Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, susipažinusi su pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. sausio 23 d. gautas pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės pareiškimas, kuriuo prašoma konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. padarė pažeidimą, įtvirtintą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje (akcininkų teisių pažeidimas) ir skirti jam ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą baudą.

Pareiškime nurodoma, kad 2016 m. spalio 21 d. buvo sudaryta akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurią V. S. buvęs įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jos tėvas V. S. padovanojo 50 vnt. paprastųjų materialiųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 eurų, o taip pat padovanojo visas turtines ir neturtines teises ir visas reikalavimo teises, susijusias su akcijomis. Akcijų dovanojimo sutartis yra realinė, todėl nuo sutarties sudarymo V. S. perėjo visos akcijos, visos turtinės ir neturtinės teisės, visos su akcijomis susijusios reikalavimo teisės. Buvęs akcininkas V. S. informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą apie akcininko pasikeitimą, antstolis įteikė jam atitinkamą pranešimą, oficialiai įformindamas įteikimą. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. atsako už įmonės akcininkų pasikeitimą, Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnis įpareigoja vadovą įregistruoti duomenis apie akcininkus, jų akcijų įsigijimo datą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnį, įmonėje visuomet turi būti sudarytas akcininkų sąrašas, kurį pasirašo įmonės vadovas, o jo 7 dalyje yra numatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas sudaromas steigimo sutarties pagrindu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo, juridinių asmenų registre, jeigu pasikeičia akcininkai, turi būti sudarytas naujas akcininkų sąrašas. Tam atsirado pagrindas, nes šiuo metu yra nauja akcininke V. S.. Juridinių asmenų registrui turi būti pateikti apie tai duomenys ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromas įrašas dėl akcininkų pasikeitimo, gavimo, tuomet akcininkas tampa savo teisių įgyvendintoju. Pareiškėjos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas A. M. neatlieka registracijos sąmoningai ir to daryti nesirengia, nes jam tai naudinga, tuomet akcininkė V. S. negali įgyvendinti savo teisių kaip akcininkė, dalyvauti akcininkų susirinkimuose, gauti informaciją apie bendrovę, reikalauti susipažinti su esamais įmonėje dokumentais. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnis numato atsakomybę vadovui už akcininkų neturtinių teisių pažeidimus, taip pat už turtinių teisių pažeidimą. Šiuo atveju yra aiškus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliudymas perleisti akcijas V. S. ir tai pasireiškia akcijų neįregistravimu, kas yra vadovo pareiga. Vadovaujantis išdėstytu pareiškėja prašo patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį už duomenų apie akcininkų pasikeitimą neįregistravimą Juridinių asmenų registre, tuo pažeidžiant akcininko turtines ir neturtines teises bei prašo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. maksimalią baudą.

Susipažinus su pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės pateiktu pareiškimu, teismas sprendžia, kad jis neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų reikalavimų.

Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 4 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo (iki 2017 m. sausio 1 d. – ATPK 50⁵ str. 1 d.) pradedama pagal akcininko pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

Nors minėtoje nuostatoje iš esmės nėra įtvirtinti kiti konkretūs reikalavimai nurodyto pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal akcininko pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi tai, kad dėl atitinkamų pažeidimų nėra surašomas protokolas, nereiškia, kad pareiškimas, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas atitinkamos administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, gali būti neaiškus. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-336-116/2015).

Taigi pareiškimas iškelti atitinkamą administracinio nusižengimo bylą vertintinas kaip dokumentas, kuriame iš esmės turi būti suformuluotas kaltinimas asmeniui, jame turi būti aiškiai apibrėžtos kaltinimo, taigi ir bylos nagrinėjimo ribos (ar pateikti aiškūs duomenys, leidžiantys tas ribas apibrėžti) ir būtent tokio pareiškimo pagrindu teismas gali priimti nutartį iškelti administracinio nusižengimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nors nėra pagrindo teigti, kad pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo turiniui keltini tokie pat griežti reikalavimai kaip ir administracinio nusižengimo protokolui, juolab kai pareiškimą paduoda ne viešojo administravimo institucija, turinti atitinkamus įgalinimus viešojo administravimo srityje, vis dėlto pareiškime turi būti nurodyti esminiai faktai, aplinkybės ir kiti duomenys, būtini apibrėžiant kaltinimą asmeniui dėl tam tikro pažeidimo padarymo, užtikrinant asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinimas bei galimybę gintis. Asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinimas, jau administracinio nusižengimo bylos iškėlimo metu.

