Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, jog pati nukentėjusioji automobilyje elgėsi keistai: atsisakė skaičiuoti pinigus, juos perskaičiavus, pinigų neėmė, tik reikalavo surašyti banknotų numerius ant jos atsinešto balto lapo, po to lapą su numeriais pasiėmė, tačiau atsisakė imti voką su pinigais į rankas, o liepė jį įdėti jai į atsegtą rankinę. Teismo išvados, kad, manipuliuodamas vokais, apeliantas perdavė J. J. vietoje pinigų voką su popieriaus skiautėmis, nepagrįstos, kadangi tokioje situacijoje vokų sukeitimas yra neįmanomas. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog J. J. turėjo galimybę ir anksčiau paimti voką su pinigais ir įsitikinti, kas yra voko viduje. Teigia, kad striukė, kurią jis vilkėjo įvykio metu, yra be vidinių kišenių, todėl nukentėjusiosios teiginys, jog rankoje laikytą voką galėjo įsidėti į vidinę striukės kišenę, neatitinka tikrovės. Šių įrodymų teismas nepagrįstai nevertino.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad įvykio metu jo automobilio stiklai buvo tamsinti, kadangi automobilio langus jis užtamsino tik 2011 metų gegužės mėnesį. Taigi, yra paneigta aplinkybė, jog jo motina T. S., kuri įvykio metu buvo prie automobilio, negalėjo matyti skaičiuojamų pinigų. Nurodo, kad šios liudytojos buvimas šalia automobilio nėra paneigtas ir nukentėjusiosios parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis V. S. ir jo gynėjas - skundą patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojo proceso paskirtis yra - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas, padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo įrodymus, tačiau, priimdamas nuosprendį, netinkamai byloje esančius įrodymus įvertino, ir tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl V. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendis dėl V. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažintinas nepagrįstu ir naikintinas bei priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės grindė nukentėjusiosios J. J. (buvusios S) parodymais, taip pat liudytojais apklaustų J. J. motinos J. J., sesers O. J., tėvo V. J. parodymais apie jiems iš dukters ir sesers J. J. žinomas pinigų sumos pagal vekselį perdavimo aplinkybes, nuteistojo V. S. ir nukentėjusiosios J. J. (buvusios S) akistata, kurios metu kiekvienas iš jų patvirtino savo parodymus, bei liudytojų V. S.-M., A. Č., B. B., M. Š., A. B. parodymais apie kitas, pirmos instancijos teismo manymu, netiesiogiai patvirtinančias nuteistojo kaltę aplinkybes. Pirmos instancijos teismas taip pat nuteistojo V. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais laikė specialisto išvadas, tiriant popieriaus skiautes, ant jų išryškėjusius pirštų pėdsakus, biologinės kilmės pėdsakus, eksperimentų, susijusių su popieriaus skiaučių ir atitinkamo pinigų kupiūrų skaičiaus storio ir svorio palyginimais, laiku, per kurį galima minėtas popieriaus skiautes iškirpti, o taip pat VAD prie LR VRM specialisto išvada, atlikus nukentėjusiosios J. J. (buvusios S) psichofiziologinį tyrimą poligrafu, taip pat duomenis, kad atitinkamą tyrimą atlikti atsisakė nuteistasis V. S. ir jo motina T. S..

