- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-8909-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08204-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- E. L.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2015 m. balandžio 13 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį CITROEN XSARA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo atbula, atsitrenkė į lifto duris ir jas apgadino. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
E. L. taip pat buvo kaltinama pasišalinusi iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus bei tuo padarydama ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn trauktina E. L. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad 2015-04-13, maždaug 20.30-21.00 val., grįžo po darbo ir išsikvietė liftą prie daugiaaukščio, kuriame nuomoja butą. Atvažiavus liftui, atsidarė durys ir užsidegė žalia šviesa. Ji įvažiavo į liftą, nusileido į minus antrą aukštą, lifto durys atsidarė, užsidegė žalia šviesa. Užvedė automobilį ir ėmė važiuoti atbula, kadangi tik taip galima išvažiuoti iš lifto, ir tada išgirdo keistą garsą, lyg staigiai užsidarytų durys. Tuomet stabdė, bet būtent kairės pusės šachtos durys pravažiavo pro jos automobilio galinį buferį iki automobilio kablio. Tada išlipo pažiūrėti kas nutiko. Buvo keista, kad išlindo tik kairės pusės lifto durys, kurios kontaktavo su jos automobiliu, tos durys daugiau neatsidarė, tokios ir liko. Iš pradžių ji pabandė išsikvieti pagalbą avariniu mygtuku, esančiu lifte, bet ryšys buvo trūkinėjantis ir jie nesuprato, kur jiems reikia atvykti. Tuomet bandė prisiskambinti lifto avarinei tarnybai telefonu, bet lifte nebuvo ryšio. Tuomet išėjo iš garažo. Tuo metu paraleliai gretimu liftu leidosi ir kitas namo gyventojas. Pamatęs kas atsitiko, jis priėjo prie jos ir padėjo išsikviesti liftų tarnybą, kuri atvažiavo maždaug po 20 minučių. Per tą laiką ji dar paklausė kaimyno, kaip čia taip nutiko, ar yra buvę tokių nutikimų anksčiau. Jis pasakė, kad yra buvę tokių nesklandumų ir anksčiau su tomis durimis. Ji viena laukė liftininko, kuris atvažiavęs bandė duris uždaryti ranka, tačiau jam nepavyko. Tuomet jis pasakė, kad reikia įrankių, todėl vėl išvažiavo ir grįžo su jais, nuėmė duris, likusios durys ėmė užsidarinėti vienos ir kitos pusės. Tai jis jas sustabdė ar išjungė bei liepė jai išvažiuoti iš lifto. Ji paklausė liftininko, kodėl taip atsitiko, ir jis paaiškino, kad liftas yra gendantis jau seniai, o bendrija išsiprašė tą liftą toliau eksploatuoti, kad žmonės galėtų juo naudotis. Liftininkas ją patikino, kad jis pats informuos bendriją apie lifto gedimus, todėl ji priparkavo savo automobilio šalia lifto ir išėjo. Įvykio dieną bendrijos pirmininko apie įvykį ji neinformavo, nes buvo įsitikusi, kad tai padarys liftininkas, papildomai jį informavo po savaitės. E. L. nurodė, kad jai išvažinėjant iš lifto degė žalia šviesoforo šviesa ir tuo metu įvyko kontaktas tarp automobilio ir lifto durų, nes vienos pusės šachtos durys staigiai atsidarė ir užsidarė ne tada, kai reikėjo. Kontaktas buvo į galinį automobilio buferį, šiek tiek iš kairės pusės šono. Ji negali vertinti, ar durys buvo apgadintos šio incidento metu, nes jos nebuvo išlenktos ar pan. Ji matė, kad jos susilietė su mašina. Liftininkas sakė, kad apatinė dalis buvo iššokusi iš bėgelių, bet kodėl – jai nežinoma. Jos netvarkingai atsidarė, todėl gal ir iššoko iš tų bėgelių. E. L. nurodė, kad dažniausiai ji naudojasi kitu liftu, o šiuo liftu naudojasi retai, vieną kartą važiavo rudenį ir įvykio dieną. Ji policijos nekvietė, nes manė, kad tai nėra eismo įvykis, į kurį būtina kviesti policiją, nes liftas yra įrenginys, o ne teritorija, ne kelias, ne žemės dalis, ne statinys. Jos automobiliui buvo padaryta minimali žala, todėl ji nesikreipė į draudimo kompanija.