- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 1-821-246/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00663-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kaltinamasis
- S. V.
- Advokatai
- Linas Stanislovas Bagdonas, Aušra Karmazinienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai D. P., jos atstovei advokatei Aušrai Karmazinienei, kaltinamajai S. V., jos gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti Kauno r., (duomenys neskelbtini) neteista,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d., aprašyto 2015 m. vasario 6 d. kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. padarė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą.
2014-08-21, apie 13.30 val., vairuodama automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr(duomenys neskelbtini) Kaune, prekybos centro „Urmas“ teritorijoje, išvažiuodama į Pramonės prospektą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios nukentėjusiosios D. P., nukentėjusiąją partrenkė, nesunkiai sutrikdydama jos sveikatą, tai yra kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.
Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė, kad 2014-08-21, apie 13.30 val., vairuodama automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, prekybos centro „Urmas“ teritorijoje, išvažiuodama į Pramonės prospektą, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios nukentėjusiosios D. P., nukentėjusiąją partrenkė. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Labai gailisi nusikaltusi. Per savo vyrą ne kartą bandė susisiekti su nukentėjusiąja, jos sūnumi, tačiau nukentėjusioji nenorėjo bendrauti. Parodė, kad šiuo metu laukiasi kūdikio. Parodė, kad važiavo ne greičiau kaip 30 km/val. greičiu. Po eismo įvykio jai ir rankos, ir kojos drebėjo, prašė, kad jos draugė paskambintų ir iškviesti greitąją pagalbą. Iškvietus greitąją medicinos pagalbą pasidomėjo, kokia nukentėjusiosios sveikata. Prašė vyro visą laiką, kad paskambintų nukentėjusiajai, paklaustų kaip jaučiasi. Jos vyras daug kartų kalbėjo su nukentėjusiosios sūnumi, norėjo aplankyti nukentėjusiąją, bet jai pasakė, kad nukentėjusioji nenori jos matyti, nedavė telefono numerio, sakė, kad bendrautumėme su jos sūnumi. Po eismo įvykio bendravome su nukentėjusios sūnumi. Nukentėjusios sūnaus telefoną tikriausiai davė tyrėjas. Pirmą kartą su nukentėjusiąja vyras susisiekė iš karto po autoįvykio. Asmeniškai pati neskambino nukentėjusiajai, nes išgyveno sunkų laikotarpį, jai pačiai buvo sunku bendrauti. Nukentėjusioji buvo su ,,maišiuku“, ieškinyje parašyta, kad „maišiukas“ dingo, bet moteris po įvykio buvo įsikabinusi į ,,maišiuką“ į greitąją lipo, dar pasakė greitosios pagalbos darbuotojai, ,,nepergyvenkite, nepamesime“. Buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje „Ergo Insurance Se“, todėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl turinės ir neturtinės žalos nepripažįsta manydama, kad visą nukentėjusiosios įvykio metu patirtą žalą turėtų atlyginti draudikas. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos motiną V. S..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja: kaltinamoji kalta prisipažino, abejonių dėl jos kaltės ir nusikalstamos veikos padarymo teismui nekyla, tačiau teismas pasinaudoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 273 str. numatytu pagrindu sutrumpinti įrodymų tyrimą byloje negali dėl to, kad kyla ginčas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dėl to buvo būtina apklausti nukentėjusiąją.
Nukentėjusioji D. P. parodė, kad buvo nukentėjusiosios vairuojamo automobilio partrenkta pėsčiųjų perėjoje. Dėl įvykio buvo sužalota, lūžo gaktikaulis, dviejose vietose. Dėl to reikėjo gydytis ir ji iki šios dienos gydosi. Kauno klinikose stacionare gydėsi beveik dešimt dienų, mėnesį gydėsi Birštone. Iki grįžimo namo buvo gulimas režimas. Grįžusi namuose, su vaikštyne pradėjo vaikščioti. Su vaikštyne buvo nuėjusi į polikliniką, pas šeimos gydytoją, paskyrė masažą, šildymą, jai padarė gydymo procedūras, po to atsirado kitos procedūros. Pradėjo skaudėti kitą šono pusę, pasakė kad tai nuo stuburo, labai sutrenkė jai galvą. Matomumas blogas pasidarė, išrašė akinius, liepė gerti vaistus. Nieko gero su sveikata nėra. Nežino, kaip bus toliau, gydymas nenutrauktas iki šios dienos. Jai padidėjo kraujospūdis, nuo tos dienos iki dabar kraujospūdis aukštas, vaistai jo nesumažina. Tuoj po įvykio buvo 180/100 kraujospūdis, buvo didelis stresas. Anksčiau nesigydė nuo kraujospūdžio, būdavo 140/80. Dabar po truputėlį įvykio metu patirtas baisumas išnyksta. Skausmus jaučia iki šiol, apsunkintas vaikščiojimas iki šiol. Parodė, kad po įvykio medicininiuose dokumentuose nesimato kontraindikacijų dėl regėjimo, dėl stuburo. Ji anksčiau su stuburu