Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikimas grindžiamas tuo, kad nuteistasis G. G. tinkamai nevykdo probacijos sąlygų, vartoja alkoholį, nors 2018 m. kovo 13 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Jis neatlygintinai išdirbo 80 valandų, dalyvavo ir užbaigė smurtinį elgesį keičiančią programą, tęsia registraciją užimtumo tarnyboje, tačiau 2018 m. balandžio 7 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. spalio 9 d., 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 27 d. nerastas namuose, vieną kartą nepranešęs probacijos tarnybos darbuotojams pakeitė savo gyvenamąją vietą, 2018 m. rugsėjo 19 d. jam nustatytas 1,11 promilių girtumas, 2019 m. vasario 19 d. jam nustatytas 2,58 promilių girtumas, 2019 m. vasario 21 d. jam nustatytas 3,78 promilių girtumas, bei jis buvo du kartus baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje. Bausmės pabaiga 2020 m. kovo 12 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė Rūta Smailienė, teismo posėdžio metu (b. l. 179 – 182), palaikė teikime nurodytas aplinkybes, prašė teikimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad paskirtas įpareigojimas būti namuose buvo pažeistas keturis kartus, o iš viso buvo tikrintas septynis kartus. Asmuo yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jis pristatė trišalę sutartį, kuri pasirašyta kovo 7 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir Užimtumo tarnybos ir jis nuo kovo 12 d. iki rugsėjo 11 d. dalyvaus stažuotoje, tobulins techniko – mechaniko kvalifikaciją. Su juo bėda yra tame, kad jis geria ir vasario 21 d. pasipylė skambučiai iš jo sugyventinės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), kad važiuotų pas juos, kad jis daužo duris. Nuvažiavę jo ten nerado, o rado lipantį į kalną ir patikrino blaivumą. Vėliau lygiai taip pat su policija, buvo skambinėjama ir kviečiama. Tuomet jis gavo administracinę nuobaudą. Ten jo nenori, tačiau jis veržiasi ten gyventi. Šiuo metu gyvena pas mamą Birštone, tačiau mamai nepatinka, kad policijos pareigūnai ir probacijos darbuotojai ten važiuoja. Pagrindinės jo bėdos, kad jis geria ir prisigėręs pykstasi. Naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė teismo posėdžio metu (b. l. 179-182) prašė teikimą tenkinti ir laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 parų arešto. Nurodė, kad G. G. būdamas supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis, tvarka ir atsakomybe už jas iš penkių jam paskirtų įpareigojimų netinkamai vykdo du įpareigojimus, t. y. nerastas namuose keturis kartus, nustatytas neblaivumas tris kartus. Taip pat 2018 m. gruodžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi teikimas buvo atmestas, tačiau G. G. nepadarė teigiamų išvadų, vėl nustatytas neblaivumas, gaunami nusiskundimai iš policijos.

Nuteistasis G. G. teismo posėdžio metu (b. l. 179-182) prašė teikimą atmesti, nurodė, kad dabar gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), kurioje atlieka stažuotę, nes buvo siųstas Užimtumo tarnybos, kuri jam kol kas moka atlyginimą. Kai dirba negali gerti, kadangi gali patikrinti. Dabar jau negeria. Žino, kad jam negalima gerti alkoholio. Jis geria stiprų alų, todėl jam nustato didelį girtumą. Geria iš nervų. Supranta, kad alkoholis yra ne sprendimo būdas. Dėl to, kad jo nerado namuose, tai jis visą laiką būdavo antrame aukšte ir ten negirdėjo. Dėl probacijos paminėto agresyvumo išgėrus, tai čia yra posūnio darbas, jis jam kerštauja. Jis nėra agresyvus. Teistumą gavo už smurtinius veiksmus ir savęs neteisina, tačiau jam kartais neatlaiko nervai. Savo elgesį vertina blogai. Jis pradėjo dirbti, pasitaisys, stengiasi negerti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis BPK 353 straipsnio 2 dalimi, teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnyje numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnyje nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-226-1023/2018 medžiagos duomenų matyti, kad G. G. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje, per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 65 – 67). Taigi, nuteistajam G. G. teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė apima penkis įpareigojimus. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad G. G. vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, t. y. jis 4 kartus nerastas namuose (b. l. 156-160), 3 kartus rastas neblaivus (b. l. 137-140, 156-161, 167, 173), vieną kartą nepranešęs pakeitė savo gyvenamąją vietą (b. l. 156-161), daro administracinius nusižengimus (b. l. 139-142). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius teikimas, kurio Probacijos tarnyba prašė pakeisti G. G. Alytaus apylinkės teismo paskirtą galutinę 2 metų laisvės apribojimo bausmę į areštą buvo atmestas (b. l. 132-134), tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, toliau pažeidinėjo teismo skirtus įpareigojimus, vartojo alkoholį. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų vykdyti visus teismo skirtus įpareigojimus, tai darė sąmoningai, suvokdamas galimas pasekmes, kurios jam buvo išaiškintos 2018 m. kovo 12 d. (b. l. 148), bei dar kartą išaiškintos priimant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį (b. l. 132 – 134).

