Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S. (V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. apgaule savo naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent jis:

2010 m. lapkričio 28 d, 14.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas nuosavame automobilyje „AUDI A6“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su buvusia sutuoktine J. S. (J. J.) ir siekdamas apgaule panaikinti turtinę prievolę – 10000 Lt įsiskolinimą J. S. (J. J.) pagal 2010-09-03 paprastąjį vekselį, kuriuo buvo įsipareigojęs jai 2010-11-14 sumokėti 10000 Lt, bei iš anksto žinodamas, kad turi du vokus, pateikė J. S. (J. J.) voką, kuriame buvo 10000 Lt ir užrašė banknotų numerius – AA6544563, AA0110030, AE13653177, AE3205247, AE 7264333, AC6210284, AE7271698, AP6075967, AC2742321, AE710061, AE3260028, AE4335555, AE6477865, AE7879437, AE6291304, AE7706747, AD7972829, AE6026347, AE9835641, AC6040212, AC5867486, AZ1168672, AC7284452, AF2498011, AF2498012, AF2698759, AD3231577, AF2774693, AB4416124, AB4416122, AB4416122, AB4416181, AB441608, AB4416911, AB4919118, AC4919116, AC4414116, AB4416151, AB4416114, AB4416114, AB4419112, AB4416111, AB4416119, AB4415108, AB4416104, AB4516010, AB4461102, AB4461105, AB4416104, AB4516107, AB4516102, AB4461161, AB4416306, AB4416299, AB4516298, AB4516297, AB4416962, AC4416125, AC1881415, AB4378691, AA9767942, AF5837521, AG6629441, AC2888604, dėl ko pastarajai suklydimo įtakoje dėl prievolės tinkamo įvykdymo, pasirašius vekselio reversinėje pusėje, kad gavo nurodytus pinigus, vėliau tyčia sukeitė vokus ir pateikė J. S. (J. J.) voką, kuriame vietoje 10000 Lt buvo laikraščių skiautės, tokiu būdu apgaule panaikindamas turtinę prievolę – 10000 Lt įsiskolinimą J. S. (J. J.) pagal 2010-09-03 paprastąjį vekselį,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. S. padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino, patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 4-5, 19-20, 23-25, 34-36, 49-51) ir teisme paaiškino, kad iš viso pagal tris vekselius buvo skolingas 10000 Lt buvusiai sutuoktinei kaip moralinę žalą už ištuoką ir 10000 Lt bei 15000 Lt jos motinai už namo statybai panaudotus pinigus. Jos motinai pagal vieną vekselį 10000 Lt skolą gražino 2010-09-03, o 15000 gražino tik po to kai atsiskaitė su nukentėjusiąja. J. iki sutarto laiko pinigų neatidavė, todėl ji kreipėsi į notarą, o pastarasis jam pranešė, kad negražinus pinigų, perduos išieškojimui antstoliui. Neturėdamas išeities ir norėdamas laimėti laiko pinigams surinkti, jis nuvyko pas notarę ir jai melagingai pranešė, kad vekselis netikras. Notarė jam pati patarė taip padaryti. Prieš važiuodamas į susitikimą skambino nukentėjusiosios sesei, kuri siūlė užeiti į namus, bet jis nesutiko, todėl susitarė, kad J. J. išeis į lauką prie jo mašinos. Nors nuketėjusioji siūlė važiuoti į banką, bet jis nesutiko, nes neturėjo laiko, buvo šventinė diena ir nenorėjo važiuoti į banką, nes pervedant pinigus oficialiai, juos jam kaip pareigūnui reikėtų deklaruoti. Jam važiuojant atiduoti pinigų, kartu važiavo ir jo motina, kuri turėjo duoti dalį pinigų. Mama jam pinigus perdavė voke, perrištame gumyte. Privažiavus sutartą vietą, J. J. jau laukė lauke. Priėjusi pasakė, kad kol jo motina iš automobilio neišlips, ji į jį nesisės. Tada motina išlipo iš automobilio, bet buvo ir vaikščiojo šalia jo 1,5 – 2 m. atstumu. J. J. įsėdus, jis jai matant paėmė atviroje daiktadėžėje voke buvusius pinigus ir juos išėmė. Visus pinigus laikė saujoje ir jos prašymu suskaičiavo. Perskaičiavęs pinigus padėjo atgal į voką sau ant kelių. Skaičiuodamas sakė kupiūrų vertę, o ne jų kiekį. Pačiai nukentėjusiajai skaičiuoti nedavė, nes ji prašė, kad jis pats skaičiuotų. Tada nukentėjusioji nuėjo namo paimti vekselio ir popieriaus lapo, nes norėjo, kad būtų surašyti jai perduodamų pinigų numeriai. Jai išėjus, pinigai liko pas jį. Kai ji grįžo, jis antrą kartą išėmė pinigus ir laikydamas juos rankoje ant jos atnešto lapo surašė kupiūrų numerius. Užrašęs numerį kupiūras dėjo į atskirą krūvą sau ant kelių kairėje pusėje, o rašė dešine ranka. Užrašęs visų kupiūrų numerius, lapą su jais padavė buvusiai žmonai, pinigus įdėjo į voką ir laikydamas rankoje pasidėjo sau ant kelių. Buvusi žmona paėmė lapą su pinigų numeriais ir pasirašė vekselį. Tada ji padavė jam vekselį, o jis davė jai voką su pinigais, bet buvusi žmona jo neėmė ir paprašė įdėti į atidarytą rankinę, ką jis ir padarė. Tada ji išlipo iš mašinos ir nuėjo namo. Būdama automobilyje ji pati netikrino pinigų kupiūrų numerių ir neskaičiavo nei pinigų kupiūrų kiekio nei jų vertės. Dalį (apie 2000 Lt) nukentėjusiajai atiduodamų pinigų buvo sutaupęs pats, o kitus davė tėvai ir brolis. Jis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė tikrintis poligrafu, nes šiuo įrenginiu nepasitiki. Be to, turi sveikatos problemų ir mano, kad dėl to gali būti netikslūs poligrafo parodymai.

Nors V. S. kaltu neprisipažino, jo kaltė grindžiama tokiais įrodymais:

-nukentėjusiosios J. J. (J. S.) 2010-11-28 protokolu pareiškimu, kuriuo ji pranešė, kad 2010-11-28 apie 13.30 val. V. S., būdamas kartu su ja automobilyje ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu, neva sugrąžindamas jai 10000 Lt skolą, padavė voką su laikraščio iškarpomis (t. 1 b. l. 1) ir jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 55-56, 73-74, 76-78, 84-87) bei teisme, kad kaltinamasis atvažiavo atiduoti pinigų pagal vekselį kartu su savo motina. Ji pasiūlė važiuoti į banką ir pervesti jai pinigus, tačiau kaltinamasis nesutiko. Kalbėjosi apie 20 min, nesusitarė ir ji ėjo namo. Tada kaltinamasis ją pavijo ir liepė lipti į automobilį, o ji paprašė, kad jo motina išeitų. Įlipusi į mašiną ji parodė jam vekselį ir jis žinojo, kad jį turi su savimi. Jis sakė, kad pirma ji turi atiduoti vekselį, o tada jis atiduos pinigus. Jis atsisakė jai duoti voką su pinigais į rankas, nors ji to prašė. Tada ji sugalvojo surašyti ant lapo pinigų kupiūrų numerius, bet nebuvo popieriaus ir bėgo namo jo paimti. Prieš jai išeinant atsinešti popieriaus lapo, pinigų jis neskaičiavo. Didelį, perlenktą ir gumyte surištą voką jis ištraukė iš vidinės kišenės, o ne paėmė iš daiktadėžės. Jis pats rašė numerius ir skaičiavo banknotų skaičių, o ne kupiūrų vertę. Pinigus laikė rankose ir skaičiuodamas dėjo į kitą krūvą, sau ant kelių. Kai suskaičiavo, ji buvo tikra, kad buvo 10000 Lt. Po to jis rašė kupiūrų numerius, bet tų kurių numerius surašė, atskirai nedėjo, o vėl į tą pačią krūvą. Jam rašant ji nekontroliavo, ar numeriai teisingi. Negali pasakyti, ar jis visų kupiūrų numerius surašė ir ar teisingai juos užrašė. Taip pat ji nesutikrino, kiek realiai voke buvo banknotų vienetų ir kiek jis jų surašė ant lapo, nes kaltinamasis jai nei pinigų paliesti, nei jų skaičiuoti, nei pažiūrėti nedavė. Sakė, kol neatgaus vekselio, neduos pinigų jai į rankas. Surašius pinigų numerius ji rašėsi ant vekselio, o kaltinamasis tuo metu sudėjo pinigus į voką, uždėjo ant jo gumytę ir voką įsidėjo į kišenę. Tuo metu kaltinamasis vilkėjo odinę striukę, o akistatoje jis vilkėjo ir teismui jo pateiktose nuotraukose jis ne su ta odine striuke, kurią vilkėjo jai perduodant pinigus, o su visai kita. Tik jai pasirašius vekselyje, jis ištraukė voką iš kišenės ir, gavęs vekselį, įdėjo voką jai į rankinę. Išlipusi iš automobilio ji iš karto nuėjo namo, kurie buvo apie 30 m nuo automobilio. Parėjusi iš karto nuėjo pas motiną, po keleto minučių nuo voko gavimo jai matant jį atidarė ir pamatė ne pinigus, o laikraščio skiautes. Namuose buvusi sesuo iš karto iškvietė policiją.

-liudytojos J. J. paaiškinimu teisme, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 98-99) teisingi. Dukra jai sakė, kad automobilyje kaltinamasis iš švarko vidinės kišenės ištraukė voką, kuriame buvo pinigai ir dukrai matant surašė jų numerius ant lapelio, po ko pinigus vėl sudėjo atgal į voką ir kol dukra rašėsi ant vekselio, kad pinigai jai grąžinti, tą voką įsidėjo atgal į tą pačią kišenę, o kai dukra surašė pakvitavimą, ištraukė iš tos pačios kišenės voką ir atidavė jai.

Nurodė kad žinojo, jog dukra nuėjo susitikti su buvusiu vyru, kuris jai paskambinęs pasakė, kad atvežė pinigus pagal vekselį. Dukra sakė prašysianti važiuoti padėti pinigų į banką. Po to buvo grįžusi ir paėmė lapą užsirašyti pinigų numeriams, nes buvusiu vyru nepasitikėjo, o grįžusi iš karto ją pasikvietė ir jai matant atidariusi voką pamatė, kad vietoj pinigų guli laikraščio skiautės. Pamačiusi, kad ją apgavo, dukra labai susinervavo ir puolė į isteriją, o kita dukra iš karto iškvietė policiją. Ji nematė, kas vyko lauke, bet pastebėjo ten vaikštančią kaltinamojo motiną.

-liudytojos O. J. –nukentėjusiosios sesers paaiškinimu teisme, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 101-102) teisingi ir prašo jais vadovautis. Nurodė, kad jai paskambino kaltinamasis ir prašė pasakyti sesei, kad ši išeitų laukan, nes jis nori jai atiduoti pinigus. Jai pakvietus užeiti į namus, jis atsisakė. Po to jie susiskambino ir sesuo išėjo. Buvo grįžusi namo pasiimti popieriaus lapo, vėl išėjo, o kai vėl sugrįžo,- išgirdo triukšmą ir sesers isteriką. Nuėjusi virtuvėje ant stalo pamatė voką, kuri atsinešė sesuo, su jame sudėtomis laikraščio iškarpomis. Tai matė atėjusi ir jų motina. Ji iš karto pranešė policijai.

