Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal F. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas F. G. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, t.y. kad jis po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.Pareiškėjas nurodė, kad jo motina iki savo mirties 2010 m. gegužės 9 d. gyveno su pareiškėjo šeima jam padovanotame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Trakų rajone. Po I. G. mirties liko jai priklausę kilnojamieji daiktai: pelėdos pavidalo taupyklė, siuvimo mašina su siuvimo reikmenų dėžute, nuotraukų albumas Šv.Mergelės Marijos paveikslas, spinta, stalo įrankiai, kėdė. Visi šie daiktai pareiškėjui turi didelę asmeninę reikšmę, todėl po motinos mirties ėmė jais rūpintis, prižiūrėti ir naudoti kaip savo daiktus. Laiko šiuo daiktus savo nuosavybe.Pažymėjo, kad pareikėjo motina prieš mirtį kreipėsi į pareiškėjo sutuoktinės seserį V. C., kad ši padėtų atkurti nuosavybės teisęs į iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Tuo tikslu išdavė jai įgaliojimą. 2007 m. gruodžio 21 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimų pagrindu buvo įregistruotos I. G. nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius Trakų rajone, Lentvario sen. Moluvėnų, Naujojo Lentvario, Dedėliškių, Lentvario ir Maišinės kaimuose. Jau po motinos mirties pareiškėjas sužinojo, kad V. C., veikdamas pagal I. G. įgaliojimą šiuos žemės sklypus pardavė. Žemės pardavimo sandoriai galimai sudaryti pažeidžiant įstatymus ir yra negaliojantys. Tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl šių sandorių nuginčijimo, jis turi turėti paveldėjimo teisės liudijimą, kaip įrodymą, kad yra I. G. teisių perėmėjas. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai – pareiškėjo vaikai ir sutuoktinė.Suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštaravo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi bylą nutraukė ir priteisė iš pareiškėjo 5,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Nustatė, kad I. G. mirė 2010 m. gegužės 9 d. Pareiškėjas yra I. G. sūnus, pirmos eilės įpėdinis. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, I. G. priklausantys žemės sklypai buvo parduoti 2008 m. birželio 6 d.; 2008 m. gegužės 29 d. (dvi sutartys); 2008 m. birželio 2 d.; 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. balandžio 18 d. pirkimo pardavimo sutartimis. Taigi, I. G. pardavė jai priklausančius žemės sklypus prieš dvejus metus iki savo mirties ir savo mirties dieną daiktinių teisių į šiuos sklypus neturėjo. Kadangi I. G. jos mirties dieną žemės sklypai nepriklausė, tai jos įpėdiniai nepaveldi nei šių žemės sklypų, nei daiktinių teisių į juos.Pareiškėjas, priėmęs palikimą, neįgyja teisės ginti palikėjos teisių, kurių negynė pati palikėja. G., būdama gyva, nesikreipė į teismą ginčydama savo (asmeniškai ar per atstovą) sudarytus sandorius. Nesibaigusių teismo procesų, susijusių su I. G. teisėmis į pareiškėjo nurodytus žemės sklypus, kur būtų galimas procesinių teisių perėmimas, nėra. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas jam nesukels jokių civilinių teisinių pasekmių.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad civilinė byla iškelta pagal teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną F. G. pareiškimą, bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas F. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.Nurodė, kad šiuo atveju, pareiškėjas, kaip mirusiosios I. G. įstatyminis įpėdinis, siekia įgyvendinti savo turtinę teisę gauti palikėjai priklausiusį turtą, kuris buvo perleistas neteisėtais sandoriais. Tai materialioji subjektinė teisė, kuri patenka į paveldimo turto sampratą. Tas faktas, kad nekilnojamasis turtas I. G. mirties dieną nebepriklausė I. G., nereiškia, kad įstatyminis įpėdinis neturi teisės ginčyti tų sandorių, kuriais neteisėtai buvo perleistas palikėjai nuosavybės teise priklausęs turtas. Teismo nutartis nutraukti bylą apriboja pareiškėjui teisę įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises ir pažeidžia konstitucinį teisės į teisminę gynybą principą. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, I. G. nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo įregistruotos Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. sprendimų pagrindu. Po ko, V. C., veikdama pagal I. G. įgaliojimą, keturis sklypus pardavė tam pačiam asmeniui - D. S., o netrukus tuos pačius sklypus įsigijo iš tos pačios D. S.. Tai rodo, kad V. C., veikdama pagal I. G. išduotą įgaliojimą, faktiškai sudarė sandorius pati su savimi, taip pažeisdama CK 2.134 straipsnį. Likę du sklypai, priklausę I. G., buvo parduoti tretiesiems asmenims. Taigi, V. C., veikdama pagal I. G. įgaliojimą ne tik faktiškai sudarė keturis sandorius pati su savimi, taip pažeisdama CK 2.134 straipsnį, bet ir, kaip buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu, neatsiskaitė su I. G. už parduotus du žemės sklypus, taip kaip numato CK 2.150 straipsnis. Pagal šią teisės normą, atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. V. C. neatsiskaitė