- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- e2-14810-955/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07505-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- R. J. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
atsakovės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Birutei Pauliukaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. J. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5 000,00 Eur neturtinę žalą.
Ieškovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad 2017 m. birželio 9 d. apie 15 val. policijos pareigūnai sulaikė ją Kaune, Pramonės pr. 16, esančiame prekybos miestelyje „Urmas“, remdamiesi nepagristais vienos moters kaltinimais, neva ji pavogė minėtos moters mobilųjį telefoną, nuvežė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyrių, nurodė, kad sulaiko 48 valandoms, uždarė į Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę, esančią Vytauto pr., kur išrengė nuogai, atliko visuminę asmens kratą ir paėmė asmeninius daiktus. Pareigūnai atlikdami minėtus veiksmus ne tik, kad nereagavo į jos prašymą gauti vaistų (tris kartus per dieną turi gerti vaistus dėl diabeto, taip pat antidepresantus), bet ir pasityčiojo, sakydami: „Tylėk, šliundra, čia tau ne viešbutis“. Be to, pareigūnai nereagavo ir į jos prašymą leisti pasirūpinti namuose be maisto ir vandens likusiu mažu šuniuku, kuris galėjo numirti. Kam nors paskambinti ir paprašyti pagalbos ji taip pat negalėjo, nes buvo paimtas jos telefonas. Dėl patirto pažeminimo ir stipraus streso ieškovės sveikata pablogėjo, todėl 2017 m. birželio 10 d. 8.46 val. ją apžiūrėjo Areštinės slaugytoja ir jai buvo suteikta medicininė pagalba. 2017 m. birželio 10 d. apie 15 val. iš Areštinės buvo paleista, jos atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pritaikius kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras 2017 m. liepos 10 d. nutarimu nutraukė jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę. Minėtame nutarime nurodyta, kad jai pareikšti kaltinimai vagyste ir naudota prievarta buvo taikyti tik atsižvelgus į minėtos moters įsitikimą neva ji pavogė jos mobilųjį telefoną, nors jokių objektyvių tokį išsigalvojimą patvirtinančių faktų nebuvo, o ta moteris, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, „turi psichologinių problemų“. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai – policininkai, taikydami jai procesinės prievartos priemonę – laikiną sulaikymą, padarė esminę klaidą, turėjusią lemiamą reikšmę jos teisių pažeidimui baudžiamajame procese, ir šis baudžiamojo proceso teisės pažeidimas turi būti pripažintas neteisėtu veiksmu, dėl kurio atsirado valstybės civilinė atsakomybė. Dėl nepagrįsto sulaikymo, nepagrįstai jos atžvilgiu taikytų prievartos priemonių, kurios nebuvo adekvačios situacijai, jos asmens orumą pažeminusio itin nepagarbaus elgesio ir jos sveikatos poreikių nepaisymo, ištisas 17 valandų nereaguojant į prašymą gauti būtinų vaistų, jos sveikata buvo sutrikdyta ir jos sveikatai buvo iškilęs pavojus. Ji patyrė ypač stiprų stresą, kuris atsiliepė jos sveikatai iki šiol. Ieškovė patirtą neturtinę žalą už pareigūnų pritaikytus neproporcingus prievartos veiksmus vertina 5 000 Eur. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad yra neįgali (darbingumas 40 proc.), serga keliomis sunkiomis ligomis, tarp jų ir depresija bei diabetu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad 2018 m. birželio 9 d. 14 val. 58 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas ((duomenys neskelbtini)) apie tai, jog 2017 m. birželio 9 d. apie 14.30 val. prekybos miestelyje „Urmas“, Pramonės pr. 16, Kaune, 13-ojo sandėlio prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas be priežiūros paliktas pardavėjos mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S Neo“, 250 Eur vertės, kurio dėkle buvo įdėta 10 PLN (Lenkijos zlotų). Telefono pavogimu įtariamą moterį sulaikė nukentėjusioji J. F.. Pas sulaikytąją R. J. S. buvo rastas išjungtas minėtas telefonas su atvirkščiai įdėta SIM kortele. Kauno apskr. VPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Vagystė). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 1 dalimi, R. J. S. buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno apskr. VPK VTV Areštinių ir konvojaus skyrių, kur buvo atlikta ieškovės asmens krata ir išimti draudžiami areštinėje laikyti daiktai. Vadovaujantis Kauno apskr. VPK VTV AKS Asmenų laikinai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnalo ir Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo išrašų duomenimis, R. J. S. 2017 m. birželio 10 d. ryte buvo apžiūrėta Kauno apskr. VPK VTV AKS Bendruomenės slaugytojos ir jai suteikta medicininė pagalba. Kauno apskr. VPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2017 m. birželio 10 d. nutarimu „Paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį“ R. J. S. buvo paleista iš laikinojo sulaikymo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. liepos 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Atsakovė nesutinka su ieškovės nuomone, kad laikinasis sulaikymas R. J. S. atžvilgiu buvo taikomas neteisėtai, pažeidžiant BPK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiuo atveju ieškovė buvo sulaikyta BPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. ji buvo sulaikyta tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, todėl neturėjo būti BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų. Ieškovė teigia, kad jai laikinojo sulaikymo metu nebuvo leista kam nors paskambinti ir paprašyti pagalbos. Be to, ieškovė teigia, kad Kauno apskr. VPK teikia klaidingą informaciją, jog ieškovė laikinojo sulaikymo protokole nurodė, kad nepageidauja pranešti apie laikiną sulaikymą savo šeimos nariui, artimam giminaičiui ar kitam jos nurodytam asmeniui, nors ji tokį prašymą buvo išreiškusi. Atsakovė paaiškina, kad 2017 m. birželio 9 d. laikinojo sulaikymo protokolą ieškovė apskritai atsisakė pasirašyti, nors jį pasirašydama turėjo teisę išreikšti nesutikimą su jame padarytais įrašais. Nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovės teiginį, kad ji išreiškė pageidavimą susisiekti su šeimos nariu, artimu giminaičiu ar kitu jos nurodytu asmeniu. Atsakovė paaiškino, kad vadovaujantis laikino sulaikymo protokolu ieškovė laikinai sulaikyta buvo 2017 m. birželio 9 d. 18.20 val., o iš laikino sulaikymo buvo paleista 2017 m. birželio 10 d. 14.26 val., tai yra laikinai sulaikyta ieškovė buvo 20 val. Vadovaujantis Kauno apskr. VPK VTV AKS Asmenų laikinai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnalo ir Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo išrašų duomenimis, R. J. S. 2017 m. birželio 10 d. 8.35–8.45 val. buvo apžiūrėta ir jai suteiktas medikamentinis gydimas. Jokių objektyvių duomenų, apie ankstesnius ieškovės reikalavimus suteikti medicininę pagalbą, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad išvykstant iš Kauno apskr. VPK VTV AKS ieškovė į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole nenurodė, kad turi pretenzijų ar nusiskundimų. Atsakovė mano, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad jos atžvilgiu Kauno apskr. VPK pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir jai buvo padaryta žala. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo atliktas operatyviai. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas nesurinkus pakankamai neabejotinų duomenų, pagrindžiančių R. J. S. kaltę dėl nusikalstamų veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies požymių, atitinka suformuotą teismų praktiką ir principą, kad abejonės, kurios kyla ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kurių baudžiamojo proceso kodekso priemonėmis nepavyko pašalinti, turi būti vertinamos įtariamųjų naudai. Be to, ieškovė nenurodė, kokią žalą patyrė dėl tariamai neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų bei nepateikė objektyvių, tokią žalą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nepagrindė, jog pareigūnų veiksmai prieštaravo LR teisės aktuose įtvirtintoms jų teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, įtariamoji – R. J. S., surašytas Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, vyriausiojo patrulio J. J. tarnybinis pranešimas, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, liudytojų