- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2-471-860/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04589-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- I. D.
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.5Sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos
- 2.5.11.12Kitokios pirkimo-pardavimo sutartys
- 2.6.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.6.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 3.1.7.3Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.7Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
- 3.2.4.2Įrodymų sąsajumas
- 3.2.4.9.1Šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.8.4Bylos nutraukimas, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė
sekretoriaujant M. M., dalyvaujant ieškovui K. D., jo atstovui adv. Česlovui Bakasėnui, atsakovei I. D., jos atstovui adv. Rokui Stabingiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei I. D., trečiasis asmuo notarė D. S., dėl sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu ir bendro turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
- pripažinti 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9153 1 dalį negaliojančią dėl 1 300 m² ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0064-4379, kadastrinis Nr. 4174/0100:800, esančio Riešės k.v., Ž. R. k., Vilniaus r., įsigijimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe;
- minėtą žemės sklypą pripažinti asmenine ieškovo K. D. nuosavybe;
- priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė I. D. 2001-05-31 nutraukė santuoką įstatymų nustatyta tvarka. Tarp šalių 2003-05-21 buvo pasirašytas susitarimas – pareiškimas, pagal kurį buvo susitarta, kad 0.58 ha ploto žemės sklypas, esantis Riešės k. 34 – 2, Vilniaus r., pereina I. D. asmeninei nuosavybei, o 0,13 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ir 1,67 ha ploto žemės sklypas, esantis Ž. R. k. 34 – 3, Vilniaus r., pereina K. D. asmeninei nuosavybei; šiame susitarime parašo tikrumą liudijo Vilniaus m. 5 – ojo notarų biuro notarė T. N.. 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 9153, kurią tvirtino Vilniaus rajono 1 – ojo notarų biuro notarė D. S., buvo nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija parduoda K. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. D. 18 000 m² ploto 2 žemės sklypus, susidedančius iš: 1 300 m² ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0064-4379, kadastrinis Nr. 4174/0100:800, esančio Riešės k.v., Ž. R. k., Vilniaus r.; 16 700 m² ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0064-4402, kadastrinis Nr. 4174/0100:801, esančio Riešės k.v., Ž. R. k., Vilniaus r. Teigė, kad minėtas 1 300 m² ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0064-4379, šiuo metu yra registruotas bendrąja jungtine nuosavybe, nors jis yra asmeninė K. D. nuosavybė. Taip pat teigė, kad 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 9153 1 dalis, kurioje nurodyta, jog 18 000 m² ploto 2 žemės sklypai parduodami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra klaidinga, kadangi ieškovas K. D. su I. D. santuoką nutraukė dar 2001-05-31. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių santuoka jau buvo nutraukta bei pasirašytas minėtas susitarimas dėl turto pasidalijimo, 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje 18 000 m² ploto 2 žemės sklypai turėjo būti parduoti K. D. kaip jo asmeninė nuosavybė. Mano, kad dėl notarės D. S. padarytos klaidos, jis negali įgyvendinti CK 4.27 straipsnio 2 – 3 dalyse numatytų teisių, t.y. negali tinkamai įregistruoti ir disponuoti turtu, kuris būtų pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe. Akcentavo, kad jis apie minėto sandorio įforminimą sužinojo 2015-03-03, kuomet susiruošė parduoti ginčo žemės sklypą ir atėjo šio sandorio forminti pas notarę, kuri pamatė aptartą situaciją ir informaciją pateikė jam (ieškovui). Tad teismo prašo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo 2015-03-03. Jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas yra 2003-09-10, tai prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