Iš nukentėjusiosios J. J. (buvusios S) pareiškimo policijos įstaigai ir parodymų teisme matyti, kad 2010-11-28 apie 13.30 val. V. S. automobilyje ,,Audi A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) jai padavė voką su laikraščio iškarpomis, neva sugrąžindamas 10000 Lt skolą. V. S. atvažiavo atiduoti pinigų pagal vekselį kartu su savo motina. J. J. (buvusi S) siūlė važiuoti į banką ir pervesti jai pinigus, tačiau V. S. nesutiko, sakė, kad neturi laiko ir kad nenori deklaruoti pinigų. Kai nesusitarė, ji ėjo namo, bet V. S. ją pavijo ir liepė lipti į automobilį. Tada ji paprašė, kad automobilyje buvusi jo motina išliptų iš automobilio. Įlipusi į mašiną, ji parodė V. S. vekselį, todėl jis žinojo, kad jį turi su savimi. V. S. siūlė jai pirma atiduoti vekselį, o tada jis atiduos pinigus, nedavė jai į rankas voko su pinigais, nors ji to prašė. Tada J. J. (buvusi S) sugalvojo surašyti ant lapo pinigų kupiūrų numerius, bet nebuvo popieriaus, todėl nubėgo namo jo paimti. Prieš jai išeinant atsinešti popieriaus lapo, V. S. pinigų neskaičiavo. Jis didelį, perlenktą ir gumyte surištą voką ištraukė iš vidinės odinės striukės kišenės, pats rašė numerius ir skaičiavo banknotų skaičių, o ne kupiūrų vertę. Pinigus laikė rankose ir skaičiuodamas dėjo į kitą krūvą, sau ant kelių. Kai suskaičiavo, ji buvo tikra, kad buvo 10000 Lt. Po to jis surašė kupiūrų numerius, bet tų, kurių numerius surašė, atskirai nedėjo, o vėl į tą pačią krūvą. Jam rašant, ji nekontroliavo, ar numeriai teisingi, taip pat negali pasakyti, ar visas kupiūras surašė. Taip pat ji netikrino pinigų banknotų vienetų, sudėtų į voką, ir kiek jis jų surašė ant lapo, nes V. S. jai nedavė nei pinigų skaičiuoti, nei jų pažiūrėti, sakydamas, kad, kol neatgaus vekselio, neduos jai pinigų į rankas. Surašius pinigų numerius, ji pasirašė ant vekselio, o V. S. tuo metu sudėjo pinigus į voką, uždėjo ant jo gumytę ir voką įsidėjo į odinės striukės kišenę. Tik jai pasirašius vekselyje, V. S. ištraukė voką iš kišenės ir, gavęs iš jos vekselį, įdėjo voką jai į rankinę. Išlipusi iš automobilio, ji iš karto nuėjo į namus, kurie buvo apie 30 m nuo automobilio. Namuose ji iš karto nuėjo pas motiną, jausdama, kad kažkas ne taip, po maždaug 10 minučių nuo voko gavimo motinos akivaizdoje jį atidarė ir pamatė ne pinigus, o laikraščio skiautes. Namuose buvusi sesuo iš karto iškvietė policiją. Pinigų perdavimo metu V. S. vilkėjo odinę striukę, o akistatos metu ir teismui pateiktose nuotraukose jis vilkėjo kitą odinę striukę.

Iš liudytoja teisme apklaustos nukentėjusiosios motinos J. J. parodymų matyti, kad ji žinojo, jog maždaug prieš metus dukra J. J. (buvusi S) nuėjo susitikti su buvusiu vyru, kuris jai paskambinęs pasakė, kad atvežė pinigus pagal vekselį. Dukra sakė prašysianti važiuoti padėti pinigų į banką. Po to buvo grįžusi ir paėmė lapą užsirašyti pinigų numeriams, nes buvusiu vyru nepasitikėjo. Dukra jai sakė, kad automobilyje V. S. iš švarko vidinės kišenės ištraukė voką, kuriame buvo pinigai, ir, dukrai matant, surašė jų numerius ant lapelio, po ko pinigus vėl sudėjo atgal į voką ir, kol dukra rašėsi ant vekselio, kad pinigai jai grąžinti, tą voką įsidėjo atgal į tą pačią kišenę, o kai dukra surašė pakvitavimą, ištraukė iš tos pačios kišenės voką ir atidavė jai. Dukra grįžusi iš karto ją pasikvietė ir, jai matant, atidarė voką, kuriame vietoj pinigų buvo laikraščio skiautės. Pamačiusi, kad ją apgavo, dukra labai susinervavo ir puolė į isteriją, o kita dukra iš karto iškvietė policiją. Ji nematė, kas vyko lauke, bet pastebėjo ten vaikštančią V. S. motiną.

