Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgita Sujetienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-665-1137/2026 pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovei R. I. dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo, trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti už kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) civilinėse kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) eilėje (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingą asmenį R. I. kitu asmeniu, ieškove I. I.. Ieškovė ieškinį iš esmės grindė aplinkybėmis, jog kapavietėje palaidota ieškovės močiutė (1982 m.) ir tėvas (2005 m.), pagal 2005 m. kapinių žurnalą atsakinga paskirta atsakovė – buvusi antroji ieškovės tėvo žmona. Atsakovė kapavietę prižiūri netinkamai ir nesitaria dėl tvarkymo, paminklo keitimo, kitų darbų. Ieškovei trukdoma tinkamai prižiūrėti kapavietę, atvykti ir lankyti kapus, padėti gėlių, uždegti žvakeles. Atsakovė gali laidoti ieškovei nepažįstamus ir su ja kraujo giminyste nesusijusius asmenis. Atsakovės ryšys buvo per santuoką su ieškovės tėvu, o tėvui mirus santuoka pasibaigė, todėl atsakovę įvardija kaip svetimą žmogų ieškovei.

Atsakovė R. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė po tėvo mirties nelankė tėvo kapo, 20 metų po tėvo mirties ji į atsakovę nesikreipė. Atsakovė tą kapą prižiūrėjo ir tvarkė. Po vyro K. mirties, atsakovė kapą persirašė savo vardu, kaip K. žmona.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) civilinėse kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) eilėje (duomenys neskelbtini) palaidota ieškovės močiutė J. I. ir jos tėvas K. I., kuris iki mirties buvo atsakovės vyras. (duomenys neskelbtini) civilinių kapinių 2005-2006 m. laidojimų ir kapaviečių statinių žurnalo duomenimis už kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą yra paskirta atsakinga atsakovė R. I. (žurnalas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po K. I. mirties ieškovė I. I. į kapo tvarkytoją R. I. nesikreipė dėl kapo tvarkymo.

Teismas nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 21 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-58-8 patvirtintų Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Panevėžio miesto kapinių taisyklės) 20 punktą, kapinių prižiūrėtojas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale registruoja laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, duomenis. Už žurnale įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams bei jų saugumą atsako kapinių prižiūrėtojas. Pagal Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 15 punktą, šiai dienai Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtoju yra paskirta AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateiktais AB „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenimis, kapinių administratorius nėra gavęs jokių nusiskundimų, kad kapavietė būtų apleista, netvarkinga ar neprižiūrima.

Teismas nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog atsakovė netinkamai vykdo jai pavestas pareigas prižiūrėti šią kapavietę. Ieškovė taip pat neįrodė aplinkybės, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų trukdžiusi ieškovei tvarkyti šią kapavietę, ar lankyti ten palaidotus asmenis. Ieškovė savo reikalavimą iš esmės motyvuoja aplinkybe, jog atsakovė, kuri yra paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, jai yra visiškai svetimas žmogus.

Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė ieškovei nėra artimas asmuo, savaime nesudaro teisinio pagrindo pakeisti (duomenys neskelbtini) civilinių kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (2005–2006 m.) nurodyto už kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą atsakingo asmens – R. I. – ir atsakingu asmeniu paskirti ieškovę I. I.. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo kapavietėje palaidotas atsakovei artimas asmuo, t. y. mirusysis buvo atsakovės sutuoktinis, o atsakovė kapavietę tvarko ir prižiūri ilgą laiką. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ieškovė dėl kapavietės priežiūros klausimų į atsakovę nesikreipė, o atsakovė ieškovei niekada nedraudė lankyti kapavietės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I. I. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684/2022 nurodė, kad teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys ir mirusiojo asmens artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendindami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu. Tai reiškia, kad ieškovė, kaip artima mirusiųjų giminaitė, turi teisę ne tik turėti šeimos kapavietę, bet ir teisę būti joje palaidota, nepriklausomai nuo atsakovės valios.

