Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3804-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3804-2023 R. Z. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 406 straipsnio 3 dalyje, 140 Eur bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 14.10 val., vairavo pramoginį laivą, neturėdamas laivavedžio kvalifikacijos liudijimo.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. pateiktu skundu dėl Institucijos 2023 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3804-2023 prašo Institucijos 2023 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3804-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Nurodė, kad atveju Institucijos 2023 m. spalio 24 d. nutarimu jis nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 14.10 val., vairavo pramoginį laivą, neturėdamas laivavedžio kvalifikacijos liudijimo, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – VVTK) 18 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pagal VVTK 18 straipsnio 2 dalį motorinio pramoginio laivo laivavedys – motorinio pramoginio laivo ar kitos motorinės plaukiojimo priemonės vairuotojas, turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys: 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai; 2) galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus turintys vidaus vandenų transporto specialistai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone; 3) galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Jūrininko sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme; 4) paskirtas tarnybines užduotis atliekantys vidaus tarnybos sistemos pareigūnai arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus atliekantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), savo darbo laiku valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones; 5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti jų asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su to asmeninio laivo valdymu (asmeninio laivo įsibėgėjimo, stabdymo, posūkio darymo, variklio išjungimo pagrindais) ir teritorijos, kurioje plaukiojama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie tam tikros vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją.

2.2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40 (toliau – Rezoliucija Nr. 40), kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija (VVTK 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tarptautinis kompetencijos vertinimo sertifikatas (ICC) yra sertifikatas, kuris gali būti išduotas kiekvienam, sėkmingai įgijusiam tam tikras nacionalines plaukiojimo licencijas arba atitinkantiems ICC žinių standartus ir praktines kompetencijas pagal Rezoliuciją Nr. 40. Asmenys, norintys gauti Tarptautinį kompetencijos vertinimo sertifikatą (ICC) privalo: a) būti sukakę 16 metų; b) būti fiziškai ir protiškai pasirengę valdyti pramoginį laivą, ypač turi turėti pakankamai gerą regėjimą ir klausą; c) būti sėkmingai išlaikę egzaminą, įrodantį būtiną kompetenciją pramoginiams laivams valdyti. Toks asmuo per egzaminą turi įrodyti, kad: a) pakankamai išmano pramoginių laivų naudojimo taisykles ir jūrinių bei techninių žinių, reikalingų saugiai laivybai vidaus vandenyse ir (arba) pakrantės vandenys; ir b) gebėjimą šias žinias pritaikyti praktikoje. Šis patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į laivybos zonas (t. y. vidaus vandenyse ir (arba) pakrančių vandenyse) ir turi apimti bent šias konkrečias temas: 1) pakankamas atitinkamų taisyklių ir jūrinių leidinių išmanymas: eismo taisyklės, taikomos vidaus vandenyse, ypač CEVNI (Europos vidaus vandenų kelių kodeksas) ir (arba) pakrančių vandenyse, ypač Susidūrimų jūroje prevencijos taisyklės, įskaitant navigacijos priemones (žymėjimas ir vandens kelių plūduras); 2) gebėjimas praktiškai pritaikyti jūrines ir technines žinias: a) bendrų žinių apie laivą, saugos įrangos naudojimą ir vežimą ir variklio/burių tinkamumas naudoti; b) valdyti plaukiojančią priemonę ir suprasti vėjo, srovės įtaką, sąveika ir ribotas kilio tarpas; c) elgesį sutinkant ir lenkiant kitus laivus; d) tvirtinimas inkaru ir švartavimasis visomis sąlygomis; e) manevravimas šliuzuose ir uostuose; f) bendros žinios apie oro sąlygas; g) bendrosios navigacijos žinios, ypač padėties nustatymas ir nuspręsti dėl saugaus kurso; 3) elgesys ypatingomis aplinkybėmis: a) nelaimingų atsitikimų prevencijos principai (pvz., manevras virš borto); b) veiksmai susidūrimo, variklio gedimo ir užplaukimo ant seklumos atveju, įskaitant nuotėkio sandarinimą, pagalbą avariniais atvejais; c) gelbėjimo priemonių ir įrangos naudojimas; d) gaisrų prevencija ir gaisrų gesinimas; e) vandens taršos išvengimas. Taigi, Tarptautinis kompetencijos vertinimo sertifikatas (ICC) yra tarptautiniu mastu pripažintas sertifikatas, leidžiantis jo turėtojui plaukioti šalyse, kuriose formali kvalifikacija yra privaloma. Jis įrodo užsienio valstybės institucijoms, kad tokio sertifikato turėtojo kompetencija buvo įvertinta pagal Rezoliuciją Nr. 40 ir kad turėtojas įrodė reikiamo lygio kompetenciją. Lietuva yra priėmusi Rezoliuciją Nr. 40.