Teismas pirmiausia pažymi, kad apibrėžiant pažeidimą, kuriuo kaltinamas asmuo, pirmiausia turi būti nurodomas jo padarymo laikas bei esmė. Pareiškime teigiama, kad 2016 m. spalio 21 d. sudarius akcijų dovanojimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neįregistravo duomenų apie įmonės akcininkų pasikeitimą, nors tokie duomenys Juridinių asmenų registrui turi būti pateikti nė vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, dėl kurių daromas įrašas dėl akcininkų pasikeitimo, gavimo, nes tik tuomet akcininkas tampa savo teisių įgyvendintoju. Tačiau įvertinus Juridinių asmenų registro duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą ir akcininkus, matyti, kad pareiškime niekaip nėra atspindėta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1323-467/2016 (Nr. e2-1191-467/2017), kurioje keliamas klausimas dėl, be kita ko, pareiškime nurodytos 2016 m. spalio 21 d. akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio bei restitucijos taikymo. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuri buvo patikslinta 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nuspęsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašus asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose bei akcininkų sąraše tvarkantiems asmenims atlikti atitinkamus įrašus atsakovų V. S. ir V. S. asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose bei akcininkų sąraše dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dovanojimo. Šia nutartimi taip pat buvo areštuotos V. S. priklausančios 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos, uždraudžiant naudotis visomis jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, įskaitant balsuoti jos turimų akcijų suteikiamais balsais UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Įvertinus pareiškimo dėl bylos iškėlimo turinį, informaciją apie iškeltą civilinę bylą bei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra užregistruotos Juridinių asmenų registre, darytina išvada, jog pareiškime niekaip neatskleista galima nurodytos informacijos įtaka reiškiamam kaltinimui, pavyzdžiui, A. M. inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikas, t.y. ar jam yra reiškiamas kaltinimas apskritai nepateikus duomenų apie akcininkų pasikeitimą Juridinių asmenų registrui, įvertinus jau aukščiau minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar šis kaltinimas jam yra reiškiamas už atitinkamą laikotarpį ir pan. Tokie neaiškumai dėl kaltinimų apimties ir ribų būtų nesuderinami su asmens, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, teise į gynybą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tikslaus inkriminuojamo pažeidimo padarymo laiko (laikotarpio) nurodymas nėra savitikslis, kadangi tai aplinkybė, apibrėžianti vieną iš būtinųjų atitinkamo pažeidimo objektyviųjų požymių – jo padarymo laiką bei yra reikšminga klausimui dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo. Nagrinėjamu atveju minėta aplinkybės reikšminga ir kitu aspektu, o būtent – dėl taikytino įstatymo. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir neteko galios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Kaip minėta, pareiškėja prašo iškelti A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, tačiau aiškiai neapibrėžė pažeidimo padarymo laiko, nors pastaroji aplinkybė, įvertinus principą, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį atitinkamos veikos padarymo metu (išskyrus atitinkamas išimtis dėl atsakomybę švelninančio ir pan. įstatymo grįžtamosios galios), yra itin reikšminga.

Pažymėtina, jog tai, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, negali būti aiškinama kaip galimybė teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto, šiuo atveju – akcininko ATPK 50⁵ straipsnio (ANK 119 straipsnio) prasme funkcijų, o būtent – suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Teismas gali ir turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – renkant atitinkamus įrodymus, pašalinant tam tikrus neaiškumus ir sprendžiant kitus klausimus, tačiau vertintina, kad teismo aktyvumas administracinio nusižengimo bylos iškėlimo stadijoje, pvz., suformuluojant kaltinimą asmeniui, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai.

Teismas taip pat pažymi, kad iš teismui pateiktos 2016 m. spalio 21 d. atstovavimo sutarties matyti, kad pareiškėja V. S. paveda advokatei Zitai Vizbarienei atstovauti jos interesus civilinėse bylose (nurodant konkrečių civilinių bylų numerius) bei atliekant juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą. Šioje atstovavimo sutartyje nėra numatyta advokatės teisė atstovauti pareiškėją administracinių nusižengimų bylose (inter alia V. S., kaip akcininkės, vardu prašyti iškelti asmeniui administracinio nusižengimo bylą), kuri, teismo vertinimu, nėra tapati sutartyje nurodytai teisei atstovauti kliento interesams, atliekant juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos V. S. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės teismui paduotas pareiškimas ir pateikta medžiaga nėra tinkamai paruošti, minėti trūkumai sudarytų prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir jo teisę į gynybą, taip pat, kaip minėta, kyla klausimas dėl atstovės įgaliojimų apimties. Atsižvelgiant į tai, be to, ir į aplinkybę, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos nenumato pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo trūkumų šalinimo instituto, pareiškimas su medžiaga grąžintini advokatei Zitai Vizbarienei minėtiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 627 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo A. M. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalį su priedais dėl nutartyje nurodytų trūkumų grąžinti pareiškėjos V. S. atstovei advokatei Zitai Vizbarienei.

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 39 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti pareiškimą su medžiaga teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.