Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d. 1 000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2011 m. rugsėjo 23 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 23 d., apie 09.36 val., ties Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), velkamą lanksčia vilktimi, būdamas neblaivus (nustatytas 0,44 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Apylinkės teismas R. J. už padarytą pažeidimą paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam vienerių metų terminui, tačiau R. J. mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 30¹ str. 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

R. J. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad R. J. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Taigi ta aplinkybė, jog R. J. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dirbant bei rūpinantis neįgalia mama, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, juolab, kad pats R. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba ne tik vairuotoju, bet ir statybininku bei darbininku, be to, R. J. nepateikė jokių duomenų apie savo mamos neįgalumą ir būtinybę jai nuolatos lankytis pas medikus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Kaip minėta, šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Apelianto teiginys, kad jo vairuotas automobilis buvo velkamas lanksčia vilktimi ne konkrečiame kelio ruože, o uždaroje teritorijoje, neleidžia teigti, jog dėl to nekilo pavojus eismo saugumui, nes iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos skyriaus specialisto Ruslano Chekalo (Ruslan Chekalo) tarnybinio pranešimo matyti, jog R. J. vairavo lanksčia vilktimi velkamą automobilį Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje, kur vyksta intensyvus eismas. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog apeliantui paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo principui ar ATPK įtvirtintiems administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą R. J., atsižvelgė į jo padaryto pažeidimo pobūdį, tinkamai įvertino ir jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, ir teisingumo principo įgyvendinimo (ATPK 30¹ str.) reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti R. J. švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-06 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.