apklausos protokolai (e. b. l. 43–44, 45–55). Kauno apskrities VPK KP NVRS 2017 m. birželio 9 d. 18 val. 20 min. surašė Įtariamojo laikino sulaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad 2017 m. birželio 9 d. 15 val. 15 min. Kaune, Pramonės pr. 16, iš karto po nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo 48 val. į Kauno apskrities VPK areštinę buvo sulaikyta R. J. S., gimusi (duomenys neskelbtini) Minėtame protokole nurodyta, kad R. J. S. atsisakė pasirašyti protokolą, nepageidavo apie laikiną sulaikymą pranešti šeimos nariui, artimam giminaičiui ar kitam asmeniui (e. b. l. 32). 2017 m. birželio 9 d. 18 val. 30 min. buvo atlikta R. J. S. krata ir surašytas Asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus kratą R. J. S. pasirašyti atsisakė. Asmens krata daryta vadovaujantis BPK 145, 146, 149, 179 straipsniais. Asmens kratos metu pas įtariamąją nieko nerasta ir niekas nepaimta (e. b. l. 33–34). 2017 m. birželio 9 d. 19 val. 23 min. Kauno apskrities VPK surašė Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolą, iš kurio matyti, kad kratos metu buvo rasta: kilimėlis vonios kambariui, volelis dažymui, kvapas, MRT Nokia suskilusiu ekranu, bižuterija: 11 vėrinių, grandinėlių ant kaklo, pakabukas su kailiuku, 7 apyrankės ant rankos, 9 vnt. auskarų rinkinių, 6 žiedai, 4 raktai su pakabukais, 7 pakabukai, 7 šunų konservai, Teleloto bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), 2 Kauno miesto kortelės, neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 10 zlotų, asmens tapatybės kortelė, išduota pilietei R. J. S., 18,63 Eur, 0,20 Lt, įvairios nuolaidų kortelės (e. b. l. 36). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo matyti, kad 2017 m. birželio 10 d. 8 val. 35 min. R. J. S. buvo suteikta medicininė pagalba (e . b. l. 39–40). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnalo matyti, kad 2017 m. birželio 10 d. 8 val. 46 min. buvo užfiksuota, kad R. J. S., gimusi (duomenys neskelbtini) serga cukriniu diabetu, hipertenzija, narkotikų nevartoja, sumušimų nėra (e . b. l. 37–38). 2017 m. birželio 10 d. įtariamajai R. J. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (e. b. l. 56), o 2017 m. birželio 10 d. 10 val. 8 min. įvyko įtariamosios R. J. S. apklausa bei surašytas Įtariamojo apklausos protokolas (e . b. l. 57). 2017 m. birželio 10 d. buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, nes tyrimo metu nustatyta, kad taikyti kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindų ir sąlygų, numatytų BPK 119, 122 straipsniuose, padarytas nesunkus nusikaltimas, negauta duomenų, kad slapstysis. Minėtas nutarimas paskelbtas ir laikinai sulaikytas asmuo paleistas 2017 m. birželio 10 d. 14 val. 26 min. (e. b. l. 41–42). 2017 m. birželio mėn. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsakydamas į Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. 2017 m. birželio 16 d. raštą, nurodė, kad 2017 m. birželio 9 d. 15.15 val. buvo sulaikyta R. J. S., gimusi (duomenys neskelbtini) kuri buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. birželio 9 d. 15.50 val. R. J. S. buvo pristatyta į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyrių procesiniams veiksmams atlikti ir laikinai sulaikyta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnį 48 valandoms. R. J. S. buvo surašytas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad ji nepageidavo pranešti apie laikiną sulaikymą savo šeimos nariui, artimam giminaičiui ar kitam jos nurodytam asmeniui. 2017 m. birželio 9 d. 18.50 val. R. J. S. uždaryta į Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (2016 m. lapkričio mėn. 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas) IV skyriaus 14 p., pilietei R. J. S. buvo atlikta visuminė asmens krata, kurią atliko tos pačios lyties pareigūnas, ir paimti draudžiami daiktai. Draudžiami daiktai Areštinėje paimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1- V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių VI skyriaus 18 p. 2017 m. birželio 10 d. 8.46 val. R. J. S. dėl sveikatos būklės buvo apžiūrėta Areštinės bendruomenės slaugytojos. Tos pačios dienos rytą R. J. S. dėl sveikatos būklės buvo suteikta medicininė pagalba. Daugiau R. J. S. Kauno apskr. VPK Areštinėje dėl sveikatos būklės pablogėjimo nesikreipė. 