2.3. Šiuo atveju jis turi tarptautinį laivavedžio kvalifikacijos liudijimą – neriboto galiojimo Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą J. K. Tarptautinės buriavimo mokyklų asociacijos (International Sailing Schools Association (toliau – ir ISSA)). Ši mokymo įstaiga patvirtino, kad yra kompetentinga išduoti tokius tarptautinius dokumentus, patvirtinančius pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją ir jos išduotas Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas atitinka Rezoliucijos Nr. 40 reikalavimus, todėl jis neturėjo jokio pagrindo šia įstaiga abejoti. Minėtas aplinkybes patirtina ir Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimo įrašai apie tai, kad: 1) jis turi įgūdžius ir žinias, reikalingas pagal ISSA standartus (originalo kalba „has skills and knowledge required by the standarts of ISSA for inshore Power Yacht skipper“); 2) jis turi pakankamai žinių ir įgūdžių valdyti motorinę valtį laisvalaikio tikslais (originalo kalba „the holder of this certificate has adequate knowledge and skills to skipper a power driven boat for leisure purposes <...>“); 3) šis dokumentas atitinka reikalavimus, nurodytus UNECE 40 rezoliucijoje tarptautiniam kompetencijos sertifikatui gauti (originalo kalba „This document complies with requirements specified in Resolution 40 of UNECE for the international Certificate of Competence“). Tai, kad jo turimas laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas yra tikras ir galiojantis, galima įsitikinti jį išdavusios J. K. Tarptautinės buriavimo mokyklų asociacijos (International Sailing Schools Association) internetiniame puslapyje https://issa-schools.org/training-materials/power-boat-training/inshore-power-skipper/ įvedus jo sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. (duomenys neskelbtini), 14.10 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu jis pateikė savo neriboto galiojimo motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą (sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, ANK 406 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju jis neturėjo tyčios sąmoningai vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę, žinant, jog neturi galiojančios laivavedžio teisės. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad jis VVTK 18 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

3. Institucija atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

3.1. Nurodo, kad pagal VVTK 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Taigi Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja: 1) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija; 2) kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija; 3) šalių, taikančių Rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė 2022 m. birželio 24 d. International Sailing Schools Association (ISSA) jam išduotą laivavedžio pažymėjimą, tačiau pateiktas dokumentas nėra laikytinas tarptautiniu dokumentu. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos oficialiame interneto tinklalapyje (https://unece.org/icc-resolution-no-40#accordion_21) nurodytos Rezoliuciją Nr. 40 priėmusios ir taikančios valstybės. Tarp šių valstybių yra tiek Lietuvos Respublika, tiek J. K., jos išduoda tarptautinius kompetencijos vertinimo sertifikatus (toliau – ICC sertifikatas (angl. International certificate of competence)), jie išduodami kiekvienam, sėkmingai įgijusiam tam tikras nacionalines plaukiojimo licencijas, arba atitinkantiems ICC žinių standartus ir praktines kompetencijas pagal Rezoliuciją Nr. 40. Minėtame interneto tinklalapyje pateikiami ICC sertifikatų formos ir pavyzdžiai, juose aiškiai nurodyta, jog tai yra tarptautiniai sertifikatai (kvalifikacijos liudijimai). Taigi pareiškėjo pateiktas laivavedžio pažymėjimas neatitinka nurodytų J. K. išduodamų ICC sertifikatų pavyzdžių, be to, pareiškėjo laivavedžio pažymėjime nėra jokių nuorodų į tai, kad tai yra tarptautinis sertifikatas / pažymėjimas.

