Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-25 · Administracinė byla Nr. A-492-2760-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-708-473/2011Sprendimas · 2011-01-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-1612-629/2011Sprendimas · 2011-03-24Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Ik-708-473/2011Nutartis · 2011-08-25Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2011-08-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-25
Bylos Nr.
A-492-2760-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02503-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Kategorijos
  • 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-2760/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02503-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 33.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui A. P.,atsakovų atstovams S. J., R. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2010 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. BR6-(10.51)-4239; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM) nustatyti tvarką, leidžiančią Agentūrai peradministruoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004–2006 m. laikotarpiu ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programoje; 3) įpareigoti Agentūrą administruoti 2010 m. birželio 15 d. pateiktą kasmetinį prašymą už 2010 m. pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą.

Skunde paaiškino, kad 2006 m. birželio 14 d. Agentūrai pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą. Nurodė, kad 2007 metais nusprendė plėsti ekologinį ūkininkavimą ir padidinti plotus daugiau kaip 2 ha. Pažymėjo, kad neturėjo teisinio pagrindo teikti paraišką ir reikalingus dokumentus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 (toliau – ir 2004–2006 m. Taisyklės) reikalavimus, todėl 2007 m. gegužės 16 d. jis pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą. Pažymėjo, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-470 „Dėl papildomo kasmet reikalingų pateikti dokumentų dalyvauti kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ pateikimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3D-470), kuris suteikė galimybę pateikti dokumentus ir administruoti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programos reikalavimus 2006 metais pateiktoje pradinėje paraiškoje nurodytus plotus. Todėl 2009 m. vasario 23 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su prašymu nustatyti terminą pateikti reikalingus dokumentus pagal Įsakymą Nr. 3D-470, tačiau Agentūra 2009 m. kovo 17 d. sprendimu šio prašymo netenkino. Pareiškėjas nurodė, kad šį sprendimą yra apskundęs teismui. Taip pat paaiškino, kad 2009 m. birželio 3 d. pateikė kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą. Agentūra 2009 m. liepos 22 d. sprendimu atsisakė administruoti pateiktą prašymą. Šis Agentūros sprendimas buvo apskųstas ŽŪM, kuri priėmė sprendimą sustabdyti skundo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vyriausioji administracinių ginčų komisija paliko galioti ŽŪM sprendimą. Nurodė, kad nuo 2009 metų Agentūra neadministruoja plotų A ir B pagal 2007–2013 m. Programą. Paaiškino, kad 2006 m. birželio 14 d. pateikęs 2006 m. Paraišką pareiškėjas įsipareigojo 5 metus, iki 2010 m. imtinai, 2 laukuose (sklypai A ir B, plotas 38,92 ha) vykdyti agrarinės aplinkosaugos reikalavimus. Prisiimtų įsipareigojimų nenutraukė. Nurodė, kad Agentūra, skaičiuodama kompensacines išmokas už 2007 metus, sklypus A ir B priskyrė 2007–2013 m. Programai bei apskaičiavo išmokas, kurių dydis už 1 ha numatytas 2007–2013 m. Programoje. Teigė, kad Agentūra vienašališkai nutraukė valstybės 2006 metais prisiimtą įsipareigojimą 5 metus kasmet mokėti 1 436,35 Lt/ha kompensacinę išmoką už javų hektarą vykdant tęstinius įsipareigojimus ir tuo už 2007 metus padarė 22 527,24 Lt žalą. 2008 metais sklypuose A ir B buvo tęsiami įsipareigojimai ir abiejuose sklypuose auginami javai. Dėl Agentūros veiksmų susidarė 27 010,48 Lt žala. 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimtas Įsakymas Nr. 3D-470, suteikiantis galimybę pareiškėjams pateikti dokumentus pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programos reikalavimus. 2008 m. rugsėjo 24 d. priimtas Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-516 „Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-152 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo leidžiama kasmet didinant plotus daugiau kaip 2 ha pateikti naują paraišką, kuri neturės įtakos ankstesnėms paraiškoms ir įsipareigojimams. Nurodė, kad šių teisės aktų priėmimas įrodo, kad 2007 metais nei ŽŪM, nei Agentūra nebuvo tinkamai pasiruošusi perėjimui nuo Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programos prie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“, įgyvendinimo. Pažymėjo, kad Europos Komisija teisės aktais įpareigojo Lietuvos valstybę laikytis prisiimtų iki 2007 m. sausio 1 d. dienos įsipareigojimų bei jiems įvykdyti skyrė lėšas. ŽŪM 2009 m. gruodžio 1 d. vykusio posėdžio metu Agentūros atstovai patvirtino, kad galima peradministruoti pareiškėjų, didinusių plotus 2007 metais daugiau kaip 2 ha ir pateikusių 2007–2013 m. paraiškas bei skirti kompensacines išmokas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą už plotus, kurie dalyvauja Ekologinio ūkininkavimo programoje nuo 2004–2006 m., tačiau Agentūrai reikalingas ŽŪM leidimas atlikti šiuos veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 100–101) paaiškino, kad vadovaujantis 2004–2006 m. taisyklių 8.2 punktu, pareiškėjas, pateikęs naują paraišką, prisiėmė naujus įsipareigojimus, o naujai pateikta paraiška pakeitė 2004–2006 m. paraišką, todėl Įsakymas Nr. 3D-470 netaikomas. Paaiškino, kad Įsakymas Nr. 3D-470 galėjo būti taikomas, jei pateikta paraiška būtų neatitikusi tinkamumo kriterijų, nustatytų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir 2007–2013 m. Taisyklės). Tokiu atveju pareiškėjas būtų galėjęs pateikti trūkstamus dokumentus, reikalingus administruojant 2004–2006 m. paraišką, ir toliau dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. programos priemonėje „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“. Kadangi pareiškėjo pateikta paraiška atitiko visus tinkamumo kriterijus ir pareiškėjui buvo išmokėtos išmokos už Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, apie Įsakymą Nr. 3D-470 Agentūra pareiškėjo informuoti neturėjo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nedalyvauja Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programoje, o dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ (jam netaikomi 2004–2006 m. Taisyklėse nustatyti reikalavimai kasmet pateikti kasmetinius prašymus), todėl pareiškėjo 2010 m. birželio 15 d. pateiktas kasmetinis prašymas už 2010 m. nebuvo administruojamas.

