Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal J. C. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Kelių patrulių rinktinės (KPR) nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulis R. J. 2010 m. vasario 27 d. J. C. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 12 val. 41 min. Vilniuje, Jeruzalės - Santariškių g. vairavo automobilį „Honda Civic“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), neužsisegęs saugos diržo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 202 p. reikalavimus (b. l. 12). 2010 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. F529499 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 134 str. 2 d., padarymą atėmė J. C. teisę vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui (b. 1. 13).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog jo veiksmuose buvo nusižengimas, prašo pakeisti nutarimą, neskiriant administracinės nuobaudos arba paskiriant švelnesnę nuobaudą, ne didesnę kaip 50 Lt.

Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad 2010 m. vasario 27 d. jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl teisėtai vairavo ir už tai negali būti baudžiamas. Teigia, kad 2010 m. vasario 27 d. jo vairuojamą transporto priemonę sustabdžiusio pareigūno paaiškinimas, neva vairuodamas automobilį jis buvo neužsisegęs saugos diržo, nepagrįstas ir neteisingas. Paaiškinimas paremtas vienintele aplinkybe, kad pareigūnas matė blizgančią saugos diržo sagtį. Ši aplinkybė nėra teisinga dėl kelių priežasčių: pirma, automobiliui išvažiuojant iš žiedinės sankryžos antra juosta, lyjant lietui, pareigūnui stovint šalikelėje už 100 m nuo pro šalį judančio automobilio, net ir gero regėjimo žmogus negalėtų įžiūrėti to, ką neva matė pareigūnas; antra, automobilį sustabdęs pareigūnas aiškiai deklaravo, kad sustabdydamas automobilį siekė patikrinti pareiškėjo blaivumą, trečia, argumentas apie neužsegtą saugos diržą atsirado pareigūnui tik priėjus prie sustojusio automobilio ir patikrinus pateiktus dokumentus, kai pamatė, jog sustojusiame automobilyje buvo atsisegęs saugos diržą tam, kad iš užpakalinės kelnių kišenės, kur visada laiko dokumentus, galėtų paimti dokumentus (tai buvo paaiškinta pareigūnui); ketvirta, net ir nepaisant pirmųjų argumentų, pareigūno nurodyta aplinkybė apie blizgančią saugos diržo sagtį nėra galima dėl paprastos priežasties - net ir atsegto saugos diržo blizgančios sagties neįmanoma pamatyti, nes ji būtų vairuotojo kairėje, t. y. priešingoje pusėje nei buvo pareigūnas, žemiau automobilio prietaisų skydelio ir praktiškai visiškai vairuotojo pažastyje.

Nurodo, kad yra pensininkas, gaunantis 709,78 Lt dydžio senatvės pensiją. Paskirta nuobauda jam yra per didelė. Negalėdamas vairuoti mėnesį, vis tiek turės sumokėti 250 Lt mokestį už vienos dienos kursų išklausymą. Jam, turinčiam 33 metų vairavimo stažą, tokie kursai nėra reikalingi, o jų kaina yra per didelė. Be to, dar turi įsipareigojimų bankui, kuriam moka paskolą už savo butą. Žiemą yra didelės buto išlaikymo ir paskolos grąžinimo išlaidos.

Teismo posėdyje J. C. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal KET 202 p. nuostatas važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

ATPK 134 str. 1 d. nustatyta, kad naudojimosi saugos diržais taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 300 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui (ATPK 134 str. 2 d.).

Nagrinėjant ATP bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiškėjas kaltas, ar trauktinas administracinėn atsakomybėn. Taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą ATP protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

J. C. tvirtina, kad nutarimu yra nubaustas už tai, kas nėra draudžiama (automobilio vairavimą), todėl nutarimas iš esmės yra neteisingas. Tokia pareiškėjo pozicija, teismo vertinimu, yra nepagrįsta. Akivaizdu, kad J. C. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 str. 2 d. už tai, kad 2010 m. vasario 27 d. apie 12 val. 41 min. Vilniuje, Jeruzalės - Santariškių g. vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo ir už šį pažeidimą jam skirta administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Skundžiame nutarime nurodyta, kad J. C. baustinas pagal ATPK 134 str. 2 d., be to, buvo tiksliai nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, automobilis. Pagal šias aplinkybes J. C. turėjo numanyti, kad 2010 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. F529499 yra priimtas būtent 2010 m. vasario 27 d. ATP protokolo pagrindu. Nors policijos priimtas nutarimas ir turi kai kurių turinio trūkumų (ATPK 286 str.), tačiau vien tai, teismo nuomone, nesudaro pagrindo jį naikinti kaip neteisėtą.