Iš liudytoja teisme apklaustos nukentėjusiosios sesers O. J. parodymų matyti, kad jai paskambino V. S. ir prašė pasakyti sesei, kad ši išeitų laukan, nes jis nori jai atiduoti pinigus. Jai pakvietus užeiti į namus, jis atsisakė. Po to jie susiskambino ir sesuo išėjo. Ji buvo grįžusi namo pasiimti popieriaus lapo, vėl išėjo, o kai vėl sugrįžo, liudytoja išgirdo triukšmą ir sesers isteriką. Ji, nuėjusi į virtuvę, ant stalo pamatė voką, kurį atsinešė sesuo, su jame sudėtomis laikraščio iškarpomis. Tai matė ir atėjusi jų motina. Ji iš karto pranešė policijai. O. J. iš sesers žinojo, kad notaras jos prašymu išsiuntė V. S. raginimą susimokėti, tačiau jis notarui pasakė, kad vekselis suklastotas. Sesuo po to jai pasakojo, kad automobilyje kartu su buvusiu vyru buvo atvažiavusi ir jo motina, kuri, jai pareikalavus, išlipo ir vaikščiojo netoliese. V. S. iš švarko kišenės ištraukė voką, jai matant, pats suskaičiavo pinigus, bet jai į rankas neatidavė, nurodė jai pasirašyti ant vekselio. Kol sesuo rašė, jis voką su pinigais įsidėjo atgal į kišenę, o kai ši padavė vekselį, vėl ištraukė iš kišenės voką ir įdėjo jai į rankinuką.

Iš liudytoju teisme apklausto nukentėjusiosios tėvo V. J. parodymų matyti, kad įvykio dieną jo nebuvo namie, jis buvo miške, apie 14 val. jam paskambino V. S., tačiau jis negalėjo atsiliepti, o apie 16 val. jam paskambino žmona. Kai jis grįžo, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Tyrėjas jam parodė voką su laikraščio iškarpomis ir jis suprato, kad tą voką dukra gavo iš V. S.. V. S. pagal vekselius buvo skolingas jo žmonai ir dukrai. Vieną skolą – žmonai grąžino, o dėl dukters - prašė palaukti iki kovo mėnesio. Atidėti mokėjimą pagal vieną vekselį prašė ne pats V. S., o jo motina, nurodžiusi, kad neturi pinigų. Nepamena, ar su jais atsiskaitė iki byloje nagrinėjamo įvykio, ar po. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų V. J. parodymų (t.1 b.l.104-105) matyti, kad jis 2010-11-28 buvo miške ir jam į mobilų telefoną skambino V. S., tačiau jis neatsiliepė. Po to, po 14 valandos jam paskambino žmona ir pasakė važiuoti namo, nes namuose nemalonumai. Jam parvažiavus namo, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Dukra J. J. (buvusi S) jam pasakojo, kad V. S. atvežė jai pagal vekselį atiduoti pinigus, voką su pinigais išėmė iš savo švarko kišenės, surašė pinigų numerius, suskaičiavo ir vėl įsidėjo į kišenę, kol dukra pasirašinėjo ant vekselio. Tik po to vėl išėmęs jai padavė. Dukra, parėjusi į namus, pamatė, kad voke ne pinigai, o laikraščio iškarpos. Kai jis parvyko namo, vokas su laikraščio iškarpomis jau buvo supakuotas.

Iš liudytoja teisme apklaustos nuteistojo V. S. motinos T. S. parodymų matyti, kad ji važiavo kartu su sūnumi V. S. atiduoti jo buvusiai žmonai pinigų. Prieš tai ji su sūnumi susitiko N. V., kur ji perdavė jam voką su pinigais. Sūnui su buvusia žmona kalbantis automobilyje, ji stovėjo prie mašinos vairuotojo pusės ir matė, kaip jie skaičiuoja pinigus. Sūnus ėmė pinigus iš voko, kurį laikė rankose ir skaičiuodamas dėjo ant kelių. Po to vėl sudėjo visus pinigus atgal į voką. Jelena nuėjo namo ir po 10 min. grįžo su popieriaus lapais. Sūnus vėl išėmė pinigus iš voko, dėliojo juos ant kelių ir kažką rašė ant kelių gulinčiame lape. Matė, kaip sūnus įdėjo voką į J. rankinę ir po to pastaroji atidavė sūnui vekselį. S. J. ir jos tėvams buvo skolingas 35000 Lt pagal tris vekselius. J.turėjo sumokėti pinigus iki lapkričio 14 d. bet vėlavo, o kitus du vekselius tėvams apmokėjo laiku 2010 ir 2011 m. Pas notarą sūnus pasakė, kad vekselis netikras, nes norėjo laimėti laiko jam apmokėti. Ir ji, ir sūnus žinojo, kad jis pats pasirašė vekselį ir jis geras, tačiau neužteko pinigų pagal jį sumokėti, todėl pasakė notarei, kad sūnaus parašas netikras. Notarė liepė parašyti prašymą ir sūnus rašė, o ji stovėjo šalia. 2011-11-22 jie buvo pas notarę ir pranešė, kad vekselis netikras, o 2011-11-28 vyko pas Jeleną atiduoti pinigų. Vėliau notarei nepranešė, kad buvo melagingai pranešę, jog vekselis suklastotas.

Iš liudytoju teisme apklausto V. S. tėvo M. S. parodymų matyti, kad, kai sūnus V. S. skyrėsi su žmona, jis buvo jos tėvams ir jai skolingas 35000 Lt. Kadangi jie turėjo pinigų, padėjo sūnui grąžinti skolas. Atėjus terminui gražinti, žmona paėmė pinigus ir vyko grąžinti.

Iš liudytoju teisme apklausto V. S. brolio A. S. parodymų matyti, kad jis žinojo, kad brolis turėjo grąžinti pinigus už namo remontą ir kad jis juos grąžino, o policijos pareigūnai pasakė, kad brolis atidavė ne pinigus.

Iš liudytojo A. Č. parodymų teisme matyti, kad jis matė V. S. automobilį, stovint netoli J.namo, ir prie jo V. S. motiną T. S..

Iš liudytoja teisme apklaustos notarės V. S.-M. parodymų matyti, kad ji pagal nukentėjusiosios J. J. prašymą išsiuntė raginimą susimokėti pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio laiku neapmokėjo V. S.. Vekselis buvo pasirašytas 2010-09-03, o įvykdytas turėjo būti iki 2010-11-14. 2010-11-24 į notarų biurą atvyko V. S. su motina ir pasakė, kad vekselyje jo parašas yra suklastotas, jis dėl to kreipsis į teisėsaugos institucijas Ji V. S. pasiūlė surašyti prašymą dėl vykdomojo rašto neišrašymo. Kadangi V. S. tokį prašymą pateikė, ji neišdavė vykdomojo rašto išieškoti iš jo skolą pagal vekselį, nes manė, kad vyksta tyrimas dėl parašo suklastojimo, o kol jis vyksta, vykdomasis raštas neišduodamas.

Iš liudytoju teisme apklausto policijos pareigūno A. B. parodymų matyti, kad jis, kaip tyrėjas, atliko tyrimo veiksmus, aiškinantis moters pranešimą policijai dėl atsiskaitymo metu jai įduotų ne pinigų, o žurnalo iškarpų. Jis dalyvavo, atliekant teismo sankcionuotas kratas V. S. automobilyje ir namuose. Jų metu nei pinigai, nei laikraščių „Ekspress nedelia“ iškarpos nebuvo rasti. Jis pastebėjo, kad V. S. automobilis buvo su užtamsintais langais.

Iš liudytoja teisme apklaustos V. S. brolio A. S. žmonos V. S. parodymų matyti, kad ji girdėjo apie jos vyro brolio buvusios žmonos kaltinimus V. S. sukčiavimu. Ji vyro tėvams pinigų neskolino, ar jiems skolino pinigų jos vyras, ji nežino, nes jie su vyru turi atskiras sąskaitas. Jos ir vyro šeima perka ir prenumeruoja laikraštį ,,Ekspress nedelia“ bei „Valstiečių laikraštį“, kurį skaito ir vyro tėvai.

Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad pranešėja J. J. nurodė, kad pas ją atvyko buvęs sutuoktinis V. S., išpirko iš jos vekselį 10000 Lt sumai, sumokėjo netikrais pinigais, pasak pranešėjos iškarpyti popieriaus lapai, informacija gauta telefonu 2010-11-28 14.44 val. (t.1 b.l. 43); policijos pareigūnai pagal pranešimą atvyko 15.28 val.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų - foto nuotraukų matyti, kad Vilniaus r., Šatrininkų sen., Grigaičių k., teritorija Mechanizatorių gatvėje, šalikelėje sniege užfiksuoti matomi automobilio padangų pėdsakai bei nufotografuotas nukentėjusiajai pateiktas vokas, perrištas guma, kuriame sudėtos laikraščio iškarpos (t.1 b.l. 47-52);

