Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. M1-2183-668/2016 dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 4 d. gauta baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K., įtariant jį padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje. Byla paskirta nagrinėti teisėjui Raimundui Mikštai, kuris 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui. Sprendimą kreiptis dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui teisėjas grindė siekiu užtikrinti svarbų teisingumo interesą – nešališką bylos nagrinėjimą, kadangi baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja yra pripažinta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) J. G..

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, pirmiau nurodyta baudžiamoji byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui. Tačiau BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kada tai lemia siekis užtikrinti reikšmingus valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesus, perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas teisės į nešališką ir teisingą teismą užtikrinimas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje Nr. M1-2183-668/2016 nukentėjusiąja pripažinta J. G. yra Kauno apylinkės teismo, kuriam teisminga nurodyta baudžiamoji byla, darbuotoja, tiek asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tiek jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, dalyvausiantiems nagrinėjant bylą teisme, tiek ir nuo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų nukentėjusiam asmeniui, o taip pat ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali kelti pagrįstų abejonių dėl bylą turinčio nagrinėti Kauno apylinkės teismo nešališkumo. Siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, daugelio kurių gyvenamosios vietos yra Kaune, gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Perduodant bylą nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui taip pat atsižvelgta į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje 2016 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi kardomosios priemonės skyrimo klausimas bei kitos ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos ikiteisminiame tyrime buvo pavestos atlikti Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, sprendžiant procesinių prievartos priemonių taikymo klausimą M. K. gynė advokatas A. Vitlipas, kurio veiklos vieta taip pat yra Jonavoje.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. M1-2183-668/2016 dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K. perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.