Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-169-832/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
1-169-832/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49643-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Gintaras Gricius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-169-832/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49643-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sakirė“, pagalbiniu darbininku (darbas Švedijoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas, paskutinį kartą 2017 m. spalio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 90 parų areštu, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2018-10-12 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), J. K. ir B. T. sėdint lauke prie (duomenys neskelbtini) namo ant laiptinės laiptų, rankoje turėdamas dujų balionėlį, juo papurškė dujų į akis J. K. bei į veidą B. T., taip sukėlė jiems fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galvojo, jog B. T. jam nori suduoti ranka, todėl papurškė dujų, kurių kliuvo ir J. K.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo M. K. kaltė, be jo paties visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str. 1, 2 d.):

Nukentėjusiosios J. K. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 22.00 val. jai su draugu B. T. sėdint ant laiptinės laiptų, adresu (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo M. K., kuris, nieko nesakęs, be jokios priežasties rankoje laikytu dujų balionėliu, pripurškė dujų jai į akis, po to jos draugui B.. Dėl tokių jo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo akis ir veido odą (16 b. l.).

Nukentėjusiojo B. T. parodymais, kai ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 22.00 val., jam su drauge J. K. sėdint ant laiptinės laiptų, adresu (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo M. K., kuris nieko nesakęs, be jokios priežasties, rankoje laikytu dujų balionėliu, pripurškė jo draugei J. dujų į akis, po to, tuo pačiu balionėliu dujų į veidą pripurškė ir jam. Dėl tokių jo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo akis ir veido odą (21 b. l.).

Liudytojo V. D. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 22.00 val. jis su M. K. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, ant kurios laiptų sėdėjo B. ir J.. Tada su juo buvęs M. K., be jokios priežasties išsitraukė dujų balionėlį ir juo papurškė tiek B., tiek J. į veidą (26 b. l.).

M. K. kaltė taip pat grindžiama informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0118000558408, iš kurio matyti, kad 2018m. spalio 12 d. 22.05 val. pranešėja J. K. pranešė, kad prieš 30 min. prie laiptinės pažįstamas asmuo pranešėjai ir draugui pripūtė dujų į akis, nukentėję neblaivus (9-10 b. l.).

2018-10-12 tarnybiniu pranešimu dėl kūno sužalojimo, kuriame nurodyta, kad 2018-10-12 M. K., priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės rūkančių nukentėjusiųjų J. K. ir B. T., be jokios priežasties pripūtė dujų į akis (11 b. l.).

2018-10-15 J. K. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad M. K. priėjęs prie jos ir B. T., be jokios priežasties pripūtė dujų į akis (14 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo M. K. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 str. 1 d.). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi darydamas nusikalstamą veiką jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstama veika baigta, priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 140 str. 1 d.). M. K. anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, darbas susijęs su komandiruotėmis į užsienį, nors tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau tai patvirtino pats kaltinamasis bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G. (kaltinamojo sesuo) (28 b. l.). Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamasis M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, bet ir kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismo vertinimu šiuo atveju BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės savo turiniu neatitinka BK 41 straipsnyje keliamų tikslų bei teisingumo principo paskirties baudžiamojoje teisėje. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, bausmė individualizuotina, įvertinant ne tik nuteistojo asmenybę (jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stoka, tai, kad pripažino savo kaltę), bet ir tai, kad straipsnio sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas užkirstų kelią nuteistajam dirbti ir uždirbti pragyvenimui. Juo labiau, kad jis būdamas užsienyje ir dirbdamas nenusikals, o dirbdamas gaus pajamų, tokiu būdu bus pajėgus sumokėti baudą.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės yra aiškiai neteisingos. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sąlygos, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti šią normą nėra. Tačiau šiuo atveju, aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltininko asmenybės pavojingumą, kontekste teismas sprendžia, kad M. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ši nusikalstama veika buvo atsitiktinė, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas M. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, o būtent baudą. Bauda šiuo atveju yra švelnesnė už laisvės apribojimą, tačiau griežtesnė už viešuosius darbus, kurie individualizuojant bausmę šiuo atveju negali būti paskirti. Bauda nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį.

Skiriamos baudos dydis nustatytinas artimas minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, M. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (52-53 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 63 MGL, t. y. 3150 (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 42 MGL, t. y. 2100 (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) Eur dydžio baudą.

Nuteistajam M. K. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (www.vmi.lt) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam M. K. išaiškinti, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuteistajam M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Klemenis