Teismas atkreipia dėmesį, jog bausmės tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas, kadangi teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys vis dėlto nesikeitė teigiama linkme, jis ne tik būdamas įspėtas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme, bei teismui vieną kartą jau patikėjus nuteistuoju ir atmetus probacijos tarnybos teikimą, nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, toliau vartojo alkoholį, padarė administracinius nusižengimus (b. l. 139-142). Nuteistojo elgesys duoda pagrindą įžvelgti abejingumą ir nerūpestingumą paskirtosios bausmės atžvilgiu. Tai patvirtina ir nagrinėjamas atvejis dėl bausmės keitimo, kadangi nuteistasis teismo posėdžio metu pats pripažino, kad vartoja alkoholį nervams nuraminti. Nors nuteistasis dirba, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, neatlygintinai išdirbo 80 valandų, tačiau tai negali būti priežastis jam nevykdyti kitų teismo paskirtų įpareigojimų, t. y. būti namuose nuo 22 ir 6 val. ir nevartoti alkoholio, jis netgi teismo posėdžio metu paminėjo, kad darbe negali vartoti alkoholio tik dėl to, kad jį tikrina, kas dar kartą patvirtina, kad G. G. teismo paskirtas įpareigojimas nepadarė jokio teigiamo poveikio, jis šio įpareigojimo nelaiko bausme ir jo rimtai nevertina. Iš paminėtų nuteistojo veiksmų matyti jo neatsakingo požiūrio demonstravimas, nepateisinamas teismo įpareigojimų vykdymo bei visuomenėje priimtinų elgesio kriterijų ignoravimas, tuo tarpu, priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, o privalo būti operatyvus, savalaikis, užtikrinantis bausmės tikslų paskirtį ir savalaikį įgyvendinimą

Pažymėtina tai, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Nagrinėjamu atveju, visi aukščiau aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis G. G. sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengia atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, yra nerandamas namuose, vartoja alkoholį, daro administracinius nusižengimus, todėl darytina išvada, kad nuteistasis į teismo jam parodytą pasitikėjimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei į paskirtus įpareigojimus, bei teismui vieną kartą juo jau patikėjus, į tai žiūri aplaidžiai ir teismo paskirtus įpareigojimus vykdyti vengia, juos ignoruoja, dėl ko probacijos taikymas jam yra neefektyvus, o laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų nevykdymas sudaro teisines prielaidas ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Laisvės apribojimo bausmė G. G. keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. G. G. vengiama atlikti 2 metų laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu, santykiu 1 arešto diena lygi 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnis), tačiau neviršijant 90 parų trukmės (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41-42 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 49 ir 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-226-1023/2018 G. G. paskirtą galutinę 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti 90 (devyniasdešimt) parų areštu, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Išaiškinti G. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Visas areštas atliekamas vienoje areštinėje. Perkelti nuteistąjį atlikti areštą iš vienos areštinės į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje areštinėje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos areštinės į kitą tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurias tvirtina Teisingumo ministerija. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pradžios.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.