1.2. Atsakovė negerbia bendro gyvenimo taisyklių, moralės principų ir papročių, nesilaiko protingumo ir teisingumo principų ir taip piktnaudžiauja savo teise, kas prieštarauja tiek CK normoms, tiek kasacinio teismo išaiškinimams, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytą atsakovės elgesį nepagrįstai skundžiamu sprendimu įteisimo.

1.3. Ieškovė turėtų būti paskirta kapavietės prižiūrėtoja, nes ten yra palaidoti jos tėvas ir močiutė. Atsakovė yra svetima močiutei. Artimų atsakovės palaidotų giminių ten nėra.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai identifikavo taikytiną teisinį reglamentavimą ir įvertino faktines aplinkybes, reikšmingas kapinių tvarkymo taisyklių taikymui, todėl apeliacinio skundo argumentai, kiek jie susiję su kapinių administravimo tvarka, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas.

1.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnį savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamos šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės (ar kolumbariumo nišos) priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė (ar kolumbariumo niša), o šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – Žurnalas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kapinių prižiūrėtojas privalo tvarkyti su kapinių priežiūra susijusius dokumentus. Pagal Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-83 (toliau - Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklės), 15 punktą Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtoju yra paskirta AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Pagal Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 14–16, 20, 22–23 ir 25 punktus Savivaldybės administracija organizuoja kapinių priežiūrą ir paskiria kapinių prižiūrėtoją, o pastarasis vykdo kapinių priežiūros funkcijas, įskaitant Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo pildymą, vadovaudamasis teisės aktais ir pateiktais dokumentais. Tuo tarpu artimųjų pareiga susitarti dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą, tenka patiems giminaičiams, o kilę nesutarimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Savivaldybės administracija ir kapinių prižiūrėtojas neturi teisės spręsti artimųjų tarpusavio ginčų ar vertinti jų tarpusavio santykių.

1.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad kapavietė nėra apleista ir yra realiai prižiūrima, o kapinių prižiūrėtojui nebuvo pateikta nusiskundimų dėl kapavietės būklės. Tai atitinka ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateiktą AB „Panevėžio specialus autotransportas“ informaciją, jog kapinių administratorius nėra gavęs nusiskundimų, kad kapavietė būtų apleista, netvarkinga ar neprižiūrima.

1.7. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nėra šio ginčo šalis ir nevertina šalių tarpusavio santykių, o pateikė paaiškinimus tik dėl kapinių administravimo teisinio reglamentavimo ir jo taikymo. Dėl kilusio ginčo išsprendimo administracija sprendimą palieka priimti teismui.

10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. I. nurodė, kad 2005 m. mirė jos vyras K. I., vyrą laidojo atsakovė, jo dukra ilgą laiką nebendravo. Ieškovė po tėvo laidotuvių į atsakovę nesikreipė dėl kapo, kapo tvarkymą ir priežiūrą perėmė atsakovė. Ieškovė dėl kapo nesikreipė 20 metų. Tik 2026 metais kreipėsi į teismą. Ieškovė turi kapus (duomenys neskelbtini), ten palaidotas ieškovės brolis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. (duomenys neskelbtini) civilinėse kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) eilėje (duomenys neskelbtini) kapavietėje palaidota ieškovės močiutė J. I. ir jos tėvas K. I., kuris iki mirties buvo atsakovės vyras. (duomenys neskelbtini) civilinių kapinių 2005–2006 m. laidojimų ir kapaviečių statinių žurnalo duomenimis už kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą yra paskirta atsakinga atsakovė R. I. (žurnalas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po K. I. mirties ieškovė I. I. į kapo tvarkytoją R. I. dėl kapo tvarkymo nesikreipė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu pakeisti (duomenys neskelbtini) civilinių kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (2005–2006 m.) nurodytą už kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį R. I. ir atsakingu asmeniu paskirti ieškovę I. I.. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdo jai pavestas pareigas prižiūrėti šią kapavietę, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų trukdžiusi ieškovei tvarkyti šią kapavietę.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog ieškovė, kaip artima mirusiųjų giminaitė, turi teisę ne tik turėti šeimos kapavietę, bet ir teisę būti joje palaidota, nepriklausomai nuo atsakovės valios, ieškovė turėtų būti paskirta kapavietės prižiūrėtoja, nes ten yra palaidoti jos tėvas ir močiutė.

15. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktą, ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti, o pagal šio straipsnio 14 dalį – laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Pagal Įstatymo 31 straipsnį, savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosios šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.

16. Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). <...>. Pagal Taisyklių 21 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. <...> . Pagal Taisyklių 22 punktą, kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. <...>.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, besąlygiškai už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Kitais atvejais asmuo gali būti pripažintas už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu, kai jis atitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 21 arba 24 punktuose apibrėžtas sąlygas. Tai reiškia, kad tik nesant laidojančio asmens, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, tokiu asmeniu gali būti pripažintas minėtų taisyklių 21 arba 24 punktuose nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-756/2022).

18. Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) civilinių kapinių 2005-2006 m. laidojimų ir kapaviečių statinių žurnalo duomenimis už kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą yra paskirta atsakinga atsakovė R. I. (žurnalas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje kapavietėje yra palaidotas atsakovės sutuoktinis, kuris yra ieškovės tėvas. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė kapavietę prižiūri netinkamai, šių faktinių aplinkybių ieškovė neįrodė. Duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 21 d., metu ieškovė nurodė, kad netinkamai atsakovė prižiūri kapą, nes nėra iškalta ant paminklo jos tėvo pavardė. Pagal kapinių prižiūrėtojo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pateiktą informaciją, kapinių administratorius nėra gavęs nusiskundimų, kad kapavietė būtų apleista, netvarkinga ar neprižiūrima. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, ieškovė iš esmės siekia, kad būtų paskirta kapavietės prižiūrėtoja, nes ten yra palaidoti jos tėvas ir močiutė, todėl, ieškovės nuomone, ji turi teisę būti šioje kapavietėje palaidota, nepriklausomai nuo atsakovės valios.

19. Pagal Kapinių tvarkymo taisykles atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės, taip pat tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo pats pateikia kapinių prižiūrėtojui raštą dėl atsisakymo prižiūrėti šeimos kapavietę. Tačiau byloje, kaip nurodyta, šių faktų nenustatyta, ieškovė aplinkybių, kad kapavietė neprižiūrėta, netvarkoma ar apleista, neįrodė. Priešingai, pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad kapavietę tvarko ir prižiūri atsakovė. Atsakovė nurodė, kad kapą prižiūri nuo 2005 m., kuomet palaidojo sutuoktinį, ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl kapo priežiūros. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti netinkamą kapavietės priežiūrą. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl kapavietės priežiūros, ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir siekdama apginti savo pažeistas teises, turėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir turėtų būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu (paskiriant ją vieninteliu už kapavietę atsakingu asmeniu), tačiau ieškovė įrodymų, kad atsakovė trukdytų vykdyti kapavietės priežiūrą, nepateikė.

20. Remiantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, nes to nenustato įstatymas. Nagrinėjamuoju atveju, kapavietę prižiūri atsakovė – ieškovės mirusio tėvo sutuoktinė. Ieškovės noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantės skundo argumentai, jog ji turi teisę būti palaidota kapavietėje šalia močiutės ir tėvo, nepriklausomai nuo atsakovės valios, todėl turėtų būti paskirta kapavietės prižiūrėtoja, atmestini kaip nepagrįsti. Įstatymas nenumato, kad asmuo, prižiūrintis kapavietę (atsakingas už kapavietės priežiūrą), įgyja teisę būti palaidotas būtent jo prižiūrimoje kapavietėje.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad kapavietė neprižiūrėta, netvarkoma ar apleista, kad atsakovė trukdo ieškovei vykdyti kapavietės priežiūrą, dėl to pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.