Sesuo jai buvo pasakojusi, kad kaltinamajam laiku nesusimokėjus pagal vekselį, buvo nuvykusi pas notarą, todėl jam buvo išsiųstas raginimas susimokėti. Tačiau atėjęs pas notarą jis pasakė, kad vekselis suklastotas. Todėl ją nustebino, kai po tokio poelgio kaltinamasis jai telefonu pasakė, jog nori atsiskaityti su seserimi. Po to sesuo sakė, kad automobilyje kartu su buvusiu vyru buvo atvažiavusi ir jo motina, kuri, jai pareikalavus, išlipo ir vaikščiojo netoliese. Kaltinamasis iš švarko kišenės ištraukė voką, jai matant pats suskaičiavo pinigus, bet jai į rankas neatidavė. Po to jis pasakė, kad reikia pasirašyti ant vekselio, jog visus pinigus atidavė. Kol sesuo rašė, jis tą voką su pinigais įsidėjo atgal į kišenę, o kai ši padavė vekselį,-vėl ištraukė iš kišenės voką ir įdėjo jai į rankinuką.

-liudytojo V. J. (V. J.) paaiškinimu, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 104-105) teisingi. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad namie nemalonumai. Kai grįžo, jau buvo atvažiavusi policija. Tyrėjas parodė voką su laikraščio iškarpomis ir jis suprato, kad tą voką dukra gavo ir kaltinamojo. Dukra jam pasakojo, kad kaltinamasis tą voką išėmė iš savo švarko kišenės, surašė pinigų numerius, suskaičiavo ir vėl įsidėjo į kišenę, kol dukra pasirašinėjo ant vekselio. Tik po to, vėl išėmęs jai padavė. Kaltinamasis pagal vekselius buvo skolingas jo žmonai ir dukrai. Vieną skolą – žmonai grąžino, o dėl dukters prašė palaukti iki kovo mėnesio. Atidėti mokėjimą pagal vieną vekselį prašė ne kaltinamasis, o jo motina, nurodžiusi, kad neturi pinigų. Nepamena, ar su jais atsiskaitė iki byloje nagrinėjamo įvykio, ar po.

-liudytojos T. S. patvirtinimu, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 131-132, 140-141, 147-150, 151-152) teisingi. Teisme paaiškino, kad važiavo kartu su sūnumi atiduoti jo buvusiai žmonai pinigų. Prieš tai susitiko su sūnumi Naujoje Vilnioje, kur ji perdavė jam voką su pinigais. Sūnui su buvusia žmona kalbantis automobilyje ji stovėjo prie mašinos vairuotojo pusės ir matė, kaip jie skaičiuoja pinigus. Sūnus ėmė pinigus iš voko, kurį laikė rankose ir skaičiuodamas dėjo ant kelių. Po to vėl sudėjo visus pinigus atgal į voką. Jelena nuėjo namo ir po 10 min. grįžo su popieriaus lapais. Sūnus vėl išėmė pinigus iš voko, dėliojo juos ant kelių ir kažką rašė ant kelių gulinčiame lape. Ne viską girdėjo, ką jie kalbėjo mašinoje, bet matė, kaip sūnus įdėjo voką į J. rankinę ir po to pastaroji atidavė sūnui vekselį. Sūnus J. ir jos tėvams buvo skolingas 35000 Lt pagal tris vekselius. Jelenai turėjo sumokėti pinigus iki lapkričio 14 d. bet vėlavo, o kitus du vekselius tėvams apmokėjo laiku 2010 ir 2011 m. Pas notarą sūnus pasakė, kad vekselis netikras, nes norėjo laimėti laiko jam apmokėti. Ir ji ir sūnus žinojo, kad jis pats pasirašė vekselį ir jis geras, tačiau neužteko pinigų pagal jį sumokėti, todėl pasakė notarei, kad sūnaus parašas netikras. Notarė liepė parašyti prašymą ir sūnus rašė, o ji stovėjo šalia. Pas notarę jie buvo 2011-11-22 ir pranešė, kad vekselis netikras, o 2011-11-28 vyko pas J. atiduoti pinigų. Vėliau notarei nepranešė, kad buvo melagingai pranešę, jog vekselis suklastotas.

-liudytojo M. S. (M. S.) paaiškinimu teisme, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 107-108) teisingi. Nurodė, kad sūnus skyrėsi su žmona ir buvo jos tėvams ir jai skolingas 35000 Lt. Kadangi jie turėjo pinigų,- padėjo sūnui grąžinti skolas. Atėjus terminui gražinti žmona paėmė pinigus ir vyko grąžinti.

-liudytojo A. S. (A. S.) patvirtinimu, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 157-158) teisingi ir ten nurodė, kad apie grąžintus pinigus nieko nežinojo ir kad jis su žmona neperka laikraščių, o jo tėvai perka „Ekspress nedelia“ rusų kalba.

Teisme nurodė žinojęs, kad brolis turėjo grąžinti pinigus už namo remontą ir kad jis juos grąžino, o policijos pareigūnai pasakė, kad brolis pinigų neatidavė.

-liudytojo A. Č. (A. Č.) paaiškinimu, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1 b. l. 163-165) teisingi. Nurodė, kad matė S. automobilį stovint netoli J. namo ir prie jo kaltinamojo motiną T. S..