A. I. D. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko; prašė taikyti ieškinio senatį; ieškinį prašė atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė asmeniškai, tad jam turėjo būti žinomas tos sutarties turinys nuo jos pasirašymo dienos – 2003-09-10. Tad jis yra praleidęs 10 metų ieškinio senatį šios sutarties ginčijimui. Prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad santuoka su ieškovu buvo nutraukta 2001-05-31, tačiau nutraukus santuoką turto, kuris buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė, rėžimas nepasikeitė, kadangi teisė į ginčo žemės sklypą atsiranda tik jį suformavus ir įsigijus iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (2003-09-10). Tarp šalių 2003-05-21 buvo sudarytas susitarimas – pareiškimas. Tačiau, kadangi žemės sklypas susitarimo – pareiškimo sudarymo metu priklausė valstybei, toks susitarimas gali būti vertinamas tik kaip preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.). Nepaisant to, žemės sklypas buvo parduotas šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, t.y. susitarime – pareiškime nustatytos sąlygos buvo pakeistos; nei viena iš šalių tam neprieštaravo. Toks šio turto režimas galioja ir šiuo metu. Teigė, kadangi žemės sklypas šiuo metu priklauso abiem buvusiems sutuoktiniams, tai ieškovas turi reikšti ieškinį ne dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o dėl turto padalinimo pagal CK 3.116 straipsnį. Tuo tarpu susitarimas – pareiškimas negali būti laikomas sutuoktinių susitarimu CK 3.116 straipsnio 1 dalies prasme, nes jį sudarant žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams dar nepriklausė, tad jie negalėjo jo ir pasidalinti. Ieškovas savo ieškinyje nenurodė ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimo pagrindų, nepaaiškina, kas neva padarė klaidą ir kas už ją atsakingas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Trečiasis asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas K. D. pateikė rašytinį prašymą, kuriuo atsisako nuo reikalavimo pripažinti 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 1 dalį negaliojančią; prašo priimti ieškinio dalies atsisakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį pilnai palaikė. Papildomai nei ieškinyje paaiškino, kad už ginčo sklypą buvo sumokėta investiciniais čekiais 1992 – 1993 m., kai buvo santuokoje su atsakove; tačiau dokumentai tvarkyti buvo pabaigti 2003 m., kai santuoka su atsakove jau buvo nutraukta. Patvirtino, kad kitų dviejų žemės sklypų, kurie buvo nurodyti 2003-05-21 susitarime – pareiškime, t.y. 0,58 ha ploto žemės sklypo ir 1,67 ha ploto žemės sklypo, įsigijimo dokumentuose taip pat buvo nurodyta, jog jie įsigyjami bendrojon jungtinėn nuosavybėn; 0,58 ha žemės sklypas abiejų šalių buvo padovanotas vaikui, o 1,67 ha sklypas buvo parduotas, tačiau atsakovė davė tam sutikimą. Nurodė, kad šalių 2003-05-21 sudarytas susitarimas – pareiškimas niekada nebuvo ginčytas. Be to, šalys atitinkamai teikė rašytinius prašymus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kuriuose prašė jų vardu privatizuoti žemės sklypus, sutinkamai su 2003-05-21 sutarime nurodytu turto pasidalinimu. Atitinkamai buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-31 įsakymas. Tačiau 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje klaidingai buvo nurodyta, kad ginčo sklypas įsigyjamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko. Akcentavo, kad už ginčo sklypą sumokėta 1994 m., t.y. esant santuokoje. Tai matyti iš 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 3 punkto. Tad nepaisant to, kad dokumentai buvo baigti tvarkyti tik 2003 m., šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas neginčija sutarties, be to, apskritai nenurodo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo, tad ieškinys negali būti tenkinamas. Nors šalys 2003-05-21 susitarime ir buvo išreiškusios savo valią dėl tam tikro turto pasidalijimo tvarkos, tačiau ji nebuvo įgyvendinta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu ginčo turtas šalių yra bendras.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina; kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
1. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.
Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 1 dalies, t.y. dėl 1300 kv.m. ploto žemės sklypo pirkimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinimo negaliojančia.
Ieškovui išaiškintos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovo minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia niekieno teisių bei teisėtų interesų, ir jog ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio (dalies) bei bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnyje, yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Dėl reikalavimo ginčo turtą pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe
2. Taigi, ieškovas K. D. prašo 1300 m² ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0064-4379, kadastrinis Nr. 4174/0100:800, esantį Riešės k.v., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., pripažinti jo asmenine nuosavybe.
A. I. D. su tuo nesutinka, nurodė, kad šis turtas yra bendras.
Teismas pažymi, kadangi ieškovas prašo tik turtą pripažinti asmenine nuosavybe, o valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, jos dalies, neginčija, tad senaties terminas ir jo taikymas nagrinėjamu atveju nėra aktualus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Byloje nustatyta, kad šalys, t.y. ieškovas K. D. ir atsakovė I. D., 2001-05-31 nutraukė santuoką.
