Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros l. e. p. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G., civilinių ieškovų D. G. ir VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro reikalavimai priteisti patirtas proceso išlaidas už M.N. parvežimą iš Anglijos į Lietuvos Respubliką ir už nukentėjusiosios L. G. atvykimą į Lietuvos Respubliką procesinių veiksmų atlikimui palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Kauno apygardos prokuratūros l. e. p. ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti L. G. didelės vertės turtą: 1997 m. sausio 25 d. apie 19.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, įsibrovė į patalpą – L. G. butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur panaudodamas fizinį smurtą - bendrininkams, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suduodant rankomis ir kojomis ne mažiau 6 smūgių L. G. į veidą ir kūną, pargriaunant nukentėjusiąją ant grindų, užrišant akis ir surišant rankas, smaugiant L.G., grasindamas peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - įrėmęs peilį nukentėjusiajai į šoną bei pažadėjęs papjauti jos mažametį sūnų, tuo atimdamas L. G. galimybę priešintis, sukraudamas į tam paruoštus krepšius L. G. 36 350 litų vertės turtą - 800 JAV dolerių (3 200 Lt), žiedą su rubinu ir deimantais platinoje 1 500 Lt vertės, auksinį žiedą su deimantais 4 000 Lt vertės, žiedą su deimantu 2 000 Lt vertės, gėlytės formos žiedą su deimantu 2 200 Lt vertės, senovinį žiedą su deimantu 2 000 Lt vertės, žiedą su platinine juostele ir trimis deimantais 2 000 Lt vertės, gėlytės formos auksinius auskarus su deimantais 2 500 Lt vertės, gėlytės formos pakabuką su deimantais 1 500 Lt vertės, auksines grandinėles 500 Lt vertės, vyrišką grandinėlę 2 000 Lt vertės, auksinį kryžių 500 Lt vertės, auskarus kryželio formos su kryželiu ant kaklo 300 Lt vertės, du kryželius 60 ir 100 Lt vertės, auksinį pakabuką su tamsiai mėlynu akmeniu 50 Lt vertės, auksinius auskarus su perlais 250 Lt vertės, 2 poras auskarų su perlais 400 Lt vertės, žiedą su pailga rubino akimi 800 Lt vertės, žiedą su stambia rubino akimi 300 Lt vertės, auksinį žiedą su platinos juostele ir rubino akmenukais 500 Lt vertės, auksinį žiedą 300 Lt vertės, auksinę apyrankę su deimantais 2 000 Lt vertės, sidabrinius auskarus 200 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę 100 Lt vertės, vestuvinį žiedą 200 Lt vertės, kailinius 1 800 Lt vertės, muzikinį centrą 1 000 Lt vertės, žaidimų kompiuterį su valdymu 500 Lt vertės, telefono aparatą 200 Lt vertės, telefono aparatą 150 Lt vertės, vaizdo grotuvą 2 000 Lt vertės, vaizdo grotuvą „Akai“ 800 Lt vertės, dujinį pistoletą 350 Lt vertės, šovinius bendros 70 Lt vertės, stiklinę žvakidę 10 Lt vertės, dekoratyvinę žvakidę 10 Lt vertės, pasikėsino šį turtą pagrobti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. G. kaimynai išgirdo triukšmą ir sutrukdė pagrobti visus išnešimui paruoštus daiktus, privertę M. N. ir bendrininkus, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, palikti dalį turto ir pasišalinti iš buto su pagrobtu 29 460 litų vertės turtu;

taip pat jis buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad sunkiai sutrikdė piliečio pareigą vykdančio R. G. sveikatą, o būtent: po to, kai 1997 m. sausio 25 d. apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), M. N. bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasikėsino pagrobti L. G. didelės vertės turtą ir bandė pasišalinti iš nusikaltimo vietos, bėgdamas laiptais link išėjimo iš namo Nr. 9 laiptinės, M. N. ir jo bendrininkams kelią užstojo ir bandė sulaikyti pilietinę pareigą vykdęs R. G., stvėręs prieš M. N. bėgantį bendrininką. Tuomet M.N., siekdamas netrukdomai pasišalinti iš nusikaltimo vietos, sudavė R. G. vieną smūgį peiliu į pilvą, padarydamas pavojingą gyvybei durtinį pilvo sužalojimą su kepenų, skrandžio ir kasos pažeidimu, tuo sunkiai sužalodamas piliečio pareigą vykdžiusį nukentėjusįjį.

