- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-240-611/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie KM Vilniaus teritorinis padalinys, VĮ Registrų centro
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie KM Vilniaus teritorinis padalinys, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. G. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-11-675/2010 ir bylą išnagrinėjus iš naujo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 12 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-03-08 surašytame savavališkos statybos akte bei sutvarkyti statybvietę. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas pažymėjo, kad besiruošdamas 2013-05-27 teismo posėdžiui administracinėje byloje, tarp kadastro bylos dokumentų rado žemės sklypo nuotrauką su 2010-03-05 VĮ Registrų centro spaudu, o šios nuotraukos nebuvo jam priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje. Šioje nuotraukoje užfiksuoti statiniai sandėlis 5I1/m ir sandėlis 11/m, kurie stovėjo dabar griaunamo neva nelegaliai pastatyto statinio vietoje, buvo neteisėtai išregistruoti. Ši aplinkybė laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, reikšminga ir sudaranti pagrindą atnaujinti procesą. Pareiškėjas nurodo, kad įpareigoto nugriauti statinio išmatavimai yra 14.52x10,85x14,59x10,28 m, tačiau pagal naujai pareiškėjo rastą įrodymą griaunamo statinio sienos neatitinka sandėlio 5I1/m ir sandėlio 11/m išmatavimų, todėl teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog nelegaliai pastatytas akte nurodytas 17x11 m matmenų mūro statinys sublokuotas su pagrindiniu pastatu. Dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės darytina išvada, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą civilinėje byloje Nr.2-11-675/2010, o pareiškėjas nepagrįstai buvo įpareigotas nugriauti pastatą, kuris buvo anksčiau registruotų statinių sandėlio – 5I1/m ir sandėlio 11/m dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo teiginys, kad jis tik 2013-05-27 sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka tikrovės. VĮ Registrų centras 2008-06-20 civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro duomenų bylos patvirtintą kopiją, kurioje įsegta minėta žemės sklypo nuotrauka, o atsakovas su šia byla susipažino 2010-03-05 ir gavo minėtos nuotraukos patvirtintą kopiją. Suinteresuotas asmuo prašė netenkinti prašymo atnaujinti procesą.
Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą. Nurodė, kad byla išnagrinėta visose teisminėse instancijose, bylą nagrinėjant buvo pateikta pastato kadastrinių matavimų dokumentų byla, todėl negali būti jokių naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodė aplinkybių, kuriomis skaičiuojamas CPK 368 str. nurodytas terminas. Iš pareiškėjo pateiktos žemės sklypo nuotraukos neaišku, kokias naujas aplinkybes jau išnagrinėtoje byloje ji parodo ir kokią esminę reikšmę turi. Dokumente 1948-09-25 fiksuoti duomenys neįrodo, kad pastatai stovėjo savavališkų statybų užfiksavimo metu.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašymas nepagrįstas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nuotrauka rasta ruošiantis kitai bylai, parodo pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinat procesines teises, o tai negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Procesas galėtų būti atnaujinamas tik tuomet, jei pareiškėjo nuotrauka paneigtų savavališkų statybų faktą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nurodyti sandėliai 5I1/m ir 11/m yra registruoti nekilnojamo turto registre, o teiginiai, kad jie išregistruoti nepagrįstai, neparemti jokiais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo R. G. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-11-675/2010, o taip pat priteisė iš R. G. 11,98 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, kad iš prie civilinės bylos Nr.2-11-679/2010 prijungtos (duomenys neskelbtini) pastato nekilnojamo turto kadastro ir registro bylos Nr.98/144199, kurios kopija patvirtinta ir teismui pateikta 2008-06-20, 69 lape esančio plano matyti, kad jis yra identiškas tam, kurį pareiškėjas pateikė su prašymu atnaujinti procesą. Taigi, su šiuo įrodymu pareiškėjas turėjo teisę susipažinti visos bylos nagrinėjimo metu ir jis buvo ištirtas teismui priimant sprendimą. Be to, aplinkybę, kad apie šį planą pareiškėjas žinojo anksčiau ir jo kopiją gavo iš VĮ Registrų centras, patvirtina jo 2010-03-05 prašymas dėl leidimo susipažinti su kadastro ir registro bylos dokumentais bei patvirtintų dokumentų kopijų apskaitos žurnalo 5 lapo išrašas. Teismo teigimu, šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas žemės sklypo nuotrauką turėjo ir apie ją sužinojo dar ruošiantis apeliaciniam procesui Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėjas neįrodė, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie žemės sklypo nuotrauką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu pateikė praleidęs 3 mėnesių terminą nuo šių aplinkybių sužinojimo, o atnaujinti praleisto termino neprašo. Be to, pareiškėjo pateikta žemės sklypo nuotrauka nepaneigia savavališkos statybos fakto egzistavimo, nes statinys buvo pradėtas statyti be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, be leidimo statyti, o pareiškėjo pateiktoje žemės sklypo nuotraukoje, darytoje 1948-09-25 nurodomi statiniai - sandėliai 5I1/m ir 11/m - šiuo metu nėra registruoti nekilnojamo turto registre.