Atsakovas ŽŪM su skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 55–59) nurodė, kad pasibaigus 2004–2006 metų programavimo laikotarpiui, paraiškos už 2004–2006 metus 2007 metais jau nebebuvo teikiamos, todėl pareiškėjai, norėję padidinti plotus daugiau kaip 2 ha, privalėjo pateikti paraiškas pagal 2007–2013 metų kaimo plėtros priemones. Pareiškėjas pateikdamas 2007 m. paraišką pagal 2007–2013 metų kaimo plėtros priemones prisiėmė naujus įsipareigojimus, todėl jo paraiškai administruoti taikomos 2007–2013 m. Taisyklės. Nurodė, kad vadovaujantis šių taisyklių 8.2 punktu pareiškėjas privalo kasmet teikti paramos paraišką, tačiau kasmetinio prašymo, numatyto 2004–2006 m. Taisyklėse, pareiškėjui teikti jau nebereikia. Pažymėjo, kad pareiškėjas dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“, o ne Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, todėl pareiškėjo pateiktas 2010 m. birželio 15 d. kasmetinis prašymas pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą neturėjo būti administruojamas. Nurodė, kad negalėjo būti taikomas ir Įsakymas Nr. 3D-470, nes pareiškėjo 2007 m. paraiška atitiko tinkamumo kriterijus ir pareiškėjas vykdė naujus prisiimtus įsipareigojimus. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti ŽŪM nustatyti tvarką, leidžiančią Agentūrai peradministruoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004–2006 metų laikotarpiu ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programoje, yra nepagrįstas, abstraktus, todėl negali būti vertinamas ir nagrinėjamas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jo manymu galiojantis teisinis reguliavimas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių yra netinkamas ar ydingas. Be to, teismui tenkinus šį pareiškėjo reikalavimą teismas įpareigotų ŽŪM priimti norminį administracinį aktą, o toks teismo sprendimas peržengtų teismo kompetencijos ribas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 91–97) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 14 d. pateikė paraišką paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga” Ekologinio ūkininkavimo programą. Paraiškoje nurodė bendrą 38,92 ha plotą, kuriame buvo atliekami agrarinės aplinkosaugos veiksmai. 2007 m. nusprendęs padidinti 2006 m. paraiškoje nurodyta plotą daugiau nei 2 ha, pareiškėjas 2007 m. gegužės 16 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti. Teismas nurodė, kad 2007 m. paraiška atitiko visus tinkamumo kriterijus ir pareiškėjui buvo išmokėtos išmokos už Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Vadovaujantis 2004–2006 m. taisyklių 8.2 punktu, pareiškėjas pateikė 2007 m. paraišką, padidinęs įgyvendinamų programų plotą daugiau nei 2 ha, ir tai teismas vertino kaip naujų įsipareigojimų prisiėmimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad 2007 m. paraiška pakeitė ankstesnę 2006 m. paraišką ir pradiniai pareiškėjo įsipareigojimai pakeisti naujais, todėl pareiškėjas dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programoje „Ekologinis ūkininkavimas“ ir nebedalyvauja Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programoje, todėl jam netaikomi 2004–2006 m. Taisyklėse nustatyti reikalavimai pateikti kasmetinius prašymus, ir Agentūra neturėjo pagrindo administruoti pareiškėjo 2010 m. birželio 15 d. pateikto kasmetinio prašymo už 2010 m. Teismas pažymėjo, pareiškėjo 2007 m. pateikta paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti atitiko visus tinkamumo kriterijus ir pareiškėjas vykdė naujai prisiimtus įsipareigojimus, todėl Įsakymas Nr. 3D-470 jam netaikytinas. Teismas nurodė, kad tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 pagal pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2009 m. kovo 17 d. sprendimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atsakovui ŽŪM reiškiamas reikalavimas yra abstraktus. Pažymėjo, kad patenkinus šį pareiškėjo reikalavimą teismas įpareigotų ŽŪM priimti norminį administracinį aktą. Nurodė, kad įstatymai nenumato teismo teisės įpareigoti administravimo subjektą priimti norminį administracinį aktą.

