- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-7-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02830-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaizga“
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Tomo Romeikos ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininko, pranešėjo), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaizga“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-1139/2024 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaizga“ dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei UAB „Vaizga“ sustabdyti jos valdomo pastato – siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), darbą, uždrausti nutraukti ar kitaip apriboti vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, priėmimą į atsakovės valdomo pastato – siurblinės, įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės (toliau – (duomenys neskelbtini) HE) tvenkinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad per (duomenys neskelbtini) upelį į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį patenka lietaus nuotekų vanduo apytiksliai iš 35 procentų (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos. Laiku neišpumpavus vandens iš (duomenys neskelbtini) upelio į tvenkinį, galimas pirminis teritorijų užliejimas, kuris neabejotinai padarytų didelę žalą šalia upelio gyvenančių žmonių turtui (statiniams, įrenginiams, želdiniams), būtų sutrikdytas automobilių eismas (duomenys neskelbtini), be to, vandens išsiliejimas iš (duomenys neskelbtini) upelio vagos galėtų neigiamai paveikti (reikšmingai apgadinti ar sugriauti) 2022 m. sutvarkytos (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio pakrantės infrastruktūrą ir praėjusiais metais naujai išasfaltuotą (duomenys neskelbtini). Dėl vandens perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) upelio į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, t. y. (duomenys neskelbtini) HE tinkamam veikimui, įrengtam pylimui prižiūrėti pastatytas pastatas – siurblinė, su jame esančia vandens kėlimo įranga, šią, ieškovės turimais duomenimis, valdo ir eksploatuoja (duomenys neskelbtini) HE savininkė atsakovė. Siurblinė (polderio siurblinė) yra (duomenys neskelbtini) HE statinys (HES), t. y. priklauso (duomenys neskelbtini) HE statinių kompleksui, yra skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti. Ieškovė teigė, kad atsakovės dirbtinai atliktas siurblinės ir likusios (duomenys neskelbtini) HE infrastruktūros valdymo teisinis atskyrimas ((duomenys neskelbtini) HE valdymą nuomos pagrindu perduodant UAB „Hidrogreen“, o siurblinę paliekant sau valdyti) nesudarė pagrindo išvadai, jog dėl to išnyko funkcinis (duomenys neskelbtini) HE ir siurblinės ryšys, juolab kad siurblinės techninę priežiūrą atlieka ta pati UAB „Hidrogreen“. Atsakovė, gaudama naudą iš hidroelektrinės, neteisėtai siekia savo, kaip verslo subjekto, veiklos sąnaudas perkelti ieškovei, grasindama nutraukti siurblinės darbą, o tai sukeltų didelę žalą. (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) taip pat nepatvirtino fakto, kad siurblinė nėra reikalinga hidroelektrinei eksploatuoti. Taisyklės parengtos atsakovės užsakymu ir interesais, todėl sudarant Taisykles neabejotinai egzistavo subjektyvumo elementas. Tai, kad siurblinė yra už tvenkinio ribų, o tvenkinio eksploatuotojas yra atsakingas už vandens lygio reguliavimą tik (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ribose, taip pat nepaneigia šio fakto. Taisyklių reglamentas dėl vandens lygio tvenkinyje, taip pat siurblinės inventorinės bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtino, kad siurblinė yra (duomenys neskelbtini) HE statinys (HES) ir skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti. Be to, aplinkybę, kad siurblinė yra hidroelektrinės statinys (HES), pagrindė ieškovės pateikti pirminiai rašytiniai įrodymai – siurblinės inventorinė byla, kurioje siurblinė tiesiogiai įvardinta „(duomenys neskelbtini) HES polderio siurblinė (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, būdama ginčo siurblinės valdytoja, t. y. būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nors privalo užtikrinti jos tinkamą ir nepertraukiamą veikimą, jog nebūtų padaryta žalos, tačiau ketina siurblinės darbus sustabdyti ir dėl to būtų padaryta didelė žala aplinkai, viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų turtui. Dėl to, kad neatsirastų žala, vandens išpumpavimas siurbliais iš upelio turi būti vykdomas periodiškai, dažniau – kritiniais laikotarpiais. Atsakovė valdyti nuosavybę turi nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Atsakovės siekis sustabdyti siurblinės veiklą nesuderinamas su didesnio pavojaus šaltinio valdytojui keliamu didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnio standartu, todėl yra neteisėtas. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kuri įtvirtina, kad hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogėtų jų hidromorfologinės sąlygos ir nebūtų pažeistas ekosistemų stabilumas, atsakovė privalo užtikrinti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) upės) ruožams, hidroelektrinės darbas neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo. Sustabdžius šiuo tikslu pastatytos ir atsakovės valdomos bei faktiškai eksploatuojamos siurblinės darbą, šis įstatymo reikalavimas neabejotinai būtų pažeidžiamas.