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. M. paaiškino, kad jis gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir administracinėn atsakomybėn trauktinos E. L. nepažįsta. 2015-04-13, apie 20.30 val. jis parkavo savo automobilį priešais liftą. Pamatė atsidarančias lifto duris, kuriame buvo E. L.. Po to išgirdo garsą ir pamatė, kad lifto durys yra užsidariusios ir į jas atsirėmęs E. L. automobilis. Priparkavęs savo automobilį jis priėjo ir paklausė, ar nereikia pagalbos. Lifto durys buvo įstrigusios ir patraukus automobilį į priekį, jų vis tiek nebūtų galima atidaryti, reikėjo specialisto pagalbos. Kiek pamena, lifto durys gal kažkiek buvo įlenktos. Liudytojui išgirdus trenksmą ir atsisukus, jo manymu, degė žalias lifto šviesoforo signalas. A. M. teigimu, lifto durys yra problematiškos, jam pačiam yra buvę, kad vieną kartą lifto durys neatsidarė, durys veikdavo netvarkingai, jos pilnai neatsidarydavo, reikėdavo jas stebėti. Jis pats į lifto duris nebuvo atsitrenkęs.
Papildomai apklaustas 2015-12-16 vykusiame teismo posėdyje liudytojas A. M. paaiškino, kad priparkavęs savo automobilį jis išgirdo garsą, kad kažkas atsitrenkia ir tai buvo smūginis garsas. Atsisukęs pamatė, kad į duris yra atsirėmęs E. L. vairuojamas automobilis, lifto kairiosios vidinės durys buvo neatsidariusios, išorinės durys buvo atsidariusios. Būnant požeminėje aikštelėje girdisi, kai atvažiuoja liftas, todėl liudytojas į tai atkreipė dėmesį ir tuo metu, kai iš lifto išvažinėjo E. L. automobilis, jis nematė, kad lifto durys būtų pilnai atsidariusios, t.y. pradėjęs dairytis ir išgirdęs susidūrimo garsą jis pamatė, kad lifto durys neatsidariusios. Jis nematė momento, kad lifto durys būtų pilnai atsidariusios, kai iš lifto išvažinėjo E. L.. Nebuvo taip, kad būtų atvažiavęs liftas, atsidarytų visos durys ir išvažiavimo iš lifto metu viena iš lifto durų pusių užsidarinėtų. Jis tik vieną kartą girdėjo atsidarančių-užsidarančių durų garsą. Šiuo atveju atvažiavus liftui atsidarė durys, tačiau vienos durys buvo neatsidariusios, nes į jas buvo atsirėmęs automobilis. Visą šį įvykį jis stebėjo maždaug 4 metrų atstumu nuo lifto. Liudytojas taip pat nurodė, kad liftas, kuriuo važiavo E. L., yra probleminis, jam pačiam ne kartą yra atsitikę taip, kad lifto durys buvo neatsidariusios, o tuo metu degdavo žalias šviesoforo signalas. Kadangi lifte yra vidinės ir išorinės lifto durys, yra buvę taip, kad neatsidarytų vienos iš lifto durų.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į jį kreipėsi kaimynė ir pasakė, kad turėjo problemų su liftu bei klausė, ar jam nieko panašaus nebuvo nutikę. Jis patvirtino kaimynei, kad su liftais yra pakankamai didelė bėda, jie pastoviai gesdavo, nusileidus liftu į garažą, durys tiesiog iššaudavo. Paskutinis toks įvykis buvo gal prieš keletą mėnesių, o prieš pusantrų metų tokie įvykiai kartodavosi kartą per mėnesį ar net kartą per savaitę. Jis pats asmeniškai dėl to nebuvo nukentėjęs ir kitų nukentėjusiųjų taip pat nežino. Bendrijos pirmininkas apie šiuos gedimus buvo informuojamas neformaliai, jam pačiam prieš dvejus ar vienerius metus teko tuo klausimu kalbėtis su pirmininku.