su I. G., o tai reiškia, kad V. C. yra I. G. skolininkė. Todėl I. G. mirus, reikalavimo teisė į V. C. atsiskaityti už parduotus sklypus pereina įpėdiniams, šiuo atveju - pareiškėjui F. G.. O tam, kad jis šią teisę galėtų realizuoti, jam būtina įrodyti, jog jis yra I. G. teisių perėmėjas ir tuo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Teismas šių aplinkybių neįvertino, nors jos buvo teismo posėdžio metu paminėtos, atsakant į teismo klausimą, kokiu tikslu reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.Teismas nurodydamas, kad įpėdinis nepaveldi daugiau negu turėjo palikėjas, iš esmės konstatavo, kad I. G. neturėjo teisės ginčyti žemės sklypų perleidimo sandorių bei reikalauti atstovo atsiskaityti už parduotus sklypus. Tai nepagrįsta ir iš esmės prieštarauja teisiniam reglamentavimui, nes tai, kad I. G. tokia teise iki savo mirties nepasinaudojo, nereiškia, kad ji tokią teisę buvo praradusi ir nereiškia, kad tokios teisės neturi jos teisių perėmėjas. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka yra asmens neturtinė teisė, kuri nėra paveldima. Šiuo atveju, akivaizdu, kad pareiškėjas siekia ne paveldėti procesinę teisę kreiptis į teismą, bet nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti ir įgyvendinti savo materialinio pobūdžio reikalavimą, tai yra, ginčyti sandorius, kuriais buvo perleistas palikėjos turtas. O taip pat reikšti turtinio pobūdžio reikalavimą atstovei V. C. dėl atsiskaitymo už parduotus žemės sklypus. Tai palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir jos yra paveldimos. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartis naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas po motinos mirties pradėjo valdyti jai priklausiusius daiktus, t.y. kėdę, spintą, albumą, siūvimo mainą ir siūvimo reikmenų dėžutę, Šv. Marijos paveikslą, taupyklę. Iš rašytinių ir žodinių paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas šiuos daiktus prižiūrėjo ir jais naudojosi kaip savo. Byloje nėra duomenų, kurie šiuos argumentus paneigtų. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra mirusiosios I. G. pirmos eilės įpėdinis, jos sūnus. Byloje nėra nustatyta, kad kitas asmuo būtų paveldėjęs kokius nors kitus mirusiajai priklausiusius daiktus ar kitą turtą.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 ir 447 straipsnių reikalavimus juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas pareiškime teismui turi nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių jis negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir įrodymus, patvirtinančius tą faktą.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu (pripažinimu, kad jis paveldėjo mirusios motinos turtą, pradėjęs jį faktiškai valdyti) siekia nuginčyti sandorius, kurie buvo sudaryti dar prieš motinos mirtį ir yra galimai yra neteisėti arba neįvykdyti. Apeliantas nurodė, kad motina prieš mirtį buvo įgaliojusi V. C. veikti jos interesais siekiant atkurti teises į jai priklausiusias žemes. Atkūrus nuosavybės teises, motinai priklausę žemės sklypai buvo parduoti. Apelianto nuomone, įgaliotoji galimai veikė neteisėtai ir dėl to jis turi teisę ginčyti žemės pirkimo - pardavimo sandorius, kurie buvo sudaryti 2008 m. gegužės – birželio mėnesiais, t.y. jo motinai dar esant gyvai arba reikalauti, kad tam tikri asmenys įvykdytų prievolę atsiskaityti pagal minėtus sandorius. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė nustatęs, kad teisė kreiptis į teismą yra asmens neturtinė teisė ir ji nėra paveldima.Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 2 d.). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 str. 3 d.).Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teigė, kad teisė kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo yra nepaveldima, šį teiginį paneigia CK 5.1 straipsnio, reglamentuojančio paveldėjimo sampratą, 3 dalies nuostata, pagal kurią šioje normoje baigtiniu sąrašu išvardintos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), kurios yra nepaveldimos. Pagal šią teisės normą taip pat nepaveldima teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Taigi, akivaizdu, kad teisė ginčyti mirusios motinos vardu sudarytus sandorius arba reikalauti tinkamai įvykdyti prievoles priimtas pagal šiuos sandorius, gali būti paveldima. Tai reiškia, kad perėmus palikėjos turtines bei kai kurias neturtines teises ir pareigas, pareiškėjas įgytų teisę reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už pirkimo pardavimo sandorius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė juridinę reikmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančias įstatymo normas ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą argumentuodamas tuo, kad teisė ginčyti sandorius, kurie buvo sudaryti mirusios vardu, jos įpėdiniui nepereina. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ir tai, kad nagrinėdamas atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, darytina, išvada, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.