Kauno apygardos prokuratūros l. e. p. ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o byloje pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Aplinkybę, kad teismas padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, apelianto nuomone, patvirtina ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavęs, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu, jau sekančioje skundžiamo nuosprendžio pastraipoje, prieštaraudamas prieš tai konstatuotai aplinkybei, nurodė, kad atpažinimai buvo padaryti galimai pažeidžiant BPK reikalavimus. Apeliantas mano, kad tokia teismo pozicija yra dviprasmiška, o teismo konstatuotos dvi, viena kitai iš esmės prieštaraujančios aplinkybes, negali būti pagrindas objektyviam įrodymų vertinimui. Be to, teismas nenurodė jokių konkrečių BPK pažeidimų, kurie galimai buvo padaryti atliekant įtariamojo atpažinimus ir kurie būtų sąlygoje ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, ištirtų teisme, nepagrįstumą ar neobjektyvumą. Tokiu būdu, teismas, nepagrįstai ir nemotyvuotai įvertinęs proceso metu ištirtus įrodymus, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

Apeliaciniame teisme 2012m. birželio 20d. faksu buvo gautas nukentėjusiosios L. G. raštas, įvardintas atsikirtimais į apeliacinius skundus, kuriame nesutinkama su išteisinamuoju nuosprendžiu ir palaikomas prokuroro apeliacinio skundo prašymas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį bei suformuluoti savarankiški prašymai - priimti naują nuosprendį, M. N. pripažinti kaltu pagal abu kaltinimus ir nuteisti laisvės atėmimo bausme, patenkinti jos – nukentėjusiosios civilinius ieškinius bei iškelti baudžiamąją bylą ir ją perduoti prokurorui dėl galimai nusikalstamų liudytojos M. B. Č. veiksmų duodant žinomai melagingus parodymus ir slepiant sunkų nusikaltimą įvykdžiusį asmenį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo M. N. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroras, nesutikdamas su nuosprendžiu ir prašydamas jį panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas M. N. išteisinantį nuosprendį, jame liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nepagrįstai nukentėjusiosios L. G. parodymus atpažįstant M. N. vertino neigiamai, nes juos patvirtina atpažinę M. N. ir liudytojai E. E., G. B., S. S. bei E. V. Šių liudytojų parodymus, atpažįstant M. N., teismas taip pat netinkamai įvertino ir juos atmetė, o liudytojų E. J. ir R. G. parodymus vertino nepagrįstai atsižvelgdamas į šiuos asmenis charakterizuojančias aplinkybes. Prokuroras mano, kad teismo išvada, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad M. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra nepagrįsta.

Apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir nuosprendyje išanalizavo byloje surinktus įrodymus laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir remdamasis įrodymų visetu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl įrodymų nepakankamumo įrodant M. N. dalyvavimą padarant nusikalstamus veiksmus. Teismas patikrinęs visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, padarė teisingą išvadą, kad surinkti įrodymai nepatvirtina M. N. dalyvavimo padarant jam inkriminuotas veikas.

Teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė nukentėjusiųjų L. G. ir R. G. bei liudytojų S. S., G.B., E. E., M. E., D. G., A. Ž., E. V. ir kt. parodymų esmę ir juos, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, visapusiškai išanalizavo. Šių asmenų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, objektų apžiūros protokolu, teismo medicinos ekspertizės 1997-01-31 aktu Nr.347 apie nukentėjusiajai L. G. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą bei 1997-02-13 ekspertizės aktu Nr. 502 apie nukentėjusiajam R. G. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, nustatytos faktinės bylos aplinkybės apie nusikalstamų veikų padarymą ir dalyvavusius juose tris - keturis vaikinus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. N. dalyvavimas ir kaltė padarius teismo nustatytas nusikalstamas veikas, t.y. kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje bei 135 straipsnio 2 dalies 10 punkte, iš esmės buvo grindžiami tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais pateikus atpažinti M. N. nuotrauką, t.y. M. N. pagal nuotrauką atpažinimo protokolais. Teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo M. N. atpažinimo metu gautus duomenis bei šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo aplinkybes ir pagrįstai šių duomenų nepripažino įrodymais įrodančiais M. N. kaltę. Teismas padarė išvadą, kad M. N. atpažinimai yra abejotini ir atlikti galimai pažeidžiant BPK reikalavimus. Tokia teismo išvada pagrįsta.