-liudytojos V. S.-M. paaiškinimu, kad į notarų biurą kreipėsi nukentėjusioji J. J. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio, kurio laiku neapmokėjo V. S.. Vekselis buvo pasirašytas 2010-09-03, o įvykdytas turėjo būti iki 2010-11-14. Prašė išsiųsti raginimą susimokėti. Raginimai kaltinamajam buvo išsiųsti dviem adresais ir jo motinos gyvenamoje vietoje įteiktas 2010-11-25, o 2010-10-25 jam pačiam asmeniškai. Į notarų biurą 2010-11-24 su triukšmais labai audringai atėjo V. S. su motina ir pasakė, kad vekselyje jo parašas yra suklastotas, kad jis dėl to kreipsis į teisėsaugos institucijas ir reikalavo neišduoti reikalavimo pagal tą vekselį. Toks ir buvo jų atvykimo tikslas. Vekselis buvo su nežymiais trūkumais, bet galėjo būti vykdomas. V. S. buvo pasiūlyta surašyti prašymą dėl vykdomojo rašto neišrašymo ir paaiškintos jo pareiškimo dėl parašo klastojimo pasekmės. V. S. pateikus prašymą, ji neišdavė vykdomojo rašto išieškoti iš jo skolą pagal vekselį, nes manė, kad vyksta tyrimas dėl parašo suklastojimo, o kol jis vyksta,- vykdomasis raštas neišduodamas.

-liudytojo A. B. paaiškinimu, kad prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai (t. 2 b. l. 110-111) kurie yra teisingi. Nurodė, kad į policiją kreipėsi moteris ir nurodė, jog atsiskaitant jai buvo įduoti ne pinigai, o žurnalo iškarpos. Vykdant tyrėjo pareigas ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos teismo sankcionuotos kratos V. S. automobilyje ir namuose. Kratos metu nei pinigai nei laikraščių „Ekspress nedelia“ iškarpos rasti nebuvo. Pastebėjo, kad kaltinamojo automobilis buvo su užtamsintais langais, todėl, norint iš lauko ką nors pamatyti, kas vyksta automobilyje, reikėtų prisiglausti prie stiklo.

-liudytojos V. S. paaiškinimu, kad girdėjo, jog jos vyro brolio buvusi žmona kaltiną pastarąjį sukčiavimu. Jos ir vyro šeima perka ir prenumeruoja laikraštį ,,Ekspress nedelia“ ir „Valstiečių laikraštį“, kurį skaito ir vyro tėvai.

-pranešimo informacija, iš kurios matyti kad nukentėjusioji J. J. apie nusikaltimą, t. y. kad buvęs sutuoktinis V. S. (V. S.) išpirko iš jos vekselį 10000 Lt sumai paduodamas jai laikraščio iškarpas, o ne pinigus, Vilniaus rajono PK telefonu pranešė 2010-11-28 14.44 val. (t. 1 b. l. 43);

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota nusikaltimo vieta - Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur šalikėlėje sniege matyti automobilio padangų pėdsakai bei nufotografuotas nukentėjusiajai pateiktas vokas, perrištas guma ir kuriame sudėtos laikraščio iškarpos (t. 1 b. l. 47-52);

-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros ir kratos protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusioji J. J. pateikė voką su laikraščių skiautėmis, lapą su pinigų kupiūrų numeriais ir paprastojo vekselio, pagal kurį V. S. įsipareigojo iki 2010-11-14 sumokėti E. S. 10000 Lt, kopiją (1 t. b. l. 60-62); kad M. S. (M. S.) pateikė 42 vnt. 100 Lt nominalo banknotus, buvusius jo namuose, o kiti pinigai buvo rasti kratos metu (t. 1 b. l. 121, 126-127), kurie jam grąžinti (t. 1 b. l. 130); kad M. S. (M. S.) namuose kratos metu rastas ir paimtas žurnalo ,,Ekspress Nedelia“ Nr. 48 egzempliorius (t. 2 b. l. 95-98); kad V. S. pateikė automobilį ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio langai tamsinti ir vairuotojo pažymėjimą (t. 2 b. l. 99-105), bei kad automobilis jam grąžintas (t. 2 b. l. 106); kad V. S. pateikė dviejų vekselių kopijas: 2010-08-19 pagal kurį jis buvo skolingas J. J. 10000 Lt, ir kad ji kitoje pusėje nurodžiusi pasirašytinai, kad dėl skolos pretenzijų neturinti, bei 2010-09-03 pagal kurį jis buvo skolingas E. S. (J. J.) 10000 Lt, ir kad ji kitoje pusėje nurodžiusi pasirašytinai, kad ji iš V. S. 2010-11-28 gavo 10000 Lt (t. 3 b. l. 7-9);

-2011-08-17 specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad galima manyti arba daryti prielaidą, kadangi nebuvo užfiksuotos išskirtinės liudininkės J. J. psichofiziologinės reakcijos, liudininkė J. J. pagal psichofiziologinio tyrimo, panaudojant poligrafą, užduotus klausimus ir pateiktus galimus atsakymus buvo atvira bei kad atliekant psichofiziologinį tyrimą poligrafu dalyvavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Kriminalinės policijos valdybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. (t. 1 b. l. 93-97);

-T. S. pareiškimu, kad ji nesutinka jog jai būtų atliktas psichofiziologinis tyrimas (t. 1 b. l. 156);

-Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011-09-01 specialisto išvada Nr. 140-(4987)-IS1-5008 kurioje nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant tirti pateikto voko, paimto 2010-11-28 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint (duomenys neskelbtini), yra paliktas V. S. dešinės rankos nykščiu (t. 2 b. l. 14-16);

