- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- N-444-1269-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00402-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties J. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 3 d. nutarimu pripažino J. C. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui. Nuobauda skirta už tai, kad J. C. 2010 m. vasario 27 d., apie 12.41 val., Vilniuje, Jeruzalės - Santariškių g. vairavo automobilį Honda Civic, neužsisegęs saugos diržo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
J. C. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog jo veiksmuose buvo nusižengimas, prašė pakeisti nutarimą, neskiriant administracinės nuobaudos arba paskiriant švelnesnę nuobaudą, ne didesnę kaip 50 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir jo skundą tenkinti – Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jei teismas nuspręstų, jog jo veiksmuose buvo nusižengimas, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, neskiriant nuobaudos arba paskiriant švelnesnę. Taip pat nurodo, jog dėl bylinėjimosi patyrė išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Apeliantas teigia, kad Institucijos nutarimu jis nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, tačiau tokia veika nėra draudžiama. Pareigūno motyvas, jog jis matė blizgančią saugos diržo sagtį, neatitinka tikrovės, kadangi automobiliui važiuojant iš žiedo antra juosta, lyjant lietui, o pareigūnui stovint šalikelėje už 100 metrų, to pamatyti neįmanoma. Apelianto teigimu, automobilį sustabdęs pareigūnas aiškiai deklaravo, kad sustabdydamas automobilį siekė patikrinti pareiškėjo blaivumą. Argumentas apie neužsegtą saugos diržą atsirado pareigūnui tik priėjus prie sustojusio automobilio ir patikrinus pateiktus dokumentus, kai pamatė, jog sustojusiame automobilyje asmuo buvo atsisegęs saugos diržą tam, kad iš užpakalinės kelnių kišenės, kur visada laiko dokumentus, galėtų paimti dokumentus (tai buvo paaiškinta pareigūnui). Be to, pareigūno nurodyta aplinkybė apie blizgančią saugos diržo sagtį nėra galima ir dėl to, kad atsegto saugos diržo blizgančios sagtis būtų vairuotojo kairėje, t. y. priešingoje pusėje nei buvo pareigūnas, žemiau automobilio prietaisų skydelio ir praktiškai visiškai vairuotojo pažastyje. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnų teiginius, jog buvo geros oro sąlygos, paneigia hidrometeorologijos tarnybos pažyma. Papildomai paaiškina, kad pensininkas, gaunantis 709,78 Lt dydžio senatvės pensiją. Paskirta nuobauda jam yra per didelė. Negalėdamas vairuoti mėnesį, vis tiek turės sumokėti 250 Lt mokestį už vienos dienos kursų išklausymą. Jam, turinčiam 33 metų vairavimo stažą, tokie kursai nėra reikalingi, o jų kaina yra per didelė. Be to, dar turi įsipareigojimų bankui, kuriam moka paskolą už savo butą. Žiemą yra didelės buto išlaikymo ir paskolos grąžinimo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. C. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 134 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, prieš tai būdamas baustas už analogišką veiką.
Apibūdinant veiką Institucijos nutarime nurodyta, jog asmuo „vairavo automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Per metus turėjo tokios pačios rūšies teisės pažeidimą“ (b. l. 3). Toks veikos apibūdinimas nėra aiškus, tačiau įvertinus tai, kad veika nutarime kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 2 dalį, be to, administracinio teisės pažeidimo protokole, kurio nuorašas įteiktas atsakomybėn traukiamam asmeniui, yra aiškiai nurodyta, jog asmuo vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo (b. l. 4), spręstina, kad toks netikslumas Institucijos nutarime nesukliudė asmeniui suvokti, kuo yra kaltinamas, todėl tai laikytina techninio pobūdžio trūkumu, nedarančiu įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumui.
Apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pareigūnas R. J. tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 15), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 29) nuosekliai teigė aiškiai matęs, jog vairuotojo diržas nebuvo prisegtas, o tik permestas per petį, matėsi diržo sagtis. Pareigūnas nėra susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nesiekia jam pakenkti. Jokių pareigūno suinteresuotumo aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Todėl apygardos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi jo paaiškinimais. Byloje pateiktos apelianto darytos nuotraukos nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, kadangi jos neatspindi situacijos, buvusios pareigūnų stabdymo metu, nuotraukos darytos jau po pažeidimo nustatymo (tą pripažino ir pats pareiškėjas), todėl jos laikytinos neinformatyviomis. Tai, kad pareigūnams stabdant pareiškėjo automobilį lijo ir buvo rūkana (b. l. 44), nepaneigia fakto, jog pareigūnas matė neprisegtą diržą. Oro sąlygos nebuvo tokios, jog matomumas būtų buvęs neįmanomas.
Apelianto prašymas skirti švelnesnę nuobaudą taip pat netenkintinas. Už ATPK 134 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta nuobauda – bauda nuo 200 iki 300 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. C. pagrįstai skirta griežtesnė iš alternatyvių nuobaudų. Byloje nustatyta sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas ir Institucija nepagrįstai nenustatė J. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Kita vertus, atsižvelgiant į asmens elgesį pažeidimo padarymo metu (kaltę neigė, rėkė ant pareigūno), jo asmenybę (anksčiau ne kartą baustas piniginėmis baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 16-18), padarė naują pažeidimą, kas rodo, jog anksčiau skirtos baudos nuobaudų tikslų nepasiekė), darytina išvada, kad net nustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo keisti skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą alternatyvia nuobaudos rūšimi.
Apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo (ATPK 279 str.).
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priimta nutartis ir Institucijos nutarimas paliktini nepakeisti, o J. C. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį J. C. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.