2017 m. birželio 10 d. R. J. S. apklausta kaip įtariamoji ir jai pareikšti įtarimai. 2017 m. birželio 10 d. 14.26 val. minėta pilietė iš Kauno apskr. VPK Areštinės buvo paleista pagal Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2017 m. birželio 10 d. nutarimą (e. b. l. 11). 2017 m. liepos 10 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (e. b. l. 4–8). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo ieškovę, kad jos prašymas atlyginti žalą ne teismo tvarka buvo netenkintas, nes Teisingumo ministerija neturi teisės vertinti galimai nepagarbaus ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesio (e. b. l. 12–13). Ieškovei nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2019 m. birželio 26 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (e. b. l. 9–10). Ieškovė Rūta J. S. gydosi Dainavos poliklinikoje, be kitų ligų, jai diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, sutrikusi atmintis, lėtas ir žemo produktyvumo mąstymas, padidintas nerimastingumas, asmenybė linkusi atsiriboti, regresuoti, sutrikusi socialinė adaptacija (e. b. l. 74–83).
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pagrindo taikyti valstybei deliktinę atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, 1 dalies pagrindu ir žalos atlyginimo priteisimo.
CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šios rūšies žalos atlyginimo specifiką sudaro tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tada, kai konstatuojamos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), valstybės institucijos, pareigūno ar teismo neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys, jog žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.247 straipsnis). Pagal minėtą reglamentavimą šiuo specialiu civilinės deliktinės atsakomybės atveju valstybės civilinei atsakomybei kilti nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltę. Minėtos sąlygos ieškovas, reikalaujantis atlyginti tokio pobūdžio žalą, įrodinėti neturi, tačiau jam tenka pareiga įrodyti šios rūšies civilinei atsakomybei taikyti reikšmingų būtinųjų sąlygų visumą: pareigūnų ir (ar) teismo veiksmų neteisėtumą, šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu kilti, žalos atlyginimas negalimas, nes nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas.
Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2017 m. birželio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. R. J. S., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2017 m. birželio 9 d. 18.50 val. buvo laikinai sulaikyta ir uždaryta į Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę. R. J. S. apklausta 2017 m. birželio 10 d. 10 val. 08 min. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 10 d. R. J. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. liepos 10 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo
Ieškovė teigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas jos atžvilgiu nepagrįstai, kaltinimai buvo grįsti prielaidomis, prieš ją buvo vykdomi neteisėti veiksmai.
Tais atvejais, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, taip pat prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio matyti, kad nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškiai suprantama, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 168 straipsnis). Konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas 2017 m. birželio 9 d. gavus pranešimą apie tai, kad 2017 m. birželio 9 d. apie 14.30 val. Kaune, Pramonės pr. 16, prekybos miestelyje „Urmas“, 13-ojo sandėlio prekybos vietoje Nr. 19 buvo pavogtas be priežiūros paliktas pardavėjos mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S2 Neo“, 250 Eur vertės, kurio dėkle 2,5 Eur vertės, buvo įdėta 10 PLN (Lenkijos zlotų) kupiūra ir laike 15–20 minučių apsaugos darbuotojų pagalba buvo sulaikyta moteris, pas kurią surastas išjungtas minėtas telefonas, o SIM kortelė įdėta atvirkščiai, iš po telefono dėkliuko dingo 10 PLN kupiūra.
