Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui E. G., išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui E. G., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

lapkričio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo E. G. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. G. ir E. G. periodinėmis išmokomis po 150 eurų kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

santuoką. Nutraukiant santuoką, iš atsakovo vaikų išlaikymui buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 90 eurų T. ir E. Atsakovas priteistą išlaikymą vaikams moka, tačiau su vaikais nebendrauja, nesidomi jų sveikata, poreikiais, mokslu ir laisvalaikiu. Ieškovė dirba, jos gaunamas atlyginimas yra apie 500 eurų. Gauna išmokas už vaikus ir atsakovo mokamą išlaikymą vaikams. Viso pajamos yra apie 800 eurų. Turimų pajamų jai ir vaikams neužtenka pragyventi. Vaikai paaugo ir jų poreikiai pasikeitė, todėl prašo ieškinį tenkinti.

3. Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

7. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimu nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai T. G. ir E. G. gyvena kartu su motina- ieškove, kuri rūpinasi kasdienių jų poreikių užtikrinimu. Iš atsakovo, nutraukiant šalių santuoką, 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-3571-673/2017 buvo priteistas išlaikymas vaikams po 90 eurų kiekvienam, kurį atsakovas moka. Nustatyta, kad praėjus daugiau nei trims metams nuo atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, šalių vaikų poreikiai žymiai išaugo. Taigi, pasikeitė jų gyvenimo tarpsnis, su kuriuo išaugo poreikiai vaikų drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms lėšoms mokslo reikmėms, būreliui, maitinimui, higienai, su amžiumi atsiradusių naujų poreikių užtikrinimui, smulkioms išlaidoms.

8. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko bendram lavinimui, laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

9. Per tą laiką pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, žymiai išaugo kainos už prekes, paslaugas ir t.t.

10. Teismas mano, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.) bei jos teismo laikytinos naujomis įrodytomis aplinkybėmis, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį (CPK 185, CPK 197 str.).

11. CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Pagrindas reikalauti padidinti išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, vaiko poreikių pasikeitimą. Spręsdamas vaiko materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi siekti išsaugoti tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek ir tėvų galimybių pusiausvyrą.

12. Ieškovė K. G. dirba, jos gaunamos pajamos – apie 500 eurų. Ieškovė nurodo, kad vaikams reikia avalinės, mokymosi priemonių, dukra lanko dailės ir šokių būrelius ir reikalingos priemonės. Dukra nešioja akinius, kuriuos reikia keisti, sūnų konsultacijai reikalinga vežti pas gydytojus. Ieškovė įvertinusi vaikų poreikius mano, kad vaiko išlaikymui reikėtų apie 380 eurų per mėnesį. Nuomojasi bustą, moka komunalinius mokesčius. Ieškovė gyvena kartu su išlaikomais vaikais, jais rūpinasi, dėl to turėtų išmanyti auklėjamų vaikų individualias savybes ir jų poreikiams tenkinti reikalingas lėšas ir dėl to abejonių nėra.

13. Atsakovas su vaikais nebendrauja. Atsakovas priteistą išlaikymą moka, tačiau netolygiai. Atsakovas neįgalus, nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Atsakovas pateikė pažymą apie gaunamas pajamas ir jo pajamos – nedarbo draudimo išmoka - 244 eurai. Nuo 2020 m. gruodžio 3d. įregistruotas užimtumo tarnyboje. Atsakovas nurodė, kad moka būto nuomą, jam padeda tėvai ir giminaičiai. Kitų išlaikytinių neturi.

14. CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams.

15.Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio padidinimo pagrindą sudaro padidėję vaikų poreikiai jiems paaugus (išlaikymas buvo priteistas kai T. buvo 4 metai, o E. 3 metai), bei pasikeitusi šalies ekonominė padėtis.

16. Pažymėtina , kad vien tas faktas, jog atsakovas neįgalus, neturi pajamų, savaime nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio nekeisti. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi, nei tuo metu kai buvo priteistas išlaikymas. Priešingai, kadangi atsakovo vaikai gyvena su ieškove, tai atsakovas turi didesnes galimybes ieškoti darbo , kad gautų pajamų. Atsakovas, būdamas tėvas, turi vadovautis bonus pater familias ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, t. y. būti rūpestingas, apdairus tėvas, ieškoti pajamų, planuoti ir paskirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečių vaikų poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiams vaikams nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas.

17. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. gruodžio 21 d. pateiktoje teismui išvadoje, nurodyta, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalingas didesnis išlaikymo dydis, nei priteistas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

18. Atsakovas mano, kad vaikai tiek nepaaugo, kad būtų pasikeitę jų poreikiai ir nėra juridinio pagrindo pakeisti priteistą išlaikymo dydį, nes buvusios aplinkybės iš esmės nepasikeitė.

19. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad bylose dėl vaikų išlaikymo nustatant vaikų poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pvz. pirkinių kvitus), pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikams. Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė nepagrindė vaikų turėtas išlaidas, nepagrįsti.

20. Vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaikų poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad motinai, su kuria gyvena vaikai, ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

21.Teismas, išklausęs šalis, išnagrinėjęs rašytinę medžiagą, nustatė, kad šalių vaikai paaugo, jų poreikiai pasikeitė. Be to, priteista suma vaiko išlaikymui, teismo nuomone, šiuo metu neužtikrina vaiko net minimalių poreikių, atsižvelgiant į nūdienos kainas.

22. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių vaikai gyvena su ieškove, jai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

23. Siekiant užtikrinti vaikų interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir išlaikymo dydis pakeistinas (CK 3.201 str., CK 3.196 str. 1 d. 1 p., CK 3.192 str. 2 d., 3 d., CK 3.208 str.).

24. Pagal kasacinio teismo aiškinimą ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020), kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinas tėvų teiktinas išlaikymo dydis. Todėl, įvertinus aplinkybes apie vaikų poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad atsakovas turi pareigą teikti 130 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui, ir toks išlaikymo dydis atitiks vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

25. Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 19 d. (CK 3.200 str.). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str. ).

26. Teismas pažymi, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str. 1d.).

27. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 08 27 sprendimu Nr.(8.4)TP-20-T-2243-9405 ieškovei K. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo E. G. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 180 eurų, žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį teisme, ir teismo turėtos pašto išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80, 88 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017 m. lapkričio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-3571-673/2017 priteisto išlaikymo dydį ir iš E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti sūnaus T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 (vieną šimtą trisdešimt) eurų kiekvienam nuo ieškinio padavimo 2020 m. lapkričio 19 dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. G. valstybės biudžetui 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt)

eurų teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630 sąsk. Nr. LT 247300010112394300).

Išieškoti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,80 Eur (dešimt eurų 80ct) žyminio mokesčio ir 5,33 Eur (penkis eurus 33 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius. Įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.