Kauno apygardos teismo nuosprendis

Ikiteisminio tyrimo metu M. N. papildomai buvo nurodęs, kad iki išvykimo į Angliją jis gyveno su tėvais adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Baigė aštuonias klases 12-oje Kauno vidurinėje mokykloje, paskui pradėjo mokytis proftechninėje mokykloje mūrininko profesijos, tačiau mokslų nebaigė. Apie 1995 m. įsidarbino statybose, vėliau pradėjo dirbti plovykloje pas draugą. Dar 1996 m. suplanavo vykti į Angliją dirbti. Išskristi iš Lietuvos turėjo 1997 m. vasario 15 ar 16 dieną. Likus maždaug savaitei iki išvykimo į Angliją jam mama pasakė, kad į namus buvo atėję pareigūnai iš Kauno policijos 6-ojo skyriaus ir klausinėjo, kur jis yra bei sakė, kad atvyktų į policiją atpažinimui. Jis suprato, kad policijoje turėjo kažkas jį atpažinti, tačiau dėl ko ir kaip, policijos pareigūnai mamai nepasakė. Dėl šio policijos apsilankymo jis labai išsigando, kadangi Kaune žmonės kalbėjo, kad policijos 6-ajame skyriuje mušami žmonės, nekalti asmenys padaromi kaltais, t. y. smurtu asmenis priverčia prisipažinti ir pan. Dėl to jis namo daugiau negrįžo, o gyveno pas tetą B. Č.. Kiek vėliau jį mama dar kartą informavo, kad policijos pareigūnai dar kartą buvo atėję ir ieškojo jo. Jis bijojo Kauno 6-ojo skyriaus ir tenai nėjo. Dėl kokio nusikaltimo buvo kviečiamas, nežinojo. Paskui išskrido į Angliją, kur pradėjo dirbti. Praėjus keletui mėnesių būdamas Anglijoje sužinojo, kad yra įtariamas įvykdęs plėšimą L. G. atžvilgiu. Sužinojo, kad L. G. dukra yra Ernesta, su kuria jis mokėsi vienoje mokykloje. Kadangi norėjo išsiaiškinti su L. G., kodėl jis yra nekaltai apkaltintas įvykdžius jos atžvilgiu nusikaltimą, nutarė su ja susisiekti. Per draugus sužinojo Ernestos telefoną ir per ją sužinojo L. G. telefoną. Paskambinęs L. G. bandė paaiškinti, kad nevykdė šio nusikaltimo ir ji apsiriko, tačiau ji vis vien laikėsi savo, kad jis yra kaltas. Pokalbio metu L. G. pasakė, kad jis yra neaukšto ūgio, tačiau jam pasakius, kad yra 180 cm, labai nustebo. Taip pat jis susisiekė ir su R. G., nes iš žiniasklaidos sužinojo, kad pastarasis buvo sužalotas peiliu. Jis paskambino R. G. ir bandė paaiškinti, kad nebuvo ten. R. G. telefonu pasakė negalintis tvirtinti, kad nusikaltimo padarymo metu buvo būtent M. N.. Šis pokalbis buvo labai trumpas. Gyvenant Lietuvoje jokių reikalų su teisėsauga neturėjo, taip pat jokiai Kauno nusikalstamai grupuotei nepriklausė, nors su kokiais nors grupuočių nariais galėjo ir sveikintis (t. 3, b. l. 109-110, 116).

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad įvykio, kurio metu M. N. kaltinamas padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, vieta randasi adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Laiptinėje nuo 35 buto iki 2-3 aukšto aptiktos dėmės, panašios į kraują. Trijų kambarių butas Nr. 35 randasi ketvirtame aukšte, įėjimo durys per vidurį. Prieškambaryje prie virtuvės durų ant grindų aptiktos dėmės, panašios į kraują. Tokie duomenys įrašyti 1997-01-25 įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame taip pat nurodyta, kad kambariuose atidarytos spintų ir spintelių durelės, išmėtyti daiktai, dėmės, panašios į kraują, yra ir ant spintos durų miegamajame kambaryje, telefono aparato laidai nuplėšti, šalia lovos guli žalias rankšluostis su dėmėmis, panašiomis į kraują, svetainėje ant grindų guli televizorius „Sony Trinitron”, keturi kelioniniai krepšiai ir viena medžiaginė rankinė, kuriuose juodos spalvos moteriškos pirštinės, 2 atsuktuvai, 2 dujiniai pistoletai „PTB” ir „Reck”, 2 rankšluosčiai, 2 vnt. telefono aparatų „Internationale” ir „Albrecht”, audinės puskailiniai, muzikinis centras „Kenwood”, žaidimų kompiuteris „Sega” su valdymo pultu, 2 video grotuvai „Astra” ir „Akai”, 2 distancinio valdymo pulteliai, muzikinio centro ir televizoriaus dokumentai, kepurė, glaudės, marškinėliai, dekoratyvinė žvakė ir žvakidė. Šie daiktai bei 5 vnt. daktiloplokštelių su rankų pėdsakais paimti specialistų (t. 1, b. l. 36-40).

1997-01-31 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti daiktai turintys reikšmės bylai: puskailiniai, muzikinis centras, žaidimų kompiuteris, kompiuterinis žaidimo valdymo pultas, 2 telefono aparatai, 2 video grotuvai, 2 dujiniai pistoletai, 2 distancinio valdymo pulteliai, muzikinio centro ir televizoriaus dokumentai, rankšluostis, marškinėliai, moteriškos pirštinės, glaudės, 2 atsuktuvai, kepurė, 6 vnt. rankinių (krepšių), žvakidė su žvake (t. l, b. l. 41-44).

Iš 1997-01-31 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 347 nurodyta, kad nukentėjusiajai L. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, kraujosruva po dešinės akies obuolio junginiu, poodine kraujosruva kairiame petyje, dešiniame klube (t. l, b. l. 142).

1997-02-13 teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 502 nustatyta, kad nukentėjusiajam R. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs durtine pilvo žaizda su kepenų, skrandžio ir kasos pažeidimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu. Durtinė-pjautinė žaizda po kairiuoju šonkaulių lanku yra 3 x 0,5 cm dydžio (t. l, b. l. 161-162).

Iš 2009 m. birželio 3 d. Specialisto išvados Nr. 140-(4716)-IS1-4469 matyti, kad delno pėdsakas ir du rankų pirštų pėdsakai, aptikti įvykio vietoje, palikti ne M. N., bet kitų asmenų ar asmens rankomis (1 t. b. l. 67-68).

2007 m. sausio 16 d. Kratos protokolas patvirtina tai, kad buvo atlikta krata O. N. namuose, kratos metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (2 t. b. l. 95-96).

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina tik faktines aplinkybes apie padarytas nusikalstamas veikas, tačiau ne apie jas padariusius asmenis. T. y. neginčijamai nustatyta, kad 1997-01-25 apie 19.30 val. L. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, pasikėsinta pagrobti 36 350 litų vertės turtą, sunkiai sutrikdyta piliečio pareigą vykdančio R. G. sveikata. Kaltinamasis kaltės nepripažino. Teismas nenustatė pakankamai įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, - bylos medžiagoje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad šių veikų padaryme dalyvavo M. N..

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas E. J. parodė, kad tuo metu dirbo tyrėju, atlikinėjo tyrimą šitoje byloje, nelabai ką atsimena. Pamena, kad L. G. buvo atvažiavusi į apklausą, nes buvo užvesta medžiaga dėl plėšimų. Nukentėjusioji atpažino vieną žmogų iš įtariamųjų, tačiau tyrimas nutrūko. Kiek atsimena, tas žmogus buvo iš Šiaulių ar Panevėžio, kažkur iš to krašto, kurį nurodė L. G.. Tačiau atpažinimas nebuvo įformintas, nebuvo to žmogaus, nukentėjusioji parodė iš fotoalbumo. Kartotekos buvo kaupiamos. Įvairūs asmenys pakliūdavo - teisti, visokie. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Pagal ką žmogus buvo atpažintas, negali pasakyti. Jei įvykio vietoje ir buvo paimti daiktiniai įrodymai, kur jie yra, negali pasakyti. Tyrimo medžiaga pirmiausia buvo Santakos PK, paskui buvo perduota E. J.. Jis su turima medžiaga susipažino, jokių daiktinių įrodymų nematė, nes jų nebuvo kartu su medžiaga. Mano, kad jei šį nusikalimą būtų padaręs M. N. ir jei būtų pakankamai įrodymų, kitų įtariamųjų nebūtų ieškoję. L. G. asmenį atpažino iš foto, ryšio tarp to asmens, kurį atpažino ir M. N., kiek pamena, nebuvo. Į kartoteką būdavo patalpinamos fotonuotraukos, padarytos kriminalistų su numeriais iš bendrų nuotraukų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Apeliaciniam teismui panaikinus nutartį nutraukti bylą suėjus senačiai ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismas vadovaujasi pirmą kartą nagrinėjant baudžiamąją bylą duotais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Naujai nukentėjusieji ir liudytojai neapklausiami to nepageidaujant proceso dalyviams, jų parodymai pagarsinti.