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-11-675/2010. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotrauką. Pareiškėjas teismui nurodė, kad kadastrinių matavimų byloje nagrinėjant ginčą civiline tvarka nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos. Kadangi šioje žemės sklypo nuotraukoje buvo užfiksuoti statiniai: sandėlis 5I1/m ir sandėlis 11/m, kurie buvo dabar griaunamo neva nelegaliai pastatyto statinio vietoje, o pastato kadastrinėje byloje šios nuotraukos nebuvo, teismai, spręsdami civilinę bylą, negalėjo vadovautis aplinkybe, jog neva nelegaliai pastatyto statinio vietoje buvo neteisėtai išregistruoti statiniai sandėlis 5I1/m ir sandėlis 11/m.Pareiškėjui apie tai, kad kadastrinių matavimų byloje nagrinėjant ginčą civilinėje byloje nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos, tapo žinoma būtent ruošiantis administracinės bylos Nr.I-648-269/2013 nagrinėjimui, teismo posėdžiui 2013-05-27. Kadangi pareiškėjas nežinojo, kad kadastrinių matavimų byloje nagrinėjant ginčą civilinėje byloje nebuvo žemės sklypo nuotraukos su statiniais, teikiant apeliaciją civilinėje byloje nebuvo būtinybės teikti minėtos nuotraukos kopiją į bylą. Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2013 m. gegužės mėnesį.Teismas, teigdamas, jog prie civilinės bylos Nr.2-11-679/2010 prijungtos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto kadastro ir registro bylos Nr.89/144199, 69 lapo matyti, kad jis yra identiškas tam, kurį pareiškėjas pateikė su prašymu atnaujinti procesą ir turėjo teisę susipažinti su juo bylos nagrinėjimo metu, rėmėsi byloje nesančiais ir nepatikrintais įrodymais. Šiuo metu Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme esančiose nekilnojamo turto kadastro ir registro bylose Nr.98/144199 ir 29534/25784, nė vienoje iš jų 69 lape, nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos su statiniais. 2002 m., kuomet buvo atliekamos neva nelegalios statybos, sandėliai 5I1/m ir 11/m buvo, o įrašai apie juos nebuvo nekilnojamojo turto registre panaikinti. Kadangi nagrinėjant civilinę bylą nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos, teismai negalėjo teisingai įvertinti aplinkybių, dėl to neteisėtai pripažino statinį nelegaliu ir įpareigojo nugriauti. Be to, suinteresuoti asmenys nepaneigė, kad sandėliai 5I1/m ir 11/m 2002 m. buvo sunaikinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pareiškėjas privalo įrodyti, kad nepraleido trijų mėnesių termino, svarbaus prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kuris pradedamas skaičiuoti nuo esminių aplinkybių sužinojimo dienos. Dar 2008-06-16 Ukmergės rajono apylinkės teismui įpareigojus VĮ Registrų centras 2008-06-20 pateikė nekilnojamų daiktų, t.y. statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų bylos patvirtintą kopiją, kurioje įsegta minėta žemės sklypo nuotrauka. VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėjas 2010-03-05 susipažino su minėtų statinių kadastro duomenų ir registro dokumentų byla ir žemės sklypo nuotraukos kopija. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis apie nuotrauką sužinojo tik rengdamasis 2013-05-27 administracinės bylos posėdžiui ir tai, kad žemės sklypo nuotrauka laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, vertintini kaip nepagrįsti. Naujų įrodymų, kad pareiškėjo nurodyti sandėliai yra registruoti nekilnojamojo turto registre, atsakovas nepateikė.Pareiškėjas nei inspekcijai, nei teismui nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo statyti 2007-03-08 savavališkos statybos akte nurodytą statinį. Jeigu laikytume teisingu pareiškėjo teiginį, kad ginčo statinio vietoje anksčiau stovėjo sandėliai, savavališkos statybos faktas vis vien neišnyktų, kadangi remiantis Statybos įstatymo 3 str. 2 d. statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą bei statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statinio rekonstrukcijai taip pat reikalingas rekonstravimo projektas, o statybą leidžiantis dokumentus statinio rekonstrukcijos atveju yra leidimas rekonstruoti statinį. Šių dokumentų pareiškėjas nei inspekcijai, nei teismui nebuvo pateikęs. Taigi atsakovo veiksmai laikytini savavališka statyba.Atnaujinus procesą vien dėl pareiškėjo pateiktos žemės sklypo nuotraukos, kuri nelaikytina esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi nepaneigia atsakovo vykdytos statybos neteisėtumo, pareiškėjas įgytų galimybę dar kartą bylinėtis ir vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą, o tai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas dar 2008-06-20 pateikė nekilnojamųjų daiktų – statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų bylos patvirtintą kopiją, kurioje įsegta minėta žemės sklypo nuotrauka. Todėl pareiškėjo teiginys, kad sprendžiant ginčą civilinėje byloje, teismui pateikto kadastro duomenų bylos kopijoje nebuvo minėtos žemės sklypo nuotraukos, yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas susipažinto ir gavo minėtos žemės sklypo nuotraukos patvirtintą kopiją 2010-03-05.Pareiškėjui 1994-05-07 sutartimi įsigyjant statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjo minimi statiniai jau buvo nugriauti, ką patvirtina duomenys, esantys nekilnojamų daiktų – statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje.Pareiškėjas dar 2008-04-16 atsiliepime į ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį nurodė aplinkybę, kad ginčo statinys buvo pastatytas būtent sunykusių ūkinių statinių, buvusių adresu (duomenys neskelbtini), vietoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-11-675/2010, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu įpareigojo pareiškėją R. G. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą pastato priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslino, įpareigodamas R. G. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes: nugriauti savavališkai pastatytą ir susietą su esamu pastatu plytų mūro statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodytą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-03-08 surašytame savavališkos statybos akte, sutvarkyti statybvietę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Apelianto teigimu, nagrinėjant ginčą dėl įpareigojimo nugriauti statinį, kadastrinių matavimų byloje nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos. Šią nuotrauką pareiškėjas rado tik besiruošdamas kitos bylos 2013-05-07 posėdžiui, 2013 m. gegužės mėnesį, o tai laikytina naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-11-675/2010.
Pažymėtina, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Nr.48553/99 Sovtransavto Holding v. Ukraine, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2007.). Be to, proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, protingumo ir koncentruotumo principais.
Pažymėtina, kad CPK 368 str. numato trijų mėnesių terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, kuris skaičiuojamas nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad apie žemės sklypo nuotrauką, kuria grindžia savo prašymą, sužinojo tik 2013 m. gegužės mėnesį, tačiau tokius apelianto teiginius paneigia prie prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr.2-11-679/2010 prijungta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla N.98/14199 ((duomenys neskelbtini), tomas 1). Šioje byloje yra identiška pareiškėjo teismui pateiktai žemės sklypo nuotrauka, būtent kuria pareiškėjas ir grindžia savo prašymą (lapas 69), todėl apie tokios nuotraukos egzistavimą pareiškėjui turėjo būti žinoma visą civilinės bylos nagrinėjimo laiką. Šią išvadą taip pat patvirtina ir pareiškėjo 2010-03-05 prašymas dėl leidimo susipažinti su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentais bei išrašas iš dokumentų kopijų apskaitos žurnalo (b.l. 40, 42), aiškiai pagrindžiantys, kad pareiškėjas dar 2010 m. matė bei pasidarė žemės sklypo nuotraukos kopiją. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad pareiškėjas neabejotinai praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o jo atnaujinti neprašo. Apelianto teiginiai, jog nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nėra tokios žemės sklypo nuotraukos, prieštarauja faktiniams duomenims, yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir laikytini tik priemone dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
Be to, CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių), kuriuo pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, galimas tik tada, jei pareiškėjas įrodo, kad: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t.y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad pareiškėjui pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo net ir nepraleidus CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino, jo prašyme nurodyta aplinkybė nebūtų laikoma pagrindu atnaujinti procesą jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateikta žemės sklypo nuotrauka bet kokiu atveju nepaneigia pareiškėjo savavališkos statybos fakto egzistavimo, kadangi statinys, kurį pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti, pareiškėjo buvo pradėtas statyti neturint Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parengto ir suderinto statybos leidimo, o žemės sklypo nuotraukoje, darytoje 1948-09-25, nurodyti statiniai Nekilnojamojo turto registre netgi nėra registruoti. Be to, sutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepime nurodytais motyvais, jog net ir statinio rekonstrukcijai pagal LR Statybos įstatymo 20 str. ir 23 str. (redakcija, galiojusi 2007-03-08 savavališkos statybos akto surašymo metu) reikalingas rekonstravimo projektas bei leidimas rekonstruoti statinį. Šių dokumentų pareiškėjas nebuvo ir nėra pateikęs, todėl pareiškėjo pateikta žemės sklypo nuotrauka nelaikytina esmine aplinkybe, galinčia turėti kokių nors konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtų, todėl nesudarytų pagrindo keisti priimtu įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotus faktus, motyvaciją bei išvadą – sprendimo rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį dar ir į tai, jog remiantis CPK 178 str., būtent pareiškėjas, o ne suinteresuoti asmenys, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Taigi, įvertinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjas ne tik praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, bet ir neįrodė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, buvimo fakto.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-11-675/2010 bei pareiškėjo prašymą atmetė. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.