III.

Pareiškėjas A. P. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 102–111), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2007 metais nusprendė padidinti 2004–2006 m. nurodytą plotą daugiau nei 2 ha ir vadovaujantis 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punktu, pateikė 2007–2013 m. paraišką. Paaiškina, kad 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punkte nurodyta, kad reikia pateikti prašymą dėl ploto didinimo, jeigu plotas didinamas daugiau kaip 2 ha. Pažymi, kad tokio pareiškėjo prašymo dėl ploto didinimo, kuris turėjo būti pateiktas Agentūrai 2007 metais, atsakovai nepateikė ir byloje jo nėra, nes pareiškėjas jo nerašė. Mano, kad nesant tokio prašymo, padaryta nepagrįsta išvada, jog pareiškėjas išreiškė savo valią didinti 2004–2006 m. programoje įsipareigotą plotą.

2. Akcentuoja, kad 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punkto 2007 metais taikyti nebuvo galima, nes šios teisės normos galiojimas buvo pasibaigęs 2006 m. rugsėjo 29 d. Mano, kad 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punkto galiojimo laike klausimą reikia vertinti atsižvelgiant į šių taisyklių priėmimo tikslą, kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus. Remiasi Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus paramos administravimo ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo 2004–2006 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-76A, 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, iš dalies pakeičiančio ir panaikinančio tam tikrus reglamentus (toliau – ir Reglamentas Nr. 1257/1999), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 3D-42 „Dėl paraiškų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ surinkimo 2007 metais“ nuostatomis ir pažymi, kad 2007 metais taikyti 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punktą nebuvo teisinio pagrindo, kadangi šis punktas gali būti taikomas tik tada, kai žemės ūkio ministras priima įsakymą, kuriuo nustato laikotarpį apibrėžtą konkrečiu terminu, kada galima pateikti naujas paraiškas pagal 2004–2006 m. Taisyklių reikalavimus. Pažymėjo, kad 2007 metais naujos paraiškos pagal 2004–2006 m. Programą nebuvo renkamos.