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. J. paaiškino, kad jis dirba UAB „Paradis“ liftų elektromechaniku. Tikslios datos neatsimena, buvo gautas pranešimas, kad apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lifte įstrigo automobilis. Atvykęs nurodytu adresu minus antrame aukšte rado įstrigusį lifte automobilį ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Buvo išverstos iš šachtos durys, automobilis nuo šachtos durų jau buvo atitrauktas, susidarė toks įspūdis, kad automobilis buvo įvažiavęs į šias duris, nes durys buvo išlenktos į lauko pusę ir tokį išlinkimą galima padaryti tik su automobiliu, jam atsiremiant į duris. Jis išėmė šachtos duris ir mergina išvažiavo iš lifto. Jis apie įvykį pranešė pirmininkui ir išvažiavo. Atvažiavus į įvykio vietą viena pusė durų buvo uždaryta. Ten yra dvejos durys – kabinos durys ir šachtos durys. Kabinos durys buvo atsidariusios, o šachtos durų viena pusė buvo užsidariusi, o kita durų pusė atsidariusi, nes ji negalėjo pajudėti iš vietos dėl išlenkimo. Toks įvykis galėjo atsitikti, kai užsidarinėjant durims yra gaunamas smūgis. Tada dėl padarytų apgadinimų šachtos durų viena pusė gali iššokti iš vietos, bet logiškai mąstant, tada turėjo būti ir antras smūgis, kad tas duris išlenkti, bet kaip ten kas nutiko, jis negali pasakyti. Automobilių lifto veikimo mechanizmas yra toks: išsikvietus liftą atsidaro durys, užsidega žalia šviesoforo šviesa ir tada galima įvažiuoti į lifto vidų. Įvažiavus į lifto vidų, šviesoforas užgęsta, lifto durys užsidaro ir automobilis yra vežamas į norimą aukštą. Atvažiavus lifto durys atsidaro, užsidega žalias šviesoforo signalas ir tada galima išvažiuoti iš lifto. Neatsidarius durims žalia šviesa užsidegti negali. Atsiradus kliūčiai durys turi atsidaryti. Jeigu užsidegus žaliai šviesai automobilis iš karto neišvažiuoja iš lifto, tai tokiu atveju praėjus 20-30 sekundžių iš pradžių užgęsta žalias šviesoforo signalas, o po to pradeda užsidarinėti durys. Jeigu to metu automobilis pradės judėti, tai gali visko atsitikti, galima duris išlaužti ir pan. Jeigu staiga atsirastų kliūtis tarp lifto durų, tai durys turėtų atsidaryti. Jeigu užsidarinėjant lifto durims automobilis pradėtų judėti, tai tokiu atveju galima išlaužti lifto duris, nes tada durys atsidaro ne iš karto, iš pradžių kliūtis yra užspaudžiama, o po to durys atsidaro. Šachtos ir kabinos durys atsidaro kartu. Sprendžiant apie lifto durų ir automobilio apgadinimus iš techninės pusės, taip neturėjo atsitikti, kažkas iš išorės turėjo užsidarinėjusias duris turėjo prilaikyti ar būti kokia kita kliūtis. Su šiuo liftu būdavo tokių problemų, kažkas įvažiuoja, sulenkia duris, liftas yra senas, smulkių gedimų visokių būna. Šiaip visą laiką inspektorius tikrina, viskas techniškai tvarkinga. Lifto durys senos likusios, bet saugos reikalavimus jos atitinka, tik jos susidėvėjusios. Negali būti tokių atvejų, kad dėl techninių gedimų galėtų užsidaryti tik viena šachtos durų sąvara, nes į ritinėlius įvažiuoja taip vadinama liniuotė, kuri išsiskleidžia ir tada atsidaro visos durys kartu. Viena durų pusė gali iššokti iš ritinėlių ir atsidaryti tik panaudojus jėgą. Pavyzdžiui, užsidarinėjant durims viena durų pusė gauna smūgį į kabinos duris, tada durys iš šachtos galėjo iššokti ir tada vėl atsidaro. Jeigu automobilis vėl išvažinėja, tada sulenkia duris, bet iki to turėjo būti smūgis arba išorėje kažkas duris laikė. Kabinos durys buvo sulenktos, nes iki to nemažai smūgių turėjo. L. sakė, kad kabinos durys atsidarė, o šachtos durys užsidarė, ji išvažinėdama nepastebėjo ir atsirėmė į tas duris. Apie lifto gedimus jis savo iniciatyva paskambino pirmininkui, jis nepamena, ar L. domėjosi, ar jis informuos pirmininką. Liudytojas patvirtino savo paaiškinimus, duotus 2015-04-29 (b.l. 16). Pirmininką jis pažįsta 2-3 metus. Toks įvykis galėjo atsitikti, jeigu būtų buvę du smūgiai arba kažkas iš išorės ką nors laikytų. Automobiliui važiuojant tiesiai atbuline eiga jis atsiremtų į kabinos abiejų pusių duris. Gavus