Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), teista:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 200 Eur baudos bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą turtą, o būtent:

ji, nuo 2023 m. liepos 21 d. dirbdama (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyriausiosios kasininkės pareigose prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašiusi 2023 m. liepos 19 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. liepos 18 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį dėl jai darbdavio patikėto turto saugojimo, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 28 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), centrinės kasos seifo ir neveikiančių kasų Nr. 3, 4 ir 5, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir sumomis pasisavino darbdavio patikėtą, jai svetimą, (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas, kurių bendra sumą 2710,83 Eur.

Šiais savo veiksmais I. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji I. R. nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Viena augina vaiką, yra sunku. Prieš tai susiklosčiusi parduotuvėje (duomenys neskelbtini) situacija, šiuo atveju pasikartojo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Kalbėjo su vadovybe, sakė, kad yra gera darbuotoja, tačiau dėl įvykio nebegalėjo dirbti. Nagrinėjamą veiką įvykdė, nes turėjo skolų, pasirodė, kad tai bus lengvi pinigai, galvojo, jog vėliau padengs, tai ką paėmė iš kasų. Kada įsidarbino (duomenys neskelbtini) parduotuvėje – neprisimena. Ėmė pinigus iš centrinėje kasoje esančio seifo bei neveikiančių kasų. Kur neveikiančios kasos buvo, tai tiesiog išnešdavo kasas į centrinę kasą ir išimdavo pinigus. Šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms. Pinigus išnešė per keletą savaičių. Pinigus paimdavo įvairiomis sumomis nuo 100 iki 300 Eur. Galvojo, jog pinigus grąžins. Vieną kartą buvo išėmusi 200 Eur ir atgal grąžino, paskui vėl paėmė. Per laiką susidarė tokia suma, kurios ji jau nebeturėjo galimybių padengti. Yra dirbanti, civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau dabar yra biuletenyje, į darbą grįš spalio viduryje. Ankstesnėje byloje, kurioje buvo nuteista, dar nėra atlyginusi civilinio ieškinio ir sumokėjusi baudos. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo, kaltinamoji ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji I. R. nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai. Nuo 2023 m. liepos 19 d. pradėjo dirbti parduotuvėje (duomenys neskelbtini), vyriausiosios kasininkės pareigose. Galimai 2023 metais, lapkričio mėnesį, parduotuvės (duomenys neskelbtini) direktorei J. L. ir apsaugos vadovui prisipažino, jog iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), centrinės kasos seifo savinosi ten buvusius bei parduotuvei priklausančius pinigus. Prisipažino dėl to, jog atėjo į protą ir suprato, jog darė nusikalstamą veiką. Tai darė, kadangi viena augina mažametį vaiką, todėl vienai sunku jį išlaikyti. Šiuo metu ji negali prisiminti konkrečiai dienos bei laiko ar kokiai sumai buvo pasisavinus pinigus iš centrinės kasos seifo, tačiau viską buvo pateikusi tiek direktorei, tiek apsaugos vadovui ant balto popieriau lapo su tiksliomis dienomis bei piniginėmis sumomis. Prie to paties parašė ir pasiaiškinimą. Tyrėjai parodžius jai jos 2023 m. lapkričio 15 d. teikto paaiškinimo, kuriame pripažino padariusi žalą parduotuvei (duomenys neskelbtini), esačiai (duomenys neskelbtini), kopiją ji prisiminė, kas iš tiesų buvo įvykę ir ką ji tuomet prisipažino buvusios darbovietės administracijai bei dėl ko prisipažįsta ir dabar. Jos piktnaudžiavimas užimamomis pareigomis ir galėjimu laisvai prieiti prie parduotuvės grynųjų pinigų prasidėjo praėjusių metų spalio 28-29 dieną, kuomet pirmą kartą pasisavino pinigus iš parduotuvės seifo ir neveikiančių kasų. Kaip ir nurodė paaiškinime, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 28 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. pasisavino 2710,83 Eur. Pinigai jai buvo reikalingi pragyvenimui, asmeninėms finansinėms problemoms spręsti, todėl pinigus iš parduotuvės seifo ir neveikiančių kasų savinosi vos tik esant tokiai galimybei, nebuvo apsibrėžusi imti konkrečios pinigų sumos, kiek pavykdavo paimti niekieno nepastebėtai, tiek ir paimdavo. Po ko dalį pinigų terminalu (duomenys neskelbtini) persivesdavo į savo banko sąskaitą, esančią banke (duomenys neskelbtini). Paaiškinime nurodė, kad praėjusių metų spalio 29 dieną buvo paėmusi 250, 200 ir 200 Eur, spalio 30 dieną buvo paėmusi 190, 50 ir 150 Eur, spalio 31 dieną buvo paėmusi 110, 60 ir 100 Eur, lapkričio 5 dieną buvo paėmusi 50 ir 95 Eurus, lapkričio 6 dieną buvo paėmusi 50, po ko dar 50 Eur, lapkričio 7 dieną buvo paėmusi 100 Eur, lapkričio 8 dieną buvo paėmusi 50, 100 ir 130 Eur, lapkričio 13 dieną buvo paėmusi 100, po to 60 Eur ir lapkričio 14 dieną buvo paėmusi 100 ir po to 40 Eur, bendrai šios sumos sudaro 2235 Eurus. Kuriuo metu ar kokiu laikotarpiu ji pasisavino kitus pinigus, t. y. 475,85 Eurus – neatsimena, tačiau savo kaltę pripažįsta. Nepamena, kuriuo dienos metu ir iš kur konkrečiai, t. y. ar iš parduotuvės seifo, ar iš neveikiančių kasų ėmė nurodytas pinigų sumas. Taip pat nepamena kurias pinigų sumas ir kada tiksliai (duomenys neskelbtini) terminalu įsinešė į savo banko sąskaitą. Šiuo metu turi įsiskolinimų, todėl padarytą žalą gali atlyginti tik dalimis, mokant kas mėnesį po 150 Eur. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir nori atlyginti padarytą žalą. (T. 2, b. l. 5-7, 14-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausa liudytoja J. R. nurodė, kad dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vyr. kasininkės pareigose. Į jos darbą įeina darbas kasoje, pinigų inkasacija, pinigų pridavimas, pinigų priėmimas. Įsidarbinant į kasininko pareigas pasirašoma finansinės atsakomybės sutartis, kuriomis darbuotojai įpareigoti atsakingai tvarkyti pinigų apskaitą. 2023 metų liepos pabaigoje į jų parduotuvę įsidarbino I. R., vyr. kasininkės pareigas. Kiek atsimena, jų parduotuvėje dirbanti kita vyr. kasininkė J. N. ją apmokė apie vieną mėnesį laiko. Jų darbo grafikas yra visoms kasininkėms vienodas, t. y. 4 dienas dirba, 4 dienos laisvos, darbo laikas nuo 10.00 val. iki 22.30 val. Kiekvieną dieną atėjusios į darbą, „priima“ pamainą iš anksčiau buvusios pamainos, yra perskaičiuojamos visos anksčiau dirbusios kasos, terminalas. Jeigu yra randamas pinigų trūkumas, informuoja viena kitą. Pinigų „pliusas“ yra fiksuojamas programoje, keičiant kasų likutį dienos pabaigoje. Pinigų „minusą“ užfiksavusi kasininkė gali jį padengti dviem būdais: įdėdama pinigus (minusą) į kasą tiesiogiai arba rašydama prašymą nuskaityti sumą nuo darbo užmokesčio (minusas yra fiksuojamas (duomenys neskelbtini) programoje). 2023 m. spalio 31 d., apie 17.00 val., jai paskambino vyr. kasininkė I. R., kuri nurodė, kad centrinėje kasoje yra apie 400 Eur pinigų trūkumas, paprašė jos atėjus į darbą paieškoti įsivėlusios klaidos. 2023 m. lapkričio 1 d., apie 07.00 val., atėjusi į darbą rytinė konsultantė – pardavėja J. N. perskaičiavo kasos knygą ir nurodė, kad yra apie 867 Eur sumos neatitikimas. 2023 m. lapkričio 1 d., apie 10.00 val., atėjusi į darbą, ji su kolegėmis pradėjo perskaičiuoti visas neišneštas kasas, ieškojo pinigų trūkumo. Perskaičiuojant visas parduotuvėje esančias kasas, 3 ir 5 kasoje trūko banknotų, t. y. trūko 2029,51 Eur sumos. Apie užfiksuotą pinigų trūkumą jos informavo prekybos centro direktorę J. L. ir pamainos vadovę J. D. Po pinigų trūkumo ji su kolegomis nusprendė atlikti centrinės kasos inventorizaciją, kurios metu buvo „sulygintos“ kasos, kuriose trūko pinigų, visas tikrasis minusas buvo paliktas seife. Atlikus pinigų inventorizaciją, seife buvo rastas 2028,45 Eur minusas. Taip pat buvo užpildytas dokumentas – Trūkumo identifikavimas centrinėje kasoje, be kasininko. 2023 m. lapkričio 8 d. vyr. kasininkė I. R. informavo, kad savitarnos kasų inkasaciniuose piniguose buvo 80 Eur perteklius, kurį ji įnešė kaip trūkumo padengimą. 2023 m. lapkričio 9 d. jai priėmus pamainą, buvo perskaičiuota centrinė kasa, trūkumas nebuvo užfiksuotas. Tačiau įmonės iniciatyva buvo atlikta revizija ir perskaičiuotos visos kasos, 5 kasoje buvo rastas pinigų minusas, t. y. 99,79 Eur (užfiksuotas inventorizacijos aprašas). 2023 m. lapkričio 23 d. vyr. kasininkė I. R. susisiekė su ja ir nurodė, kad reikia sutvarkyti 5 kasoje naujai atsiradusį pinigų minusą, t. y. 99,79 Eur sumą. Ji jai nurodė, kad reikia fiksuoti realų trūkumą, bet ji buvusį pinigų trūkumą užrašė ant paskutinio kasoje dirbusio kasininko (šiuo metu duomenų neatsimena, negali nurodyti). 2023 m. lapkričio 14 d. vyr. kasininkė I. R. ryte su parduotuvės direktore J. L. perskaičiavo centrinę kasą ir atrado pinigų perteklių 48,95 Eur sumą, iš anksčiau buvusios revizijos jos užpildė „Trūkumo padengimo orderį“, kuriuo įnešė pinigus. 2023 m. lapkričio 15 d. jai paskambino parduotuvės vadovė J. L., kuri ją iškvietė į darbą per išeiginę dieną nurodžiusi, kad reikia perimti centrinę kasą. Jai atvykus į darbą, kartu su (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, buvo atlikta centrinės kasos revizija. Atlikus tarpinius skaičiavimus buvo rastas seifo ir 4 kasos pinigų, o būtent 640,07 Eur trūkumas. Po skaičiavimų buvo užpildytas Kasos išlaidų orderis, Trūkumo identifikavimas centrinėje kasoje, be kasininko. Nori nurodyti, kad jų parduotuvėje dirbusios kasininkės po pinigų trūkumo kasoje pradėjo eiti pas parduotuvėje esančią apsaugą, kad stebėtų naujai atėjusią I. R., nes tik jai įsidarbinus, kasose nuolatos buvo fiksuojamas pinigų trūkumas. Kiek žino, apsaugos darbuotojai, peržiūrėję parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, užfiksavo kaip I. R., laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. iš centrinės kasos seifo, neveikiančių kasų stalčių, kurie saugomi centrinės kasos patalpose, savinosi pinigus. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad I. R. paimtus pinigus persivedinėjo sau į savo banko sąskaitą per (duomenys neskelbtini) terminą. Viso, I. R. pasisavino 2710,83 Eur. (duomenys neskelbtini) padaryta 2710,83 Eur turtinė žala (T. 1, b. l. 42-45).

Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškimo dėl pasisavintų pinigų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 1 d. parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vyr. kasininkė J. R. nustatė 2029,51 Eurų trūkumą centrinėje kasoje. Tyrimo dėl pinigų dingimo metu buvo nustatyta, kad pinigus sistemingai, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. savinosi vyr. kasininkė I. R. Pinigai buvo išimami iš centrinės kasos seifo, neveikiančių kasų stalčių, kurie saugomi Centrinės kasos patalpose. Kai kurias pinigines sumas, naudodamasi (duomenys neskelbtini) terminalu, esančiu Informacijos kasoje I. R. persivedė į savo banko sąskaitą, neįdėdama į (duomenys neskelbtini) terminalo kasą piniginio ekvivalento. Viso per minėtą laikotarpį atsiradusio trūkumo suma – 2710,83 Eur. Pareiškime taip pat nurodyta, kad vyr. kasininkė I. R. dėl pinigų pasisavinimo prisipažino savo pateiktuose pasiaiškinimuose. Pareiškimu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu bendrai 2710,83 Eur sumai (T. 1, b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2014). Taigi, esminis turto pasisavinimo požymis yra kaltininkui patikėto turto pavertimas savo nuosavybe (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-844/2024).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir pripažinęs juos įrodymais, konstatuoja, jog I. R. kaltė dėl jai pareikšto kaltinimo pasitvirtino pilnai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamoji I. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pasisavino ir pavertė savo nuosavybe svetimą, jai patikėtą, (duomenys neskelbtini) priklausančią pinigų sumą – 2 710,83 Eur, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę I. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę – nors nusikalstamą veiką padarė neteista, tačiau nuosprendžio priėmimo dienai – turi galiojantį teistumą (t. 2, b. l. 34-36), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 37), dirbanti (t. 2, b. l. 31). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į tai, jog yra nustatyta viena atsakomybę švelninanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, jog nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog I. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Kartu su laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, siekiant pasiekti bausmės tikslus I. R. skirtini įpareigojimai: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti ne mažiau nei 50 proc. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padarytos turtinės žalos (50 proc. - 1 355,42 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. R. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu I. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

(duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį 2 710,83 Eur sumai (T. 1, b. l. 81).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

I. R. pripažinta kalta įvykdžiusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, civilinis ieškovas patyrė turtinius nuostolius būtent dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, todėl kaltinamoji privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, ginčo dėl žalos dydžio nėra. Tokiu būdu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinys pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai ir turtinė žala civiliniam ieškovui priteistina iš kaltinamosios.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašais ir išrašais (saugomas voke, prisegtame prie pirmojo tomo bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

I. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. R. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, I. R. įpareigoti: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti ne mažiau nei 50 proc. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu padarytos turtinės žalos (50 proc. - 1 355,42 Eur).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkinti pilnai ir jo naudai priteisti iš I. R. 2 710,83 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų ir aštuoniasdešimt tris centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašais ir išrašais (saugomą voke, prisegtame prie pirmojo tomo bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti I. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.