Šalys 2003-05-21 pasirašė susitarimą – pareiškimą, kuriuo susitarė, kad 0,58 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Riešės k., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pereina I. D. asmeninėn nuosavybėn, o 0,13 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), ir 1,67 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pereina K. D. asmeninėn nuosavybėn; jie taip pat pareiškė, kad ateityje jokių materialinių pretenzijų vienas kitam nereikš. Šiame susitarime esančių šalių parašų tikrumą paliudijo Vilniaus m. 5 – ojo notarų biuro notarė T. N..
Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-31 įsakymu Nr. 3921-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo I. D. ir K. D. Vilniaus rajone“ be kita ko nuspręsta I. D. parduoti 5800 m² žemės ūkio paskirties žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 34 – 2, esantį Riešės k., Avižienių sen., Vilniaus r.; K. D. – 18000 m² bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pažymėtus plane atitinkamai Nr. 34 – 1, 1300 m² ploto, ir Nr. 34 – 3, 16700 m² ploto, esančius Ž. R. k., Avižienių sen., Vilniaus r.
Tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir K. D. 2003-09-10 buvo pasirašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią buvo parduota K. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. D. 18000 kv.m. ploto du žemės sklypai: 1300 kv.m. ploto žemės sklypas, kadastrinis adresas 4174/0100:800, unikalus Nr. 4400-0064-4379, sklypo Nr. 800, esantis Ž. R. k., Vilniaus r.; 16700 kv.m. ploto žemės sklypas, kadastrinis adresas 4174/0100:801, unikalus Nr. 4400-0064-4402, sklypo Nr. 801, esantis Ž. R. k., Vilniaus r. (sutarties 1 p.). Šios sutarties 3 punkte be kita ko nurodyta, kad žemės sklypai parduodami už 1 925 Lt, kuriuos pirkėjas 1994-11-11 valstybės vienkartinėmis išmokomis, sumoje 77, įmokėjo į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sąskaitą, pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2003-08-29 pažymą Nr. 3793.
Minėtos sutarties pagrindu ginčo sklypas buvo registruotas VĮ Registrų centre kaip šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
4. Šalys patvirtino, kad 1994 m. atliekant minėtas įmokas už ginčo žemės sklypą jos buvo santuokoje.
5. Šiuo metu galiojančio CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (to paties straipsnio 2 dalis).
Iš esmės analogiškos nuostatos galiojo ir 1994 m., kai buvo padarytos įmokos už ginčo sklypą, t.y. tuo metu minėtus santykius reguliavo LR santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčo žemės sklypą pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.
6.1. Visų pirma, 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad 1300 kv.m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0064-4379, parduodamas K. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. D.. Ieškovas sutarties niekada neginčijo; taip pat niekada nereiškė pretenzijų sutartį patvirtinusiai notarei dėl sutartyje padarytos klaidos.
Nors valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tik 2003-09-10, t.y. jau po šalių santuokos nutraukimo (2001-05-31), tačiau, kaip matyti iš bylos, nustatytos įmokos už minėtą žemės sklypą sumokėtos dar 1994 m. (sutarties 3 punktas; be to, šią aplinkybę pripažįsta ir pačios šalys), t.y. šalims esant santuokoje. Teismas pažymi, kad vien tai, jog ginčo žemės sklypo privatizavimo procesas buvo baigtas tik 2003 m., nekeičia turto, kurio įsigijimui buvo panaudos bendros lėšos, teisinio režimo. Šiuo atveju nusprendžiant dėl ginčo turto teisinio režimo svarbu, kada buvo sumokėtos visos įmokos už įsigytą turtą, t.y. ar šalims esant santuokoje, ar po santuokos nutraukimo. Kadangi byloje nustatyta, kad įmokos sumokėtos dar 1994 m., t.y. šalims esant santuokoje, tad pagal įstatymą šis turtas preziumuojamas kaip bendras.
6.2. Ieškovas teigia, kad šalys 2003-05-21 sudarė susitarimą – pareiškimą, kuriuo pasidalino bendrą turtą, tame tarpe ginčo žemės sklypą. Tačiau teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.