smūgį suveikia fotoelementas ir kabinos durys vėl atsidaro, o šachtos durys gali likti uždarytos. Norint sulenkti šachtos duris, reikia dar vieno smūgio, t.y. kad automobilis judėtų toliau, nepaisant to, kad šachtos durys yra uždarytos arba kažkas duris sulenkė iš išorės. Įvykio metu E. L. aiškino, kad dėl visko yra kaltas liftas. Kitos pusės šachtos durys buvo sulankstytos, ten visos durys yra gavusios smūgių. Iki to įvykio liftas funkcionavo, o po to šachtos durys į išorinę pusę buvo tiek išlinkusios, kad jų negalima buvo pajudinti iš vietos, reikėjo rankiniu būdu išiminėti sąvaras, kad galėtų išvažiuoti automobilis. Jis nekreipė dėmesio į automobilio apgadinimus, nes namo rūsyje yra pastas apšvietimas. Akivaizdžių apgadinimų jis nepastebėjo.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos pirmininkas. Buvo gauta informacija, kad yra išlaužtos krovininio lifto durys, todėl jis nuėjo į apačią pažiūrėti kas atsitiko. Pamatęs nuimtas lifto duris, jis apžiūrėjo automobilių Citroen, ant kurio žymių apgadinimų nebuvo. Parėjęs namo nustatė butą, kuriam priklauso stovėjimo vieta ir nuėjo į tą butą. Duris jam atidarė E. L. bei jie kalbėjosi apie įvykį. E. L. sakė esanti nekalta, kad jai išvažiuojant iš lifto, durys pačios užsidarė. Liudytojas paprašė jos parašyti paaiškinimą, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, paliko savo kontaktinį telefoną bei įspėjo E. L., kad nesulaukęs atsakymo kvies policiją. Nesulaukęs nei paaiškinimų, nei skambučių apie įvykį informavo policiją. Vėliau jis kalbėjosi su liftininkais, kurie jį informavo, kad pačios lifto durys negalėjo užsidaryti. Liudytojo teigimu, E. L. nerodė jokios iniciatyvos aiškintis dėl įvykio aplinkybių, iniciatyvą rodė tik jis. Jis netiki E. L. pasiaiškinimas, kad jis neva paliko jai neteisingą telefono numerį, kuriuo ji negalėjo prisiskambinti, nes visi jo kontaktiniai duomenys yra iškabinti po visą namą. Liudytojas nurodė, kad šiame name jis gyvena nuo pat įsikūrimo pradžios, jam pačiam teko naudotis šiuo liftu, lifto gedimų pasitaiko, tačiau ne tokių, jo pirmininkavimo metu nuo 2013 metų balandžio mėnesio tokių atvejų nebuvo. Jis gaudavo gyventojų skundų tik dėl liftų priežiūros, kurie būdavo apie sugedusi ar užstrigusį liftą ir pan. UAB „Paradis“ rekomendavo keisti liftą. Po įvykio tas liftas suremontuotas, veikia, bet neeksploatuojamas taupymo sumetimais.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies
Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. L. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad E. L. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už KET pažeidimus, kadangi Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas), o liftas nėra kelias.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijose, kai judant transporto priemonei, žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi eismo įvykio sąvoka nesiejama su to įvykio vieta, o iš pateikto apibrėžimo negalima daryti išvados, kad eismo įvykio vieta yra tik kelias ar gatvė, tai gali būti bet kokia teritorija, kurioje juda transporto priemonės, nes pagrindinis eismo įvykio elementas yra „judanti transporto priemonė “ (LAT 2005-01-05 nutartis civ. byloje 3K-3-2/2005, 2006-03-28 nutartis civ. byloje 3K-7-81/2006 ir pan.). Šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės sietinos būtent su judančia transporto priemone, kuomet E. L. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš šviesoforu reguliuojamo krovininio lifto, skirto automobilių eismui, kontaktavo su lifto durimis judant transporto priemonei, todėl teismas negali sutikti su advokatės nuomone, kad šis įvykis nelaikytinas eismo įvykiu.