Nukentėjusioji L. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 1997 m. prekiavo kailiais, jos motina turėjo veiklą, ir L. G. mamos vardu važinėdavo į Londoną ir pardavinėdavo Rusijai kailius. Viskas buvo legalu, motina turėjo įkūrusi įmonę, gaudavo kvietimus net į Vokietijos parodas. R. Z. buvo viena iš kailių realizatorių, nelabai sąžininga, prieš apiplėšimą ją pažinojo gan nedaug, jas supažindino kita moteris. Prieš apiplėšimą buvo įvykęs konfliktas su R. Z. dėl pinigų. Apie paskutinį išvykimą į Londoną R. Z. žinojo, ji visą laiką klausinėdavo, ar L. G. turi namuose brangenybių, kodėl jų nenešioja ir panašiai. Grįžusi iš Londono, kailius palikusi Šilainiuose pas draugę D. K.. Kai vyko apiplėšimas, buvo namie su trejų metų sūnumi. Jai paskambino telefonu Rusijos pilietis, norėjęs pirkti kailinius. Iš akcento suprato, kad tai ne rusas, todėl paprašė kalbėti lietuviškai ir padėjo ragelį. Tada išėjo su sūnumi prieš pietų miegą pasivaikščioti į lauką, grįžusi užmigdė sūnų ir pati prigulė. Neužilgo išgirdo skambutį į duris, pasižiūrėjus per akutę pamatė vyrą su kailine kepure ir lagaminu, jis gestikuliavo rankomis. Atidariusi duris pajuto smūgį į kaktą. Tą vyriškį bandė išstumti į lauką, bet įgriuvo ir kitas vyriškis, kuris gestikuliavo rankomis. Jie abu įstūmė nukentėjusiąją į buto vidų. Iš viso buvo keturi vyrai, visi buvo su kapišonais. Kaip ji įtaria - M. N. buvo su kepuraite su snapeliu, įbėgo antroje poroje su kitu vyru. Ją pargriovė tas pirmas vyriškis su kailine kepure. Pradžioje surišo rankas, akis. Vėliau nutempė į vonią, pirmasis vyriškis pradėjo smaugti, ir klausė kitų, ar ją nužudyti. Vienas iš kitų dalyvių atsakė: „ne, gal palikim gyventi, nes jauna“. Tai pasakė lyg ir M. N.. Tada nusivedė į svetainę, kur pradėjo visus daiktus krautis į tašes. Klausė, kur kailiniai iš Londono. Vienas vyras stebėjo nukentėjusiąją, kad ši nenusiimtų raiščio nuo akių, burną atlaisvino. Per tą laiką vieną kartą suskambo telefonas, ir vienas iš jų atsakė, kad viskas gerai. Miegamojo durys buvo uždarytos, jie klausė, kur raktas, klausė, ar ten miega meilužis. Paprašius sūnaus, kad jis atrakintų miegamojo duris, jos buvo atrakintos, tada vienas iš plėšikų nuvedė L. G. į miegamąjį, keli liko svetainėje, kurie krovėsi visus daiktus, o keli buvo miegamajame ir ieškojo brangenybių, pinigų. Sūnui pasiprašius į tualetą, vienas iš jų nuėjo paimti puodelio į tualetą. L. G. buvo išlaisvinta, be raiščių, galėjo ir matyti, ir kalbėti. Kadangi jie nerado pinigų ir brangenybių, kaip ji įtaria – M. N. turėjo platų virtuvinį peilį, jis atkišo jį sūnui, sakė papjaus, jei negaus brangenybių. Tuomet nukentėjusioji ištraukė maišelį su brangenybėmis ir pinigais ir viską padavė. Visiems sugrįžus į svetainę, ji buvo pasodinta ant sofos, vienas plėšikas sėdėjo kartu. L. G. jiems pasakė, kad jie viską imtų, ji niekur nesikreips, tegu tik eina iš namų su visais daiktais. Bet jiems išeiti su visais vogtais daiktais iš buto sukliudė kaimynai, kurie pradėjo baladotis į duris, klausti, kas atsitiko. Plėšikai privertė prieiti prie durų, pasakyti, kad viskas tvarkoje, kad ji eina miegoti. Kažkas iš kaimynų išjungė elektros energiją. Kai dingo šviesa, jie nusprendė dingti iš buto, nes suprato, kad iškviesta policija. Pasiskirstė į bėgimo pozicijas. Visą aparatūrą ir stambius daiktus paliko, pasiėmė tik smulkius daiktus – brangenybes, pinigus. L. G. pirmą privedė prie durų ir visi kiti išsirikiavo už jos, liepė atidaryti duris. Jas atidarius, pirmasis L. G. išstūmė į laiptinę ir trys iš jų prabėgo. Ketvirtąjį nukentėjusioji sugriebė už apykaklės ir rėkė pagalbos, bet jis išsivadavo ir leidosi laiptais žemyn. L. G. išgirdo šūksnius, kad pripjovė, ir ši supratusi, kad pripjovė jos kaimyną. Atvažiavo policija. Policininkas R. G., kuris tą vakarą nebudėjo, bet atvažiavo, pradėjo ją globoti, vežė į traumatologinį punktą, nes ji buvo lengvai sužalota, vežė į apklausą. L. G. įtarė R. Z., R. G. jai pritarė. Praėjus kažkiek laiko, nepamena datos, R. G. pasikvietė į apklausą, parodė nuotraukas, kur ši atpažinusi M. N., kurio prieš nusikaltimą nebuvo niekada mačiusi. R. G. šiek tiek nustebo, tačiau L. G. manymu tai buvo jis, nes turėjo įsimintiną veidą. Spaudoje buvo straipsnis, kur ši taip pat atpažinusi M. N., laikraštyje buvo jo nuotrauka. Tą nuotrauką parodė dukrai E., ji pasakė, kad čia tas pats, kuris ją pargriovė bėgdamas. Dukra įvykio metu buvo iškviesta kaimynų. Laikraštis išėjo iškart po apklausos ir atpažinimo. Tuo metu kitų trijų asmenų apibūdinti negalėjo, nes buvo šoko būsenoje. Kai pamatė nuotraukas atpažinimui, įsivaizdavo, kad tai M. N., ir jai nekilo abejonių, jį atpažino dėl įsimintinų veido bruožų, jis buvo žemiausias iš visų plėšikų, kiti trys buvo daug aukštesni už jį. M. N. skambino praėjus gal 10-11 metų po įvykio. Visų pirma paskambino dukra, ir klausė, ar gali duoti M. telefono numerį. Po to skambino pat M. N., pradžioje kalbėjo labai mandagiai, sakė, kad nusikaltimo nepadarė, sakė, kad gali prisiekti savo dukterimi. Ėjo kalba apie ūgį – nukentėjusioji pasakė, kad jis buvo pats žemiausias iš tų vaikinų, kai jis pasakė, koks jo ūgis, ši nustebusi, nes kiti buvo dar aukštesni. Jam pasakė, kad net neturi abejonių, kad tai tikrai jis, nes net dukra atpažino. Nukentėjusiosios nuomone nusikaltimo užsakovė buvo R. Z., ji bendravo su R. G., net kalbėjo, kad padengs visus nuostolius, tačiau nepadengė.

Nukentėjusioji patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji L. G. buvo papildomai nurodžiusi, kad duktė E. tuo metu jau nebegyveno kartu, kadangi ištekėjo ir gyveno pas savo vyrą namuose. Taip pat papildomai nurodė, kad matė, kaip ji įtaria M. N., kuris išbėgo iš jos buto paskutinis, sugriebė kaimynas R. G., tačiau kas vyko po to, nematė, nes prie jos priėjo kaimynai. Vėliau ji išgirdo, kad kiti kaimynai šaukė, jog pripjovė R. G.. Kaip ji įtaria, M. N. peiliu dūrė R. G., nors to ir nematė. Neužilgo priėjo jos dukra E., maždaug po 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai. L. G. ikiteisminio tyrimo metu apibūdino plėšimą padariusius vaikinus: vaikinas su kailine kepure buvo apie 23 m. amžiaus, apie 180 - 185 cm ūgio, akys šviesiai mėlynos, siaurų lūpų, šviesios odos; aukštesnis buvo 19 - 20 m. amžiaus, apie 190 - 200 cm ūgio, tamsių plaukų, trumpai kirptas, tamsių akių, buvo apsivilkęs tamsią iki kelių striukę; kaip ji mano - M. N., kuris turėjo peilį, buvo 19 - 20 m. amžiaus, smulkaus sudėjimo, apie 170 cm, buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu. Ketvirto vaikino ji neįsidėmėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad plėšikai elgėsi neprofesionaliai, matėsi, kad nėra pratę tai daryti. Po nusikaltimo praėjus maždaug porai savaičių, L. G. dukra E. pasakė, kad kai kaimynų iškviesta užėjo į laiptinę, buvo nustumta iš buto išbėgusių vaikinų. Ernesta pasakė, kad nustumta buvo vaikino, kurį iš karto atpažino kaip M. N., su kuriuo mokėsi toje pačioje mokykloje, tik kitoje klasėje. Kodėl E. nepasakė iš karto apie šį atpažinimą, ji nežino (t. l, b. l. 98-103, 108-109, 110, 111-115).

