Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą ieškinį atsakovui Ž. A. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12d. Nutarimu Nr. 206 (suvestinė redakcija nuo 2018-07-01) Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (toliau - Kriterijai) priedo 5 punkte įtvirtinta, kad medžiai augantys kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijoje, kurių kamieno storis 1,3 m. aukštyje yra didesnis kaip 12 cm yra saugotini. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, jog saugotinų medžių kirtimo darbus galima vykdyti tik turint savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau - Leidimas). Raseinių rajono savivaldybė Leidimo nėra išdavusi. Žala aplinkai iškirtus saugotinus medžius skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus sužalojus ar gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo" (toliau - Įkainiai).

4. Pagal Įkainių 1 priedą išpjauti medžiai priskiriami saugotiniems želdiniais ir įeina į medžių atkuriamosios vertės įkainių 2-ają grupę (6 Eur už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme). Pagal Įkainių 5.3 punktą, medžių atkuriamosios vertės įkainiai, nurodyti 2.1-2.4 punktuose, atsižvelgiant į augimo vietą, didinami dvigubai, kai iškirsti medžiai augo miestų ir miestelių teritorijoje. Metodikos 22 punkte įtvirtina, kad žala aplinkai sunaikinus ar sužalojus želdinius (ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos), <...> skaičiuojama pagal Įkainius. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Atsižvelgiant į tai, kad viso išpjautų medžių skersmuo sudarė 572 cm, aplinkai padaryta žala 572 x 6 x 2 = 6864 Eur.

5. Departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos" (toliau Metodika) 2.1 papunkčiu paskaičiavo aplinkai padarytą žalą ir supažindino Atsakovą su paskaičiuotos žalos dydžiu. Pakartotinai atsakovui pretenzija siųsta 2022 m. lapkričio 25 d., tačiau atsakovas žalos neatlygino.

6. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2023 m. balandžio 24 d. (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

7. Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 12 d. atsakovo Ž. A. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą, o 2021 m. sausio 27 d. priimtas nutarimas padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iškirto saugotinų medžių, neturėdamas Raseinių rajono savivaldybės išduoto leidimo. Žemės sklypo, kuriame neteisėtai nukirsti medžiai, tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatyta Raseinių miesto bendrajame plane. Numatyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis - urbanizuotų teritorijų viešoji erdvė. Sumatuoti iškirstų medžių kelmai, kurių storis: 1. eglė - 60 cm; 2. eglė - 39 cm; 3. eglė - 45 cm; 4. eglė - 32 cm; 5. eglė - 22 cm; 6. kaštonas - 40 cm; 7. eglė - 50 cm; 8. eglė -35 cm; 9. eglė - 40 cm; 10. eglė - 42 cm; 11. eglė - 60 cm; 12. eglė - 45 cm; 13. eglė 32 cm; 14. eglė - 30 cm.; paskirta 60 Eur bauda. Ž. A. savo kaltę pripažino surašydamas nuoširdų prisipažinimą. Atlikus skaičiavimus pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d, įsakymu Nr. D1-269, 22 punkto reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 ,,Dėl Želdinių atkuriamosios vertes įkainių patvirtinimo" (su pakeitimais) 1 priedu ir želdinių atkuriamosios vertes įkainių 5.3 punktą apskaičiuota, kad visas išpjautų medžių diametras kelme yra 572 cm, išpjauti medžiai priklauso II Lietuvoje augančių medžių grupei. Medžių atkuriamosios vertes įkainis už kiekvieną nupjauto medžio matuojant kelme centimetrą yra 6 eurai. Pagal želdinių atkuriamosios vertes įkainių 5.3 puntą įkainis didinamas 2 kartus ir žala sudaro 6 864,00 Eur; atsakovas sutiko atlyginti aplinkai padarytą žalą. Apžiūros akte nurodyti nupjauti medžiai ir jų diametrai: 1. eglė - 60 cm; 2. eglė - 39 cm; 3. eglė - 45 cm; 4. eglė - 32 cm; 5. eglė - 22 cm; 6. kaštonas - 40 cm; 7. eglė - 50 cm; 8. eglė -35 cm; 9. eglė - 40 cm; 10. eglė - 42 cm; 11. eglė - 60 cm; 12. eglė - 45 cm; 13. eglė 32 cm; 14. eglė - 30 cm.; pridedamos fotonuotraukos. Savanoriškai pateiktų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Ž. A. savanoriškai pareigūnams pateikė pjūklą. Tarnybiniame pareiškime dėl neteisėtai nukirstų medžių nurodyta,kad šalia įvykio vietos gyvenantys asmenys nežinojo, kas iškirto 14 vnt. medžių.

8. Kai padaroma žala aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-165/2010, Nr. 3K-3-125/2014)

9. Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

10. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnis). Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

11. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Ž. A. iškirto 14 vnt. medžių neturėdamas tam leidimo, savo kaltę iškirtus medžius pripažino. Jam skirta administracinė nuobauda 60 Eur pažeidus ANK 281 straipsnio 1 dalies nuostatas. t.y. dėl neteisėto saugomų želdinių sunaikinimo. Iš aptarto daroma išvada, kad pažeidimo faktas ir atsakovo kaltė nustatyti 2021 m. sausio 12 surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-267-2021, jam paskirta nuobauda už pažeidimą r tai laikytina prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

12. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei atsiradusia turtine žala, todėl darytina išvada, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei konstatuoti (LR CK 6.246 - 6.249 str.).

13. Ieškovas, apskaičiuodamas želdiniams padarytos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus sužalojus ar gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) 22 punktu, kur nurodyta, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), skaičiuojama pagal įkainius. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo" (toliau - Įkainiai) priedą Nr. 1, išpjauti medžiai priskiriami II grupei ir pagal Įkainių 5.3 punktą, atsižvelgiant į jų augimo vietą įkainis yra 6 Eur, didinami dvigubai, kai iškirsti medžiai augo miesto teritorijoje. Apskaičiuota atlygintina žalos aplinkai suma 6 864,00 Eur. Byloje nesant duomenų apie žalos atlyginimą, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 6 864 Eur žalos aplinkai.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 864 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 27.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 155,00 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

16. Teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 13,28 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259., 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, naudai 6864,00 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 0 ct) žalos aplinkai atlyginimo, lėšas pervedant į Aplinkos apsaugos departamento surenkamąją sąskaitą Nr. LT19 4010 0510 0425 0885, Luminor bank AS, nurodant - žalos miškui atlyginimas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 864,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2023 m. kovo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio valstybei, įmokant į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.