-daiktų pateikimo, 2011-10-06 Lietuvos banke kasų departamente atliktu tyrimo eksperimento protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad buvo paimti, neturintys reikšmės medžiagai, pinigų (litų) banknotai: 66 vnt., iš kurių 18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių laikraščių „Ekspress nedelia“ skiautės (134 vnt.), kurios buvo paimtos 2010-11-28 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Eksperimento metu 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų) buvo lygiai sudėti vienas ant kito. Skaitmeniniu skriestuvu buvo pamatuotas minėtų banknotų aukštis - 6,83 mm. Po to minėti banknotai (66 vnt.) buvo sudėti į baltos spalvos, 16 cm x 23 cm dydžio voką, kuris buvo perlenktas per vidurį išilgai. Po to vokas per vidurį buvo perrištas geltonos spalvos gumyte. Voko aukštis ties gumyte yra 7 mm. Lietuvos banko Kasų departamento skaitmeninių svarstyklių AND GX-400 pagalba buvo nustatyta, kad 66 vnt. banknotų svoris yra 55,480 gr., tuo tarpu jų svoris su voku – 63,168 gr. Tęsiant eksperimentą, 134 vnt. laikraščių „Ekspress nedelia“ skiautės buvo lygiai sudėtos viena ant kitos. Skaitmeniniu skriestuvu buvo pamatuotas minėtų skiaučių aukštis - 10,45 mm. Po to laikraščių skiautės buvo sudėtos į baltos spalvos, 16cm x 23 cm dydžio voką, kuris buvo perlenktas per vidurį išilgai. Po to vokas per vidutį buvo perrištas geltonos spalvos gumyte. Voko aukštis ties gumyte yra 11 mm Lietuvos banko Kasų departamento skaitmeninių svarstyklių AND GX-400 pagalba buvo nustatyta, kad 134 vnt. laikraščių skiaučių svoris yra 58,793 gr., tuo tarpu jų svoris su voku - 66,479 gr.; bei eksperimento išvada, kad :

1) lygiai viena ant kitos sudėtų skiaučių ir lygiai vienas ant kito sudėtų 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų) aukščiai beveik vienodi ir tik pasitelkus specialią techniką (skaitmeninį slankmatį) galima nustatyti minėtų aukščių - kelių milimetrų skirtumą;

2) lygiai viena ant kitos sudėtų skiaučių ir lygiai vienas ant kito sudėtų 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų), įdėtų į vienodo dydžio vokus, aukščiai beveik vienodi ir tik pasitelkus specialią techniką (skaitmeninį slankmatį) galima nustatyti minėtų aukščių - kelių milimetrų skirtumą.

3) lygiai viena ant kitos sudėtų skiaučių ir lygiai vienas ant kito sudėtų 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų) svoriai beveik vienodi ir tik pasitelkus specialią techniką (skaitmenines svarstykles AND GX-400) galima nustatyti minėtų svorių - kelių gramų skirtumą.

4) lygiai viena ant kitos sudėtų skiaučių ir lygiai vienas ant kito sudėtų 66 vnt. banknotų (18 vnt. - 200 Lt kupiūrų, 44 vnt. –100 Lt kupiūrų ir 4 vnt. - 500 Lt kupiūrų), įdėtų į vienodo dydžio vokus, svoriai beveik vienodi ir tik pasitelkus specialią techniką (skaitmenines svarstykles AND GX-400) galima nustatyti minėtų svorių - kelių gramų skirtumą (t. 2 b. l. 22-31);

-Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011-12-28 specialisto išvada Nr. 140-(7567)-IS1-7737, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktos 133 laikraštinio popieriaus skiautės buvo sukarpytos į 15 skiaučių grupių (plokštelių) iš kurių 1 pluoštelis susideda iš 26 vienu metu kirptų skiaučių; 1 pluoštelis susideda iš 19 vienu metu kirptų skiaučių; 2 pluošteliai susideda iš 13 vienu metu kirptų skiaučių; 1 pluoštelis susideda iš 9 vienu metu kirptų skiaučių; 6 pluošteliai susideda iš 7 vienu metu kirptų skiaučių; 1 pluoštelis susideda iš 4 vienu metu kirptų skiaučių; 1 pluoštelis susideda iš 3 vienu metu kirptų skiaučių; 2 pluošteliai susideda iš 2 vienu metu kirptų skiaučių.

Tirti pateiktos 133 laikraštinio popieriaus skiautės galėjo būti kerpamos mažomis (manikiūrinėmis) žirklutėmis (t. 2 b. l. 34-36);

-eksperimento 2012-02-07 protokolu, kuriuo užfiksuota, kad eksperimento dalyviams, eksperimento atlikimui buvo pateiktos manikiūrinės žirklės, po vieną 100 Lt nominalo banknotą, pieštukai, liniuotės ir laikraščių „Ekspress nedelia“ egzemplioriai. Dalyvaujantys asmenys, naudodamiesi jiems duotomis priemonėmis ir laikraščio „Ekspress nedelia“ iškirpto 100 Lt nominalo banknoto dydžio popierines skiautes sekančiomis grupėmis: 26,19,13,13,9,7,7,7,7,7,7,4,3,2,2.

Eksperimento dalyvių atlikimo laikas – 18,10 minutės, 26,46 minutės, 24,29 minutės, 28,35 minutės (eksperimento metu darytas vaizdo įrašas) (t. 2 b. l. 37-39);

-J. S. (J. J.) 2010-11-22 pareiškimai Vilniaus miesto 1 notaro biurui kuriais ji prašo persiųsti V. S. priminimą dėl nesumokėjimo iki 2010-11-14 pagal 2010-09-03 vekselį jai 10000 Lt bei perspėjimas, kad nesumokėjus per 3 dienas šios sumos bus kreipiamasi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo (t. 2 b. l. 73-74);

-V. S. (V. S.) 2010-11-24 prašymo pirmam notarų biurui nuorašu, kuriame jis notarės parašo neišduoti vykdomojo įrašo pagal J. S. pateiktą paprastąjį vekselį teigdamas, kad jo parašas vekselyje yra suklastotas ir jis kreipsis į atitinkamas institucijas (t. 2 b. l. 76);