3.2. Pagal Rezoliucijos Nr. 40 taikymo gairių (toliau – Gairės) G punkto 13 dalį valstybės, norėdamos išduoti ICC sertifikatus, pirmiausia turi priimti Rezoliuciją Nr. 40, po ko paskirti atsakingą instituciją ir įstaigas, turinčias teisę išduoti ICC sertifikatus. Valstybės ICC sertifikatus gali išduoti: 1) savo valstybės piliečiams; 2) valstybės rezidentams; 3) Šiaurės Amerikos piliečiams; 4) kitos valstybės, nesančios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, piliečiams. Vienos valstybės, esančios Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, piliečiams ICC sertifikatus kita valstybė, taip pat esanti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nare, gali išduoti tik tada, jeigu asmuo įrodo, kad jis yra išduodančios šalies rezidentu. Rezoliucijos Nr. 40 IV priede nurodytos kompetentingos institucijos, turinčios teisę išduoti ICC sertifikatus. J. K. kompetentingos institucijos, turinčios teisę išduoti ICC sertifikatus, yra: 1) The Royal Yachting Association (RYA); 2) British Water Ski and Wakeboard; 3) International Yachtmaster Training; 4) British Sub Aqua Club. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktą laivavedžio pažymėjimą išdavusi institucija (ISSA) neturi teisės išduoti ICC sertifikatus.

3.3. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė laivavedžio pažymėjimo, atitinkančio VVTK 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį.

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. skundą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad jis turi J. K. Tarptautinės buriavimo mokyklų asociacijos (ISSA) išduotą motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) jis Rusnėje prie senojo turgaus iš nepažįstamo asmens pagal skelbimą išsinuomojo pramoginį laivą. Minėtu laivu jis plaukė kartu su žmona ir vaikais. Jiems plaukiant Atmatos upe, juos sustabdė patruliai. Patikrinimą atliko 2 pareigūnai, jis pastariesiems parodė turimą laivavedžio pažymėjimą, tačiau laivo dokumentų pastarieji netikrino, apie tai, kam priklausė laivas neklausė, fotonuotraukų nedarė.

5. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad palaiko atsiliepimą į skundą ir prašo juo vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

7. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2023 m. spalio 24 d. nutarimu R. Z. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 406 straipsnio 3 dalyje, 140 Eur bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 14.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo pramoginį laivą, neturėdamas laivavedžio kvalifikacijos liudijimo, taip pažeisdamas VVTK 18 straipsnio 2 dalį.

8. Nagrinėjamu atveju atsakomybėn patrauktas R. Z. nurodo, jog pažeidimo padarymo metu jis turėjo tarptautinį laivavedžio pažymėjimą, išduotą Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų, t. y. J. K. Tarptautinės buriavimo mokyklų asociacijos (ISSA), todėl turėjo teisę vairuoti pramoginį laivą.

9. ANK 406 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, perdavimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui užtraukia baudą nuo 140 Eur iki 300 Eur.

10. Pagal VVTK 18 straipsnio 2 dalį motorinio pramoginio laivo laivavedys – motorinio pramoginio laivo ar kitos motorinės plaukiojimo priemonės vairuotojas, turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja: 1) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija; 2) remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija; 3) į Europos Komisijos skelbiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija 4) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija (VVTK 18 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika ir J. K. yra priėmusios ir taiko Rezoliuciją Nr. 40 (https://unece.org/icc-resolution-no-40#accordion_21). Rezoliucijos Nr. 40 IV priede nustatyta, kad J. K., kompetentingos institucijos, turinčios teisę išduoti tarptautinius dokumentus, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija yra: 1) The Royal Yachting Association (RYA); 2) British Water Ski and Wakeboard; 3) International Yachtmaster Training; 4) British Sub Aqua Club (https://unece.org/resolutions-1#accordion_8).

11. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto pažymėjimo, jį išdavė J. K. International Sailing Schools Association (Academy: Sailing School Gertis) (b. l. 18). Taigi pareiškėjo pateiktas laivavedžio kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas neatitinka VVTK 18 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų.

12. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, jog pagal VVTK 18 straipsnio 2 dalį motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys: 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai; 2) galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus turintys vidaus vandenų transporto specialistai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone; 3) galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Jūrininko sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme; 4) paskirtas tarnybines užduotis atliekantys vidaus tarnybos sistemos pareigūnai arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus atliekantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), savo darbo laiku valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones; 5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti jų asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su to asmeninio laivo valdymu (asmeninio laivo įsibėgėjimo, stabdymo, posūkio darymo, variklio išjungimo pagrindais) ir teritorijos, kurioje plaukiojama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie tam tikros vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją.

13. Taigi reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą netaikomas laivavedžiams, kurie yra vyresni negu 18 metų amžiaus ir vairuoja motorinius pramoginius laivus, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų. R. Z. (duomenys neskelbtini), t. y. pažeidimo padarymo metu, buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog R. Z. pramoginį laivą vairavo (duomenys neskelbtini), t. y. vidaus vandenų plaukiojimo rajone, ir plukė mažiau nei 12 asmenų. Vis dėlto, Institucijos teigimu, R. Z. vairuojamo pramoginio laivo variklio galia buvo didesnė nei 19 kW (25 AG). Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. su šiomis aplinkybėmis nesutinka.

14. Vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog byloje rašytinių duomenų apie (duomenys neskelbtini), t. y. pažeidimo padarymo metu, R. Z. vairuojamą pramoginį laivą ir jo variklio galią nėra. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. ir 2025 m. sausio 8 d. pranešimais įpareigojo Instituciją pateikti teismui duomenis apie 2023 m. spalio 24 d. nutarime nurodyto pramoginio laivo variklio galingumą. Institucija 2024 m. birželio 19 d. ir 2025 m. sausio 13 d. pranešimais nurodė, jog visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga yra pateikta teismui, Institucija papildomų duomenų apie minėto pramoginio laivo variklio galingumą neturi. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Šilutės PK) veiklos skyriaus viršininkas T. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis kartu su tyrėja I. L. patruliavo su tarnybiniu kateriu ir patikrinimo metu sustabdė R. Z. vairuojamą katerį. Jie patikrino R. Z. blaivumą ir dokumentus. Pastarasis patikrinimo metu pateikė laivininko pažymėjimą ir kitus katerio dokumentus. R. Z. pateikė J. K. išduotą laivavedžio pažymėjimą, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dėl minėto pažymėjimo atitikties teisės aktų reikalavimams jis pasitikslino ir su transporto saugos administracijos atstovais. Jis taip pat patikrino R. Z. laivo dokumentus, įsitikino, jog laivo variklio galia viršija 25 A. P. metu jie laivo ar kitų dokumentų nefotografavo. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Tauragės apskrities VPK Šilutės PK vyresnioji tyrėja I. L. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji patruliavo kartu su Tauragės apskrities VPK Šilutės PK veiklos skyriaus viršininku T. V. (duomenys neskelbtini) Patrikinimo metu buvo sustabdytas R. Z. vairuojamas laivas. Jos užduotis buvo patikrinti asmenų neblaivumą – R. Z. buvo blaivus, o dokumentus tikrino T. V.. Ji laivo dokumentų nematė.

15. Teismas pažymi, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-10-693/2018).

16. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nors liudytojas Tauragės apskrities VPK Šilutės PK veiklos skyriaus viršininkas T. V. paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) patikrino R. Z. laivo dokumentus ir įsitikino, jog laivo variklio galia viršija 25 AG, tačiau byloje kitų duomenų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, nėra. Nei Institucija, nei R. Z. šių duomenų taip pat negalėjo pateikti. Pažymėtina, jog, kaip minėta, šiuo atveju, jeigu R. Z. vairavo motorinį pramoginį laivą, kurio variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), jam reikalavimas turėti laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą netaikomas. Taigi, byloje nesant duomenų apie (duomenys neskelbtini), 14.10 val., (duomenys neskelbtini), R. Z. vairuojamo pramoginio laivo variklio galią, nėra pagrindo konstatuoti, jog R. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 406 straipsnio 3 dalyje.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. Z. skundas tenkintinas, Institucijos 2023 m. spalio 24 d. nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-3804-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal administracinių nusižengimų kodekso 406 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.