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. L. nuo pat pradžių neigė savo kaltę teigdama, kad atsidarius lifto durims, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji pradėjo judėti atbuline eiga iš krovininio lifto, tačiau išgirdusi neįprastą garsą staigiai stabdė ir tuo metu tik kairės pusės lifto durys užsidarydamos trenkėsi į jos automobilio galinį bamperį.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. L. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
E. L. kaltę patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas A. M., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė girdėjęs būtent smūginį, o ne braukimo garsą, ir matęs, kaip atvažiavus liftui atsidarė išorinės durys, tačiau lifto kairiosios vidinės durys buvo neatsidariusios, nes į jas buvo atsirėmęs E. L. vairuojamas automobilis. Liudytojas pažymėjimo, kad jis tik vieną kartą girdėjo atsidarančių – užsidarančių lifto durų garsą ir nebuvo taip, kad lifto durys būtų pilnai atsidariusios ir išvažiavimo iš jo metu viena iš lifto durų pusių užsidarinėtų. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi jis asmeniškai E. L. nepažįsta ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šis liudytojas galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tokių duomenų nenurodė ir pati E. L..
Be to, liudytojo A. M. parodymai neprieštarauja liudytojo - UAB „Paradis“ liftų elektromechaniko R. J. parodymams. Liudytojas R. J., aiškindamas teismo posėdyje lifto veikimo mechanizmą, nurodė, kad lifte yra dvejos durys - kabinos ir šachtos durys. Jam atvažiavus pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą, liudytojas matė, kad kabinos durys buvo atsidariusios, o šachtos durų viena pusė buvo užsidariusi, o kita durų pusė atsidariusi, nes ji negalėjo pajudėti iš vietos dėl išlenkimo į lauko pusę, kurį galima padaryti tik atsiremiant automobiliu į duris. Toks įvykis galėjo atsitikti, kai užsidarinėjant durims yra gaunamas smūgis. Šis liudytojas taip pat patvirtino teismui, kad tokių atvejų, kai dėl techninių gedimų galėtų užsidaryti tik viena lifto šachtos durų pusės sąvara, negali būti, nes į ritinėlius įvažiuoja taip vadinama „liniuotė“, kuri išsiskleidžia ir tada atsidaro visos durys kartu. Viena durų pusė gali iššokti iš ritinėlių ir atsidaryti tik panaudojus jėgą, kai pavyzdžiui užsidarinėjant durims viena durų pusė gauna smūgį į kabinos duris arba kai viena durų pusė jėga yra laikoma iš išorės.
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo R. J. parodymais, kadangi jie neprieštarauja jo 2015-04-29 rašytiems paaiškinimams (b.l. 16) bei, kaip jau buvo minėta, liudytojo A. M. parodymams. Šie liudytojai paneigė E. L. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, jog atsidarius lifto durims bei jai pradėjus išvažinėti iš lifto atbuline eiga, ėmė užsidarinėti tik kairės pusės lifto durys, kurios trenkėsi į jos automobilio galinį bamperį, nes liudytojas A. M., betarpiškai stebėjęs įvykį, nematė, kad išvažiavimo iš lifto metu užsidarinėtų tik viena lifto durų pusė, o liudytojo A J. teigimu, toks atvejis techniškai apskritai yra neįmanomas be jokio pašalinio mechaninio įsikišimo, pavyzdžiui gaunamo smūgio į duris ar jėga laikomų iš išorės durų.
