Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 24 d. nutarimu R. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 406 straipsnio 3 dalyje, padarymą, 140 Eur bauda. R. Z. nubaustas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. Šilutės rajone, Rusnėje, Atmatos upėje vairavo pramoginį laivą, neturėdamas laivavedžio kvalifikacijos liudijimo. Patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad jam laivavedžio kvalifikacijos liudijimas niekada nebuvo išduotas. Jis pateikė kitoje šalyje išduotą dokumentą, tačiau šis neatitinka ir nėra tarptautinis laivavedžio kvalifikacijos liudijimas. Tokiu būdu R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau - VVTK) 18 straipsnio 2 dalį.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. skundu apylinkės teismui prašė Institucijos 2023 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3804-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024 m. vasario 21 d. nutarimu R. Z. skundą tenkino, skundžiamą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį nutraukė. Teismas nutarime nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie laivą, kurį vairavo pareiškėjas. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, be kitų, taip pat yra laikomi asmenys, vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai. Nesant duomenų apie pareiškėjo vairuoto laivo variklio galią, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas padarė nusižengimą, kuriuo yra kaltinamas. Tuo atveju, jei laivo variklio galia buvo ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), pareiškėjas neprivalėjo turėti laivavedžio kvalifikacijos liudijimo ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo. Nagrinėjimo teisme metu pasiūlius pareiškėjui pateikti duomenis apie vairuotą laivą jis paaiškino, kad tokių duomenų pateikti negali, kadangi jis vairavo ne savo laivą ir apie jį jokių žinių neturi. Institucijos atstovas duomenų apie laivą taip pat nepateikė. Kadangi byloje nėra duomenų, identifikuojančių pareiškėjo vairuotą laivą ir nesant galimybės jų gauti, kilusi abejonė traktuotina pareiškėjo naudai ir administracinė teisena jam nutrauktina.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Lietuvos transporto saugos administracija prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarimą, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. skundas ir R. Z. administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Institucijai. Skundas grindžiamas tuo argumentu, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas priimti objektyvų ir teisingą sprendimą. Teismas savo nutarime nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie laivą, kurį vairavo R. Z.. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo jokių kliūčių išsiaiškinti asmenį, iš kurio R. Z. gavo pramoginį laivą, po ko, apklausus minėtą asmenį, gauti reikiamą informaciją apie laivą ir jo variklio galingumą. Trūkstant duomenų, teismas galėjo juos išsireikalauti pats arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją pateikti teismui papildomus duomenis.

4. Atsiliepimas į skundą negautas. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos transporto saugos administracijos skundas tenkintinas iš dalies. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą ar nebuvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos vertinimu, apylinkės teismas, norėdamas priimti objektyvų ir teisingą sprendimą turėjo būti aktyvus ir jam reikiamus papildomus duomenis išsireikalauti pats arba įpareigoti Instituciją tai padaryti. Apygardos teismas su tuo sutinka. ANK 641-642 straipsniuose numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

7. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas bei skundus dėl ne teismo tvarka priimtų institucijų nutarimų, turi pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, todėl, esant poreikiui, gali pats išreikalauti papildomus įrodymus ar, esant reikalui, įpareigoti juos pateikti instituciją. Sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas pats ištaisyti negali ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-2013).

8. Nagrinėjamu atveju tokių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių negalėjo ištaisyti apylinkės teismas, neatlikęs didelio tyrimo, nenustatyta. Pagal ANK 631 straipsnio 1 dalį teismas administracinių nusižengimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio kodekso 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų pareiškimų arba bylos gavimo dienos. Teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį. Kaip matyti iš bylos, apylinkės teismas R. Z. administracinio nusižengimo bylą teismo posėdžiuose nagrinėjo 2024 m. sausio 30 d. ir vasario 12 d. (t. 1, b. l. 58-60, 73-74). Pirmo posėdžio metu bylos nagrinėjime dalyvavo Institucijos atstovas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z., kuris posėdžio metu įsipareigojo pateikti duomenis apie laivo variklio galingumą. 2024 m. vasario 12 d. vykusiame posėdyje dalyvavo tik R. Z., Institucijos atstovo prašymu byla nagrinėta jam nedalyvaujant (t. 1, b. l. 64). Posėdžio metu R. Z. paaiškino, kad negali pateikti laivo dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti laivo variklio galingumą, tačiau teismas, žinodamas, kad posėdžio metu nedalyvauja Institucijos atstovas nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų šiuos duomenis iš Institucijos. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat neapklausti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie 2023 m. rugpjūčio 19 d. sustabdė patikrinimui R. Z. vairuojamą pramoginį laivą, siekiant išsiaiškinti, kam priklausė pramoginis laivas, kokių pateiktų ir patikrintų dokumentų pagrindu R. Z. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

9. Pažymėtina, kad bylos aplinkybių, įrodymų vertinimas nėra tik išimtinė institucijos, bet ir teismo kompetencija. ANK nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismui nebuvo jokių kliūčių, esant tokiam poreikiui, išsireikalauti iš Institucijos papildomus duomenis arba apklausti liudytojus, galinčius suteikti reikšmingos informacijos administracinei bylai išspręsti. Atsakydamas į Institucijos prašymą grąžinti R. Z. administracinio nusižengimo bylą Institucijai nagrinėti iš naujo, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju R. Z. administracinės atsakomybės klausimo išsprendimui nėra būtinas didelės apimties papildomas įrodymų rinkimas, kurį turėtų atlikti Institucija jai grąžinus bylą, todėl tai pavestina apylinkės teismui.

10. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismas nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo bylą R. Z. atžvilgiu, dėl ko skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla apylinkės teismui perduodama nagrinėti iš naujo. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas apylinkės teismo nutarimo, kuriuo nesurinkus reikiamų duomenų ir neatlikus išsamaus bylos aplinkybių vertinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, apygardos teismas dėl R. Z. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo ir kitų aplinkybių nepasisako, tą padarys apylinkės teismas iš naujo nagrinėdamas bylą iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarimą ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

perduoti administracinio nusižengimo bylą su administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Z. 2023 m. spalio 13 d. skundu iš naujo nagrinėti Tauragės apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.