BPK 191 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažįstamą asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. BPK 195 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei atpažįstantysis nurodo, atpažįsta vieną iš pateiktų asmenų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tą asmenį pažino. Be to, tyrimo eigoje privalu imtis priemonių, kad iki parodymo atpažinti veiksmo darymo atpažįstantysis negalėtų pamatyti asmens, kurį reikia atpažinti. Aptariamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pateikiant atpažinti M. N. (jo nuotraukas) nukentėjusiesiems ir liudytojams šių įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi.

Nukentėjusioji L. G. 1997-01-30 apklausoje nurodė, kad įsidėmėjo tris iš keturių į jos butą įsiveržusių asmenų ir nurodė: vienas vaikinas buvo su kailine kepure, apie 23 m. amžiaus, 180-185 cm ūgio, šviesiai mėlynų akių, siauromis lūpomis, šviesaus gymio; kitas – aukštesnis, apie 190-200 cm ūgio, 19-20 m. amžiaus, tamsių trumpai kirptų plaukų, tamsių akių, apsirengęs striuke iki kelių; trečias- 19-20 m. amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, su kepuraite, kuri turėjo snapelį, šis vaikinas buvo su peiliu; ketvirto - vaikino ji neįsidėmėjusi (b.l.98-103, t.1). Iš byloje esančio asmens pagal nuotrauką atpažinimo protokolo matyti, kad po apklausos, sekančią dieną nukentėjusiajai L. G. buvo pateiktos keturios vaikinų fotonuotraukos, iš kurių vienoje, pažymėtoje Nr.3, ji atpažino M. N. Nukentėjusioji atpažinimo metu parodė, kad M. N. buvo vienas iš užpuolikų, jį atpažįsta iš veido bruožų, jis įvykio metu dėvėjo kepuraitę su snapeliu ir buvo su peiliu (b.l.106-107, t.1). Iš nukentėjusiosios L. G. parodymų pirmoje apklausoje matyti, kad ji apibūdino į butą įsiveržusius asmenis tik bendrais bruožais, nenurodė jokių jų veidų įsimintinų žymių, pagal kurias ji galėtų atpažinti juos. Pagal jos pirminius parodymus M. N. galimai atitiktų jos nurodytą trečią vaikiną, buvusį su peiliu ir dėvėjusiu kepuraitę su snapeliu, tačiau apklausoje ji šio vaikino jokių veido bruožų nenurodė, tuo tarpu atpažinimui buvo pateikta M. N. tik nuotrauka ir nukentėjusioji parodė, jog atpažįsta M. N. iš veido bruožų, tačiau kokių taip pat nenurodė. Be to, nukentėjusioji L. G. 2009-07-16 apklausoje ir teisme parodė, jog tuoj po įvykio policijos darbuotojas R. G. jai rodė kelias – 4 ar 5, vaikinų nuotraukas atpažinimui, ji atpažino vaikiną, kurį R. G. įvardino M. N., tačiau šis atpažinimo veiksmas nebuvo protokoluojamas. Liudytojas R. G. parodė, kad aiškindamas L. G. plėšimo aplinkybes, rodė jai keturias - penkias vaikinų nuotraukas, vieną iš vaikinų ji atpažino, tai buvo M. N. Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusiajai L. G. prieš atliekant oficialų ikiteisminio tyrimo veiksmą - asmens atpažinimą pagal nuotraukas, kurį atliko tyrėja R. V., vaikinų nuotraukos buvo parodytos iš anksto policijos darbuotojo R. G.

Teisėjų kolegijos nuomone teismas tinkamai įvertino ir pripažino abejotinais ir kitus asmens pagal nuotrauką atpažinimo protokolus, nes asmens atpažinimai taip pat buvo atliekami pažeidžiant BPK reikalavimus.

Liudytoja S. S. 1997-02-10 apklausoje parodė, kad ji per duryse esančią akutę matė prie L. G. durų vaikiną maždaug 20 m. amžiaus, 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo ir šviesaus veido, apsirengusį tamsia striuke ir dėvėjusį juodą trikotažinę kepuraitę bei nurodė, gal būt jį galėtų atpažinti (b.l.17-18, t.2).Tą pačią dieną jai buvo pateiktos vaikinų nuotraukos, iš kurių vienoje ji atpažino matytą vaikiną – M. N., ir parodė, kad jį atpažįsta iš veido bruožų, be to papildė, kad šis vaikinas iš L. G. buto išbėgo trečias ar ketvirtas ir buvo su kepuraite (b.l.19-20, t.2).Ši liudytoja nei jos apklausos metu nenurodė jokių įsimintinų veido bruožų, nei atpažinimo metu neįvardijo jokių veido bruožų pagal kuriuos ji atpažino M. N.

Liudytojas E. E. 1997-02-04 apklausoje nurodė, kad nei vieno iš vaikinų, kurie išbėgo iš L.G. buto jis neįsidėmėjo ir negalėtų atpažinti (b.l.186, t.1). Praėjus daugiau nei devyneriems metams, 2006-10-24 apklausoje, liudytojas E. E. jau nurodė vaikinų išvaizdą ir vieną iš jų, bėgusį iš buto paskutiniuoju, apibūdino kaip 20 m. amžiaus, 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, prakaulaus veido, buvusio be gobtuvo, trumpai kirptais plaukais, nurodė jį galėsiantis atpažinti (b.l.188-190, t.1). Pateikus nuotraukas, liudytojas atpažino M. N. ir parodė, jog atpažįsta pagal veido bruožus – kaulėtus skruostus (b.l.191-194, t.1).

Liudytojas G. B. 1997-03-26 apklausoje parodė, kad įvykio dieną laiptinėje sutiko einančius vaikinus, vieną iš jų gal būt galėtų atpažinti, įsidėmėjo, kad jis buvo su sportine kepuraite ir specifinių veido bruožų, plačia nosimi (b.l. 6, t.2). Praėjus daugiau nei devyneriems metams, 2006-10-26 apklausoje liudytojas jau apibūdino du matytus vaikinus, vienas buvo 25 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, 175 cm ūgio, plataus šviesaus veido, dėvėjo medžiaginę kepuraitę, kitas – apie 22 m. amžiaus, 183 cm ūgio, pailgo veido, su gobtuvu ant galvos (b.l.7-9, t.2). Pateikus atpažinti pagal nuotraukas, liudytojas atpažino M. N. ir nurodė, kad atpažįsta pagal veido bruožus, kad „pailgas“, smulkaus sudėjimo, be to nurodė, kad tuo nėra įsitikinęs, tačiau šis vaikinas panašiausias (b.l.9-10, t.2).

Nors nukentėjusioji L. G. ir liudytojais S. S., E. E., G. B. atpažinimų metu pagal nuotraukas visi atpažino M. N., tačiau analizuojant jų parodymus apklausų metu matyti, kad visi jie skirtingai buvo nurodę atpažinto asmens – M. N. išvaizdą. Ši aplinkybė, bei tai, kad liudytojas E. E. tuoj po įvykio teigęs, kad neįsidėmėjo vaikinų ir atpažinti negalėtų, po daugiau nei devynerių metų pateikė parodymus apie vaikinų išvaizdą ir net atpažino vieną iš jų, ir liudytojas G. B. taip pat tik po daugiau nei devynerių metų atpažino M. N., teismui leido pagrįstai abejoti šių atpažinimų duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad liudytojams E. E. ir G. B. M. N. nuotrauka atpažinimui 2006m. buvo pateikta jau po to, kai ji buvo viešai paskelbta dar 1997 metų vasario mėn. spaudoje. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad liudytojų parodymus, jų prieštaringumą galėjo nulemti išorinė įtaka, t.y. spaudoje paviešinta informacija, kitų asmenų nuomonė.

Pagrįstai teismas suabejojo ir nukentėjusiosios L. G. dukros liudytojos E. V. parodymais apie M. N. atpažinimą. L. G. 2009-07-16 apklausoje parodė, kad jos dukra E. V. po įvykio pamačiusi laikraštyje M. N. nuotrauką, jį atpažino kaip vieną iš vaikinų, kuris bėgo iš buto ir ją pargriovė bėgdamas, be to jį pažino kaip besimokantį toje pat mokykloje. Liudytoja E. V. po įvykio nebuvo apklausta, o 2006-11-10 apklausoje parodė, kad įvykio metu vaikinams bėgant laiptais žemyn, vienas iš jų atsisuko ir ji šį vaikiną pažino kaip M. N., nes pažinojo kaip besimokantį toje pat mokykloje (b.l.32-34, t.2). Taigi, iš nukentėjusiosios L. G. parodymų matyti, kad jos dukra M.N. atpažino pamačiusi laikraštyje jo nuotrauką dar 1997 m. vasario mėnesį, tačiau apie tai bylos tyrėjams nukentėjusioji, žinodama šią informaciją, jos iškart nenurodė. Dėl akivaizdaus pareigūnų darbe aplaidumo, liudytoja E. V. nebuvo apklausta tuoj po įvykio, tačiau aplinkybė, kad ji pati, jau įvykio metu pažinusi M. N., apie tai iškart nepasakė ir savo motinai, o atpažinusi ir nuotraukoje, nepranešė tyrėjams, leidžia abejoti jos parodymų, duotų praėjus daugiau kaip devyneriems metams, patikimumu.

