų ir paaiškinimų, nepasiūlęs atsakovei pateikti papildomų įrodymų dėl jos finansinės padėties. Atsakovė nurodo, kad be pareiškėjos kitų kreditorių neturi, jos atžvilgiu pradėta tik viena vykdomoji byla. Po atskirojo skundo pateikimo atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad su pareiškėja visiškai atsiskaitė.

23. JANĮ 22 straipsnyje reglamentuojami atsisakymo iškelti nemokumo bylą pagrindai. Vienas iš atvejų, kai teismas atsisako iškelti bankroto bylą, yra jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Lingvistiškai aiškinat JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą matyti, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą jeigu kreditoriaus reikalavimą juridinis asmuo patenkina iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Toks teisinis reguliavimas yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, kadangi sudaro galimybę skolininkui gera valia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl įmonės nemokumo ir kitų bankroto bylos iškėlimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai apeliacinės instancijos teismui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, skolininkas patenkina pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimą arba šis kreditorius atsisako nuo reikalavimo. Tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, kadangi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑1515-407/2020 30 punktas).

24. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kuomet įsiskolinimą pareiškėjai atsakovė sumokėjo jau esant priimtai pirmosios instancijos teismo nutarčiai iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą, lemia būtinybę nustatyti, ar dėl patenkinto reikalavimo iš esmės keičiasi atsakovės finansinės būklės vertinimas.

25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

28. Pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

29. Vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į teismų praktikos išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑377‑910/2022).

30. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, rėmėsi neaktualiais finansiniais duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų ir pan.), nors Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota juos pateikti. Pažymėtina, kad aktualūs finansinę būklę apibūdinantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių jos atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, kad ji ieško ir (ar) kreipėsi į fizinius ar juridinius asmenis, galinčius paruošti aktualius finansinius duomenis. Taigi, pirmosios instancijos teismas apie bendrovės (ne)mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2022 m., kurie atspindi 2022 m. buvusią bendrovės finansinę padėtį, bei byloje surinktų duomenų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1426-823/2018, 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1169-450/2021 18 punktas).

31. Iš paskutinio atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2022 m. matyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovės turėjo turto už 0 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 232 Eur, iš jų 7 296 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai bei 936 per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovė 2022 m. pajamų negavo, patyrė 1 012 Eur nuostolių. Praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 0 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 648 Eur, iš jų 6 648 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovė 2021 m. pajamų negavo, patyrė 9 718 Eur nuostolių. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Atsižvelgus į aptartus finansinius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovę nemokia, nes bendrovė neturi turto finansiniams įsipareigojimams padengti.

32. Vertinant atsakovės (ne)mokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių) nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. spalio 10 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-9924-504/2023 iš skolininkės UAB ProBaltika Ressourcen Union pareiškėjai LUAB ,,Ceres Agrar“ priteista 721,10 Eur skola ir 6 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos; taip pat iš skolininkės UAB ProBaltika Ressourcen Union į valstybės biudžetą priteista 17,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė 2024 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovės vadovas pareiškėjai pervedė 749,94 Eur. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. gegužės 21 d. duomenimis atsakovės atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0011/23/02003 dėl 743,38 Eur skolos išieškojimo iš UAB ProBaltika Ressourcen Union pareiškėjai LUAB ,,Ceres Agrar“ 2023 m. spalio 10 d. teismo įsakymo pagrindu; vykdomosios bylos būsena – sustabdyta. Iš Antstolių informacinės sistemos taip pat nustatyta, kad atsakovės UAB ProBaltika Ressourcen Union atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0011/24/00833 dėl 17,64 Eur skolos išieškojimo iš UAB ProBaltika Ressourcen Union Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI); vykdomosios bylos būsena – vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, atsakovė pateikė duomenis, jog atsiskaitė su pareiškėja. Kita vertus, atsakovės atžvilgiu pradėta kita vykdomoji byla Nr. 0011/24/00833 dėl skolos išieškojimo VMI, o 2022 m. balanso duomenimis atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 8 232 Eur.

33. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ketina vykdyti veiklą, derina sutartis su klientais, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė. Pastebėtina, kad atsakovė nurodo pradėjusi vykdyti kitą veiklą nuo 2023 m., tačiau iš bendrovės 2022 m. balanso matyti, jog atsakovė jau nuo 2021 m. negauna pajamų, dirba nuostolingai. VSDFV duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Duomenų, kad bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna užsakymus, vykdo darbus, gauna pelną, ieško darbuotojų ir pan. į bylą nėra pateikta. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, jų dydį, susidarymo laikotarpį, taip pat įvertinus tai, jog iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso matyti, jog atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai didėja, o atsakovė nuo 2021 m. negauna pajamų ir dirba nuostolingai, pagrįsta laikoma pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturi galimybių įvykdyti finansinių įsipareigojimų, o atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuojama, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė yra nemoki, nes neturi turto padengti finansiniams įsipareigojimas, nuo 2021 m. negeneruoja pajamų ir dirba nuostolingai, atsakovė nepagrindė savo veiklos perspektyvų finansinei padėčiai pagerinti. Vien aplinkybė, kad po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atsakovės vadovas atsiskaitė su pareiškėja, nesudaro pagrindo atsakovės (ne)mokumo vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo procesinio sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

36. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, pagrįstai nustatė, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.