3. Remiasi 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2006, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, 2007 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-84 patvirtinto Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ nuostatomis ir teigia, kad 2007 m. sausio 1 d. prasidėjusio naujo programavimo laikotarpiui Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programai „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimui ir administravimui yra priimti nauji teisės aktai, kurie reglamentuoja įsipareigojimų prisiėmimą tik pagal 2007–2013 m. programą.

4. Nurodo, kad Reglamento Nr. 1257/1999 42 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvai Kaimo plėtros planas apima trejų metų laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. Pažymi, kad įsipareigojimai pagal 2004–2006 m. programą prisiimami 5 metų laikotarpiui. Todėl mano, kad įsipareigojimai bus tęsiami ir nauju programavimo laikotarpiu, prasidėjusiu 2007 m. sausio 1 dieną.

5. Pažymi, kad 2007 metais Europos Sąjungos paramą administruojančios Lietuvos institucijos pirmą kartą susidūrė su pereinamojo laikotarpio iš vieno programavimo laikotarpio (2000–2006 m.) į kitą programavimo laikotarpį (2007–2013 m.) teisinio reguliavimo problemomis. Nurodo, kad Europos Komisija prieš kiekvieną naują programavimo laikotarpį priima specialų teisės aktą (reglamentą), kuriuo nustato taisykles kaip turi būti suderinami du programavimo laikotarpiai. 2006 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisija priėmė Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1320/2006, nustatantį perėjimo prie Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 numatytos paramos kaimo plėtrai taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1320/2006), ir kurio nuostatos turi esminę reikšmę nustatant aplinkybę ar 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punktas galėjo būti taikomas 2007 metais pateikiant paraišką pagal 2007–2013 m. programą.

6. Teigia, kad Lietuva nepasinaudojo Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnyje numatyta teise ir savo teisės aktuose nenumatė galimybės leisti paramos gavėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal 2004–2006 m. programą, pakeisti šiuos įsipareigojimus nauju įsipareigojimu nuo penkerių iki septynerių metų pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 (2007–2013 m. Programa). Todėl mano, kad 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punktas 2007 metais negalėjo būti taikomas, kadangi iki 2006 m. gruodžio 31 d. prisiimti įsipareigojimai turėjo būti tik pabaigti vykdyti iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne keičiami, padidinant juos. Teigia, kad jo ir valstybės prisiimti įsipareigojimai pagal 2004–2006 m. paraišką 2007 metais negalėjo būti nutraukti ir pakeisti kitais įsipareigojimais tik dėl tos priežasties, jog pareiškėjas nusprendė dalyvauti naujo programavimo laikotarpio, naujoje 2007–2013 m. programoje su naujais 7 žemės sklypais, nesusijusiais su 2004–2006 m. programa ir joje prisiimtais įsipareigojimais.

7. Akcentuoja, kad net tuo atveju, jeigu Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnis Lietuvoje būtų įgyvendintas ir paramos gavėjams būtų suteikta teisė pagal Reglamento Nr. 1257/1999 VI skyriaus nuostatas prisiimto įsipareigojimo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos pakeisti tą įsipareigojimą nauju įsipareigojimu nuo 5 iki 7 metų pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 (2007–2013 m. programa), 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punktas šiam atvejui vis tiek negalėtų būti taikomas, nes tai nebūtų įsipareigoto pagal 2004–2006 m. Programą ploto didinimas, o tik laikotarpio pratęsimas nuo 5 iki 7 metų.

8. Paaiškina, kad Agentūros darbuotojai 2007 metais asmenims, kurie dalyvauja 2004–2006 m. programoje ir pradeda dalyvauti 2007–2013 m. programoje, nurodė paraišką pildyti pagal 2007–2013 m. paraiškos formą, pareiškėjai tokius veiksmus atliko. Pažymi, kad nuo 2008 metų, Agentūra pakeitė administravimo tvarką ir paraiškas tokiais atvejais priimdavo dvi, vieną dėl įsipareigojimų pagal 2004–2006 m. programą antrą – dėl įsipareigojimų pagal 2007–2013 m. programą. Mano, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, klaidino teismą, nurodydami, kad ginčo atveju būtinas 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punkto taikymas, nors patys jau nuo 2008 metų, analogiškais atvejais, šios teisės normos netaikė ir 2004–2006 m. programos įsipareigojimų nenutraukdavo.

