Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. S., S. S., tretysis asmuo A. L. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo į vaikus, nuolatinės globos vaikams nustatymo, globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, papildomai paaiškino, kad šeima skyriui žinoma nuo 2011 metų, tais pačiais metais šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Atsakovė L. S. dėl savo sveikatos būklės, dėl protinio atsilikimo ne visada adekvačiai suvokia situaciją, viena vaikais rūpintis nesugeba, jai būtina pagalba. Atsakovas S. S. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, vartoja alkoholį, šeimos gyvenimas buvo epizodinis, atsakovas dažnai namuose nebūdavo, išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau šalys epizodiškai dar gyveno kartu, S. S. atvykdavo kai L.S. gaudavo pašalpą. Nuo 2015 metų situacija šeimoje labai pablogėjo, vaikai buvo paliekami be priežiūros. Šiuo metu vaikais rūpinasi vaikų močiutė A. L., ji tinkamai rūpinasi vaikais. Atsakovei L. S. nustatytas 35 proc. darbingumas, jai dėl savo sveikatos būklės ji vaikais pasirūpinti negali, šiuo metu ji gyvena su sugyventiniu, vaikų nelanko, jų neprižiūri, todėl tikslinga vaikus atskirti nuo jų motinos bei priteisti ši atsakovės vaikams išlaikymą po 57 Eur kiekvienam vaikui. Nors atsakovas S. S. šiuo metu nebegeria, tačiau vaikais nesirūpina, jų neaugina, todėl jam tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. S. nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad jau pusę metų nebegeria, vaikus aplanko beveik kiekvieną savaitgalį, buvo pasiėmęs pas save, nuperka maisto. Teigė, kad šiuo metu galimybių pasiimti vaikus ir juos auginti jis neturi, jei išeitų į darbą, nebūtų kam vaikų prižiūrėti. Mano, kad ateityje galėtų vaikais rūpintis, juos auginti, planuoja išvažiuoti į užsienį užsidirbti pinigų.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. L. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad nepilnamečius vaikus augino nuo gimimo, kadangi gyveno kartu su dukra ir jos buvusiu sutuoktiniu. Dukra pati turi didelių problemų, jos išryškėjo jau pradėjus lankyti mokyklą. Dukra niekada nedirbo, nors yra jauno amžiaus. Berniukai Š. ir V. eina į darželį, S. lanko mokyklą. Jie visi kartu gyvena bute (duomenys neskelbtini), savaitgaliais vyksta į sodybą (duomenys neskelbtini), ten turi gyvenamąjį namą. Jos vyras nedirba, todėl labai padeda prižiūrint anūkus. Ji pati dirba Klaipėdoje ten turi ir butą, kai dirba, anūkus prižiūri jų senelis. Vaikai labai nori gyventi su tėvais, tačiau dukra vaikų nelanko, mano, kad didelė įtaką daro jos dabartinis sugyventinis, kuris neleidžia dukrai matytis su vaikais. O vaikų tėvas S. S. dabar yra labai susitvarkęs, nebegirtauja, vaikus lanko savaitgaliais, atveža maisto, vaikai labai tėčio pasiilgsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai L. S. ir S. S. yra nepilnamečių vaikų S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), Š. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Plungės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta atsakovų S. S. ir L. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos įstaigoje, akto įrašo Nr. 35, dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų S. S., gim. (duomenys neskelbtini), Š. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. S.; iš atsakovo S. S., išlaikymą jo vaikams – S., gim. (duomenys neskelbtini), Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V., gim. (duomenys neskelbtini), priteista periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2013-08-26 iki jų pilnametystės, šias sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl vaikų atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų - laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma, nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. CK 3.181 str. 1 d. numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Vaikui augti savo biologinėje šeimoje visada turi būti laikoma prioritetu kai tik tai įmanoma. Tik šeimoje gali būti sudarytos geriausios sąlygos augti vaikui. Tačiau jeigu matoma, kad šeimoje kyla rizika vaikui būti paliktam ar patirti smurtą, nedelsiant reikia imtis priemonių, kad būtų apsaugotas vaikas, vaikui turi būti nustatyta tinkama globos forma. Kiekviena vaiko, netekusio tėvų globos, apsaugos priemonė turi būti paremta išsamiu vaiko situacijos ištyrimu, planavimu ir peržiūra. Kiekvienas sprendimas turi būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, o jį priimti turi kvalifikuotų specialistų grupė.

