Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. (toliau – R. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir nuteista:

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, paskiriant R. T. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. T. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu R. T. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskiriant R. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo APB „A.“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš R. T. civilinio ieškovo naudai priteisiant 318 (tris šimtus aštuoniolika) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo UAB „T. G.“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš R. T. civilinio ieškovo naudai priteisiant 239,99 (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir 99 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Kardomosios priemonės R. T. skirtos nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios R. T. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Sprendžiant klausimą dėl R. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, parinkdamas jos rūšis (laisvės atėmimą ir areštą), apylinkės teismas įvertino R. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – vienas nesunkus nusikaltimas (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 178 straipsnio 4 dalis), bei jos kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir R. T. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimus nuosavybei ji yra teisiama net tryliktą kartą, šiuo metu (priimant skundžiamą nuosprendį) atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi šeimos, nedirba, nėra susaistyta jokiais socialiniais ryšiais, o nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jos gyvenimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į vieną R. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas R. T. skyrė griežčiausias šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimesnį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį), bei areštą (pagal BK 178 straipsnio 4 dalį), o įvertinęs dar ir tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į R. T. prisipažinimą padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jai paskirtą bei subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtomis bausmių rūšimis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, R. T. bei jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

9. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas R. T. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų veikų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą ji jau buvo teista ne kartą. Siekiant koreguoti jos elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jai buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, bauda), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo ji nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydama analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotas nusikalstamas veikas R. T. įvykdė netrukus po to, kai Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui, kas ne tik rodo, kad analizuojamu atveju ji nevertino teismo jai parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistosios nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju R. T. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aptariamų nusikaltimų darymas yra jai būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R. T. nededa.

10. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad praeityje R. T. buvo ne tik ne kartą teista, bet ir už įvairių administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, tame tarpe ir analogiško pobūdžio – smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, padarymą buvo bausta ir administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudų, R. T. skirtų už administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų padarymą, sumokėjimą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, nepaisydama šios aplinkybės, skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistoji niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas įvertinus jos įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikaltimų darymas ir iš jų gaunamos pajamos yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio nuteistoji nedaro, nesistengia pasitaisyti, o tai leidžia pagrįstai abejoti jos pasiryžimu keisti savo gyvenimo būdą. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, jokių pastangų siekdama įsidarbinti ir tokiu būdu pakeisti savo išimtinai neigiamą ir pakartotinį nusikalstamumą skatinantį elgesį, R. T. nedėjo ir praeityje. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, paskutinį kartą nuteistoji dirbo UAB „T. C. S.“, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 16 d. iki 2008 m. rugpjūčio 26 d., per visą savo gyvenimo laikotarpį nuteistoji iš viso yra dirbusi vos 3 kartus, vieną mėnesį dirbo pagal verslo liudijimą, Darbo biržoje paskutinį kartą buvo registruota 2018 m. vasario 27 d., tačiau nedarbo išmokos negauna, o įvertinus tolesnį nuteistosios nusikalstamą elgesį (BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą), neabejotina, jog jos registracija Darbo biržoje buvo įtakota ne sąžiningo jos noro keisti savo gyvenimo būdą, bet Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu jai skirto įpareigojimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

11. Pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu R. T. paskirtas bausmės rūšis nesudaro ir jos apeliacinio skundo motyvai, susiję su jos močiutės priežiūra. Kaip matyti iš įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, specialiųjų poreikių būtinybė J. T. buvo nustatyta dar 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau, įvertinus tolesnį R. T. elgesį neabejotina, jog ši aplinkybė jokios teigiamos įtakos jos elgesiui neturėjo, todėl ir šiuo atveju pagrįstai abejotina, jog nuteistosios močiutei reikalinga priežiūra ir jokių artimųjų Lietuvoje nebuvimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo R. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos pačios sveikatos būkle. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, tam tikri psichologinės būklės – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, R. T. diagnozuojami dar nuo 2008 m. liepos 15 d., tačiau, nepaisydama šių savo sveikatos negalavimų, ji ir toliau pažeidinėja įstatymus ir daro nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos apeliaciniame skunde nurodomos sveikatos problemos gali lemti teigiama linkme pakitusį jos elgesį, paskyrus jai švelnesnės rūšies bausmes.

12. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistosios R. T. asmenybę bei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jos buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, jos elgesį taikant jai švelnesnio pobūdžio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimą, R. T. už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmės rūšis vertinti kaip aiškiai per griežtas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. T. paskirtas bausmes buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apeliantės asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jos teisinę padėtį, šioje byloje taip pat nenustatyta.

13. Nors pagrindo abejoti R. T. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtu bausmės dydžiu, įvertinus tiek aukščiau išdėstytas, tiek ir skundžiamame nuosprendyje aptartas faktines aplinkybes, nėra, tačiau, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio dalyje, padarymą paskirdamas R. T. 60 (šešiasdešimties) parų areštą, pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė netinkamą arešto trukmės parinkimą, todėl šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamojo nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriamas nuo 10 (dešimties) iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta ir skundžiamu nuosprendžiu R. T. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, iš ko seka, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajai galėjo būti skirta ne didesnė nei 45 (keturiasdešimt penkios) parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, įvertinus aukščiau išdėstytas R. T. ir jos padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes bei skundžiamu nuosprendžiu nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą R. T. skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

14. Atsižvelgiant į pakitusią R. T. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę, iš naujo spręstinas ir jai paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtos bausmės buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu, nors nurodoma, kad taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, kas vėlgi sudaro savarankišką pagrindą iš naujo spręsti bausmių subendrinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas nurodė skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinantis dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skundžiamu 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį R. T. paskirtos bausmės bendrintinos nuteistajai palankesniu dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, paskiriant R. T. subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, įvertinus tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. T. pripažinus savo kaltę, BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu, paskiriant nuteistajai sumažintą 7 (septynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, subendrinama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiais jai paskirtomis bausmėmis, paskiriant R. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

14.1. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta į bausmės laiką įskaityti bausmę ir dalies atliktą pagal 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį. Kaip matyti iš duomenų apie R. T. teistumus (b. l. 53-57, t. 2), šiuo metu R. T. bausmę pagal minimą nuosprendį yra pilnai atlikusi, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis į šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitoma visiškai atlikta bausmė pagal 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.

15. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu R. T. atlikinėjo jai ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl kardomosios priemonės jai skirtos nebuvo, tačiau bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. BPK 335 straipsnyje nustatyta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį, tais atvejais kai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paduodamas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu R. T. iš pataisos įstaigos, atlikusi jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo išleista į laisvę, šiuo nuosprendžiu keičiant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to netinkamai R. T. paskirtos bausmės, bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio jos sulaikymo dienos pagal šį Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios R. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės ir už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti jai 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. paskirtų bausmių bendrinimo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. T. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti R. T. subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti R. T. sumažintą 7 (septynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti R. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Kauno apylinkės 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. T. paskirtos bausmės pradžios skaičiavimo: bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jos sulaikymo dienos pagal šį Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.