Parodymų atpažinti protokolai ir juose fiksuoti duomenys, aptariamoje byloje yra esminiai ir vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamas M. N. dalyvavimas inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, todėl apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje išsamiai juos analizavo.

BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

Apygardos teismas nuosprendyje pripažino, kad BPK pažeidimai padaryti atliekant parodymų pagal nuotraukas atpažinimo veiksmus bei tai, kad šie veiksmai buvo atlikti nesavalaikiai, kelia abejones jų metu gautų duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami, todėl apygardos teismas pagrįstai nukentėjusiosios L. G. ir liudytojų parodymus, gautus atpažinimo pagal nuotraukas metu nepripažino įrodymais, įrodančiais M. N. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Nesant kitų įrodymų, įrodančių M. N. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, teismas pagrįstai jį išteisino.

Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad M. N. dalyvavimas L. G. plėšime ir sunkiai sužalojant nukentėjusįjį R. G., įrodytas atpažinimo pagal nuotraukas metu, remiasi tik šiuo ikiteisminio tyrimo veiksmu fiksuotą M. N. atpažinimą, tačiau nevertina šio procesinio veiksmo atlikimo aplinkybių, t.y. duomenų gavimo tvarkos, kuri yra svarbi vertinant gautų duomenų patikimumą. Be pagrindo apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kuria pripažįstama, kad asmens atpažinimo pagal nuotrauką veiksmai su liudytojais E. E. ir G. B. atlikti nesavalaikiai. Iš bylos duomenų matyti, kad šiems liudytojams M. N. nuotrauka buvo pateikta atpažinimui po daugiau nei devynerių metų. Pagrįstai teismas akcentavo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidų darbą tiriant aptariamas nusikalstamas veikas, nes liudytojai E. J. ir R. G. patys pripažino, jog tiriant šią baudžiamąją bylą buvo aplaidumo, nesavalaikiai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, nebuvo apklausta įvykio vietoje buvusi liudytoja E. V. Teismas nustatytas aplinkybes vertino kaip aplinkybes, kurių buvimas apsunkino surinktų duomenų vertinimą, sukėlė abejones dėl gautų duomenų patikimumo. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyje nustatyta, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė.

Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad nuosprendyje teismo išvados prieštaringos ir neatitinka bylos aplinkybių. Taip teigdamas apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje pripažino, jog visi įrodymai byloje surinkti laikantis BPK reikalavimų ir patikrinti, tačiau vėliau konstatavo, kad parodymų atpažinimai atlikti galimai pažeidžiant BPK reikalavimus.

Nuosprendyje iš tiesų nurodyta, kad teismas įvertinęs visus surinktus įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus nustatė, kad įrodymai byloje surinkti laikantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Tačiau vėliau teismas padarydamas išvadą, jog teismui kyla abejonės, ar M. N. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ją motyvavo ir tarp motyvų, apart kito, nurodė, jog teismas abejoja asmens pagal nuotrauką atpažinimais, kurie galimai buvo padaryti pažeidžiant BPK reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra prieštaringa išvada anksčiau pateiktai, nes čia teismas pasisakė dėl konkretaus ikiteisminio tyrimo veiksmo - asmens atpažinimo pagal nuotrauką ir šio veiksmo metu gautų duomenų, kurių teismas nepripažino įrodymais, vertinimo.

Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad M. N. pagrįstai išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atmeta prokuroro prašymą panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir M. N. baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nukentėjusiosios L. G. atsikirtimuose į apeliacinį skundą pateikti prašymai nesvarstytini. Nukentėjusioji apeliacine tvarka M. N. išteisinamojo nuosprendžio neapskundė, o jos atsikirtimuose į apeliacinį skundą pareikšti prašymai laikytini tik asmenine nuomone dėl byloje nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros l. e. p. ONKT skyriaus vyriausio prokuroro apeliacinį skundą atmesti.