CK 3.179 str., reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numatytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-28 įsakymu Nr. D-788 atsakovės L. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos. Nustatyta, kad vaikai šeimoje buvo neprižiūrėti, tėvai girtavo, vaikų motina L. S. visiškai neturi socialinių įgūdžių, nesugeba identifikuoti problemų ir jų spręsti, neturi darbinių įgūdžių, nesugeba nei rašyti, nei skaityti, nesugeba ekonomiškai ir efektyviai tvarkyti šeimos biudžeto, neturi tėvystės įgūdžių. Atsakovas S. S. tuo metu su šeima kartu negyveno, buvo visiškai nusišalinęs nuo prigimtinių tėvo pareigų vykdymo. Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2011-10-10 sprendimu L. S. skirtos socialinės paslaugos ir specialios pagalbos priemonės – socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos po 3 valandas per savaitę. Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Šateikių seniūnijos pažymų matyti, kad L. S. dėl negalios sunkiai suvokia savo veiksmus, dėl riboto suvokimo L. S. sunku vienai rūpintis vaikais. 2015-04-23 šeimos apsilankymo akte nurodyta, kad L. S. išeina pasivaikščioti į miestą, palikdama vaikus be priežiūros, nesitvarko namų aplinkos, nesirūpina vaikų švara ir sveikata. Taip pat iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad L. S. su vaikais nuo 2011 m. lapkričio mėnesio gyveno pas savo tėvus A. ir A. L. (duomenys neskelbtini), 2012-05-17 L. S. su vaikais išvyko gyventi į Plungės miestą, nutarta ir toliau teikti socialines paslaugas šeimai. Iš Plungės socialinių paslaugų centro 2015-10-06 rašto matyti, kad visą socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu šeimoje padėtis išliko sudėtinga, L. S. socialinių įgūdžių stoka trukdo tinkamai rūpintis mažamečiais vaikais, moteris viena negeba identifikuoti kylančių problemų ir jas atitinkamai spręsti, tik socialinių darbuotojų ir daline artimųjų pagalba buvo užtikrinama vaikų ir jų sveikatos priežiūra, moteriai nesvarbu nei asmens, nei buities sąlygų higiena. Nuo 2015-09-16 vaikus prižiūri L. S. tėvai A. ir A. L., kurie po šeimos ir socialinių darbuotojų pokalbio apsisprendė globoti vaiku. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovei L. S. nustatytas protinis atsilikimas, ji atsisako eiti ir lankytis pas gydytojus, o dėl sveikatos būklės vaikų tinkamai auklėti ir prižiūrėti ji negali. Šias aplinkybės patvirtino ir tretysis asmuo A. L., kuri nurodė, kad dukra vaikų neaugina, turi didelių problemų, bei liudytoja socialinė darbuotoja N. P., kuri nurodė, kad L. S. stokoja socialinių įgūdžių, pas gydytojus vykti vengia, ji viena vaikai rūpintis negali. Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-03 įsakymo Nr. D-72 matyti, kad nuo 2016-01-26 nepilnamečiams vaikams S. S., Š. S., V. S. nustatyta laikina globa, jų globėja paskirta A. L., vaikų globos vieta nustatyta vaikų gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų mama L. S. dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, bei įvertinant tai, kad atsakovė L. S. šiuo metu neturi jokių realių galimybių sukurti, suteikti ir užtikrinti tokių gyvenimo sąlygų, kokių reikia nepilnamečių vaikų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai, o tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas yra viena iš vaiko teisių apsaugos garantijų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. l p.), todėl S. S., Š. S. ir V. S. atskirtini nuo motinos L. S.. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Ieškovė prašė neterminuotai apriboti S. S. valdžią į vaikus S. S., Š. S. ir V. S.. Nurodė, kad atsakovas S. S. yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, jis vengia atlikti savo kaip tėvo pareigą rūpintis savo vaikais, nesiekia jų susigrąžinti ir sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų, kad vaikai augtų pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje.

CK3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo (motinos) valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.

Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, susijusią su atsakovo veiksmais vaikų atžvilgiu, išklausęs ieškovės atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojos parodymus, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikams ir kad atsakovui reikalinga taikyti pačią griežčiausią sankciją – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Ieškovo nuomone, atsakovo nesirūpinimas vaikais yra priežastis, dėl kurios turi būti nustatytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas S. S. girtaudavo, namuose nebūdavo, nutraukus atsakovų santuoką, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina L. S. ir atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, jų auklėjimo. Tačiau byloje esančiame 2015-10-06 Plungės socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad kol L. S. gyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu, namų ruošos darbai buvo atliekami pakankamai gerai, nes vaikus maudė ir namus tvarkė S. S., vyras taip pat sutikdavo prižiūrėti vaiką ar vaikus ligoninėje. Teismo posėdžio metu atsakovas S. S. nurodė, kad jau pusę metų nebegeria, vaikus gyvenančius pas močiutę aplanko beveik kiekvieną savaitgalį, per pusę metų vaikai buvo du kartus išvykę pas jį į jo gyvenamąją vietą, ten ir nakvojo, jis jiems nuperka ir atveža maisto. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir tretysis asmuo A. L., kuri nurodė, kad atsakovas dabar yra visai kitas žmogus, dažnai aplanko vaikus, atveža maisto, vaikai jo labai laukia ir visada džiaugiasi kai jis atvyksta. Aplinkybes, kad atsakovas yra atsisakęs alkoholio patvirtino ir liudytoja socialinė darbuotoja N. P., kuri pasiskambina ir pasišneka su atsakovu, ir teigė, kad atsakovo gyvenimo būdas yra pasikeitęs, atsakovas nevartoja alkoholio.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas spręsdamas ar taikyti atitinkamas sankcijas ir prevencines priemones, siekiant užtikrinti prioritetines vaikų teises ir interesus, analizuoja konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo ieškinys dėl griežtesnės sankcijos – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo S. S. jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, grindžiamas iš esmės eilę metų egzistavusiomis aplinkybėmis, nurodant, kad padėtis nėra pasikeitusi, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo gyvenimo būdas yra pasikeitęs, atsakovas šiuo metu yra atsisakęs alkoholio, nors ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau nurodė, kad ateityje vaikus pasiimti norėtų kai turės geresnes gyvenimo sąlygas ir užsidirbs pinigų. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodomus, šalių paaiškinimus sprendžia, kad atsakovo elgesys dėl nepakankamo tėvo dalyvavimo vaikų priežiūroje ir jų auklėjime pasikeitė į gerąją pusę, nes atsakovas nebevartoja alkoholio, vaikus lanko, nuolat su jais bendrauja, nuperka maisto, taigi ryšys tarp tėvų ir nepilnamečių vaikų nėra nutrūkęs. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovui taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, labiau atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo tenkintinas iš dalies ar atsakovui tėvo valdžia nepilnamečių vaikų S., Š. ir V. atžvilgiu apribojama laikinai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teismas išaiškina, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui laikinai, apribojimo laikotarpiui, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl globos nustatymo

Atskyrus vaikus nuo mamos, laikinai apribojus tėvo valdžią yra pagrindas nustatyti nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.256 str., 3.257 str.). Nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai Š., V. ir S. S. yra globojami ir gyvena senelės A. L. gyvenamojoje vietoje. Tretysis asmuo A. L. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, sveikatos būklė tinkama tapti globėja, turi nuosavą būstą, gyvena kartu su vyru nepilnamečių vaikų seneliu A. L., kuris neprieštarauja, kad jo žmona globotų vaikus ir būtų paskirta jų nuolatine globėja. Įvertinus nustatytas aplinkybes, 2016-02-02 Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimą dėl A. L. pradinio įvertinimo, ieškovo atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus, byloje nesant jokių įrodymų, kurie teismui leistų abejoti A. L. tinkamumu būti nuolatine nepilnamečių vaikų globėja, teismas daro išvadą, kad A. L. gali užtikrinti fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį nepilnamečių vaikų vystymąsi, todėl A. L. skiriama S., Š. ir V. S. nuolatine globėja, su ja nustatytina ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.265 str. 1 p.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (LR CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo S. S. buvo priteistas išlaikymas vaikams – S., gim. (duomenys neskelbtini), Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2013-08-26 iki jų pilnametystės, šias sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Esant sprendimui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo iš atsakovo šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. S. jos vaikų S., Š. ir V. S. išlaikymui po 57 Eur kas mėnesį. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į sunkią atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, įvertinant tai, kad šiuo metu atsakovė neturi realios galimybės teikti tokį išlaikymą vaikams, kurio užtektų tenkinti ne tik minimalius (fiziologinius) vaikų poreikius, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės L. S. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. S., Š. S. ir V. S. po 57 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki vaikų pilnametystės. Vaikams priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina globėja A. L. (CK 3.190 str. 1 d.). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 2 d., 496 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.).

Nors ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau tėvo valdžia buvo apibota, todėl ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš kiekvieno iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 15,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo motinos ir globos nustatymo kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) bei iš atsakovės L. S. už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo valstybei priteistina 46 Eur žyminio mokesčio už tris vaikus (57 x12x3%x75%) (CPK 80 str. l d. 1 p., 7 d., 85 str. l d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), Š. S. gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo jų motinos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinai apriboti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į vaikus S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), Š. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę globą nepilnamečiams S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), Š. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir nuolatine globėja bei turto administratore skirti močiutę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), globos vietą nustatyti su globėja, jos gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), Š. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-01-25) iki vaikų pilnametystės mokant periodinėmis išmokomis po 57 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaikams priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti globėją A. L..

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 61,50 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.