-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūno A. B. 2011-05-27 tarnybiniu pranešimu, kad 2010-12-07 V. S. automobilyje ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamos kratos metu buvo nustatyta, kad šio automobilio langai išskyrus priekinį yra užtamsinti (t. 2 b. l. 85);

-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnės I. Z. 2011-06-02 tarnybiniu pranešimu, kad 2011-05-13 atlikus V. S. automobilio ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra buvo nustatyta, kad šio automobilio langai išskyrus priekinį yra užtamsinti, o V. S. nurodė, kad jis užtamsino juos tik 2011 metų gegužės mėnesio pradžioje (t. 2 b. l. 86);

- kaltinamojo ir nukentėjusiosios akistatos protokolu, kur abu patvirtino teisme duotus parodymus: kaltinamasis, kad surašęs numerius ir pinigus įdėjęs į voką jo atgal į kišenę neįsidėjo, o nukentėjusioji – kad voką jis vėl įsidėjo į vidinę striukės kišenę, o po to ištraukęs iš kišenės padėjo jai į rankinuką (t. 3 b. l. 26-29);

-V. S. 2011-06-01, 2012-03-09 pareiškimais, kad jis nesutinka jog jam būtų atliktas psichofiziologinis tyrimas (t. 3 b. l. 30, 31, 54).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę.

Turtinės prievolės panaikinimas - tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo ir jo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Tačiau teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina jį padarius šį nusikaltimą.

Spręsdamas esminį klausimą, ar kaltinamasis perdavė nukentėjusiajai voką ne su pinigais, o su laikraščio iškarpomis ir taip apgaule išgavęs iš jos parašą vekselio reversinėje pusėje apie turtinės prievolės įvykdymą, apgaule ją panaikino, teismas atsižvelgė į kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, sugretino juos tarpusavyje, su specialistų išvadomis ir eksperimentų rezultatais bei įvertinęs įrodymų visumą pripažįsta neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis tyčia, iš anksto žinodamas, kad turi du vokus, parodė nukentėjusiajai voką su pinigais ir jos parašymu užrašęs banknotų numerius, po ko tyčia sukeitė vokus ir pateikė jai kitą voką, kuriame vietoje 10000 Lt buvo laikraščių skiautės. Suklaidinta dėl prievolės tinkamo įvykdymo, nukentėjusioji pasirašė gavusi pinigus vekselio reversinėje pusėje, o kaltinamasis apgaule pasinaikino turtinę prievolę pagal 2010-09-03 paprastąjį vekselį. Ši išvada grindžiama tokia įrodymų visuma:

1) kaltinamasis V. S. pagal 2010-09-03 paprastąjį vekselį turėjo pareigą iki jame nurodytos datos, t. y. 2010-11-14 sumokėti nukentėjusiajai J. J. (buvusiai J. S.) 10000 Lt. Pareigos pagal šį vekselį buvimo V. S. neneigė ir pripažino ją turėjęs iki to momento, kai kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis neva ją panaikino, perdavęs nukentėjusiajai pinigus. Nukentėjusioji, kaltinamajam laiku nesumokėjus pinigų pagal vekselį, 2010-11-22 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 notarų biurą ir prašė persiųsti V. S. įpareigojimą sumokėti pagal 2010-09-03 vekselį. Toks raginimas notarų biuro buvo jam išsiųstas, nurodant, kad nesumokėjus per 3 dienas nurodytos sumos, bus kreipiamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kaltinamasis neneigia gavęs perspėjimą iš notarų biuro ir teisme patvirtino, kad nuėjęs pas notarą specialiai pasakė, jog jo parašas vekselyje yra suklastotas todėl, nes tuo metu neturėjo visų pinigų, būtinų sumokėti pagal vekselį ir norėjo, kad mokėjimo būtų atidėtas. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad notarė jam pasakė, jog jei parašys pareiškimą dėl vekselio suklastojimo, tai tada ji vekselio neperduos antstoliams, todėl jis ir parašė. Apklausta kaip liudytoja notarė V. S.-M. patvirtino, kad kaltinamasis su motina buvo atėjęs pas ją, tačiau pats pasakė, kad vekselyje jo parašas yra suklastotas, todėl jo buvo paprašyta surašyti prašymą neišrašyti vykdomojo rašto, be to jis pats nurodė, kad kreipsis dėl klastojimo į teisėsaugos institucijas. Jam buvo išaiškintos tokio pareiškimo dėl parašo klastojimo pasekmes. Jo atvykimo pas notarą tikslas buvo pareikšti, kad parašas vekselyje yra suklastotas.

2) Nukentėjusioji ir kaltinamasis susitiko 2010 m. lapkričio 28 d. apie 14.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) gatvėje kaltinamojo automobilyje „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį faktą kaltinamasis taip pat pavirtino. Jis skambino telefonu ir pranešė norįs grąžinti skolą pagal vekselį. Jam privažiavus automobiliu prie nukentėjusiosios namų, pastaroji išėjo. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl aplinkybių kaip ši įsėdo į automobilį ir kokiu būdu buvo skaičiuojami pinigai bei rašomi jų numeriai skiriasi: kaltinamasis teisme nurodė, kad pinigai buvo padėti voke atviroje automobilio daiktadėžėje, jis juos iš ten paėmė nukentėjusiajai matant, perskaičiavo ir vėl įdėjo į voką, nes nukentėjusioji ėjo namo paimti vekselio ir popieriaus lapo pinigų kupiūrų numeriams surašyti. Jai išėjus, pinigai liko pas kaltinamąjį. Kai nukentėjusioji grįžo, jis antrą kartą išėmė pinigus iš voko, ant jos atnešto lapo surašė kupiūrų numerius, tą lapą padavė buvusiai žmonai, pinigus vėl įdėjo į voką ir laikydamas rankoje pasidėjo sau ant kelių. Buvusi žmona paėmusi lapą su numeriais pasirašė vekselį ir padavė jam, o jis, jos paprašytas, įdėjo voką jai į rankinuką, po ko ji nuėjo namo. Tuo tarpu nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nuosekliai nurodė, kad tik įlipusi į automobilį, ji parodė kaltinamajam vekselį, tačiau pastarasis atsisakė duoti jai pinigus ir liepė pirma atiduoti vekselį. Ji siūlė jam važiuoti į banką ir pervesti pinigus į jos sąskaitą, bet jis atsisakė. Kai ji apsisaugojimui paprašė surašyti kupiūrų numerius ir išlipusi iš automobilio iš namų atsinešė tam popieriaus, kaltinamasis vėl pats skaičiavo pinigus ir ant lapo rašė jų numerius. Sakė, kad kol neatgaus vekselio,- neduos jai pinigų į rankas. Tada pinigus vėl įdėjo į voką ir įsidėjo į kišenę. Tik kai ji pasirašė vekselyje, jis ištraukė voką iš kišenės ir įdėjo į jos rankinę.