susijusių problemų neturėjo, nesigydė, dabar vartoja kompensuojamus vaistus nuo padidinto kraujospūdžio, stuburo skausmų. Iki įvykio neturėjo kompensuojamųjų vaistų knygelės. Ieškinį jai rašė advokatė. Po įvykio atsirado baimė važiuoti, šalia matyti transporto priemones. Patirtas skausmas gali vėl pasikartoti. Skausmas yra iki šiol. Neturtinę žalą 60.000 litų bendrai su advokate įvertino. Nelinkusi mažinti ieškinio. Dėl turtinės žalos, kurią patyrė - mokėjo už vaistus, mokėjo advokatei. Už reabilitaciją papildomai mokėjo. Teko važinėti, sūnus važinėjo. Sūnus vežė į polikliniką, klinikas, reikėjo daryti tyrimus, švietė, darė kompiuterinę tomogramą iš naujo, visur važinėti reikėjo. Bijojo važinėti, bet reikėjo atlikti tyrimus. Turtinę žalą įvertina 20000 litų, tačiau 18000 litų ieškinio dalies dokumentais pagrįsti negali. Sanatorijoje buvo vieną kartą. Jai gydytojai rekomendavo vykti į sanatoriją. Buvo pratęsimas, reikėjo išgulėti šešias savaites. Gydytojai rekomendavo šešias savaites gulėti, papildomai davė tik aštuonias dienas. Pati mokėjo už savaitę laiko. Nežino, kodėl gydytojai taip parašė, jai sakė, kad pati mokėtų. Gydytojas klinikų jai pasakė, kad turi Birštone išgulėti. Namuose nėra sąlygų ją prižiūrėti. 20000 litų nurodyta turtinė žala. 2000 litų draudimas pripažįsta. 18.000 litų turtinę žalą sudaro išlaidos dėl sveikatos, ji pensininkė, kiekvieną dieną vis blogiau, didelės kančios, sveikata prarasta. Autoįvykio metu buvo praradusi sąmonę, buvo sugadinti, suplėšyti jos drabužiai. Po autoįvykio dingo jos asmeniniai daiktai, turėjo krepšelį su produktais, o atgavo tik rankinę. Krepšelio neatgavo. Po autoįvykio ją slaugė vyras ir sūnus. Po įvykio jai buvo būtinas pagerintas maistas, reikėjo kito asmens priežiūros, dar iki šiol jos reikia. Buvo pirktas specialus čiužinys. Jai buvo atliekami masažai. Labai brangu, neturi už ką mokėti. Gyvena penktame namo aukšte, lifto nėra, tenka lipti į penktą aukštą pačiai.
Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio teismas pasisako toliau, aptardamas jo pagrįstumą.
Kiti įrodymai.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2357/14(02) matyti, kad D. P. eismo įvykio metu buvo padaryti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai ir tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, kad būtinas šešių savaičių trukmės gulimas režimas (b. l. 42). Iš medicininių dokumentų matyti (b.l.24) 2014-08-29 išrašas, pateiktas iš medicininių dokumentų, tai yra praėjus aštuonioms dienoms po įvykio, 10 punktas: ,,ligos eiga sklandi, stebėta teigiama dinamika, skausmai sumažėjo, nekarščiavo“: 11 punktas: - ligonio būklė išrašant ,,pagerėjo“).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką.
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose LR BK 281 straipsnio dalyse.
Baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Kaltinamoji padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, būdama blaivi, nėra teista, laukiasi kūdikio.
Civiliniai ieškiniai.
Neturtinė žala: nukentėjusioji pareiškė kaltinamajai ir draudimo bendrovei 60000 civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad draudimo bendrovė „Ergo Insurance Se“, veikianti per Lietuvos filialą, kodas 302912288, apskaičiavo nukentėjusiajai 2000 litų neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, tai yra draudimo bendrovė pasiruošusi atlyginti nukentėjusiajai žymiai mažesnę, nei maksimalią Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytą, neturtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju žalą, nukentėjusiosios patirtą dėl nusikaltimo, kaltinamosios padaryto dėl neatsargumo, pinigais įvertina teismas.
Teismas nukentėjusiosios parodymų, specialisto išvados pagrindu įvertina nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą 2896.20 eurais (atitikmuo litais - 10000 Lt). Nukentėjusiajai ši suma priteistina iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, veikiančios per Lietuvos filialą, kodas 302912288. Priimdamas tokį sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi teismų praktika, aptarta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“, Nr. 29, 34, o taip pat nutartimis, priimtomis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, prieš tai aptaręs šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes. Įvertindamas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė nėra visiškai atsistačiusi, autoįvykio metu dviejose vietose lūžo gaktikaulis, iki šiol apsunkinantis vaikščiojimą, nukentėjusiosios gydymas tęsiamas.
Kartu teismas pastebi, kad po nuosprendžio priėmimo pasikeitus nukentėjusiosios sveikatos būklei, nukentėjusioji gali pareikšti civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 3 d. pagrindu. Tai numatyta ir LR BPK 113 str. 2 d.