9. Pažymi, kad klaidinantis buvo ne tik Agentūros darbuotojų konsultavimas 2007 metais, bet ir 2007–2013 m. Taisyklių 1 punktas, nes nebuvo nenurodyta, kurios 2004–2006 m. Taisyklių nuostatos galioja, o kurios negali būti taikomos. Mano, kad šios problemos išaiškinimas sprendžiamas analogišku būdu, kaip ir dėl 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punkto, t. y. po 2006 m. gruodžio 31 d. gali būti taikomos tik tokios 2004–2006 m. Taisyklių nuostatos, kurios neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, šiuo atveju Reglamentui Nr. 1320/2006. Tai reiškia, kad 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punktas netaikomas, bet tęstiniams įsipareigojimams taikomos kitos 2004–2006 m. Taisyklių normos – dėl tinkamumo kriterijų, reikalavimų, kompensacinių išmokų dydžio.

10. Akcentuoja, kad konsultuojamas Agentūros darbuotojų ir žinodamas, kad kompensacinės išmokos už prisiimtus tęstinius įsipareigojimus pagal 2004–2006 m. programą yra numatytos 2007–2013 m. programoje, žinodamas, kad 2007–2013 m. Taisyklėse įtvirtinta nuostata, jog jam dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal 2004–2006 m. programą, galioja 2004–2006 m. Taisyklių nuostatos, žinodamas, kad 2004–2006 m. Taisyklių 8.2 punktas 2007 metais negali būti taikomas, nes Žemės ūkio ministras nepaskelbė paraiškų pagal 2004–2006 m. programą surinkimo terminą, pateikė 2007–2013 m. paraišką, kurioje nurodė visus sklypus, dalyvaujančius Ekologinio ūkininkavimo programoje, tiek pagal 2004–2006 m. programą, tiek pagal 2007–2013 m. programą.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė jo reikalavimo įpareigoti atsakovą ŽŪM atlikti veiksmus, tik apsiribojo konstatavimu, kad reikalavimas įpareigoti ministeriją nustatyti tvarką, leidžiančią Agentūrai peradministruoti paraiškas, vertinamas kaip prašymas įpareigoti ministeriją priimti norminį administracinį aktą, nors jis neprašė, kad ŽŪM būtų įpareigota priimti tokios rūšies teisės aktą.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (II t., b. l. 126–127). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į skundą.

Atsakovas ŽŪM su pareiškėjo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti (II t., b. l. 129–132). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas A. P. 2006-06-14 pateikė paraišką paramai gauti pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“, paraiškoje nurodė, kad prognozuojamas pasėlių plotas ekologiniam ūkininkavimui sudaro A – 32,46 ha ir B – 6,46 ha, viso 38,92 ha, įsipareigojimai buvo prisiimti penkeriems metams (t. 1, b. l. 18-22).

Paraiška buvo įvertinta vadovaujantis Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482. Šių taisyklių 8.2 punktas nustatė, kad paramos gavėjas, dalyvaudamas priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, norėdamas padidinti įgyvendinamų programų skaičių arba plotą, pateikia naują paraišką ir prašymą dėl ploto didinimo, jei didina plotą daugiau kaip 2 ha. Naujai pateikta paraiška keičia prieš tai pateiktą paraišką, pridedant pradinėje paraiškoje nurodytus plotus, o pradinis įsipareigojimas keičiamas nauju. Kartu su nauja paraiška pateikiami visi su paraiška privalomi pateikti dokumentai (pakeitimai Nr. 3D-238, 2005-04-29).

Pareiškėjas A. P. 2007-05-16 pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti (t. 1, b. l. 25-30). Iš viso paraiškoje buvo nurodyta 101,29 ha žemės ūkio naudmenų plotų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos. Pareiškėjas nurodė, kad į šią paraišką buvo įtraukti ir pasėlių plotai A ir B, kurie buvo nurodyti 2006-06-14 paraiškoje.

2010 m. birželio 15 d. A. P. pateikė kasmetinį prašymą kompensuoti prarastas pajamas pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ ekologinio ūkininkavimo programą (t. 1, b. l. 12-17).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos 2010-07-16 raštu Nr. BR6-(10.51)-4239, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, atsisakė administruoti pareiškėjo 2010 m. birželio 15 d. kasmetinį prašymą už 2010 m. pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ ekologinio ūkininkavimo programą, nurodė, kad pareiškėjas, 2007 m. padidinęs plotą daugiau kaip 2 ha, 2007 m. gegužės 16 d. agentūrai pateikė naują paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą, jo pradiniai įsipareigojimai buvo pakeisti naujais. Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2007 metų balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152, kasmetinių ir mokėjimo prašymų agentūrai teikti nebereikia.

Pareiškėjas savo nesutikimą su Nacionalinės mokėjimo agentūros atsisakymu administruoti kasmetinį prašymą už 2010 m. pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ ekologinio ūkininkavimo programą grindžia iš esmės vienu pagrindiniu argumentu, kad pateikdamas 2007-05-16 paraišką siekė tęsti įsipareigojimus pagal tą pačią Kaimo plėtros 2004-2006 metų programą, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra nepagrįstai, neatsižvelgdama į pareiškėjo valią, laiko, kad įsipareigojimai buvo pakeisti naujais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė buvo įvertinta kitoje byloje tarp tų pačių šalių, kurią inicijavo pareiškėjas prašydamas teismą panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2009 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. BR6-(10.51)-3718, kuriuo buvo atsisakyta taikyti pareiškėjui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-470 „Dėl papildomo kasmet reikalingų pateikti dokumentų dalyvauti Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ numatytas taisykles.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas šioje byloje Nr. A-442-1469/2010 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjui 2007 m. padidinus įsipareigotą plotą daugiau negu 2 ha, jo pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo prisiimti nauji pagal kitą (2007 m. gegužės 16 d.) paraišką. Pareiškėjo A. P. prašymas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi (Nr. P-143-79/2011).

ABTĮ 58 str. 2 d. neįrodinėtinais iš naujo faktais laiko tokius, kurie yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kai nagrinėjant kitas bylas dalyvauja tie patys asmenys. Taigi nagrinėjamoje byloje negali būti iš naujo nustatinėjamas ir įrodinėjamas tas faktas, kad pareiškėjas, 2007 m. gegužės 16 d. pateikdamas paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą, savo pradinius įsipareigojimus buvo pakeitė naujais.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos 2010-07-16 raštas Nr. BR6-(10.51)-4239, kuriuo buvo atsisakyta administruoti pareiškėjo 2010 m. birželio 15 d. kasmetinį prašymą už 2010 m. pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ ekologinio ūkininkavimo programą, grindžiamas iš esmės viena šia faktine aplinkybe. Konstatavus, kad ji nustatyta kitoje byloje, taigi yra įrodyta, nėra materialinio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą atsakovo raštą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad A. P. 2006 m. paraiškai administruoti negalėjo būti taikomas LR žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio įsakymas Nr. 3D-470 „Dėl papildomo kasmet reikalingų pateikti dokumentų dalyvaujant Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ pateikimo, nes pareiškėjas nepriskirtinas prie įsakymo preambulėje nurodytų subjektų rato, ši aplinkybė taip pat įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi byloje Nr. A-442-1469/2010 m.

Kiti apeliacinio skundo argumentai (kad nebuvo jo valios išraiškos ūkininkauti pagal kitą programą, jis buvęs suklaidintas, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 patirtintų Taisyklių 8.2 punktas negalėjo būti taikomas) neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių ginčą, nes jo baigtį lemia įrodyta faktinė aplinkybė apie pareiškėjo naujai prisiimtus įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, dėl to plačiau neaptarinėtini. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2007 m. gegužės 16 d. užpildyta paraiška akivaizdžiai patvirtina, kad ji teikiama tiesioginėms išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti, nes visi šie duomenys įvardyti pačiame paraiškos pavadinime, atspindinčiame jos paskirtį, pareiškėjas įsipareigojimus patvirtino savo parašu. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad naujos paraiškos 2007 m. gegužės 16 d. pateikimas neatitiko pareiškėjo valios, jis buvo suklaidintas Agentūros darbuotojų, nėra pagrįstos leistinais įrodymais byloje, vieni tik paties pareiškėjo paaiškinimai yra nepakankami įrodymai tokiems faktams nustatyti.

Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių 2004-08-13 Nr. 3D-482 8.2 punktas pareiškėjui taikytinas ta apimtimi, kiek nustato jo pasitraukimo sąlygas iš Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonių – jis, būdamas paramos gavėju, dalyvaudamas priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, norėdamas padidinti įgyvendinamų programų skaičių arba plotą daugiau kaip 2 ha, pateikė naują paraišką, kuri pakeitė prieš tai pateiktą paraišką, o pradinius įsipareigojimus pakeitė nauji. Taisyklių ginčo nuostatos taikymas nesietinas su naujos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones administravimu, nes jomis buvo remiamasi sprendžiant dėl ankstesnės paraiškos administravimo santykių pasibaigimo.

Apelianto argumentas, kad 2007 metais taisyklių 2004-08-13 Nr. 3D-482 8.2 punktas nebegaliojo yra nepagrįstas, nes šios taisyklės reglamentuoja paraiškų pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimą iki pasibaigs visų subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų planą nepriklausomai nuo paraiškų pateikimo terminų pasibaigimo. Apelianto 2007-05-16 naujai pateiktai paraiškai administruoti taikomos kitos taisyklės – Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2007 metų balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152.

Apelianto nurodomo 2006 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1320/2006, nustatančio perėjimo nuo vieno programavimo laikotarpio (2004-2006 m.) prie kito programavimo laikotarpio (2007-2013 m.) taisykles, 11 punkte „Tęstiniai įsipareigojimai“ numatyta, kad pagal 2004-2006 m. priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ išmokos toliau bus mokamos pagal prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau pareiškėjo įsipareigojimai buvo pakeisti naujais, dėl to neliko pagrindo mokėti išmokas remiantis anksčiau prisiimtais (2006 m.) įsipareigojimais. Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių 2004-08-13 Nr. 3D-482 8.2 punkto nuostata, apibrėžianti asmenų pasitraukimo iš programos sąlygas, nėra netaikytina kaip prieštaraujanti minėtam reglamentui, nes nesudaro kliūčių asmenims, tęsiantiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 m. programą, gauti išmokas.

Apelianto reikalavimas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją nustatyti tvarką, leidžiančią Nacionalinei mokėjimo agentūrai peradministruoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 metų laikotarpiu ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ ekologinio ūkininkavimo programoje, pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas.

Pareikštu reikalavimu siekiama įpareigoti atsakovą nustatyti kitokį ginčo santykių teisinį reguliavimą, negu šiuo metu yra kompetentingo subjekto nustatytas, kuris sukurtų naujas teises ir pareigas iš esmės neapibrėžtai subjektų grupei, tai reikštų atsakovo įpareigojimą priimti norminį aktą. Pareikštas reikalavimas nėra subjekto individualios pažeistos teisės gynimo būdas, kuris būtų realizuotas kreipiantis į administracinį teismą (ABTĮ 5str.). Jei pareiškėjo prašomą nustatyti teisinį reguliavimą vertinti kaip galiojančio teisinio reguliavimo spragą, pareiškėjas nėra ABTĮ 110 straipsnyje numatytas subjektas, kuris gali teikti teismui tokį prašymą.

Svarstyti šioje individualioje byloje abstraktų prašymą, kai nėra įvardijamas konkretus norminis aktas, kurio atitikimas įstatymui ar vyriausybės norminiam aktui turi būti tiriamas, kai nėra nustatytas asmens teisių pažeidimas, ir dėl to abstraktus prašymas negali būti siejamas su nagrinėjama byla, nėra faktinio nei teisinio pagrindo (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirginija Volskienė