Vertinant susiklosčiusią situaciją akivaizdu, kad šis susitarimas – pareiškimas negali būti laikomas šalių bendro nekilnojamojo turto pasidalijimo sutartimi (sandoriu). Pirmiausia, šalys negali susitarti dėl turto, kuris tuo metu joms nepriklausė; ieškovas ir atsakovė nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo tik 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, tad 2003-05-21 sudarant susitarimą – pareiškimą ginčo žemės sklypas šalims dar nepriklausė. Be to, daiktinių teisių perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu Vilniaus m. 5 – ojo notarų biuro notarė T. N. tvirtino ne patį šalių sudarytą susitarimą – pareiškimą, bet tik jų parašus šiame susitarime; toks dokumento tvirtinimas nelaikytinas sudarytu notarine forma. Pažymėtina, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.).
Apskritai šis susitarimas – pareiškimas šalims negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Vertintina, kad šiuo susitarimu šalys buvo išreiškusios tik tam tikrą valią dėl būsimo turto pasidalinimo tvarkos. Tačiau, kaip matyti iš tolimesnių šalių veiksmų, jos šios valios dėl turto pasidalijimo tvarkos neįgyvendino.
6.3. Pažymėtina ir tai, kad šalių elgesys su kitais žemės sklypais, dėl kurių pasidalinimo ateityje buvo išreikšta jų valia 2003-05-21 susitarime – pareiškime (0,58 ha ir 1,678 ha), taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog realiai šalys vėliau to susitarimo – pareiškimo, jame išreikštos valios dėl turto pasidalijimo tvarkos, neprisilaikė.
2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi 16700 kv.m. ploto žemės sklypas, kaip ir ginčo sklypas, šalių buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vėliau šalių nebuvo priimti jokie susitarimai dėl 1,67 ha sklypo pasidalinimo; priešingai, jis buvo perleistas trečiajam asmeniui, sandorio sudaryme kaip pardavėjas dalyvavo ne tik ieškovas K. D., bet ir atsakovė I. D.. Ši aplinkybė nustatyta iš šalių paaiškinimų. Tad akivaizdu, kad 1,67 ha žemės sklypą, kuris pagal 2003-05-21 susitarimą – pareiškimą ateityje turėjo atitekti ieškovui, šalys vis tik įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vėliau kartu jį pardavė.
Tas pats iš esmės pasakytina ir apie 0,58 ha žemės sklypą. Atsakovė patvirtino, kad nors šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė ji viena, tačiau turtas buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vėliau ji kartu su ieškovu šį sklypą padovanojo savo vaikui.
Taigi, šalių atitinkamas elgesys su kitais žemės sklypais, kurie nurodyti 2003-05-21 susitarime – pareiškime, iš esmės indikuoja ir apie ginčo sklypą, t.y. kad jis buvo įsigytas būtent bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Priešingu atveju neaišku, kodėl esant analogiškai situacijai šalys žemės sklypus, kurių plotas 0,58 ha ir 1,67 ha, laikė įsigytus bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ginčo sklypą ieškovas traktuoja kitaip nei minėtus du sklypus.
7. Tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-31 įsakyme Nr. 3921-41 be kita ko buvo nurodyta, jog nuspręsta ginčo sklypą parduoti ieškovui, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog šis sklypas buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
8. Teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios tvirtintų, kad 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje galėjo būti padaryta klaida dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo statuso. Be to, jeigu minėtoje sutartyje būtų padaryta klaida, kaip teigia ieškovas, tai ji turėtų būti taisoma kreipiantis į notarą, o ne į teismą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tai susiję ne su klaida, o su tinkamu sutarties įforminimu, kai turtas, už kurį įmokos buvo sumokėtos šalims esant santuokoje, buvo įsigyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
9. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sklypas yra jo asmeninė nuosavybė. Tad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
10. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovo ieškinys atmestas, tad laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Tačiau atsakovė nustatyta tvarka ir terminu nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jos nepriteistinos.
Iš ieškovo K. D. valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos, iš viso 3,56 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas
nusprendė:
I. K. D. atsisakymą nuo dalies ieškinio priimti ir bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančią 2003-09-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 1 dalį (punktą) dalyje dėl 1300 kv.m. ploto žemės sklypo pirkimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, - nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,56 Eur (tris eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.