Taigi, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad buvo gauta informacija, sudaranti pagrindą įtarti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Įvertinus tai, kad buvo informacijos, suteikiančios pagrindą įtarti buvus padarytą nusikalstamą veiką, nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai. Šiuo atveju tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti aplinkybes BPK nustatytomis priemonėmis. Bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti pradedant ikiteisminį tyrimą buvus ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimą. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas, visų pirma reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nutarimas, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su įtarimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio.
Iš byloje esančių duomenų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš procesinių dokumentų turinio, kurie sudarė pagrindą spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo, byloje esančių dokumentų, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, bei kitų nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti bei sutikti su ieškovės išvadomis, kad prieš ją buvo vykdomi neteisėti veiksmai. Konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas pagal byloje esančius duomenis pradėtas esant pagrindo įtarti, kad R. J. S. galimai padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų skundusi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ar priimtus procesinius sprendimus.
Dėl laikino sulaikymo
Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad dėl nepagrįsto sulaikymo, nepagrįstai jos atžvilgiu taikytų prievartos priemonių, kurios nebuvo adekvačios situacijai, jos asmens orumą pažeminusio itin nepagarbaus elgesio ir jos sveikatos poreikių nepaisymo, ištisas 17 valandų nereaguojant į prašymą gauti būtinų vaistų, jos sveikata buvo sutrikdyta ir buvo iškilęs pavojus, ko pasėkoje jai padaryta 5 000,00 Eur neturtinė žala.
Pažymėtina, kad dėl suėmimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertindamas pagrįsto įtarimo kaip būtinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sąlygos buvimą, yra pasisakęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014, EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Bei tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Talat Tepe prieš Turkiją, § 61; T. K. prieš Bulgariją, § 79).( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad remiantis EŽTT praktika net asmens laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (įskaitant a punktą, kuriame nurodytas laisvės atėmimo atvejis, kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį) iš principo laikomas teisėtu, jeigu vykdomas pagal kompetentingo teismo sprendimą, o vėlesnė išvada, kad teismas padarė nacionalinės teisės klaidų priimdamas šį sprendimą, nebūtinai retrospektyviai turi neigiamos įtakos atitinkamo laisvės atėmimo laikotarpio teisėtumui.
Byloje nustatyta, kad R. J. S. 2017 m. birželio 9 d. 15 val. 15 min., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikyta ir uždaryta į Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę. Tyrėjos 2017 m. birželio 10 d. nutarimu 2017 m. birželio 10 d. 14 val. 26 min. įtariamoji paleista iš areštinės. Ieškovė teigia, kad ieškovei taikyta procesinė privartos priemonė – laikinas sulaikymas buvo paskirta neteisėtai. Ištyręs bylos medžiagą, teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų matyti, kad sulaikant ieškovę buvo pagrindas manyti, kad ieškovė buvo padariusi nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nebuvo pažeistas maksimalus laikino sulaikymo terminas.
Valstybės institucijos, pareigūno ar teismo veiksmų neteisėtumas yra viena iš būtinų CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs ieškovės ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentus, konstatuoja, kad šuo atveju nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, dėl kurių ieškovei būtų padaryta žala. Nesant visumos būtinų sąlygų, kurių pagrindu valstybei CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu kiltų deliktinė atsakomybė, teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Nustačius, kad neįrodyta viena iš būtinų sąlygų taikyti CK 6.272 straipsnio 1 dalį, teismas dėl argumentų susijusių su ieškovės patirtos žalos dydžiu plačiau nepasisako.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, juolab, kad ieškovė 2017 m. spalio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; 2017 m. spalio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo punktas 5.4).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.