Iš 1997-01-31 parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. G. rodomų asmenų pagal nuotrauką atpažinimo metu atpažino M. N. kaip asmenį, kuris su kitais trimis vaikinais įsibrovė į jos butą, ją sumušė ir pagrobė daiktus. Nukentėjusiosios nuomone būtent šis vaikinas turėjo su savimi peilį (t. l, b. l. 106-107).

Iš 2009-07-14 nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji L. G. savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (t. l, b. l. 116-129).

Iš 2009-07-16 liudytojų apklausos protokolų matyti, kad savo parodymus nukentėjusioji L. G. patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. l, b. l. 132-139).

Nukentėjusysis R. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. L. G. pažinojo iš matymo kaip kaimynę, bet artimai nebendravo. Jo butas 5-me aukšte, L. G. 4-me aukšte. Tąkart telefonu paskambino kaimynė, pasakė, kad reikia pagalbos jos vyrui. Nusileidus į apačią pasakė, kad pas kaimynę įsibrovė vienas užpuolikas. Skambino, beldėsi į L. G. duris. Ji sakė, kad eina miegoti, bet jos balsas buvo prislėgtas. Iškvietė policiją, nusileido į trečią aukštą. Kartu buvo ir žmona, ir kaimynas E. E.. Tada atėjo L. G. dukra, atsidarė L. G. buto durys, pirmasis vaikinas pagriebė dukrą ir nustūmė ją su savimi žemyn, du pirmieji vaikinai nustūmė R. G. prie sienos, šis badė griebti trečią plėšiką, bet gavo smūgį į paširdžius. Tada atšoko prie sienos, paskutiniams dviem prabėgus, bandė vytis, bet nepavyko, tada pamatė, kad yra sužeistas. Kategoriškai tvirtinti negali, kuris vaikinas jam dūrė ir kad tai galėjo būti ketvirtasis. R. G. rodė fotografijas asmenų, bet iš jų R. G. nieko negalėjo atpažinti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. G. davė analogiškus parodymus (t. l, b. l. 146-147, 149-150).

2006-10-24 nukentėjusysis R. G. savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (t. l, b. l. 151-156).

Liudytoja S. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, yra artimiausia kaimynė, tuo laiku gyveno (duomenys neskelbtini). Tą dieną išgirdo skambutį į kaimynės duris, priėjusi prie durų, per akutę pamatė tris jaunus vyrus su kailinėm kepurėm. Nenustebo, nes pas kaimynę dažnai ateidavo žmonės dėl kailių. Išgirdo triukšmą jos bute, kažkas ėmė bildėti, išgirdo L. ir vaiko verksmą. Po kurio laiko triukšmas nurimo. Paskambino kaimynams, pasakė, kad pas L. kažkas negerai, susirinko kaimynai, nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Skambino į duris, bet niekas neatidarė. Loreta iš už durų sakė, kad eiti šalin, kad jai viskas gerai, kad ji eina miegoti. Susirinkę nepatikėjo, iškvietė policiją, paskambino L. dukrai, ji atvažiavo. Tada atsidarė durys atsidarė ir iš buto išbėgo trys vyrai, vienas iš jų turėjo rankose peilį. Jis sudavė kaimynui su peiliu, sužalojo kirkšnį. Kuris dūrė kaimynui nežino. Neprisimena, ar vyrai buvo trys ar keturi, nematė jokių trikotažinių megztų kepuraičių, neatsimena to, nieko nepamena ir apie atpažinimą. Pasižiūrėjus į kaltinamąjį negali pasakyti nieko, ar tai buvo jis ar ne. Po įvykio buvo aptarimas kiekvienoje šeimoje, kas įvyko pas L.. Nebuvo jokios kalbos, kad tai jo dukros klasiokas. Jeigu ji būtų pažinusi, būtų pasakiusi iš karto, kad tai jos dukros klasiokas ir jį pažino. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. T. y. kad iki 1997 pabaigos gyveno (duomenys neskelbtini) Kaune. Jos kaimyne iš ketvirtame aukšte esančio gretimo buto Nr. 35 buvo L. G., kuri tuo metu užsiiminėjo prekyba kailiais. 1997-01-25 apie 19.40 val. S. S. buvo savo bute, kai išgirdo, kad kažkas skambina į L. G. butą. Ji iš smalsumo priėjo prie durų ir pažiūrėjau pro akutę. Prie kaimynės durų stovėjo du jauni, aukšti vaikinai. Abu buvo užsidėję kailines kepures, todėl jų apibūdinti negali. L. G. atidarė buto duris ir abu vaikinai užėjo į butą. Ar buvo daugiau vaikinų, ji tuo metu nematė. Paskui ji atsitraukė nuo durų akutės ir išgirdo, kaip L. G. bute kilo didelis triukšmas. S. S. suprato, kad užėję vaikinai mušė L. G., nes pastaroji šaukė, kad jos nemuštų bei neliestų jos vaiko. Taip pat kažką šaukė ir vyriškiai, tačiau jų žodžių esmės ji nesuprato. S. S. girdėjo, kad buvo vartomi daiktai. Kažkuriuo momentu ji pro durų akutę matė, kaip iš L. G. buto išėjo vienas iš vaikinų, kurį vėliau ji atpažino pagal fotonuotrauką kaip M. N., kuris pastoviniavo koridoriuje ir paskui vėl įėjo į butą. Ji nubėgo pas kaimynę iš antro aukšto M. E., kurios vyras E. tuo metu dirbo policijoje. Kartu su M. jos paskambino L. G. draugei ar brolienei ir pranešė, kas vyksta. Paskui jie išėjo į laiptinę ir laukė, kas bus toliau. Laiptinėje buvo susirinkę beveik visi kaimynai. Iš penkto aukšto buvo atėję vyras su žmona, kur vėliau vyras buvo sužalotas užpuolikų, kaimynas iš penkto aukšto G., minėti E., iš ketvirto aukšto 33 buto M. D. (mirusi), kitų neatsimena. Kažkas iš kaimynų buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Kaimynai pradėjo skambinti į L. butą ir klausti, ar viskas gerai, ar nieko neatsitiko. Po šių skambučių G. bute užtilo triukšmas, išsijungė šviesos. Vėliau L. priėjo prie durų ir iš už uždarų durų pasakė, kad jai viskas yra gerai, kad kaimynai netrukdytų ir išsivaikščiotų, nes ji miega. Tačiau visi kaimynai liko. Kiek vėliau į laiptinę atėjo L. G. draugė A. Ž. bei dukra E. su kažkokiais vaikinais. Maždaug apie 20.20 val. atsidarė L. G. buto durys ir išbėgo 4 vaikinai. S. S. tuo metu stovėjo tarp trečio ir ketvirto aukšto, prie radiatorių, E. stovėjo arčiau trečio aukšto, kaimynų pora iš penkto aukšto stovėjo trečiame aukšte, kur kiti stovėjo, ji neatsimena. Iš išbėgusių vaikinų vienas laikė rankoje didelį peilį, kurio apibūdinti ji negali. Kuris iš vaikinų laikė peilį, ji neatsimena. Kai užpuolikai bėgo laiptais, kaimynas iš penkto aukšto tą vaikiną, kuris turėjo peilį bandė sulaikyti. Tačiau kaip buvo durta kaimynui, ji nematė, tik pabėgus užpuolikams pastebėjo, kad kaimynas suklupęs ir yra durtinė žaizda pilvo srityje. Paskui atvyko policijos pareigūnai. Kitų užpuolikų, išskyrus vieną, atpažinti negali (t. 2, b. l. 17-18, 21-22).

1997-02-10 liudytoja S. S. rodomų asmenų pagal nuotrauką atpažinimo metu atpažino M. N. kaip vaikiną, išėjusį trumpam iš L. G. buto ir išbėgusį iš to paties buto su kitais vaikinais (t. 2, b. l. 19-20).

2006-10-24 liudytoja S. S. savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 23-28).

Apklaustas kaip liudytojas G. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 1997 m. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo G. kaimynas. Grįždamas namo sutiko besileidžiančius laiptais tris vyrukus, pasižiūrėjo ir nuėjau namo, buvau namuose kai pasigirdo triukšmas, kaimynai išėjo į laiptinę. Kilo sąmyšis, vienas kaimynas buvo sužalotas. Atpažino vieną, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, ar būtent tas, tiesiog jis buvo panašiausias, bet negali garantuoti, kad čia jis. Buvo siauro veido, todėl iš pateiktų fotonuotraukų parodė panašiausią. 2006 metais vyko atpažinimas iš foto nuotraukų, mano, kad tai buvo aukštesnysis vaikinas. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad 1997-01-25 apie 19.30 val. jis ėjo namo, užėjęs į laiptinę lipo laiptais aukštyn. Antrame aukšte pamatė stovintį vieną nepažįstamą vaikiną, kurio apibūdinti negalėtų. Prasilenkęs toliau lipo laiptais aukštyn, kai pamatė nuo ketvirto aukšto besileidžiančius dar du nepažįstamus vaikinus. Šie vaikinai jam sukėlė įtarimą, kadangi matėsi, kad yra įsitempę. Vienas iš vaikinų buvo apie 25 metų amžiaus, apie 175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo užsivilkęs ant galvos medžiaginę juodą kepurę, apsirengęs žalsvos spalvos striuke, veidas platus, šviesaus gymio. Antras vaikinas buvo apie 22 metų amžiaus, apie 183 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, buvo užsivilkęs juodos spalvos striukę bei užsidėjęs ant galvos kapišoną, veidas pailgas, siauras. Šis vaikinas nešėsi krepšį. Nei pas vieną iš vaikinų G. B. peilio nematė. Prasilenkęs su šiais vaikinais jis nuėjo į penktą aukštą. Praėjus maždaug 15-20 min., būnant namuose, laiptinėje pasigirdo didelis triukšmas - kaimynai klykė, šaukė. G. B. išbėgo į laiptinę ir persisvėręs per turėklus pamatė nubėgančias asmenų figūras, tačiau jis nežino, ar tai buvo tie patys vaikinai, kuriuos sutiko grįždamas namo. Visa tai vyko labai greitai, kelių sekundžių bėgyje. Tada jis nusileido laiptais žemyn, kur pamatė stovinčius kaimynus bei sužalotą R. G.. Pastarasis gulėjo tarp ketvirto ir trečio aukštų. Iš kaimynų G. B. sužinojo, kad nepažįstami vaikinai sumušė L. G. bei sprukdami sužalojo R. G.. Jis suprato, kad užpuolikai buvo tie patys vaikinai, su kuriais jis prasilenkė laiptinėje (t. 2, b. l. 6, 7-8).

2006-10-26 liudytojas G. B. rodomų asmenų pagal nuotrauką atpažinimo metu atpažino M. N. kaip panašiausią į vaikiną, kurį 1997-01-25 apie 19.30 val. sutiko laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune ir kuris leidosi nuo ketvirto aukšto žemyn ir nešėsi krepšį (t. 2, b. l. 9-12).

Liudytojas R. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tuo metu dirbo Kauno VPK inspektoriumi. Gavo nurodymą užsiimti šiuo plėšimu. Buvo atleistas 1998 metais. Vykdė apklausas, atliko savo pareigas. Kalbėjosi su kaimynais. Nei L. G., nei R. Z. neprašė rimčiau padirbėti. Visi veiksmai buvo atliekami pagal BPK. Tyrimą vedė Santakos PK. Atpažinimai buvo daromi pagal BPK, atlikinėjo tyrėja R. V.. Buvo tikrinami visi L. G. ryšiai, nežino kokiu būdu tarp įtariamųjų atsirado M. N.. Neprisimena, kad būtų vykdęs atpažinimus iš foto nuotraukų.

Liudytojas patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad dirbo Kauno m. VPK KP Nusikaltimų prieš asmenį tyrimo skyriuje inspektoriumi. 1998-05-13 jis buvo atleistas iš užimamų pareigų dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Dirbant Kauno m. VPK buvo atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje dėl L. G. apiplėšimo jos bute. Pačios baudžiamosios bylos tyrimas buvo atliekamas TS prie Kauno m. Santakos PK, vyr. tyrėjos R. V.. Nusikaltimo organizavimu buvo įtariama L. G. verslo partnerė R. Z. bei dar viena jos partnerė V.. Apie tai jam pasakė pati L. G.. Dėl to buvo bendraujama ir su R. Z. ir su V.. Apie šias įtariamąsias buvo informuota R. V. ir ji turėjo apklausti R. Z. bei V.. R. Z. buvo apklausta, tačiau kodėl bylos medžiagoje nėra V. apklausos, R. G. nežino. V. turėjo sūnų, kuriam tuo metu buvo apie 18 metų. V. sūnus irgi buvo vienas iš įtariamųjų šioje baudžiamojoje byloje. Įtariamųjų ratą R. G. tikrino per R. Z. ir V.. Kadangi V. turėjo sūnų, todėl tikrino jį, nes pastarasis atitiko vieną iš L. G. apibūdintų užpuolikų. L. G. nurodė, kad vienas iš užpuolikų buvo aukštas, smulkaus kūno sudėjimo. V. sūnus atitiko tokio vaikino požymius, todėl jis buvo pastarąjį išsikvietęs apklausai. Pokalbio metu V. sūnus neprisipažino įvykdęs šį nusikaltimą, šio vaikino parodymus turėjo užprotokoluoti R. V.. Kodėl vaikino parodymų nėra byloje, jis nežino. Iš kur baudžiamojoje byloje atsirado įtariamasis M. N. jis neatsimena, tačiau mano, kad pastarąjį surado per Vidos sūnų, nes šis bendravo su M. N.. Šių vaikinų nuotraukas R. G. parodė L. G., kuri iš karto atpažino M. N., o dėl Vidos sūnaus suabejojo, tačiau pripažino, kad bruožai panašūs. Kitų šioje baudžiamojoje byloje įtariamųjų R. G. nežinojo. Tiriant baudžiamąją bylą jis bendravo su R. Z., tačiau ši jo neprašė išreikalauti skolos iš L. G.. Dėl daiktinių įrodymų baudžiamojoje byloje jis nieko negali pasakyti, kadangi juos visus turėjo R. V.. Baudžiamojoje byloje yra jo pakvitavimas, kad gavo iš R. V. dujinį pistoletą Nr. 2485, tačiau patikrinęs šį pistoletą gražino R. V.. Su kitais daiktiniais įrodymais jis nedirbo ir kodėl nebuvo paskirti tyrimai, jis nežino. Tai turėjo padaryti R. V.. Tyrimo metu jis nesutarė su R. V.. Kodėl tiriant baudžiamąją bylą nebuvo apklausta L. G. dukra bei kiti šio įvykio liudytojai, R. G. nežino. Gali būti, kad jis atsainiai atlikinėjo savo pareigas, kadangi tuo metu turėjo labai daug baudžiamųjų bylų, kurias visas reikėjo tirti (t. 2, b. l. 70-71).

Papildomos apklausos metu liudytojas R. G. parodė, kad po M. N. atpažinimo buvo paskelbta paieška ir duota informacija žiniasklaidai. Po atpažinimo L. G. už kelių dienų atėjo pas jį ir pasakė, kad M. N. taip pat atpažino jos dukra E.. Kodėl po šio pranešimo jis neišsikvietė E., nežino, galėjo būti jo darbo aplaidumas (t. 2, b. l. 72).

Papildomos apklausos metu liudytojas R. G. parodė, kad prisiminė R. Z. verslo partnerės V., turėjusios sūnų, duomenis. V. pavardė yra D., o jos sūnus buvo A. J.. Būtent per A. J. jis surado M. N., tačiau kokiu būdu, dabar neatsimena (t. 2, b. l. 73).

Liudytoja B. M. Č. teisminio nagrinėjimo metu p rodė, kad yra giminės su M. N. giminės, santykiai geri. Jos vyras yra M. mamos brolis. M. išvyko į Angliją 1997 metais. Jau 1996 metais jis kalbėjo apie išvykimą. Mėgo žaisti futbolą. M. klausė ar B. M. Č. galės jį paremti finansiškai kai reikės išvažiuoti, kad reikės pinigų bilietui. Sakė, kad surado firmą per kurią galės įsidarbinti ten nuvykęs. Ji davusi apie 1000 litų ir jie išvažiavo pirkti bilietų su Č. sūnum. M. išvyko į Angliją. Gavo žinią, kad jam viskas gerai, kad dirba, įsikūrė, grąžino jai skolą. Bendravo mažai, nes dar nebuvo interneto, o taip buvo brangu skambinti. Jis niekur nesislėpė, sukūrė šeimą. Po jo išvykimo kilo kalbos, kad M. N. paieškomas. Ten kažkas buvo ne taip tame laikraštyje, ar gimimo metai suklysti ir visi nusiramino, pagalvojo, kad tai klaida. Pinigų jis prašė 1997 žiemą. Į oro uostą jį nuvežė sūnus R.. Iki išvykimo į Angliją jis kažkurį laiką pas juos buvo, nes namuose tėvai triukšmaudavo, išgėrinėjo. Ten gyvenimas buvo nekoks. Ruošdamasis kelionei jis pabuvo pas Č. apie savaitę. Ji rado kvitą, kuris rodo jo išvykimo laiką. Kvitas išrašytas firmos, per kurią pirkti bilietai. Kvitą M. pateikė kaip pateisinimą kur išleido pinigus. Vėliau kalbėjosi su M. telefonu, sakė, kad jis paieškomas. M. taip pat galvojo, kad čia klaida, kad viskas susitvarkys, į Lietuvą grįžti nenorėjo, nenorėjo susidurti su teisėsauga, sakė žino kokie metodai čia taikomi. Iki 1997-02-14 apie tai, kad M. įtariamas nusikaltimo padarymu ji nežinojo. Pokalbis dėl jo kaltumo ar nekaltumo vyko jau būnant jam Londone. Jo išvykimas nebuvo sąryšyje su paieška. Pas ją niekas neklausė ir neieškojo M.. Pirmas su ja sukontaktavo advokatas. Būtent santykiai su tėvais buvo jam pastūmėjimas išvykti į užsienį. Apie M. priklausymą nusikalstamoms grupuotėm nieko nežino, jeigu ką žinotų, nebūtų leidusi bendrauti savo vaikams.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. M. Č. parodė, kad su M. N. bendraudavo labai retai ir ką šis veikdavo ir kuo užsiiminėdavo, ji nežinojo. 1997 metų žiemą M. N. išskrido į Angliją dirbti. Lėktuvo bilietą į Angliją nupirko ir pinigų pragyvenimui Anglijoje davė ji. Kada ji nupirko bilietą į Angliją, dabar neatsimena. M. N. senai prašė, kad ji paskolintų pinigų išvykti į Angliją uždarbiauti, tačiau iš pradžių ji atsisakydavo jam padėti. Pamačiusi, kad M. N. yra sunku gyventi Lietuvoje, nutarė jam padėti išvykti iš Lietuvos. Kai M. N. išvyko į Angliją, ji žiniasklaidos priemonėse perskaitė, kad jis paieškomas. Kiek atsimena, kad ten nebuvo parašyta dėl ko jis ieškomas. Paskui ji kalbėjo su M. apie tai, tačiau pastarasis pasakė, kad tikrai yra nekaltas ir negrįš į Lietuvą, nes nepasitiki teisėsauga. Iki išvykimo M. jai nieko nesakė apie tai, kad paieškomas. M. N. pas ją nesislapstė, tik kartais pernakvodavo kelias naktis. Galimai nakvodavo pas ją dėl to, kad namuose jo tėvai girtaudavo ir galimai naudodavo smurtą M. atžvilgiu (t. 2, b. l. 99-100).

Liudytojas U. Č. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad neprisimena, jog jis būtų vežęs M. į oro uostą, nes buvo per mažas. Vežė jo brolis, jis padėjo nupirkti bilietus. 1997 m. jam buvo 18 metų, o broliui buvo 26 metai. M. N. pažinojo nuo jaunystės, susitikdavo dažnai kaip giminės, bendravo pakankamai. Kiek žino jis dirbo staliumi statybose ir plovykloje. Apie M. dalyvavimą nusikalstamose struktūrose nieko nežino, žino, kad jis žaidė futbolą. Jo išvykimas buvo susijęs su prasta gyvenimo kokybe namuose. M. išvykimui ruošėsi apie 2 mėnesius. Pinigų jis skolinosi iš U. Č. mamos B.. Tada niekas nežinojo, kad jo ieško policija. Sužinojo tik vėliau, iš viešai skelbiamos informacijos. Išskrido jis iš Vilniaus oro uosto, savo pavarde. Mama jam davė 500 svarų, jis grąžino skolą. M. šeimoje lankydavosi per šventes. Nežinojo apie kratas atliktas jo bute. Apie jo paiešką nesikalbėjo. Nežino, ar mama apie tai žinojo. M. kartais pas juos nakvodavo. Taip būdavo kartą į mėnesį ar kartą į du mėnesius.

Liudytojas R. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pažįsta M. N., buvo draugai, kartu dirbo automobilių plovykloje. M. buvo apkaltintas, paskui išvažiavo į Londoną. Dabar visko nepamena, praėjo daug metų. Buvo straipsnis laikraštyje, bet ar jis buvo iki jo išvažiavimo ar po to, nepamena. Žino, kad jis kurį laiką nakvojo pas tetą B., o kiek laiko, neprisimena. Praėjo daug laiko. M. norėjo važiuoti į užsienį jau prieš Naujus metus, jis apie tai kalbėjo ir planavo jau ankščiau. Sakė, kad čia nėra perspektyvų. Išvažiavimas ir straipsnio pasirodymas tik sutapimas. M. kitų draugų nepažįsta. Save gali priskirti prie artimiausių M. draugų. Jam nėra žinomos M. sąsajos su nusikalstamomis struktūrom. Nežino, kad jis turėjo reikalų su policija. Tėvai ne milijonieriai, o jis norėjo užsidirbti, čia su darbais buvo blogai. M. mama sakė, kad pas juos namuose buvo daromos kratos. M. jau buvo išvykęs. Su M. buvo kaimynai. M. šeima normali, nėra asociali. Po R. G. vedybų santykiai pasikeitė, nes jis daugiau laiko skyrė šeimai, bet M. beveik kas vakarą pas juos užeidavo, gyveno vienoje laiptinėje. Negali pasakyti, kiek laiko iki išvažiavimo jis nepasirodė darbe. Mano, kad nesirodė darbe dėl reikalų su policija.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, kad su M. N. užaugo, buvo geri draugai. Būdamas AB (duomenys neskelbtini) plovyklos vadovu jis pasiūlė M. N. įsidarbinti pas jį. Pastarasis nuo 1996 metų vasaros pradėjo dirbti plovykloje plovėju. Iki šio darbo M. N. niekur nedirbo, nebent kas pasiūlydavo neilgam statybose padirbėti. Iš ko M. N. gyvendavo, jis nežino. 1994 metais R. G. sukūrė šeimą, todėl su M. N. pradėjo mažiau bendrauti. 1997 metų vasario mėnesį M. N. išskrido gyventi ir dirbti į Angliją. Maždaug likus dviem savaitėm iki išvykimo į Angliją M. N. kažkurią dieną atėjo į darbą plovykloje ir ten kažkas iš bendradarbių atsinešė laikraštį, kuriame buvo įdėta M. N. nuotrauka ir parašytas straipsnis, kad yra įvykdytas plėšimas L. G. atžvilgiu ir kad šio nusikaltimo padarymu yra įtariamas ir paieškomas būtent M. N.. M. N. reaguodamas į straipsnį labai išsigando, teigė, kad nesupranta kas čia vyksta ir kodėl yra įtariamas, kadangi apie tai nieko nežino. Išsigandęs M. N. paskambino savo tetai B. ir pasakė kas atsitiko, kad yra įtariamas padaręs nusikaltimą ir kad jo ieško policija. M. N. bijojo ir policijos ir Kauno nusikaltėlių. Po šio straipsnio M. N. nutarė slapstytis ir nuvažiavo gyventi pas savo tetą B., darbe daugiau nesirodė. M. N. nusprendė bėgti į užsienį, todėl paprašė, kad teta B. nupirktų bilietą į Angliją. B. nupirko bilietą į Londoną ir po kelių savaičių M. N. išskrido į užsienį. Teta B. davė pinigų kelionei. Nuo minėto straipsnio laikraštyje pasirodymo M. slapstėsi pas B. ir namuose nesirodydavo. R. G. M. N. mama yra sakiusi, kad Kauno policijos pareigūnai buvo atėję pas juos į namus ir ieškojo M.. Bilietą į Angliją B. nupirko po minėto straipsnio pasirodymo, kai tik M. sužinojo kuo yra įtariamas (t. 2, b. l. 97-98).

Liudytojas E. E. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad gyveno tuo metu (duomenys neskelbtini) dirbo koncerne SBA, apsauginiu. 1997-01-25 atėjo kaimynė S. ir pasakė, kad pas G. įsiveržė nepažįstamas žmogus, kad ten ją muša, kad reikia padėti. Išėjo į laiptinę, paskambino į duris, durų niekas neatidarė. Paskambino į policiją. Pradėjo rinktis kaimynai, kilo toks sambrūzdis. Atsidarė G. buvo durys, pasirodė L., ji buvo visa sumušta, veidas sutinęs. Iš buto išbėgo keli vyrai. Ant galvos turėjo gobtuvus, kepures. E. E. bandė sulaikyti, bet jie išsilakstė. Lipant žemyn pamatė lipant G. dukrą, o prabėgantis vienas vyras rankose laikė kalinių darbo peilį, jo veidas buvo kaulėtas. Per langą mėgino šauti, šovė į žemę porą kartų. Jie išsilakstė. Nulipo žemyn, pamatė, kad kaimynas išbalęs stovi, matėsi kraujas pilvo srityje. Paguldė, nes buvo sužalotas. Matė tik vieno užpuoliko veidą, kitų nematė. Kitą dieną nuėjo į policiją. 20 metų yra išdirbęs paieškoje. R. G. parodė nuotraukų kartoteką. Jis parodė ir E. E. atpažino, kad N. buvo panašus beveik 100 procentų į matytą asmenį. Nieko nefiksavo, R. G. sakė, kad juos žino. Daugiau E. E. niekas nekvietė. Paaiškinimą įvykio vakarą policijai rašė šoko būsenoje, turinio neskaitė. Oficialaus atpažinimo nebuvo. Atpažinau asmenį, kurį matė tą vakarą. Įsiminė tą žmogų, nes matė jį su peiliu rankose laiptų aikštelėje leidžiantis žemyn. Jis buvo smulkoko kūno sudėjimo, trumpai kirptas, įstrigo kaukolės forma. Dėl atpažinimo yra tikras, kaltinamasis M. N. yra tas asmuo, kurį matė įvykio metu laiptų aikštelėje. Iš viso matė tris ar keturis išbėgančius asmenis, pasigavo patį pirmą išbėgusį. Kuris tarp išbėgusių iš buto buvo M. N., nežino. Jis galėjo būti antras ar trečias. N. pamatė, kai jis jau buvo prabėgęs, jo rankoje buvo peilis. Negali tiksliai pasakyti, bet atrodo iš spaudos sužinojo jo pavardę, ar tai kaimynė atnešė kažkur radusi laikraštyje ir parodė, nepamena. 1997 metais prisiminė geriau, bet dabar yra išanalizavęs situaciją. Nenorėjo dalyvauti procese, todėl pasakė, kad nei vieno iš vaikinų neatpažino. Dirbo Kauno VPK, asmenų paieškoje. G. pažinojo, G. jau buvo dingęs tuo laiku. Mano, kad su „daktarų” grupuote tas plėšimas nesurištas. L. G. nebuvo ginama grupuotės, ji pati prekiavo kailiais. Galėjo būti atsiųsti kokie vaikinai dėl pinigų. Ji pasakojo, kad galėjo kažkokia moteris iš Petrašiūnų atsiųsti vaikinus, kad skolinga jai 30000 litų, ar ji pati skolinga jai, nepamena. Gal ir žinojo L. kas buvo tie užpuolikai, bet nesakė, nes pas juos tokia samprata, ji juk buvo G. žmona, žinojo kada galima kalbėti, o kada ne. Nežinau ar N. dūrė ar nedūrė peiliu, to nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. E. parodė, kad 1997-01-25 apie 20 val. su žmona M. E. buvo namuose, kai pas juos atėjo kaimynė S. iš 36 buto. Ji paaiškino, kad pas kaimynę L. G. iš 35 buto atėjo vienas nepažįstamas vaikinas ir šią muša. E. E. nuėjo prie L. G. durų ir paskambino skambučiu, tačiau už durų nieko negirdėjo, buvo ramu. Paskui nuėjo pas kaimyną R. G. ir paaiškino situaciją. R. G. irgi išėjo į laiptinę ir jie nuėjo prie L. G. durų, vėl paskambino skambučiu, tačiau nieko negirdėjo ir niekas durų neatidarė. Tuo metu jau susirinko nemažai kaimynų. Kažkuriuo momentu E. E. pranešė apie įvykį policijai ir paprašė, kad šie atvažiuotų. Taip pat laiptinėje pasirodė L. G. draugė A.. A. pradėjo šaukti L. G., kad atidarytų duris, nes iškviesti pareigūnai. Kažką L. G. atsakė, tačiau E. E. neatsimena ką. Tuo metu jis stovėjo aikštelėje tarp trečio ir ketvirto aukšto. Staiga atsidarė buto durys ir iš buto buvo išstumta L. G.. Jos veidas buvo sumuštas, kruvinas. Pro išstumtą L. G. išbėgo trys ar keturi vaikinai, kurie bėgo vienas paskui kitą. Vienas iš vaikinų buvo neuždengtu veidu, o kiti buvo užsidėję ant galvos kapišonus. Jie bėgo pro E. E., tačiau patį pirmą vaikiną jis sugriebė. Tuo metu pajuto lyg kažkokį smūgį, nes jį atmetė prie sienos ir pirmasis vaikinas ištrūko ir nubėgo. Dar prieš tai pirmasis vaikinas bėgdamas nustūmė jo žmoną, kuri parkrito ir susitrenkė galvą bei koją. Žmona tuo metu stovėjo prie ketvirto aukšto, netoli L. G. buto durų. Pirmasis vaikinas buvo tamsiai apsirengęs, smulkaus kūno sudėjimo, daugiau jo apibūdinti negali. Žiūrėdamas kaip vaikinai bėga jis pamatė, kaip tuo pačiu metu laiptais tarp antro ir trečio aukšto lipo L. G. dukra E.. Užpuolikams prabėgant pro E. ši įsipainiojo tarp bėgančiųjų ir buvo nublokšta į šalį. Tuo metu E. E. pamatė, kad paskutinis vaikinas rankose turėjo peilį. Peilio ašmenys buvo apie 20-25 cm ilgio. Vaikinas su peiliu buvo apie 20 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, smulkaus sudėjimo, veidas prakaulus, plaukai trumpai kirpti. Šis vaikinas susidūrė su L. G. dukra. Kai užpuolikai išbėgo iš laiptinės, E. E. išdaužė antro aukšto laiptinės stiklą ir legaliai savigynai išduotu pistoletu „ČZ” iššovė du kartus į orą, paskui išbėgo iš laiptinės ir dar bandė vaikinus vytis, tačiau nesėkmingai. Kai jis sugrįžo, tarp trečio ir ketvirto aukšto sutiko sužeistą į pilvą R. G. (t. l, b. l. 186-187, 188-190).

2006-10-26 liudytojas E. E. savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (t. l, b. l. 195-199).

2006-10-26 liudytojas E. E. rodomų asmenų pagal nuotrauką atpažinimo metu atpažino M. N. kaip vaikiną, kuris paskutinis kartu su kitais vaikinais išbėgo iš L. G. buto ir laikė rankoje peilį (t. l, b. l. 191-194).

Liudytoja M. E. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną pietavo su G., paskui išėjo pasivaikščioti. Grįžo namo, atėjo kaimynė S.. Pasakė, kad pas G. kažkas negerai. Paskambino kaimynams, pasakė, kad L. kažkas muša. Susirinko kaimynai, nuėjo iki L. buto durų. Beldėsi, bet durų niekas neatidarė. Po kurio laiko atsidarė jos buto durys, išėjo L., pasakė “M. gelbėk, laikyk”. Ji buvo sumušta. Iš buto išbėgo vyrai. M. E. atsistojo ant laiptų, vienas prabėgdamas ją nuo laiptų nustūmė, ir ji nusirito žemyn, kiti bėgo per ją. Buvo be sąmonės. Jie buvo keturiese, visi su gobtuvais ant galvų. Jų veidų nematė, galvas jie laikė palenkę žemyn. Vyras jau nedirbo policijoje tuo metu. Visi ėjo į policiją Daukšos g., Santakos PK. Tyrėja buvo moteris, ji apklausė. Neatsimena, ar jai rodė man nuotraukas, ar buvo daromas atpažinimas. Šnekėjo po to visi kas ten įvyko, sakė, kad vieną atpažino. Sakė, kad L. atpažino, nežino ar vyras atpažino, neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. E. parodė, kad 1997-01-25 pas ją į butą atėjo kaimynė S. iš 36 buto, kuri pasakė, kad reikia pagalbos, nes pas L. G. yra atėjęs kažkoks vaikinas, kuris šią muša. Tada ji paskambino kaimynui R. G. ir pasakė, kad jis išeitų į laiptinę, nes reikia padėti L. G.. Jie nuėjo prie L. G. buto ir neužilgo nusileido R. G.. Jie bandė belstis į duris, tačiau ten buvo ramu. Neužilgo atsidarė L. G. buto durys ir iš vidaus buvo išstumta Loreta, kuri matėsi buvo sumušta. Pastaroji sušuko „laikykite juos“ ir tada ji atsistojo laiptinėje užtverdama kelią. Iš buto išbėgo keturi vaikinai. Pats pirmas bėgantis vaikinas nustūmė ją nuo laiptų ir ji pargriuvo bei susimušė galvą bei koją. Kas vyko paskui, ji gerai neatsimena, tik vėliau pamatė kaip R. G. susmuko, nes jam buvo durta peiliu (t. l, b. l. 170-171, 173-174).

2006-10-26 liudytoja M. E. savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (t. l, b. l. 175-180).

Apklausta kaip liudytoja D. G. parodė analogiškai, kaip ir kiti kaimynai bei jos vyras, tačiau ji įvykio metu nei pas vieną iš užpuolikų nematė peilio. Tik iš laikraščių ji sužinojo, kad šio nusikaltimo padarymu yra įtariamas M. N., kuriam buvo paskelbta paieška. Vieno iš pokalbio metu L. G. yra jai pasakiusi, kad M. N. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme ir ši pastarąjį atpažinusi. Be to, L. G. sakė, kad būtent M. N. bute buvo su peiliu ir galimai padūrė jos vyrą (t. 2, b. l. 1-2, 4-5).

Apklausta kaip liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad berods kaimynai jai paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad mamos bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, girdi įtartinus garsus, lyg kažkas muštų L. G.. Tada ji paprašė pažįstamo R. B., kad ją pavežtų iki mamos namų. Atvažiavus ji užlipo į ketvirtą aukštą, kur buvo susirinkę visi kaimynai. Ji skambino į duris, tačiau niekas neatidarė ir bute buvo tylu. Tačiau neužilgo prie durų priėjo mama ir pasakė, kad jai viskas gerai, eina miegoti. Maždaug po pusės valandos mamos buto durys atsidarė ir iš jo pradėjo bėgti nepažįstami vyrai. Ji iš baimės irgi pradėjo bėgti laiptais žemyn. Jie visi bėgo vienu metu ir laiptinės apačioje ji pragriuvo. Pro ją prabėgo keturi vaikinai, o paskutinis iš jų atsisuko ir ji iš karto atpažino M. N.. Ji atpažino, kadangi su juo mokėsi vienoje mokykloje. Paskui ji nuėjo pas mamą, kuri buvo šoko būsenoje bei visa sumušta. Kaip jai L. G. sakė, atėję vaikinai mamą mušė, smaugė, reikalavo parodyti kur yra pinigai. Kad šio įvykio metu peiliu buvo sužalotas kaimynas, ji sužinojo vėliau, kai pakilo pas mamą. Paties sužalojimo ji nematė (t. 2, b. l. 32-34).

2006-11-10 liudytoja E. V. savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 35-39).

Apklausta kaip liudytoja A. Ž. parodė, kad 1997-01-25 apie 20 val. iš L. G. dukters sužinojo, kad motiną užpuolė vyriškiai. Ji tuo metu buvo pas savo dukrą ir paskui kartu su E. V., žentu T. B. ir sūnėnu R. B. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Laiptinėje, kur gyveno L. G., buvo susirinkę daug žmonių. A. Ž. priėjo prie L. G. buto ir pradėjo belsti į duris, tačiau bute buvo tylu. Kai ji sušuko, kad nuo buto durų niekur nesitrauks ir kad iškvietė policiją, išgirdo kaip L. G. pasakė, kad viskas gerai, ji eina miegoti. Tada išgirdo, kaip rakinamos buto durys ir iš buto išbėgo keturi vaikinai, kurie greitai pasileido bėgti laiptais. Iš paskos išbėgo L. G., kuri šaukė „laikykite juos” (t. 2, b. l. 49-50).

Apklausta kaip liudytoja R. Z. parodė, kad maždaug nuo 1996 metų sausio mėnesio buvo pažįstama su L. G.. Jos buvo biznio partnerės, vertėsi prekyba kailiais. 1996-01-20 L. G. iš jos pasiskolino 4500 JAV dolerių, iš kurių 2000 JAV dolerių grąžino. Kitus pinigus žadėjo atiduoti vėliau. Neatgaudama pinigų V. Z. kreipėsi į Kauno m. VPK pareigūną R. G. klausdama, kaip jai tuos pinigus atgauti. Jis pasiūlė kreiptis į policiją ir parašyti pareiškimą dėl šios skolos. Jokios kalbos apie pinigų „išmušinėjimą“ nebuvo. Apie tai, kad L. G. buvo išvykusi 1997 metų sausio mėnesį į Angliją ir parsivežė kailių, ji nieko nežinojo. 1997 metų vasario mėnesį jai paskambino L. G. ir paprašė atvažiuoti pas ją į namus. Ji nuvyko pas L. G. į namus, kur pastaroji pasakė, kad ji būtent užsakė apiplėšimą. Tačiau R. Z. jokio apiplėšimo neužsakė ir kas įvykdė nusikaltimą L. G. atžvilgiu nežino (t. 2, b. l. 54-55).

Apklausta kaip liudytoja V. D. parodė, kad prieš 13-15 m. prekiavo paltais, vežamais iš Graikijos. Kažkas ją suvedė ir supažindino su R. Z., kad jos kartu pradėtų bendrą verslą, tačiau ji atsisakė su R. Z. kažką bendro pradėti, nes pastaroji prekiavo kaliniais, o ji paltais, be to R. Z. verslas buvo nelegalus. Nors nepradėjo bendro verslo, bet pradėjo bendrauti, buvo geros pažįstamos. Per R. Z. ji susipažino ir su L. G., tačiau su ja jokių santykių nepalaikė, nes žinojo, kad ji yra Kauno nusikalstamos grupuotės nario pravarde (duomenys neskelbtini) žmona ir ji L. G. bijojo. L. G. ji mačiusi tik keletą kartų pas R. Z.. R. Z. ir L. G. buvo labai geros pažįstamos, R. Z. buvo L. G. dukros vestuvėse piršliene. Apie L. G. apiplėšimą V. D. sužinojo po nusikaltimo. Nusikaltimą tyrė policijos darbuotojas R. G., kurį pažinojo iš anksčiau, nes pastarasis tyrė jos sūnaus A. J. ankščiau padarytą nusikaltimą. Dėl L. G. atžvilgiu padaryto nusikaltimo ji buvo kviečiama su sūnumi apklausai į policiją. Kiek atsimena buvo pas pareigūnę moterį, tačiau jos duomenų neatsimena. Taip pat atsimena, kad iki L. G. nusikaltimo R. Z. visiems labai skundėsi, kad L. G. jai yra skolinga pinigų už parduotus kailinius. R. Z. klausinėjo, kas galėtų padėti atgauti skolą, klausė jos ar nežino, kas padėtų „išmušti pinigus“. Tačiau R. Z. ji pasakė, kad tokių asmenų nepažįsta ir apie tai daugiau nekalbėjo. Daugiau apie L. G. atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą nieko nežino. Jos sūnus šio nusikaltimo tikrai nevykdė, o kas galėjo įvykdyti nežino. Ar R. Z. galėjo užsakyti šį nusikaltimą, nežino. V. D. sūnus mokėsi (duomenys neskelbtini) vid. mokykloje. M. N. ji nepažįsta. Praėjo daug laiko, ji ne viską gerai atsimena, be to yra 2 grupės invalidė, todėl atmintis yra labai prasta (t. 2, b. l. 74-75).

2005 metais apklausta kaip liudytoja R. V. parodė, kad turi sūnų M. N., kurio nematė apie 8 metus. Sūnus iš namų išėjo ir dingo nieko nepasakęs. Jis į užsienį išvykti neplanavo ir tam net neturėjo lėšų (t. 2, b. l. 91-92).

Liudytoja A. K. parodė, kad M. N. nepažįsta, 1990 m. veikla, susijusia su kelionių organizavimu, neužsiminėjo oficialiai. Buvo prašymas iš kelių asmenų padėti Anglijoje įsikurti, kadangi D. ten buvęs, padėdavo asmenims įsikurti. Nežino, kaip tie asmenys susirado ją, nes skelbimų nebuvo davę, D. kažkaip juos surasdavo. Kvitas dėl kelionės paslaugų rašytas jos ranka. D. K. jos sutuoktinis, jis buvo Londone. Kuo galėdavo asmenims, atvykusiems į Angliją D., tuo padėdavo. Su policija neteko bendradarbiauti, veiklos netikrino. Kvitas rodo, kad bilietus į Londoną galėjo padėti įsigyti.

Liudytojas D. K., parodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar kvite jo žmonos parašas. Gal ir jos parašas. Jie seniai išsiskyrę, bendrauja tik dėl vaikų. Su M. N. kartu užaugę, Kaune, (duomenys neskelbtini) name gyveno. Bendravo kaip pažįstami. Kai vedęs buvo, šiek tiek bendravo. 1997 m. M. N. susitiko Anglijoje, prieš tai jokių kalbų su juo nebuvo. Tuo metu su žmona buvo susipykę, ji gyveno Lietuvoje. Nepamena, kaip susitiko su M. N. Anglijoje. Padėdavo Anglijoje draugams įsidarbinti, nukreipdavo kur laikinai įsikurti. Su kuo M. N. atvyko į Angliją, nežino. Susitiko atsitiktinai, kiek pamena, nuėjo atsigerti alaus, pakalbėjo, kur jam įsikurti nurodė. Dirbo nelegaliai. Pagalba žmonėms, išvykstantiems į Londoną, neužsiiminėjo. Kad draugams padėdavo, nieko nusikalstamo nemato.

