- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1-372-187/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57729-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Kaltinamasis
- K. R.
- Civilinis ieškovas
- P. Š.
- Advokatai
- Marius Mikalauskas
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. Š. atstovavs pagal įgaliojimą P. Š. ir Z. R. ir jų advokatui Mariui Mikalauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini)., Lietuva, vedęs, dirbantis savivaldybės įmonėje (duomenys neskelbtini), elektriku, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:
2017 m. gruodžio 15 d., iki 13 val. 13 min., Telšių m., Beržų g., namo pažymėtu Nr. 2,, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t.y. pagal 2017-12-19 specialisto išvadoje Nr. T- A 12977/2017 (01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,65 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžianti vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Be to pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sužalotas žmogus, o būtent:
2017 m. gruodžio 15 d., apie 13 val. 13 min., Telšių m., Beržų g., ties namu pažymėtu Nr. 2, pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodytus reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2017-12-19 specialisto išvadoje Nr. T- A 12977/2017 (01) kraujyje nustatyta 2,65 promilių etilo alkoholio), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, važiuodamas tiesiai Beržų g., ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iškilus grėsmei eismo saugumui (pėsčiajai P. Š. įžengus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje), laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją P. Š., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punkte nurodytus reikalavimus, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. Š. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis dešiniame skruoste, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, dešinio smilkinkaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą abipus po kietuoju smegenų dangalu, subaracnoidiniu pakraujavimą, kaklinio II stuburo slankstelio danties lūžimą, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu faktiškai atlikus įrodymų tyrimą, apklausus liudytojus, pagarsinus rašytinius įrodymus bei peržiūrėjus CD laikmeną, nukenėjusiosios atstovai pareiškė prašymą perduoti bylą prokurorui tyrimui papildyti, nes apklausus liudytojus paaiškėjo, kad kaltinamasis yra padaręs ir veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje. Būtent kaltinamasis sukėlęs pavojų nukentėjusiajai, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą to nepadarė. Tai yra šioje byloje dėl veikos pagal LR BK 144 straipsnį, kad K. R. padarė šią veiką, dėl nusikalstimo padarymo tyrimas nebuvo atliktas bei nebuvo pareikštas jam dėl šios veikos kaltinimas.
Prokuroras prašymui neprieštaravimo bei papildomai nurodė, kad šioje byloje yra tikslinga atlikti ir paties eismo įvykio tyrimą, nes kaltinime yra nurodyta, kad kaltinamasis pėsčiajai įžengus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei pertrenkė pėsčiąją, o peržiūrėjus CD vaizdo įrašą yra matyti, kad pėsčioji eina nugara atvažiuojančiam automobiliui ir eina važiuojamaja kelio dalimi. Todėl tikslinga atlikti ir paties eismo įvykio tyrimą.
Kiti proceso dalyviai pareikštiems prašymams neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas perduoti bylą prokurorui tenkintinas.
BPK 219 straipsnis nustato, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma:1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius, laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka keliamų reikalavimų.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatinėjama pats eismo įvykio mechanizmas, nebuvo išsamiai atliktas eismo įvykio tyrimas, todėl nagrinėjant bylą kilo abejonės dėl kaltinime nurodytų Kelių eismo taisiyklių punktų pažeidimų ir jų patikslinimo. Tokiam tyrimui atlikti yra būtinos specialios žinios, tačiau užduotis specialistui nebuvo suformuluota. Be to šioje byloje nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir dėl nusikalstamos veikos pagal BK 144 straipsnį, nes nustačius, kad asmuo sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Liudytojos E. P. ir N. U. paliudija šio nusikaltimo buvimą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras, perdavus bylą su kaltinamuoju aktu teismui prokuroro prašymu byla gali būti perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 234 straipsnio 3 dalis). Kaltinimą palaikantis prokuroras neprašo grąžinti bylos ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau tam neprieštarauja, o anksčiau aptartos aplinkybės užkerta kelią teisingam procesui ir teisingumo įgyvendinimui, todėl darytina išvada, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo išnagrinėti bylą visapusiškai, objektyviai ir pilnai, todėl bylą perduotina prokurorui.
Ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016). Pabrėžtina, kad tiek kaltinamasis aktas tiek byloje esantys duomenys jau šioje bylos stadijoje leidžia pagrįstai abejoti duomenų pakankamumu sėkmingam bylos nagrinėjimui ir pagrįsto bei objektyvaus galutinio procesinio sprendimo priėmimui. Teismo nuomone, anksčiau aptartas neišsamus ir nekonkretus nusikalstamos veikos aprašymas ir kvalifikavimas yra pagrindiniai kaltinamojo akto trūkumai, kurie akivaizdžiai pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą. Teismas savo iniciatyva šio trūkumo pašalinti (būtent pasunkinti kaltinimo) negali, tai trukdo bylos nagrinėjimui ir teisingumo įgyvendinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi
nutaria:
baudžiamąja bylą, kurioje kaltinamas K. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 281 straipsnio 4 dalį, perduoti prokurorui pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.