3. Atsakovė UAB „Vaizga“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad hidroelektrinės veiklai siurblinė nėra reikalinga. 2022 m. gegužės 24 d. atlikus esminius struktūrinius pakeitimus – atsakovei visas savo iki tol eksploatuotas hidroelektrines išnuomojus UAB „Hidrogreen“, įskaitant ir hidroelektrinę, paaiškėjo, kad siurblinė jiems nėra reikalinga. Be to, tai, kad siurblinė nėra reikalinga hidroelektrinės veiklai, kad šių objektų sąveika niekaip nelemia jų funkcionalumo, patvirtina tai, jog hidroelektrinė buvo pastatyta bei (duomenys neskelbtini) HE tvenkinys įrengtas 1960 m., o siurblinė buvo pastatyta tik 1995 m. Tai, kad hidroelektrinės veiklai siurblinė nėra reikalinga, pagrindžia ir Taisyklės. Vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu, siurblinė nėra sudedamoji hidrostatinių komplekso dalis. Taisyklių 15-16 puslapiuose pateiktose (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio schemose aiškiai matyti, kad ginčo siurblinė yra už (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ribų. Tvenkinio eksploatuotojas yra atsakingas už vandens lygio reguliavimą tik (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ribose (Taisyklių III skyrius), o ne už jo ribų. Vandens lygis (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje reguliuojamas tik per hidroelektrinės pralaidas, t. y. perteklinis vandens kiekis iš (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio nuleidžiamas, tačiau atgal į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį vandens niekas nepumpuoja. Atsakovė teigė, kad siurblinė skirta išskirtinai viešajam interesui tenkinti – užtikrina (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų sistemos tinkamą veikimą: vanduo, atitekantis (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, patenka į siurblinės įrenginius ir yra perpumpuojamas į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, į kurį patenka lietaus nuotekų vanduo apytiksliai iš 35 procentų (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos. Kadangi siurblinė veikia išskirtinai tik kaip (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų sistemos dalis, atsakovė kreipėsi į ieškovę, siūlydama toliau rūpintis siurblinės eksploatavimu ir priežiūra su sąlyga, jog būtent ieškovė padengtų susidarančias išlaidas už siurblinei eksploatuoti sunaudotą elektros energiją. Dėl siurblinės priežiūros atsakovė patiria tik išlaidas: eksploatavimo, remonto darbų, mokamų mokesčių, samdomų darbuotojų atlyginimų ir kt. Pabrėžė, kad ji yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, o viešojo intereso tenkinimas iš nuosavų lėšų prieštarauja jos, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams. Vertinant žalos atsiradimo grėsmės realumą, atsakovė nurodė, jog, elgdamasi kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, iš anksto informavo ieškovę, kad ketina nutraukti siurblinės eksploataciją, ir nurodė terminą, sudarydama galimybę ieškovei iš anksto pasiruošti tokiai įvykių eigai. Net ir suėjus tam terminui, siurblinės eksploatacija nebuvo sustabdyta, o ieškovė toliau buvo skatinama ieškoti sprendimų. Dėl ieškovės įvardintų veiksmų neteisėtumo nurodė, kad nei teisės, nei administraciniai aktai ar sudarytos sutartys neįtvirtina atsakovei pareigos eksploatuoti siurblinę ir rūpintis jos priežiūra, todėl jos sprendimas stabdyti siurblinės darbą ir nepatirti nereikalingų išlaidų negali būti vertinamas kaip tam tikros pareigos nevykdymas. Įstatymas ar sutartis nedraudžia atsakovei kaip turto savininkei įgyvendinti savo teisių į turtą ir spręsti, ar jį naudoti. Kadangi atsakovė iš anksto įspėjo ieškovę, kad ketina nutraukti siurblinės eksploataciją, ir suteikė ieškovei terminą pasiruošti šiai situacijai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės elgesys galimai tokią bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigą pažeidė ar galėtų pažeisti. Dėl atsakomybės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos taip pat nurodė, kad didesnio pavojaus šaltinio (siurblinės) naudojimo sustabdymas ir tinkamas „užkonservavimas“ kaip tik pašalina tokios žalos atsiradimo galimybę.