Iš daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolų, kratos protokolų ir jų priedų - nuotraukų matyti, kad apžiūrėti J. J. pateiktas vokas su laikraščių skiautėmis, lapas su pinigų kupiūrų numeriais ir paprastojo vekselio, pagal kurį V. S. įsipareigojo iki 2010-11-14 sumokėti E. S. 10000 Lt, kopija (1 t. b. l. 60-62); M. S. pateikė 42 vnt. 100 Lt nominalo banknotus, buvusius jo namuose, taip pat kratos M. S. namuose metu buvo rasti 430 Lt - 1 vnt. 10 Lt nominalo banknotas, 1 vnt. 20 Lt nominalo banknotas, 2 vnt. 100 Lt nominalo banknotų, 1 vnt. 200 Lt nominalo banknotas, kurie jam grąžinti (t.1 b.l. 121, 126-127, 130); kratos M. S. namuose metu rastas ir paimtas žurnalo ,,E. N.“ Nr. 48 egzempliorius (t.2 b.l. 95-98); apžiūrėtas V. S. pateiktas automobilis ,,Audi A6“ v.n. (duomenys neskelbtini) tamsintais langais ir vairuotojo pažymėjimas (t.2 b.l. 99-105); V. S. pateikė kopijas dviejų vekselių 2010-08-19 dienos, pagal kurį jis buvo skolingas J. J. 10000 Lt, ant jo kitoje pusėje padarytas jos įrašas, kad dėl skolos pretenzijų neturinti, bei 2010-09-03 dienos, pagal kurį jis buvo skolingas E. S. 10000 Lt, ant jo kitoje pusėje padarytas jos įrašas, kad ji iš V. S. 2010-11-28 gavo 10000 Lt (t.3 b.l. 7-9).

Iš VAD prie LR VRM 2011-08-17 specialisto išvados matyti, kad galima manyti arba daryti prielaidą, jog J. J. pagal psichofiziologinio tyrimo, panaudojant poligrafą, užduotus klausimus ir pateiktus galimus atsakymus buvo atvira, nes nebuvo užfiksuotos išskirtinės J. J. psichofiziologinės reakcijos; atliekant psichofiziologinį tyrimą poligrafu, dalyvavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Kriminalinės policijos valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. (t.1 b.l. 93-97);

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011-09-01 specialisto išvados Nr. 140-(4987)-IS1-5008 matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant tirti pateikto voko, paimto 2010-11-28 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint Mechanizatorių g. 2, Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., yra paliktas V. S. dešinės rankos nykščiu (t.2 b.l. 14-16).

Iš daiktų pateikimo protokolo, 2011-10-06 Lietuvos banko Kasų departamente atlikto tyrimo eksperimento protokolo su priedais - nuotraukų matyti, kad, palyginus 66 vnt. litų banknotų (18 vnt. 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. 100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. 500 Lt kupiūrų) ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių laikraščių „Ekspress nedelia“ 134 vnt. skiaučių, paimtų 2010-11-28 įvykio vietos apžiūros metu, Mechanizatorių g. 2, Grigaičių k., Vilniaus r., nustatyta, jog

1) lygiai viena ant kitos sudėtų skiaučių ir lygiai vienas ant kito sudėtų 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų) aukščiai beveik vienodi ir tik pasitelkus specialią techniką (skaitmeninį slankmatį) galima nustatyti minėtų aukščių - kelių milimetrų skirtumą;

2) lygiai viena ant kitos sudėtų skiaučių ir lygiai vienas ant kito sudėtų 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų), įdėtų į vienodo dydžio vokus, aukščiai beveik vienodi ir tik pasitelkus specialią techniką (skaitmeninį slankmatį) galima nustatyti minėtų aukščių - kelių milimetrų skirtumą.

3) lygiai viena ant kitos sudėtų skiaučių ir lygiai vienas ant kito sudėtų 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų) svoriai beveik vienodi ir tik pasitelkus specialią techniką (skaitmenines svarstykles AND GX-400) galima nustatyti minėtų svorių - kelių gramų skirtumą.

