Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu, per nustatytą laikotarpį (atitinkamai ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai), 120, 123 ir 127 punktai. Šiais savo veiksmais A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį ir galimybę jame dalyvauti nuotoliniu būdu jam buvo pranešta elektroniniu paštu. A. R. elektroniniu paštu pateikė prašymą išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka ir rašytinį paaiškinimą. Atsižvelgiat į išdėstytą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savanoriškai atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl administracinio nusižengimo byla, kurioje visos aplinkybės iš esmės yra aiškios, nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. teismui elektroniniu paštu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad apytiksliai iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, tačiau (duomenys neskelbtini) pradėjus vykdyti išieškojimo veiksmus, UAB (duomenys neskelbtini) veiklą nutraukė. 2017 m. finansinė atskaitomybė buvo pateikta nustatytais terminais. Kadangi toliau UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė jokios veiklos, todėl jis tiesiog pamiršo priminti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, jog reikia pateikti finansines atskaitomybes, nepaisant to, kad įmonė nevykdo jokios veiklos. Nuo (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko UAB (duomenys neskelbtini) pagal galiojančią paslaugų teikimo sutartį. Pagal sutarties 1.2 punktą ši įmonė privalo parengti finansines atskaitomybes. Jis negali atsakyti, ar šie dokumentai buvo parengti už 2018 ir 2019 metus, ar jie nebuvo parengti, tačiau buhalterines paslaugas teikianti įmonė jam nepriminė, jog reikia pateikti metines finansines ataskaitas VĮ „Registrų centrui“. Jis pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) valstybei nėra skolinga, todėl finansinių ataskaitų savalaikis nepateikimas tikrai nebuvo koks nors siekis nuslėpti informaciją ar nesumokėti mokesčių. Ši situacija tiesiog susidarė dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė jokios veiklos ir visi įmonės dokumentai buvo padėti į lentyną. Dėl to, kad jis neorganizavo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 ir 2019 metus pateikimo, jis nuoširdžiai gailisi. Visos UAB (duomenys neskelbtini) finansinės ataskaitos buvo pateiktos VĮ „Registrų centrui“ (duomenys neskelbtini), jos yra priimtos ir įregistruotos. Prašo paskirti minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Be A. R. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš A. R. surašyto 2020 m. gruodžio 9 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-786-2020 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad išrašo spausdinimo dieną (2020 m. gruodžio 9 d.) UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus ir 2019 metus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu A. R. paskirtas nuo (duomenys neskelbtini), bendrovės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d., t.y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais (b. l. 6-10).

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš viešai prieinamų VĮ Registro centro duomenų matyti, jog 2018 metų bei 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai Registrų centrui buvo pateikti už 2018 metus ir 2019 metus buvo pateikti tik (duomenys neskelbtini), t. y. atitinkamai daugiau nei metais bei daugiau 6 mėnesiais praleidus jų pateikimo terminą. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad A. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra atsakingas už juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi A. R., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad 2018 bei 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Nors A. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad aptariamų dokumentų laiku nepateikė dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo sustabdžiusi veiklą ir buhalterines paslaugas teikianti įmonė jam nepriminė, kad reikia minėtas ataskaitas pateikti Juridinių asmenų registrui, tačiau A. R. nurodytos priežastys dėl 2018 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo laiku nelaikytinos objektyviai trukdžiusiomis minėtus dokumentus pateikti per įstatyme nustatytus terminus (juo labiau kad minėti terminai praleisti ženkliai, t.y. daugiau nei metais bei daugiau nei 6 mėnesiais), ir nešalina jo atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Dėl aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo apytiksliai (duomenys neskelbtini) buvo sustabdžiusi veiklą pažymėtina, kad Juridinių asmenų registras neturi informacijos apie juridinio asmens nevykdomą veiklą, nes tai nėra duomuo ir tokios informacijos neregistruoja duomenų bazėje. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti pareigos, susijusios su metinių finansinių ataskaitų pateikimu Juridinių asmenų registrui. Taigi ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018), todėl esant įregistruotai laikinai nevykdomai veiklai, vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims vis tiek išlieka pareiga bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Byloje nustačius, kad A. R. yra tinkamas atsakomybės subjektas bei įvertinus tai, kad net ir laikinai sustabdžius bendrovės veiklą atsakingiems asmenims išlieka pareiga teikti ataskaitas Juridinių asmenų registrui, teismas sprendžia, kad A. R. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą veikdamas nerūpestingai, t.y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog A. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus, per nustatytą laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio bei iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio ir tokioje jos veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. R., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį –administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika padarytas dėl nerūpestingumo. Įvertintina ir tai, kad pastarasis pažeidimas šiuo metu yra ištaisytas, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai jau yra pateikti Juridinių asmenų registrui, nors, kaip jau minėta, 2018 m. dokumentai buvo pateikti pavėluotai daugiau nei metais ir šešiais mėnesiais, o 2019 m. dokumentai – daugiau nei šešiais mėnesiais. Taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. R. yra dirbantis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka baustas praeityje, tačiau galiojančių nuobaudų neturintis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant A. R. minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126540200.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą