- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-293-565/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03577-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. bei atsakovės priešieškinį ieškovui L. K. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiais vaikais, bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų klausimų.
2. 2025 m. spalio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas žodine nutartimi nutarė netenkinti atsakovės G. K. prašymo dėl bylos perdavimo Kauno apylinkės teismui.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta negali būti suabsoliutinama, sprendžiant jos faktinės gyvenamosios vietos klausimą, ir kad su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog šalių nepilnamečiai vaikai, su kuriais nurodo gyvenanti atsakovė, ugdymo įstaigas ieškinio pateikimo metu lankė Klaipėdos mieste.
4. Atsakovė G. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pirmos instancijos teismo pasinaikinti 2025 m. spalio 6 d. žodinę nutartį ir kuo skubiau civilinę bylą persiųsti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui. Pirmos instancijos teismui nepasinaikinus žodinės nutarties, atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. žodinę nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
5. Atskirajame skunde nurodė, jog civilinę bylą nagrinėja teismas, kuriam byla yra neteisminga. 2025 m. vasario 10 d. atsakovė su dviem mažamečiais vaikais pabėgo iš šeimos namų, esančių (duomenys neskelbtini), vienai nakčiai išsinuomojo butą Klaipėdoje ir kitą dieną, tai yra 2025 m. vasario 11 d., vaikus pasiėmusi iš ugdymo įstaigų, išvyko į Kauną, pas savo motiną ir brolį. 2025 m. kovo 19 d. atsakovės gyvenamoji vieta Kaune jau buvo oficialiai deklaruota. Visos šios aplinkybės buvo žinomos ir ieškovui, ir jo atstovui, tačiau jie nepagrįstai ieškinį pareiškė Klaipėdos apylinkės teismui. Teismas 2025 m. balandžio 30 d. rezoliucija priėmęs ieškinį pažeidė bylų teismingumo principą. Prieš priimdamas ieškinį, teismas privalėjo patikrinti Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dėl atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti 2025 m. spalio 14 d. teisme gautą atsakovės atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. spalio 6 d. žodinės nutarties. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog:
6.1. atsakovė, prašydama perduoti bylą pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagal kurį teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles;
6.2. pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį, dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui arba to teismo kitiems teismo rūmams, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi CPK numatyta teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama kitam teismui pirmiau nurodytu pagrindu, tačiau nenumatyta teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nenustatytas teismingumo pažeidimas, priimant ieškinį, ir nutarta neperduoti bylos kitam teismui;
6.3. atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Nustačius, kad atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri nėra apskundimo objektas, atsisakoma priimti atsakovės atskirąjį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė G. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą; esant galimybei, skubos tvarka, priimti atsakovės atskirąjį skundą, jį tenkinti pilnai ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą perduoti skubos tvarka Kauno apylinkės teismui; priimti su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus, nelaikyti jų naujais įrodymais ir jais vadovautis, nagrinėjant atskirąjį skundą; iš ieškovo L. K. priteisti visas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. atsakovės nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigų pažymos niekaip negali patvirtinti realios, faktinės ir juo labiau nuo 2025 m. kovo 19 d. oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos. Nuo 2025 m. vasario 11 d. atsakovės vaikai nelankė Klaipėdos ugdymo įstaigų, nes atsakovė su vaikais pabėgo į Kauną nuo smurtaujančio tėvo / sutuoktinio. Vėliau sūnus ištisai sirgo, todėl jo mokymasis Klaipėdos miesto ugdymo įstaigoje vyko nuotoliniu būdu, kol Kauno mieste, baigiantis mokslo metams, jam buvo suteikta mokymosi vieta. Ieškovas ir jo atstovas galimai sąmoningai teismui melavo apie atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini);
7.2. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9934-867/2025 kita teisėja buvo atsisakiusi priimti ieškovo L. K. ieškinį, pareikštą atsakovei G. K.. Ieškovui buvo paaiškinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2025 m. kovo 19 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Kaune ir teismui nėra nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso turtas, esantis (duomenys neskelbtini), į tai, kad ieškovas neprašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir nėra duomenų, kad ieškovas šiuo metu gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, ieškovas neturi teisės rinktis, kad civilinė byla būtų nagrinėjama pagal jo gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad civilinė byla dėl santuokos nutraukimo yra neteisminga Klaipėdos apylinkės teismui, o yra teisminga Kauno apylinkės teismui;
7.3. Klaipėdos apylinkės teismas šioje civilinėje byloje neteisėtai priėmė savo žinion neteismingą bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį, todėl ši byla turėtų būti perduota Kauno apylinkės teismui CPK 34 straipsnio tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas atsisakymas priimti atskirąjį skundą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9934-867/2025, kurią prašo priimti ir vadovautis nagrinėjant atskirąjį skundą.
12. Atsakovė nurodė, jog ši nutartis atsakovei tapo žinoma tik 2025 m. spalio 24 d., todėl šis įrodymas nelaikytinas nauju, juo labiau, kad teismas, spręsdamas šioje byloje ieškinio priėmimo klausimą, privalėjo savalaikiai, tai yra 2025 m. balandžio 9 d., reaguoti į kitos to paties teismo teisėjos nutartį ir analogiškai atsisakyti priimti neteismingą ieškinį, o nevilkinti bylos nagrinėjimą daugiau kaip pusę metų.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus, pažymi, jog jie nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu (ar pagrįstai teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas bylos šalies prašymas perduoti apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui). Be to, apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, gali naudoti duomenis iš LITEKO sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamą teisminį procesą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, tai yra teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas. Vienas iš teisės į tinkamą teisinį procesą aspektų – teismo sprendimo apskundimas.
16. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinio proceso santykius, turi tam tikrą diskrecijos teisę nustatyti apskundimo terminus bei pagrindus, taip pat apskundimo tvarką bei formą.
17. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad ne visos teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.
18. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui sprendžiamas pagal CPK 34 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį, dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui arba to teismo kitiems teismo rūmams, išskyrus CPK 34 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytus atvejus, gali būti paduodamas atskirais skundas.
19. Byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu priimtos žodinės nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės G. K. prašymo dėl bylos perdavimo Kauno apylinkės teismui.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad CPK neįtvirtinta teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas perduoti civilinę bylą kitam teismui, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. žodinė nutartis negali būti apeliacijos objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
21. Įstatymų leidėjas įtvirtino byloje dalyvaujančio asmens teisę teikti atskirąjį skundą tik dėl teismo nutarties, kuria byla perduota nagrinėti kitam teismui ar to teismo kitiems rūmams, bet ne dėl nutarties, kuria toks prašymas nepatenkintas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-403-912/2023).
22. Taigi, pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 6 d. žodinė nutartis neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, nes teisė apskųsti tokią nutartį nenustatyta CPK ir ši nutartis užkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Neperdavus bylos nagrinėti kitam teismui ar kitiems teismo rūmams, apeliantė neįgijo teisės skųsti nurodytą teismo nutartį atskiruoju skundu.
23. Aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacinio apskundimo objektas, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, tai yra kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 36 punktą). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam teismui, teisėtumu bei pagrįstumu.
24. Apeliantei išaiškinama, jog motyvai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo galės būti įtraukti į apeliacinį skundą, paduotą dėl galutinio byloje priimto teismo sprendimo (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl žodinės teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės G. K. prašymas dėl bylos perdavimo Kauno apylinkės teismui, tinkamai aiškino CPK teisės normas bei vadovavosi teismų praktika dėl tokių nutarčių peržiūros apeliacine tvarka negalimumo, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.