4) lygiai viena ant kitos sudėtų skiaučių ir lygiai vienas ant kito sudėtų 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų), įdėtų į vienodo dydžio vokus, svoriai beveik vienodi ir tik pasitelkus specialią techniką (skaitmenines svarstykles AND GX-400) galima nustatyti minėtų svorių - kelių gramų skirtumą (t.2 b.l. 22-31).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011-12-28 specialisto išvados ir 2012-02-07 eksperimento protokolo matyti, kad tirti pateiktos 133 laikraštinio popieriaus skiautės buvo sukarpytos į 15 skiaučių grupių plokštelių: 1 pluoštelis susideda iš 26 vienu metu kirptų skiaučių; 1 pluoštelis susideda iš 19 vienu metu kirptų skiaučių; 2 pluošteliai susideda iš 13 vienu metu kirptų skiaučių; 1 pluoštelis susideda iš 9 vienu metu kirptų skiaučių; 6 pluošteliai susideda iš 7 vienu metu kirptų skiaučių; 1 pluoštelis susideda iš 4 vienu metu kirptų skiaučių; 1 pluoštelis susideda iš 3 vienu metu kirptų skiaučių; 2 pluošteliai susideda iš 2 vienu metu kirptų skiaučių. Tirti pateiktos 133 laikraštinio popieriaus skiautės galėjo būti kerpamos mažomis (manikiūro) žirklėmis (t. 2 b. l. 34-36). Eksperimento dalyviams pateikus manikiūro žirkles, po vieną 100 Lt nominalo banknotą, pieštukus, liniuotes ir laikraščių „Ekspress nedelia“ egzempliorius, jie, naudodamiesi šiomis priemonėmis, iš laikraščio „Ekspress nedelia“ iškirpo 100 Lt nominalo banknoto dydžio popierines skiautes sekančiomis grupėmis: 26,19,13,13,9,7,7,7,7,7,7,4,3,2,2 per 18,10 minutes, 26,46 minutes, 24,29 minutes, 28,35 minutes (t.2 b.l. 37-39);

Iš J. S. 2010-11-22 pareiškimų Vilniaus miesto 1 notaro biurui matyti, kad J. J. (buvusi S) kreipėsi pas notarą su prašymu persiųsti V. S. priminimą dėl nesumokėjimo jai 10000 Lt nustatytu terminu (iki 2010-11-14) pagal 2010-09-03 vekselį bei perspėjimą, kad, nesumokėjus per 3 dienas šios sumos, bus kreipiamasi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo (t.2 b.l.73-74).

Iš V. S. 2010-11-24 prašymo pirmam notarų biurui nuorašo matyti, kad jis notarės prašo neišduoti vykdomojo įrašo pagal J. S. pateiktą paprastąjį vekselį, nurodydamas, jog jo parašas vekselyje yra suklastotas ir jis kreipsis į atitinkamas institucijas (t.2 b.l.76).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūno A. B. 2011-05-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-12-07 atliktos kratos V. S. automobilyje ,,Audi A6“, v.n. (duomenys neskelbtini), metu nustatė, jog šio automobilio langai, išskyrus priekinį, yra užtamsinti (t.2 b.l.85).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnės I. Z. 2011-06-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-05-13 atlikus V. S. automobilio ,,Audi A6“ v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, buvo nustatyta, jog šio automobilio langai, išskyrus priekinį, yra užtamsinti, o V. S. nurodė, kad jis užtamsino juos tik 2011 metų gegužės mėnesio pradžioje (t.2 b.l.86);

Iš nuteistojo V. S. ir nukentėjusiosios J. J. (buvusios S) akistatos protokolo matyti, kad šie asmenys patvirtino savo duotus parodymus: V. S. - kad, surašęs numerius ir pinigus įdėjęs į voką, jo atgal į kišenę neįsidėjo, o nukentėjusioji- kad voką jis vėl įsidėjo į vidinę striukės kišenę, o po to, ištraukęs iš kišenės, padėjo jai į rankinuką, prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų pašalinti nepavyko (t.3 b.l.26-29).