Nors kaltinamojo parodymus, kad jis voką laikė ant kelių ir nebuvo nė karto įsidėjęs į kišenę tvirtina liudytoja apklausta jo motina, tačiau šios liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai, nes ji yra artina kaltinamojo giminaitė ir suinteresuota bylos baigtimi. Be to, jos parodymai, kad stovėdama šalia automobilio ne tik matė kas jame vyksta, bet ir girdėjo abiejų jame buvusių pokalbį ir beveik pažodžiui patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl jo veiksmų automobilyje, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nes teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. B. patvirtino, kad kaltinamojo automobilio stiklai, išskyrus priekinį, jam atliekant kratą po byloje nagrinėjamo įvykio, buvo užtamsinti. Šią aplinkybę jis patvirtino ir savo tarnybiniame pranešime (t. 2 b. l. 85) bei nurodė, kad norint per kaltinamojo automobilio užtamsintus stiklus matyti, kas vyksta jo viduje, būtų reikėję veidu priglusti prie stiklo, o tokios aplinkybės nepatvirtino niekas. Pats kaltinamasis pakartotinės kratos metu policijos pareigūnei I. Z. aiškino (t. 2 b. l. 86), kad automobilio stiklus užsitamsino tik 2011 metų gegužį ir nurodė, kad jo motina, pinigų perdavimo nukentėjusiajai metu, vaikščiojo šalia automobilio 1,5 m-2 m. atstumu, todėl teismas daro išvadą, kad ši liudytoja negalėjo nei matyti, nei girdėti kas vyksta automobilio viduje, o kaltinamojo parodymus dėl įvykių automobilyje vertina kaip jo gynybinę poziciją, atsižvelgęs į surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, juolab, kad nei jis, nei jo motina liudytoja T. S. nepasinaudojo galimybe patvirtinti savo atsakymų į užduotus klausimus atvirumą, atliekant psichofiziologinį tyrimą poligrafu.

Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai, kad susitikus ir atsisėdus į automobilį, kaltinamasis voką išėmė iš striukės (švarko) kišenės, kad suskaičiavęs pinigus, o vėliau surašęs ant lapo jų kupiūrų numerius ir jai pasirašant vekselį, vėl voką įsidėjo į vidinę kišenę, yra nuoseklūs, nesikeitė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ją taip nurodžius susitikimo su kaltinamuoju aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti jos tėvas, motina ir sesuo.

Kaltinamojo tyčią sukčiauti parodo nukentėjusiąją klaidinančių aplinkybių sukūrimas, kai privalėjęs ir pažadėjęs nukentėjusiajai laiku sumokėti pinigus pagal vekselį, to neįvykdė, nes kaip pats ir jo motina aiškino, neturėjo reikiamos pinigų sumos. Tačiau tai žinodami ir kaip patys nurodė, norėdami laimėti laiko, kaltinamasis su motina liudytoja T. S. nuėjo pas notarę ir pateikė pastarajai jiems abiems žinomai melagingą informaciją (ką abu pripažino teisme), kad jo parašas vekselyje yra suklastotas, prašydamas tuo pagrindu neišduoti reikalavimo pagal ginčijamą vekselį ir nurodydamas, kad dėl suklastojimo fakto kreipsis į teisėsaugos institucijas (liudytojos notarės V. S.-M. parodymai). Ši aplinkybė patvirtina kaltinamojo piktus kėslus neteisėtu būdu, apkaltinant vekselio klastojimu nukentėjusiąją, iš viso išvengti įsipareigojimo sumokėti tam tikrą pinigų sumą pagal paties pasirašytą vekselį ir panaikinti prievolę. Nukentėjusiajai pasiūlius vykti į banką ir pervesti pinigus į jos sąskaitą, kaltinamasis nesutiko, nors jo nurodytos atsisakymo priežastys (neturi laiko, kad galimai sekmadienį bankai nedirba, kad jam reikės šią operaciją deklaruoti, o jis to nenori) nėra įtikinamos, nes neturėdamas laiko, kaltinamasis pinigus galėjo grąžinti bet kurią kitą dieną ir bankams dirbant įprastu laiku, juolab, kad jam nebuvo kur skubėti, nes jau buvo parašęs notarei prašymą neišduoti vykdomojo rašto pagal vekselį, o pareigūno vengimas deklaruoti sudaromą sandorį taip pat nėra pateisinama priežastis. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji ir jos sesuo, siūlydamos kaltinamajam pinigus perduoti jų namuose ar banke, siekė saugiai juos gauti, bet kaltinamasis to vengė. To paties siekė nukentėjusioji ir prašydama surašyti jai parodytų pinigų numerius, t. y. ji ėmėsi visų jos manymų toje situacijoje būtinų priemonių, kad pinigai jai būtų saugiai gražinti. Ant nukentėjusiosios iš kaltinamojo gauto voko rastas kaltinamojo piršto pėdsakas. Ji šio voko automobilyje nepalietė, o atidariusi namuose apie jo turinį iš karto pranešė policijai.