Nors byloje esančios lifto nuotraukos (b.l. 21, 32-33) nepaneigia aplinkybės, jog lifto durų apačia yra apdaužyta bei kad šis liftas, liudytojų teigimu, yra problematiškas, tačiau įvertinus teismo posėdyje nurodytą lifto veikimo mechanizmą, šios aplinkybės neturėjo esminės įtakos nagrinėjamo eismo įvykio kilimui, kadangi viena lifto durų pusė gali atsidaryti bei po to neužsidaryti tik iššokus jai iš ritinėlių, panaudojant jėgą, t.y. šiuo atveju važiuojančiam automobiliui atsitrenkus į lifto duris. Byloje esantis E. L. vairuojamo automobilio techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti galinio automobilio bamperio apgadinimai (b.l. 18-20) taip pat nepaneigia protokole nurodytos aplinkybės, kad automobiliui važiuojant atbuline eiga buvo atsitrenkta į lifto duris.
Teismas neturi pagrindo netikėti E. L. nurodyta aplinkybe, kad jai išvažinėjant iš lifto galimai ir degė žalias šviesoforo signalas, nes liudytojas A. M., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, taipogi nurodė, kad jam pačiam ne kartą buvo taip atsitikę, jog lifto durys buvo dar neatsidariusios, o jau degė žalias šviesoforo signalas. Tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, ypač įvertinus tai, jog visiems namo gyventojams yra žinoma, kad šis liftas yra problematiškas.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. L., vairuodama automobilį ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į lifto duris ir jas apgadino, todėl jos veikoje yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, pažeidėja baustina.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei E. L. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).
Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad E. L. atsitrenkus į lifto duris, viena durų pusė užsidarė, o kita liko atidaryta, tačiau automobiliui tokiu atveju nebuvo jokios galimybės išvažiuoti iš lifto, todėl teko kviestis pagalbą. Atvažiavęs pagal gautą iškvietimą liftą aptarnaujančios įmonės UAB „Paradis“ darbuotojas R. J. išėmė lifto duris ir taip sudarė galimybę E. L. išvažiuoti iš lifto, ką ji ir padarė, priparkuodama automobilį šalia lifto jos butui skirtoje vietoje. E. L. teigimu, ji apie automobilio kontaktą su liftu namo bendrijos pirmininko neinformavo, nes tą žadėjo padaryti lifto meistras. Policijos ji taip pat nekvietė, nes jos manymu, tai nebuvo eismo įvykis, į kurį būtina kviesti policiją. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos pirmininkas - liudytojas V. B. patvirtino teismui, kad informaciją apie lifto sugadinimą jis gavo iš liftą aptarnaujančios įmonės atstovo. Gavęs informaciją jis pagal automobilio parkavimosi vietą nustatė butą, kuriam priklauso stovėjimo vieta ir nuėjo kalbėtis su E. L. dėl lifto.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas negali daryti išvados, jog E. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, norėdama išvengti atsakomybės, nes buvo tvirtai įsitikinusi, jog bendrijos pirmininką apie lifto gedimą informuos į įvykio vietą atvykęs ir liftą taisęs meistras, kas ir buvo padaryta. Tai, jog namo bendrijos pirmininkui nepavyko susitarti su E. L. dėl išlaidų kompensavimo už lifto remontą, todėl jis ir kreipėsi į policiją, neleidžia teismui daryti išvados, jog ji siekė išvengti pareigos atlyginti žalą, nes E. L. manymu, susidūrimas su lifto durimis įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl techninių lifto gedimų. Aplinkybė, jog E. L. po susidūrimo su lifto durimis nekvietė policijos, taip pat neleidžia teismui konstatuoti, jog taip ji elgėsi tyčia, suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, nes, jos manymu, nagrinėjamas įvykis apskritai nėra eismo įvykis, apie kurį privaloma informuoti policiją, pakanka, jog apie tai būtų žinoma namo bendrijos pirmininkui. Tokiu būdu nekviesdama policijos ir pasitraukdama iš įvykio vietos ji sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, visiškai nesiekdama apsunkinti įvykio aplinkybių atskleidimo ar išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą. Tokie jos veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes ji nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. L. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis nekelia grėsmės visuomenės ir eismo saugumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. L. - administracine tvarka nebausta. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, E. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirtina sankcijoje numatyt bauda, artima minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
E. L. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 30 € (trisdešimties eurų) baudą.
E. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 07-15-9351501. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.