Taip pat pirmos instancijos teismas nuteistojo V. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais laikė nuteistojo V. S. ir jo motinos T. S. pareiškimus, kad jie nesutinka, jog jiems būtų atliktas psichofiziologinis tyrimas poligrafu (t.3 b.l. 30, 31, 54, t.1 b.l. 156).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertino nuteistojo V. S. teisme duotus parodymus, kad jis iš viso pagal tris vekselius buvo skolingas 10000 Lt buvusiai sutuoktinei kaip moralinę žalą už ištuoką ir 10000 Lt bei 15000 Lt jos motinai už namo statybai panaudotus pinigus. Jos motinai pagal vieną vekselį 10000 Lt skolą gražino 2010-09-03, o 15000 gražino tik po to, kai atsiskaitė su nukentėjusiąja. J iki sutarto laiko pinigų neatidavė, todėl ji kreipėsi į notarą, o pastarasis jam pranešė, kad, negražinus pinigų, perduos išieškojimui antstoliui. Neturėdamas išeities ir norėdamas laimėti laiko pinigams surinkti, jis nuvyko pas notarę ir jos patariamas parašė pareiškimą, kad vekselis netikras, kas neatitinka tikrovės. Įvykio dieną jis, prieš važiuodamas į susitikimą, skambino nukentėjusiosios seseriai, kuri siūlė užeiti į namus, bet jis nesutiko, todėl susitarė, kad J. J. išeis į lauką prie jo mašinos. Nors nuketėjusioji siūlė važiuoti į banką, jis nesutiko, nes neturėjo laiko, buvo šventinė diena ir nenorėjo važiuoti į banką, nes pervedant pinigus oficialiai, jam, kaip pareigūnui, juos reikėtų deklaruoti. Jam važiuojant atiduoti pinigų, kartu važiavo ir jo motina T. S., kuri turėjo duoti pinigus. Mama jam pinigus perdavė voke, perrištame gumyte. Privažiavus sutartą vietą, J. J. jau laukė lauke. Priėjusi pasakė, kad, kol jo motina iš automobilio neišlips, ji į jį nesisės. Tada motina išlipo iš automobilio, bet buvo ir vaikščiojo šalia jo 1,5 - 2 m atstumu. J. J. įsėdus, jis paėmė atviroje daiktadėžėje gulėjusį voką ir išėmė jame buvusius pinigus. Jis visus pinigus laikė saujoje ir jos prašymu suskaičiavo. Perskaičiavęs pinigus, juos padėjo atgal į voką sau ant kelių. Skaičiuodamas sakė kupiūrų vertę, o ne jų kiekį. Pačiai nukentėjusiajai skaičiuoti nedavė, nes ji prašė, kad skaičiuotų jis pats. Tada nukentėjusioji nuėjo namo paimti vekselio ir popieriaus lapo, nes norėjo, kad būtų surašyti jai perduodamų pinigų kupiūrų numeriai. Jai išėjus, pinigai liko pas jį. Kai ji grįžo, jis antrą kartą išėmė pinigus ir, laikydamas juos rankoje, ant jos atnešto lapo surašė kupiūrų numerius. Užrašęs numerį, kupiūras dėjo į atskirą krūvą sau ant kelių kairėje pusėje, o rašė dešine ranka. Užrašęs visų kupiūrų numerius, lapą su jais padavė buvusiai žmonai, pinigus įdėjo į voką ir, laikydamas rankoje, pasidėjo sau ant kelių. Buvusi žmona paėmė lapą su pinigų numeriais ir parašė įrašą vekselyje. Tada ji padavė jam vekselį, o jis davė jai voką su pinigais, bet buvusi žmona jo neėmė ir paprašė įdėti į atidarytą rankinę, ką jis ir padarė. Tada ji išlipo iš mašinos ir nuėjo namo. Būdama automobilyje, ji pati netikrino pinigų kupiūrų numerių ir neskaičiavo nei pinigų kupiūrų kiekio, nei jų vertės. Dalį (apie 2000 Lt) nukentėjusiajai atiduodamų pinigų buvo sutaupęs pats, o kitus davė tėvai ir brolis, pinigus laikė pas tėvus, nes jis gyvena vienas. Jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė tikrintis poligrafu, nes šiuo įrenginiu nepasitiki, taip pat mano, kad poligrafo parodymai gali būti netikslūs dėl jo sveikatos problemų.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus ir pripažino, kad V. S. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o byloje esanti kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina jį padarius šį nusikaltimą. Šią išvadą pirmos instancijos teismas argumentavo tuo, kad nuteistasis V. S., žinodamas apie savo pasirašytą paprastąjį vekselį ir jam kylančią pareigą nustatytu terminu sumokėti J. J. 10000 Lt, kreipėsi į notarų biurą ir pareiškė, kad jo parašas vekselyje suklastotas; 2010-11-28 apie 14.30 val. susitikęs su nukentėjusiąja, jai perdavė voką, kuriame nukentėjusioji namuose rado ne pinigus, o laikraščio iškarpas.