J. C. skunde dėsto argumentus, kad ATPK 134 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo nepadarė, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis.

ATPK 256 str. 1-2 d. nurodyta, kad įrodymai ATP byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais.

Veika, apibrėžta ATPK 134 str. 2 d., gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis, inter alia, ir liudytojų parodymais.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad J. C. iš žiedinės sankryžos darė į dešinę posūkį ir važiavo neužsisegęs saugos diržo. Pravažiavo pro pat tarnybinį automobilį. J. C. saugos diržą buvo persimetęs per kairį petį.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad dirbo kartu su R. J., kuris sustabdė J. C. vairuotą automobilį.

R. J. padarytą pažeidimą užfiksavo vykdydamas tarnybines pareigas. Byloje nėra duomenų, kad šis pareigūnas iki pažeidimo fiksavimo dienos buvo konfliktavęs su pareiškėju ir siektų jį apkalbėti pažeidimo padarymu. Taigi, netikėti jo parodymais, teismo nuomone, nėra pagrindo. Juo labiau, kad pareigūno parodymai pakankamai išsamūs, detalizuoti, neprieštaringi, pilnai atitinka tas faktines aplinkybes, kurios nurodytos pažeidimo dieną rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 15). Pareigūnas patvirtino, kad matė, jog J. C. važiavo automobiliu neprisisegęs saugos diržo (buvo tik persimetęs jį per kairį petį; tarnybiniame pranešime taip pat buvo pažymėta, kad matėsi blizganti užsegimo geležtė), nes pareiškėjo vairuotas automobilis iš žiedinės sankryžos į Jeruzalės g. darė dešinį posūkį, o pareigūnas stovėjo kelkraštyje automobiliui „Honda Civic“ iš dešinės, t. y. pareigūnas turėjo realią galimybę pamatyti, ar saugos diržas buvo prisegtas ar ne. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu buvo blogas matomumas ar pan.

J. C. pateiktos fotonuotraukos jo pozicijos pagrįstumo taip pat nepatvirtina. Priešingai, iš šių fotonuotraukų matyti, kad J. C. automobilio stiklai nėra tamsinti, kas leido policijos pareigūnui pamatyti, kad pareiškėjas transporto priemonę vairuoja neprisegęs saugos diržo. Kadangi saugos diržo sagtis paprastai gali laisvai slankioti per diržą, fotonuotraukoje užfiksuota sagties padėtis šiuo atveju jokios juridinės reikšmės neturi.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo kaltė pažeidimo padaryme pilnai įrodyta pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, liudytojų parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. J. C. skunde ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai iš esmės vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės nuobaudos.

Spręstinas klausimas dėl J. C. skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų pastyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nebaudžiamumas, teisei priešingo elgesio nesmerkimas visuomet skatina naujus teisės pažeidimus, padeda formuotis stipresniems antivisuomeniniams pažeidėjo polinkiams ir įpročiams. Be to, pagal administracinės atsakomybės teisingumo principą neturi būti taikomos pernelyg švelnios administracinės nuobaudos, nedarančios teigiamo poveikio kaltiems, taip pat kitiems asmenims.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.).

Matyti, jog ATPK 134 str. 2 d. sankcija buvo suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parinktina tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Byloje nenustatyta jokių J. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.). Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos pakartotinumas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (2009 m. gegužės mėn. vairuojant su savimi neturėjo transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, draudimo poliso). Kaip rodo bylos medžiaga, J. C. KET pažeidžia ne pirmą kartą. Tai reiškia, kad ankstesnės skiriamos baudos prevencinės, auklėjamosios funkcijos tinkamai neatliko. Teismo nuomone, institucija, nagrinėjusi pažeidimo bylą, pagrįstai taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti viešąją tvarką, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pagrindo skirti kitą administracinę nuobaudą (iki 50 Lt baudą) nesudaro ir padaryto pažeidimo pobūdis, pareiškėjo materialinė padėtis ir kiti skunde nurodyti argumentai.

Teismo vertinimu, policijos priimtas nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Pažymėtina, kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdė nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 295 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

J. C. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. F529499, kuriuo J. C.i už pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 2 d. padarymą atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.