3) Nukentėjusioji su kaltinamuoju automobilyje susitiko apie 14.30 val. Po to, kai pastarajam buvo atiduotas vekselis ir ji su voku rankinėje grįžo namo, ji iš karto pastebėjo, kad vietoje pinigų voke yra laikraščio iškarpos. Apie tai labai greitu laiku, t. y. 14.44 val. buvo pranešta policijai, ką patvirtina pranešimo informacija (t. 1 b. l. 43). Byloje nėra jokių įrodymų ir teismui laiko neįtikėtina, kad nukentėjusioji per tokį trumpą laiką būtų galėjusi paruošti laikraščio iškarpas, kurios beveik identiškai sutaptų su voke buvusių kupiūrų dydžiu, o byloje atlikti eksperimentai bei specialisto išvada patvirtina, kad asmuo greičiausiai galėtų iškirpti jas per 18.10 minutės, kas neatitinka byloje nustatyto nukentėjusiosios turėto laiko periodo. Taip pat atsižvelgta į tai, kad norint iškirpti ir sudėti pinigų kiekį ir skaičių atitinkamo dydžio ir svorio laikraščių skiautes, galimai reikėtų pasitelkti specialią techniką skaitmeninį slankmatį ir skaitmenines svarstykles (t. 2 b. l. 22-31, 34-36, 37-39). Tuo tarpu byloje esantys įrodymai (nukentėjusiosios sesers, motinos ir tėvo parodymai), apie nukentėjusiosios būseną pamačius voke vietoje pinigų laikraščių iškarpas, t. y. kad ji buvo šoke ir puolė į isteriją, pamačiusi esanti apgauta, taip pat paneigia versiją, jog pinigus laikraščio skiautėmis galėjo pakeisti ji. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji buvo suinteresuota gauti pinigus pagal vekselį ir, priešingai nei neturintis pinigų ir negalintis laiku sumokėti pagal vekselį kaltinamasis,-ji neturėjo motyvo gautus ir jai priklausančius pinigus keisti skiautėmis.

Byloje esantis nukentėjusiosios parodymų patikrinimas poligrafu ir šio tyrimo išvada rodo, kad J. J. šio tyrimo metu buvo atvira (t. 1 b. l. 93-97).

Tyrimas poligrafu yra kompleksinis psichofiziologinis tyrimas, skirtas asmens teiginių teisingumui įvertinti, naudojant poligrafą. Teismas pažymi, jog tokios apklausos nenumato baudžiamojo proceso įstatymas. Ir nors pagal Poligrafo naudojimo įstatymą nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis nepriklauso asmenų, tiriamų poligrafu, ratui (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugpjūčio 29 d. Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 5 str. 2 d., 5 str. 3 d. 3 p.), visgi ta aplinkybė, nors ir netiesiogiai, bet patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai yra teisingi ir juos duodama ikiteisminio tyrimo metu ji nepabijojo būti patikrinama jų teisingumui įvertinti ir tokius pačius davė teisme.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į motyvą ir savanaudišką tikslą, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 3 b. l. 100), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. 47 str. 2 d. 2 p. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda.

Nukentėjusioji J. J. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kuri grindžia tuo, kad kaltinamajam ją apgavus ji negavo vekselyje nurodytos sumos, nors jame pasirašė gavusi.

CK 1.105 straipsnio 4 dalis bei ĮPVĮ 2 straipsnio 4 punktas nustato, kad paprastuoju vekseliu (vertybiniu popieriumi) jo davėjas be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Taip kaltinamasis, išduodamas vekselį nukentėjusiajai, be sąlygų prisiėmė pareigą jį apmokėti, o pastaroji įgijo pareigą apmokėjimo reikalauti. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra pasisakęs apie vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis jam nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas, todėl asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, taip pat ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniams popieriui išduoti, arba tuo, kad šis pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vekselį, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Kaltinamasis nukentėjusiosios nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų nepateikė, teisminio nagrinėjimo metu pats nurodė, kad notarei apie jo parašo suklastojimą vekselyje melavo, nes neturėjo pinigų sumokėti pagal vekselį ir norėjo laimėti laiko, į teisėsaugos institucijas dėl vekselio neteisėtumo nurodė nesikreipęs ir ginčo dėl jo pripažinimo negaliojančiu nėra, todėl byloje neginčytinai įrodžius, kad nukentėjusioji vekselyje nurodytos pinigų sumos iš kaltinamojo negavo,- ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 str.1 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai - vokas su laikraščių skiautėmis, lapas su pinigų kupiūrų numeriais (1 t. b. l. 61), 4 vokai su V. S. ir T. S. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais (t. 2 b. l. 10), vokas su laikraščio „Ekspress nedelia Nr. 46“ skiautėmis, laikraštis „Ekspress nedelia Nr. 48“, 4 vokai su laikraščių „Ekspress nedelia“ skiautėmis (t. 2 b. l. 40) – naikintini, o vekselio kopija (t. 1 b. l. 62) paliktina byloje (BPK 94 str.1 d. 3, 4).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nuteisti 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš V. S. 10000 (dešimt tūkstančių) litų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: voką su laikraščių skiautėmis, lapą su pinigų kupiūrų numeriais (1 t. b. l. 61), 4 vokus su V. S. (V. S.) ir T. S. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais (t. 2 b. l. 10), voką su laikraščio „Ekspress nedelia Nr. 46“ skiautėmis, laikraštį „Ekspress nedelia Nr. 48“, 4 vokus su laikraščių „Ekspress nedelia“ skiautėmis (t. 2 b. l. 40) – sunaikinti, o vekselio kopiją (t. 1 b. l. 62) palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.