Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Prankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. I. (S. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (2023 m. kovo 2 d. veika M. S. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 17 d. veika E. S. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 17 d. veika M. S. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. lapkričio 20 d. veika E. S. atžvilgiu) –1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2023 m. lapkričio 20 d. veika M. S. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. I. skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas S. I. laikinojo sulaikymo nuo 2023 m. kovo 2 d., 22.45 val., iki 2023 m. kovo 3 d., 12.21 val. (viena para) ir suėmime nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. išbūtas laikas (vienas mėnesis), vieną laikinojo sulaikymo ar suėmimo metu išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio S. I. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. I., M. S. naudai priteista 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. I.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. I. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:

jis, 2023 m. kovo 2 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,26 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be priežasties rankomis suėmė mažametę M. S. už kaklo ir ją smaugė, tokiu būdu sukėlė M. S. fizinį skausmą. Šie S. I. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, S. I. nuteistas už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė šeimos narei nežymų sveikatos sutrikdymą, o mažamečiui šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2023 m. balandžio 17 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo sugyventinės E. S. atžvilgiu – žodinio konflikto metu dešine ranka tyčia sudavė nukentėjusiajai E. S. vieną smūgį į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas pasireiškė dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva; tuo pat metu S. I., 2023 m. balandžio 17 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grumtynių su sugyventine E. S. metu, sudavė mažametei nukentėjusiajai M. S. vieną smūgį į kaklo kairę pusę, taip sukėlė M. S. fizinį skausmą. Šie S. I. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, S. I. smurtaudamas artimoje aplinkoje šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą, o mažamečiui šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2023 m. lapkričio 20 d., apie 23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo sugyventinės E. S. atžvilgiu – be priežasties rankomis suėmė E. S. už kaklo ir ją smaugė, įkando į kaklą, taip sukėlė E. S. fizinį skausmą; tuo pat metu jis, 2023 m. lapkričio 20 d., apie 23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be priežasties rankomis suėmė mažametei M. S. už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas pasireiškė poodine kraujosruva kakle. Šie S. I. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, S. I. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog instituto taikymas galimas tik atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

6. Nagrinėjamu atveju S. I. pripažintas kaltu padaręs penkis nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 140 straipsnio 3 dalyje (trys veikos). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos: baudos, arešto ar laisvės atėmimo iki dvejų metų, bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. I. skyrė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas) galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, už atskirus nusikaltimus nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršijančias bausmes.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl S. I. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą. Buvo įvertinta ir tai, jog nuteistasis nagrinėjamu atveju kaltės nepripažino, teisino savo elgesį, laikydamasis pozicijos, kad buvo išprovokuotas sugyventinės arba, kad ji pati užsigavo. Taip pat buvo įvertinta jo asmenybė ? S. I. anksčiau teistas 11 kartų, ne kartą baustas administracine tvarka, nevedęs, dirbantis, nusikalstamas veikas padarė neišknykus teistumui; atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad 2023 m. kovo 3 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgta į tai, jog nusikaltimus S. I. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

8. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės patvirtina, jog S. I. nusikalstamas veikas kartojo intensyviai, t. y. 2023 m. kovo 2 d. panaudojęs fizinį smurtą mažametės M. S. atžvilgiu, 2023 m. balandžio 17 d. vėl panaudojo fizinį smurtą mažametės M. S. atžvilgiu, taip pat nežymiai sutrikdė E. S. sveikatą, net ir po šių smurto panaudojimo epizodų ir jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, S. I. teigiamų išvadų nepadarė, kadangi 2023 m. lapkričio 20 d. vėl smurtavo prieš mažametę M. S. ir sugyventinę E. S.. Be to, vertinant nuteistojo asmenybę, kaip jau minėta, nustatyta ir tai, jog S. I. anksčiau ne kartą teistas bei atliko realias laisvės atėmimo bausmes (paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d., Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nuosprendžiais (3 t., b. l. 149-156), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teismui (atlikus laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu), taip pat baustas ir administracine tvarka per vienerių metų laikotarpį aštuonis kartus (3 t., b. l. 142-148). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Aptartos aplinkybės rodo ir tai, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, o alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistojo, jo elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

9. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu nuteistajam paskirta bausmė ar jos realizavimo forma turėtų būti švelninama. Apygardos teismo vertinimu praeityje S. I. skirtos tiek griežtos laisvės atėmimo bausmės, tiek švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda), kaip ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimas Didžiojoje Britanijoje už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai S. I. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

10. Skunde nurodytos aplinkybės, jog apelianto šeima, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, neteks pajamų šaltinio, jog E. S. bus sunku sumokėti nuomą, išlaikyti vaikus, kadangi ji yra nedirbanti, bei teismui pateikti duomenys apie S. I., apygardos teismo įsitikinimu, neleidžia daryti išvados, jog apeliantui skirta bausmė nėra adekvati, neproporcinga ar per griežta. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas (šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Pažymėtina ir tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59, 60 straipsnių nuostatos nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose yra sudaromos galimybės dirbti, tai apeliantui, norint prisidėti prie šeimos išlaikymo, tokia galimybė nebus atimta. Kita vertus, esant E. S. sudėtingai finansinei situacijai, ji pati turi galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas tiek dėl būsto suteikimo, tiek dėl pašalpų skyrimo.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. I. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padarytų nusikaltimų pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. S. I. resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. I. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.