Byloje esančios nukentėjusiosios apklausos vienareikšmiškai neleidžia spręsti apie tai, kad būtent M. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nei vienas iš nukentėjusiųjų ir liudytojų pirmųjų apklausų metu negalėjo apibūdinti apiplėšime dalyvavusių asmenų. Nukentėjusioji L. G. 1997-01-25, t. y. įvykio vakarą paaiškinime nurodė, kad negali tiksliai apibūdinti į jos butą įsibrovusių asmenų, tiek, kad tai buvo keturi vaikinai 19-20 metų amžiaus, 1.80 m. ūgio, vienas jų kailine kepure, žiemine striuke (1 t. b. l. 34 antra pusė).1997 m. sausio 30 d. apklausos metu ji nurodė, kad vaikinas su kailine kepure buvo apie 1.80-1.85 m. ūgio, akys šviesiai mėlynos, apvalios, siaurų lūpų, šviesios odos, apsirengęs juoda arba tamsiai mėlyna striuke iki kelių, per liemenį sutraukta guma, kitas vaikinas apie 1.90-2.00 m. ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, tamsių akių, apsirengęs tamsia iki kelių striuke. Trečiasis vaikinas, kuris turėjo peilį, buvo smulkaus lieso sudėjimo, apie 1.70 m. ūgio, užsidėjęs kepurėlę su snapeliu. Daugiau detalių neįsidėmėjo. Kažkuris vaikinas buvo su šviesia striuke. Galėtų mėginti atpažinti tris pirmuosius. 2009 m. liepos 13 d. apklausos metu L. G. patvirtino, kad vaikinas turėjęs peilį buvo M. N., jis išbėgo iš buto paskutinis, ji matė, jog būtent šį vaikiną sugriebė kaimynas R. G. ir ji suprato, kad M. N. peiliu sužeidė R. G., tačiau kaip peiliu dūrė, ji nematė (1 t. b. l. 111-115). Taigi, nors nukentėjusioji tvirtina, kad jos manymu nusikalstamą veiką padarė kaltinamais M. N., apklausų metu ne kartą buvo nurodžiusi, kad tas asmuo, kuris padarė nusikalstamas veikas buvo žemiausias iš visų plėšikų (iki 1.70 m. ūgio), iš karto po įvykio ji negalėjo apibūdinti tų asmenų dėl patirto šoko, tačiau vėliau, atpažinimo metu pamačiusi fotografijas „įsivaizdavo, kad tai M. N.“. Aplinkybę dėl ūgio paneigia byloje esanti 2009-05-30 areštuoto žmogaus anketa rodo, kad M. N. ūgis – 179 cm (aukštas), veidas ovalinis, plaukai rusvi, kakta vidutinė, antakiai vidutiniai, akys žalsvos vidutinės, nosis maža, lūpos vidutinės, smakras vidutinis, ausys vidutinės, ypatingų žymių nėra (4 t. b. l. 178-180). Taigi, nukentėjusioji apklausų metu ne kartą buvo nurodžiusi, kad tik įtaria, jog tai galėjo būti M. N.. To, kad jis sužalojo R. G., taip pat nematė, tačiau taip mano. Be to, nukentėjusioji L. G. tik 2009 m. viduryje papildomų apklausų metu nurodė, jog jos dukra, kurią iškvietė kaimynai įvykio metu, atvykusi pamatė iš laiptinės bėgančius vaikinus, vieną iš jų ji atpažino kaip M. N. (1 t. b. l. 111-115). Šių aplinkybių iš karto po įvykių nukentėjusioji taip pat nenurodė. Teismas tokius parodymus vertina kritiškai, kadangi jie paneigiami ir kitų liudytojų, taip pat pačios E. V. parodymais, apie tai, kad įvykio metu vyrams išbėgus iš jos motinos buto ji išsigando ir bėgo žemėn priešais juos, todėl gerai matyti tų vaikinų neturėjo galimybių, liudytoja S. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, po įvykio buvo aptarimas kiekvienoje šeimoje, kas įvyko pas Loretą. Nebuvo jokios kalbos, kad tai jo dukros klasiokas, nes logiška būtų tai, kad jeigu ji būtų pažinusi, būtų pasakiusi iš karto, kad tai jos dukros klasiokas ir jį pažino.

Liudytoja M. E. nagrinėjant bylą teisme taip pat negalėjo įvardyti nusikaltime dalyvavusių asmenų. Ji parodė, kad 1997-01-25 iš L. G. buto išbėgo keturi vaikinai, pirmasis nustūmė ją nuo laiptų ir ji pargriuvo, kas vyko paskui, gerai neatsimena (t. l, b. l. 170-171, 173-174). Duodama paaiškinimus 1997-01-25 ji nurodė, kad negali pasakyti, kiek ir kas išbėgo iš kaimynės buto, nes ji buvo pargriauta ir visi lipo per ją (1 t. b. l. 96). Vėlesnės, 1997 m. kovo 20 d. apklausos metu ji nurodė, kad iš L. G. buto išbėgo keturi vaikinai, ant galvų buvo užsidėję kapišonus, todėl nei vieno iš jų neįsidėmėjusi ir pažinti negalėtų (1 t. b. l. 170-171). 2006 m. spalio 26 d. apklausos metu M. E. nurodė, kad nepamena kiek vaikinų tiksliai pamatė išbėgant iš L. G. buto: tris ar keturis, buvo užsidėję kapišonus ant galvų, peilio ji nematė, buvo pargriauta ir kas vyko toliau, negali pasakyti (1 t. b. l. 173-174).

Taip pat pažymėtina, kad iš 2007 m. sausio 18 d. įtariamojo apklausos protokolo ir 2007 m. liepos 10 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, jog R. Š. parodė, kad bendravo su R. Z., D. J., iš kurios sužinojo, kad D. V. iš Panevėžio įvykdė prašymą „išmušti pinigus iš (duomenys neskelbtini)“. Nepažįsta asmens, vardu M. N. (2 t. b. l. 122-123).

Iš liudytojos A. Ž. 1997 m. vasario 6 d. apklausos protokolo nustatyta, kad ji matė, kaip iš L. G. buto išsiveržė 4 vaikinai ir stumdydami žmones bėgo žemyn. Dviejų pirmųjų neįsidėmėjo visai, trečias buvo tamsia ilga stiuke, ketvirtas buvo mažo ūgio, apsirengęs margu bliuzonu, ant galvos buvo kepurė su snapeliu. Nei vieno jų nepažintų. Kad kuris nors vaikinas turėtų peilį, nematė (2 t. b. l. 49-50).

Iš liudytojo R. G. 2009 m. birželio 9 d. apklausos metu duotų parodymų seka, kad 1997 metų vasario mėnesį M. N. išskrido gyventi ir dirbti į Angliją. Maždaug likus dviem savaitėm iki išvykimo į Angliją M. N. kažkurią dieną atėjo į darbą plovykloje ir ten kažkas iš bendradarbių atsinešė laikraštį, kuriame buvo įdėta M. N. nuotrauka ir parašytas straipsnis, kad yra įvykdytas plėšimas L. G. atžvilgiu ir kad šio nusikaltimo padarymu yra įtariamas ir paieškomas būtent M. N.. M. N. reaguodamas į straipsnį labai išsigando, teigė, kad nesupranta kas čia vyksta ir kodėl yra įtariamas, kadangi apie tai nieko nežino. Išsigandęs M. N. paskambino savo tetai B. ir pasakė kas atsitiko, kad yra įtariamas padaręs nusikaltimą ir kad jo ieško policija. M. N. bijojo ir policijos ir Kauno nusikaltėlių (t. 2, b. l. 97-98). Nors R. G. nurodė, kad po šio straipsnio M. N. nutarė slapstytis ir nuvažiavo gyventi pas savo tetą B., darbe daugiau nesirodė, būtent tada nusprendė bėgti į užsienį, todėl paprašė, kad teta B. nupirktų bilietą į Angliją, šie jo parodymai nėra tikslūs ir paneigiami kitais byloje esančiais duomenimis apie tai, kad bilietai buvo pirkti 1997-01-29 (4 t. b. l. 166 esantis paslaugų čekis). Be to, bylą nagrinėjant teisme, 2010 metais liudytojas patikslino, kad M. norėjo važiuoti į užsienį jau prieš Naujus metus, jis apie tai kalbėjo ir planavo jau ankščiau. Sakė, kad čia nėra perspektyvų. Išvažiavimas ir straipsnio laikraštyje pasirodymas tik sutapimas.

Analogiškai paneigiami ir liudytojos R. V. 2005 m. balandžio 22 d. apklausos metu duoti parodymai apie tai, kad ji turi sūnų M. N., kurio nematė apie 8 metus, jis iš namų išėjo ir dingo nieko nepasakęs, į užsienį išvykti neplanavo ir tam net neturėjo lėšų (t. 2, b. l. 91-92).