Nors pirmos instancijos teismas pripažino, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl jų abiejų veiksmų automobilyje yra prieštaringi, jis pasirėmė nukentėjusiosios parodymais, kaip patvirtintais jos tėvo, motinos ir sesers apie iš jos pačios girdėtas aplinkybes, o nuteistojo parodymus atmetė, laikydamas juos gynybine pozicija, taip pat atmetė juos iš dalies patvirtinančius motinos T. S. parodymus, nes ji yra artima nuteistojo giminaitė ir suinteresuota bylos baigtimi, kaip paneigtus liudytojo A. B. parodymais ir jo bei policijos pareigūnės I. Z. tarnybiniais pranešimais nustatyta aplinkybe, jog įvykio metu nuteistojo automobilio langai buvo užtamsinti ir T. S., stovėdama prie automobilio, negalėjo matyti, kas vyksta viduje.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų patikimumą, taip pat akcentavo, kad nukentėjusioji buvo patikrinta, atliekant psichofiziologinį tyrimą poligrafu, tuo tarpu nuteistasis V. S. ir liudytoja jo motina T. S. galimybe patvirtinti savo atsakymų į užduotus klausimus atvirumą, atliekant psichofiziologinį tyrimą poligrafu, nepasinaudojo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis tyčia sukūrė nukentėjusiąją klaidinančias aplinkybes, pranešdamas notarei apie jo parašo suklastojimą vekselyje, taip pat nukentėjusiosios prašymu neįtikinamai atsisakydamas pinigus pervesti į nukentėjusiosios sąskaitą, tuo tarpu nukentėjusioji ėmėsi visų, jos manymu, toje situacijoje būtinų priemonių, kad pinigai jai būtų saugiai gražinti, gavusi voką ir pastebėjusi apgaulę dėl jo turinio, labai greitu laiku pranešė policijai, per tokį trumpą laiką nebūtų galėjusi paruošti atitinkamų laikraščio iškarpų, taip pat J. J. (buvusios S) giminaičiai paliudijo, kad, pamačius apgaulę, jai prasidėjo isterija.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai kai kuriems įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę ir jų pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajų ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

LR BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti, ar nuteistojo V. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., sudėtis, būtina nustatyti veikos objektyviosios pusės požymius - kad jis, manipuliuodamas turimais dviem vokais, vietoj voko su pinigais nukentėjusiajai davė voką su laikraščių iškarpomis, taip apgaule savo naudai panaikino turtinę prievolę atsiskaityti pagal paprastąjį vekselį.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodytuose nuteistojo V. S. ir nukentėjusiosios J. J. (buvusios S) parodymuose yra prieštaravimai, kurių nepavyko pašalinti tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų metu, tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Teisėjų kolegija vertina, kad šių prieštaravimų pašalinti objektyviais duomenimis, kuriuos teismas galėtų patikrinti, nebėra galimybės. Kitokių faktinių duomenų, kuriuos teismas galėtų laikyti nuteistojo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančiais įrodymais, nesurinkta –nuteistojo ir jo tėvų namuose atliktų kratų metu nebuvo surasti pinigai, kurių kupiūrų numeriai surašyti nukentėjusiosios pateiktame lape, laikraščio „Ekspress nedelia“ Nr.46, iš kurio buvo iškirptos voke rastos laikraščio iškarpos, manikiūro žirklės, kuriomis iškarpos buvo iškarpytos, ant voko išorinės pusės rastas nuteistojo piršto pėdsakas, tačiau nei voko vidinėje pusėje, nei ant laikraščio iškarpų nuteistojo biologinės kilmės pėdsakų nebuvo rasta. Kad nuteistojo tėvų namuose buvo laikraščio „Ekspress nedelia“ numeris Nr.48, vertintina, atsižvelgiant į tai, kad šis laikraštis yra populiarus rusų kalba leidžiamas leidinys.

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Nagrinėjant bylą nepašalintos realios abejonės, iškylančios aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-492/2005). Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė, taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-322/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 2K-P-221/2008), kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Ji taikytina tik tais atvejais, kai išnaudotos visos procesinės galimybės surinkti, pateikti naujus, patikrinti ir įvertinti visus bylos duomenis bei pašalinti prieštaravimus.