Turtinė žala: nukentėjusioji pareiškė 20000 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Teismas konstatuoja: draudimo bendrovė „Ergo Insurance Se“, veikianti per Lietuvos filialą, pripažįsta 579.20 eurų (atitikmuo litais - 2000 Lt) dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji niekaip negali dokumentais pagrįsti savo ieškinio dalies dėl 18000 litų nusikaltimu tariamai jai padarytos turtinės žalos. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji pagrindė 2000 litų dydžio ieškinį dėl turtinės nusikaltimu padarytos žalos, ši jos ieškinio dalis yra įrodyta ir tenkintina. Kita ieškinio dalis neįrodyta ir netenkintina.
Nukentėjusiajai priteistini 579.20 eurų (atitikmuo litais - 2000 Lt) iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, veikiančios per Lietuvos filialą.
Kaltinamosios atžvilgiu civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos atmestinas: kaltinamoji buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, automobilį vairavo būdama blaivi, iš draudimo bendrovės priteisiamos sumos neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytą maksimalių piniginių išmokų dėl autoįvykio metu nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturinės žalos.
Dėl tos pačios priežasties (kaltinamoji buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę) teismas daro išvadą, kad kaltinamosios atžvilgiu galima taikyti laidavimo institutą (LR BK 40 str.), nors ji pati žalos ir neatlygina: žalos atlyginimą kaltinamoji užsitikrino, apdrausdama savo civilinę atsakomybę.
Kaltinamoji pažeidė kelių eismo taisykles, būdama blaivi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, laukiasi kūdikio, todėl kaltinamajai netaikytinos jokios baudžiamojo poveikio priemonės: teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pats laidavimo institutas sukelia tam tikras pasekmes ir apribojimus, numato sąlygas, kurioms esant laidavimas nustoja galioti, vien jau tuo bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyti bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.
Kaltinamoji eismo įvykio metu buvo blaivi. Teismas daro išvadą, kad jai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą) nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro, vadovaudamasis aukštesniųjų teismų praktika analogiškose bylose (LAT Nr. 2K-427/2011, 2K-20/2011, su jose minimais kitais sprendimais, vienu iš naujausių - ŠAT Nr.1A-73-519-2014 nuosprendžiu, su jame minimais LAT priimtais sprendimais).
Atstovavimo išlaidos.
D. P. prašo priteisti 600 eurų (pateiktas kvitas) ir 868.86 eurų (šiai sumai pateikti 1000 Lt ir 2000 Lt kvitai). Teismas konstatuoja: byla yra vieno tomo, jame mažiau nei 100 lapų. Teisiamajame posėdyje buvo apklausta tik kaltinamoji, kuri pripažino kaltę ir nukentėjusioji. Nukentėjusiosios atstovė surašė ir civilinį ieškinį. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos, kurias prašoma priteisti, yra neproporcingos nukentėjusiosios atstovavimui reikalingoms išlaidoms. Nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamosios 600 eurų, teismas tokio dydžio atstovavimo išlaidas pripažįsta pagrįstomis. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų praktiką dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-24 nutartyje byloje Nr. 2K-153-696/2015 yra pasisakęs, kad „atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to nukentėjusiosios turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti atlygintos. Kita vertus, šioje byloje nukentėjusiosios prašoma priteisti suma 580 eurų už atsiliepimo surašymą akivaizdžiai viršija kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma išieškoti suma nėra proporcinga kasacinio proceso sudėtingumui (vieno asmens padaryto nesunkaus nusikaltimo baudžiamosios bylos medžiagą tesudaro 1 tomas, atsiliepimas surašytas ne visuose 4 puslapiuose) ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų išlaidų dydžių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-424/2014). Atsižvelgiant į tai, prašymas išieškoti kasacinio proceso metu nukentėjusiosios S. J. turėtas atstovavimo išlaidas tenkintinas iš dalies ir priteistinos sumos dydis mažintinas iki 150 eurų”.
Dabar nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios atstovė, kaip minėta, surašė ieškininį pareiškimą ir dalyvavo nedidelės apimties baudžiamosios bylos tyrime.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina paskelbus nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
S. V. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jos motiną V. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti (LR BK 40 str.)
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Patenkinti nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti nukentėjusiajai D. P. iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, veikiančios per Lietuvos filialą (kodas 302912288), 2896.20 eurų (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus dvidešimt euro centų), atitikmuo litais - 10000 Lt.
Patenkinti nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos iš dalies: priteisti nukentėjusiajai D. P. iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, veikiančios per Lietuvos filialą (kodas 302912288), 579.20 eurų (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus dvidešimt euro centų), atitikmuo litais - 2000 Lt.
Kaltinamosios S. V. atžvilgiu nukentėjusiosios D. P. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atmesti.
Priteisti nukentėjusiajai D. P. iš S. V. 600 eurų (šešis šimtus eurų) nukentėjusiosios atstovavimo išlaidoms atlyginti (LR BPK 106 str.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.